Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. D., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. M. 2 000 Eur nuostolių atlyginimą.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje išdėstytus trūkumus. Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis buvo išsiųsta ieškovo atstovui advokatui elektroninių ryšių priemonėmis į jo paskyrą ir laikoma įteikta 2025 m. lapkričio 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis, 10 dalis).

3. Ieškovas, vykdydamas teismo nutartį, 2025 m. lapkričio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo V. S. ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas pašalino tik dalį teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų, kad ieškovas 2 000 Eur mokėjimą kreditoriui (rangovui) atliko už atsakovę (CPK 135 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovas iš esmės tokių įrodymų teismui nepateikė. Taip pat teismas pažymėjo, kad pateiktoje namo stogo remonto lentelėje nurodomas 8 003 Eur dydžio buto Nr. 1 savininko įnašas pagal namo gyventojų 2024 m. liepos 17 d. susirinkimo protokolą, tačiau iš 2024 m. liepos 17 d. susirinkimo protokolo priedo matyti, kad buto Nr. 1 savininko įnašo dydis buvo nustatytas 5 993 Eur, o tai atitiktų atsakovės atliktą bendrą 6 003 Eur sumokėjimą. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis 2 000 Eur mokėjimą kreditoriui (rangovui) atliko už atsakovę, taigi, ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

6. Teismas nurodė, kad nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė 2025 m. lapkričio 18 d., todėl, ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovui išaiškinta, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio jam, ištaisius ieškinio trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pareikšti naują ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas V. S. (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį, klausimą išnagrinėti iš esmės ir ieškinį priimti.

8. Nurodo, kad ieškinyje paaiškino, jog gyvenamojo namo butų savininkai 2024 m. liepos 17 d. įvykusiame susirinkime nutarė atlikti namo stogo būtinąjį remontą, taip pat nutarė, kad butų savininkai turi teisę įnešti didesnes nei privaloma įmokas, t. y. kredituoti butų savininkus, kurie vėluoja įnešti privalomas įmokas. Nurodo, jog butų savininkų sprendimas atlikti namo stogo remonto darbus buvo priimtas MB „Statinių diagnostika, auditas“ 2024 m. liepos 10 d. atlikus statinio techninį vertinimą, kurio metu nustatyta, jog stogo danga turi neleistinų defektų, be to, 2024 m. rugpjūčio 30 d. liūties metu namo butas Nr. 3 buvo faktiškai sunaikintas ir savininkui išmokėta maksimali 25 000 Eur draudimo suma, kuri tik iš dalies padengė buto atstatymo kaštus. Priimant sprendimus atsakovė nedalyvavo, kadangi nė vieno buto savininkui nėra žinoma jos buvimo vieta ar kontaktai.

9. Nurodo, kad iki ieškinio pareiškimo kitų butų savininkai grąžino jo ir buto Nr. 5 savininko sumokėtas (avansu) įmokas, tačiau atsakovė liko skolinga ieškovui 2 000 Eur. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neteisingai išaiškino butų savininkų 2024 m. liepos 17 d. susirinkimo 5.2 punkto esmę – siekiant užtikrinti savalaikį namo remonto darbų apmokėjimą, atskiro buto savininkas turi teisę kredituoti butų savininkus, kurie vėluoja įnešti privalomas įmokas. Konkrečius atveju ieškovas, įnešdamas lėšas į specialiai atidarytą banko sąskaitą, kreditavo visus butų savininkus, vėliau kitus butų savininkus kreditavo buto Nr. 5 savininkas.

10. Įmokėdamas didesnes įmokas į specialią banko sąskaitą už kitus butų savininkus nenumatė ir negalėjo numatyti, kokia dalimi, kokiomis konkrečiomis sumomis kredituoja kitų butų savininkus. Dėl šios objektyvios priežasties ieškovas neturėjo ir neturi teismo reikalaujamo įrodymo – fakto, patvirtinančio, jog ieškiniu reikalaujamus 2 000 Eur sumokėjo už atsakovę. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovas už atsakovę sumokėjo visą butui Nr. 1 tenkančią stogo remonto dalį – 8 003 Eur, kurią iš dalies, per trečiąjį asmenį sumokėdama 6 003 Eur, atsakovė grąžino ieškovui, tačiau liko skoloje 2 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu jam nustatytu terminu neištaisius 2025 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir jam grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – pareiškimui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad patikslinęs ieškinį ieškovas dalį 2025 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ištaisė, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas 2 000 Eur mokėjimą kreditoriui (rangovui) atliko už atsakovę.

14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pati ieškovė savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Tuo tarpu teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimui pagrįsti nepakanka įrodymų. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra visiškai aiškus – jis siekia, kad jam iš atsakovės būtų priteisti nuostoliai (negrąžinta skola jam sumokėjus už atsakovę už daugiabučio namo stogo remontą). Tuo tarpu, iš ko šie nuostoliai (skola) susideda, iš kokio teisinio santykio kildinami ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės ir įrodinėjimo dalykas. Taigi, ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas nurodė (pateikė) įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, bet neanalizuoja jų turinio ir jų nevertina.

16. Trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5,7 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, bet ne reikalauti įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

17. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, jas taikė pernelyg formaliai ir kartu netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimo institutą bei iš to kylančias procesines pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti pareiškimą nepaduotu nepašalinus jo trūkumų naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.