- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-1268-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05808-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurologistic24“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurologistic24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurologistics24“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Belgijos įmonės ETHIAS 603,30 Eur žalos atlyginimo dėl 2022 m. birželio 10 d. Belgijoje įvykusio eismo įvykio metu apgadintos ieškovei priklausančios puspriekabės, (duomenys neskelbtini), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
2.1. tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi Europos Sąjungos reglamentai. Šie reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles;
2.2. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Nr. 1215/2012 (toliau ir – Briuselis I-bis) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Briuselis I-bis 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose (nagrinėjamu atveju žala įvyko atsakovo buveinės vietos valstybėje);
Šalies argumentai
2.3. ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vietovėje (duomenys neskelbtini), Belgijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis SEAT IBIZA nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė ir apgadino ieškovės „Eurologistics24” puspriekabę, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padarė 603,30 Eur žalą ieškovei;
2.4. atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko Belgijoje, ieškovė turėtų vadovautis Belgijos Karalystės 1804 m. (su visai pakeitimas) civiliniame kodekse įtvirtintos draudimo sutarties samprata, o, sprendžiant iš ieškovės motyvų, ieškovė savo, kaip „naudos gavėjos“ statusą aiškina pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK). Pažymėtina ir tai, kad „naudos gavėjo“ sąvokos turinys nėra atskleistas Briuselis I-bis;
2.5. ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė Belgijos įmonės ETHIAS ir eismo įvykio kaltininko A. S., vairavusio SEAT IBIZA transporto priemonę, sudarytos draudimo sutarties kopijos su vertimu, iš kurios, tikėtina, galima būtų nustatyti, ar ieškovė yra „naudos gavėja“ ir galėtų būti taikomos Briuselis I-bis 3 skirsnio taisyklės;
2.6. ieškovė nenurodė atsakovės juridinio asmens kodo, taip pat neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininko, nors, jei ieškinys, ieškovės nuomone, nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismo sprendimas galėtų turėti įtakos eismo įvykio kaltininko teisėms ir pareigoms.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Briuselis I-bis 11 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose. Šiuo aspektu būtina pabrėžti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016, aiškindamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 9 str. 1 dalies b) punkto nuostatą (kas atitinka Briuselis I-bis 11 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatą), yra išaiškinęs, kad „minėtame skirsnyje (turimas omenyje Reglamento 3 skirsnis) reglamentuotos taisyklės iš esmės taikytinos nukentėjusio asmens (draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo) ir draudiko santykiui“. Minėta nuostata taikytina nukentėjusiems/naudos gavėjams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims;
3.2. Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje Briuselis I-bis 11 straipsnio nuostatos taikomos, kai eismo įvykis įvyksta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei yra nukentėjusiojo asmens nuolatinė gyvenamoji ar buveinės vieta, bei pripažįstama, kad pagal Briuselis I-bis 11 straipsnį eismo įvykyje nukentėjęs asmuo (dar kitaip naudos gavėjas plačiąja prasme) turi teisę reikšti ieškinį civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui savo nuolatinės gyvenamosios vietos ar buveinės valstybės teismuose. Tai paaiškinama ir žaliosios kortelės sistema, kuri yra priemonė, skirta užtikrinti, jog šios sistemos valstybėse eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotas, ar atvykęs iš kitos šalies. 1949 m. sukurtai žaliosios kortelės sistemai šiandien priklauso 47 valstybės, atstovaujamos 47 nacionalinių draudikų biurų, tarp jų ir Belgija, kur įvyko ginčo eismo įvykis ir kur veikia atsakovė Belgijos draudimo bendrovė ETHIAS. Atitinkamai visose žaliosios kortelės sistemos valstybėse nuo eismo įvykių nukentėjusiems asmenims yra ir turi būti užtikrinamos vienodos žalos atlyginimo sąlygos;
3.3. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 14 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turi teisę prieš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvos Respublikoje;
3.4. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (kuris šiuo atveju analogiškai galioja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Belgiją) yra draudimas trečiojo asmens naudai plačiąja prasme, ne pagal CK ar Belgijos civilinį kodeksą. Kitaip tariant, šis viešąjį interesą užtikrinantis draudimas yra draudimas trečiojo asmens naudai, nes niekas nežino, ar konkretus eismo įvykis įvyks, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis įvyks ar kas jo metu nukentės, todėl apdraustuoju/naudos gavėju pagal tokią draudimo sutartį yra laikomas bet kuris eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo ir šiuo aspektu visose Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojantis transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir jo sąlygos yra vienodos;
3.5. kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo bendrovių kodų nežinojimas ir nenurodymas yra įprasta praktika, nes kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse esant kitokiam juridinių asmenų teisiniam reguliavimui, dažnai viešoje erdvėje randami ne tie kodai ar dėl jų suklystama ar apskritai nerandama, tačiau tai neužkerta kelio teikti ir priimti tokį ieškinį atitinkamam atsakovui;
3.6. dėl UAB „Krone Scanbalt“ rašto, kuriame nenurodytas adresas, ieškovė paaiškino, kad paprastai tokio pobūdžio raštai neturi konkretaus adresato, o teikiami bendro pobūdžio patvirtinimai, siekiant patvirtinti transporto priemonės naudotojo teisę gauti draudimo išmoką dėl konkretaus eismo įvykio;
3.7. 2022 m. birželio 22 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųsta Belgijos draudimo bendrovei ETHIAS el. paštu (tą patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiamas el. laiškas, kurį ieškovė prašo priimti, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo tik susipažinus su skundžiama nutartimi). Tačiau, ieškovės įsitikinimu, ši aplinkybė (ar buvo siųsta, ar nebuvo siųsta pretenzija ir kt.) yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir ji nėra ir negali būti pagrindu nepriimti ieškinio ar nepriimti ieškinio nurodant, kad jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams;
3.8. pagrindas įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu transporto priemonės SEAT IBIZA vairuotoją yra bylos nagrinėjimo dalykas ir klausimas, tačiau tai neturėtų būti vertinama ieškinio priėmimo stadijoje bei lemti ieškinio nepriėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
5. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis atsitrenkė į ieškovės puspriekabę ir ją apgadino. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį CK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Briuselis I-bis 4 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Briuselis I-bis 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Atsižvelgus į tai, kad eismo įvykis įvyko Belgijoje, ieškinys yra teismingas Belgijos karalystės teismams.
7. Teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirma, turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Antra, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 ir 61 punktai).
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį Belgijos draudimo įmonei ETHIAS dėl žalos atlyginimo. Žala buvo patirta (duomenys neskelbtini) Belgijoje įvykusio eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčas kyla iš draudimo teisinių santykių. Kadangi draudiminis įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje, klausimas dėk jurisdikcijos turi būti sprendžiamas taikant Europos parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamentą 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I-bis).
9. Briuselis I-bis 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.
10. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad įvykis įvyko Belgijoje, nurodė, jog ieškovė turėtų vadovautis Belgijos Karalystės 1804 m. civiliniame kodekse įtvirtintos draudimo sutarties samprata ir jos, kaip „naudos gavėjos“, statusas aiškintinas pagal Belgijos karalystės įstatymus. Taip pat pažymėjo, kad „naudos gavėjo“ sąvokos turinys nėra atskleistas Briuselis I-bis. Todėl Briuselio I-bis 11 straipsnio 1 dalies b) punktas nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomas.
11. Briuselis I-bis 3 skirsnyje nustatytas teismingumas ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, skirtas apsaugoti draudėją, kaip silpnesniąją draudimo sutarties šalį. Šiame skirsnyje reglamentuotos taisyklės iš esmės taikytinos nukentėjusio asmens (draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo) ir draudiko santykiui. Todėl Briuselis I-bis 11 straipsnio 1 dalies b) punktas turi būti suprantamas kaip nukentėjusiojo asmens (plačiąja prasme) teisė kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose. Subjektas, galintis pasinaudoti šia teise, neturi būti kiekvieną kartą nustatomas pagal atskiros valstybės nacionaliniuose įstatymuose nustatytą reguliavimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad šioje situacijoje Briuselio I-bis 11 straipsnio 1 dalies b) punktas negali būti taikomas, nes reikia vadovautis Belgijos Karalystės 1804 m. civiliniame kodekse įtvirtinta draudimo sutarties samprata, o ne CK įtvirtinta ,,naudos gavėjo“ samprata. Nukentėjusysis (naudos gavėjas) plačiąja prasme gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose. Nagrinėjamu atveju ieškovė šia jai suteikta teise pasinaudojo tinkamai ir pasirinko savo teises ginti savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagrindas atsisakyti priimti ieškinį taip pat yra tai, kad ieškovės pateiktas UAB „Krone Scanbalt“ raštas yra be adresato; kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2022 m. birželio 22 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota atsakovei, yra įteikta, kad nepateikta ir atsakovės pozicija dėl žalos (ne)pripažinimo; kad nenurodytas atsakovės juridinio asmens kodas; kad ieškovė neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu eismo įvykio kaltininko.
14. Apeliacinės instancijos manymu, šios pirmosios instancijos teismo nurodytos papildomos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
15. Nurodytos pirmosios instancijos teismo aplinkybės gali būti aiškinamos ir tikslinamos pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 straipsnio 7 punktas) arba bylą nagrinėjant iš esmės. Pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šiuo metu tam tikrai faktai ieškovei nėra žinomi ir gali paaiškėti vėliau (kitos valstybės juridinio asmens kodas, trečiojo asmens įtraukimas į bylą).
16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimą atsisakė priimti, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priimtinumo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.