Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-327/2015

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00222-2014-9

2015 m. vasario 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Aušri­nei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajam E. N., nu­teistajam S. V., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistojo E. M. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pro­­ku­ro­ro Aliaus Juodviršio ape­­liacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuos­prendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­publikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 138 str. 1 d. – lais­vės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 180 str. 1 d. – lais­vės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos na­muo­se.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką S. V. įskaičiuoti laikotarpiai, iš­bū­ti sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą: laikotarpis nuo 2014-03-13 iki 2014-09-30, nuo 2014-09-30 iki bausmės vykdymo pradžios.

Patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos: priteista nukentėjusiajam A. K. solidariai iš S. V. ir E. M. neturtinei žalai atlyginti 3000 Lt (trys tūkstančiai litų, atitikmuo eurais – 868 eurai) ir 300 Lt (trys šimtai litų, atitikmuo eurais – 86 eurai) turtinei žalai atlyginti.

Patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys: priteista Valstybinei ligonių kasai iš S. V. už nukentėjusiojo E. N. gydymą – 1955,46 Lt (vienas tūks­tan­tis devyni šimtai penkiasdešimt penki litai 46 ct, atitikmuo eurais – 566 eurai).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ginant kaltinamąjį ir atstovaujant nukentėjusįjį, pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš S. V. 596,80 Lt/172,84 EUR (penki šimtai devyniasdešimt šeši litai aštuoniasdešimt centų/vienas šimtas septy­nias­dešimt du eurai 84 ct) jo gynybos ir iš S. V. ir E. M. solidariai 320 Lt/92,68 EUR (trys šimtai dvidešimt litų/devyniasdešimt du eurai 68 ct) nukentėjusiojo ats­to­va­vi­mo išlaidų valstybei.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir E. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2014-03-11, apie 13.50 val., viešoje vietoje – visuomeninio transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus peiliu smogė nukentėjusiajam E. N. į krūtinę, padarydamas kiau­ryminę durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje šoninės krūtinės ląstos pusėje, atsiveriančią į krūtin­plė­vės ertmę su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, su dešiniosios vidinės krūtininės ar­te­rijos sužalojimu, dešiniosios 5 tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, padarė nukentėjusiajam ne­sun­kų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojo žmogų, nesukeldamas BK 135 str. 1 d. nurodytų pa­sek­mių.

Be to, S. V. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2014-03-11, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) praėjime tarp namų Nr. 16 ir 18, veikdamas bendrininkų grupėje su E. M., panaudodami fizinį smurtą, rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. K. turtą – 130 litų.

Prokuroro skunde nurodoma, kad S. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas vei­kas, numatytas BK 135 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje S. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., perkvalifikavimą į BK 138 str. 1 d. motyvavo tuo, kad iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog E. N. konstatuota kiau­ryminė durtinė – pjautinė žaizda dešinėje šoninės krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, su dešiniosios vidinės krūtininės arte­ri­jos sužalojimu, dešiniosios 5 tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, išsivystęs hemoraginis šokas. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Aprašęs specialisto išvadą teismas konstatuoja, kad ji atitinka objektyvią tikrovę dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų, tačiau specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sun­kus kūno sužalojimas.

Prokuroras pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kokie su­ža­lo­ji­mai buvo padaryti nukentėjusiajam E. N. ir dėl kokių sužalojimų jo sveikatos sutrik­dy­mas buvo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymas yra sunkus, jeigu su­­ža­lo­jimas sukėlė bent vieną iš 12 padarinių, nurodytų BK 135 str. 1 d., iš kurių vienas yra sunkus su­luošinimas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnyje, 6.6 punkte nurodyta, kokie sužalojimai ir pasekmės vertinamos kaip kitoks sunkus suluošinimas, ir į tai įeina krūtinės ląs­­tos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu (6.6.9.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisingai nurodyta „<...> 2. Kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su kraujo susikaupimu deši­nė­je krūtinplėvės ertmėje, su dešiniosios vidinės krūtininės arterijos sužalojimu, su 5 tarpšon­kau­li­nės arterijos sužalojimu, su išsivysčiusiu hemoraginiu šoku atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.”

Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo va­do­vaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., tai yra sutrumpintu įrodymų tyrimu. Sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tada, kai visos nusi­kals­ta­mos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Šiuo atveju teismui kilo abejonių dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas nuken­tė­ju­sia­jam E. N.. Teismui kilus abejonėms dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jis negalėjo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir perkvalifikuoti iš sunkesnės veikos į lengvesnę nusi­kalstamą veiką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Nukentėjusysis prokuroro apeliacinio skundo nepalaikė.

Nuteistasis prokuroro apeliaciniam skun­dui neprieštaravo. Jo gynėja prašė prokuroro ape­lia­cinį skun­dą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Aliaus Juod­vir­šio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl nuteistojo S. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Skunde ginčijamas nu­si­kals­tamos veikos – nukentėjusiojo E. N. sveikatos sutrikdymo kvali­fi­ka­vi­mas. Prokuroras prašo nuteistojo S. V. veiką dėl E. N. sveikatos sutrikdymo kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam griežtesnę bausmę. Apeliaciniu skundu neginčijamas S. V. veikos kvalifikavimas pagal BK 180 str. 1 d. ir baus­mės pagal šį straipsnį paskyrimas.

BPK 320 str. 3 d. reglamentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniu skundu, o vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma prokuroro privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civi­li­nio ieškovo apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenus­ta­tė, todėl byla patikrinama neperžengiant prokuroro apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir bau­džiamosios bylos medžiagą, sutinka su apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismas netei­singai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai perkvalifikavo S. V. padarytą nusi­kals­tamą veiką nukentėjusiojo E. N. atžvilgiu pagal lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje pa­keičiamas (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pa­grįs­tas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nu­si­kalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nu­baustas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka bau­džia­majame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos vei­kos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie api­būdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­do­mis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti kons­ta­tuo­jamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nėra ginčo dėl to, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog S. V. padarė nusikalstamą veiką – E. N. sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės ins­tancijos teismas, patikrinęs bylą įro­dy­mų vertinimo aspektu, sutinka, kad nuteistojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau ne tos, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas – apelia­ci­nės instancijos teismas nesutinka pir­mo­sios instancijos teismo atliktu nuteistojo nusikalstamos vei­kos perkvalifikavimu iš BK 135 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d.

S. V. teismui buvo atiduotas pagal BK 135 str. 1 d., už tai, kad tyčia du kartus pei­liu smogė nukentėjusiajam E. N. į krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje šoninės krūtinės ląstos pusėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su kraujo susi­kau­pi­mu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, su dešiniosios vidinės krūtininės arterijos sužalojimu, dešinio­sios 5 tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, išsivystęs hemoraginis šokas, t. y. sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiajam realų pavojų gyvybei.

Nors pirmosios instancijos teismas neabejojo, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinime ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-04-11 specialisto išvadoje (toliau – Specialisto išvada) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti su­žalojimai, tačiau sprendė, kad specialisto išvadoje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo pada­ry­tas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad byloje nėra jokių duo­me­nų (įs­kaitant ir paties nukentėjusiojo parodymus), patvirtinančių, kad nukentėjusiajam dėl jo kūno sužalo­jimo būtų atsiradę BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai, ir sprendė, jog kaltinamojo veiksmai ir jų pa­sekmės atitinka BK 138 str. 1 d. dispozicijoje numatytas aplinkybes.

Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Nors nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nukentėjusysis neprarado regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo, nesusirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, neprarado didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo (faktiškai neprarado jokios dalies profesinio ar bendro darbingumo), nebuvo nepataisomai subjaurotas nuken­tė­jusio asmens kūnas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į BK 135 str. 1 d. paminėto „kitokio sunkaus suluošinimo“ turinį.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vado­vau­jan­tis BK 141 str. nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, pa­tvir­tin­tose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo minis­tro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/A1-86 (toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., požymiai „sunkus svei­katos sutrikdymas“ yra medicininio pobūdžio, todėl pagal Taisyklių 2 p. sveikatos sutrikdymo fak­tą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Būtent tokią prak­tiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008).

Pagal šias Taisykles, sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funk­ci­jų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Taisyklių 6.6 p. išdėstyta, kad sunkus sveikatos su­trik­dymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos kom­pli­ka­ci­jos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nu­tartis Nr. 2K-P-247/2009). Taisyklių 6.6 p. išdėstyta 20 požymių, kada sužalojimas priskiriamas sun­kiam suluošinimui, vienas tokių – krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis su­ža­lojimas su/be vidaus organų pažeidimu (6.6.9 p.). Be to, sunkiu sužalojimu galima pripažinti ir kitokio pobūdžio sunkų suluošinimą (6.6.20 p.) nebūtinai konkretizuojant tik Taisyklėse išvardintus atvejus.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. N. konstatuotas sužalojimas atitinka Taisyklių 6.6.9 p. išdėstyto sužalojimo pobūdį ir vertintinas kaip kitoks sunkus suluo­ši­ni­mas, o kitoks sunkus suluošinimas yra vienas BK 135 str. 1 d. numatytų sunkaus sveikatos sutrik­dy­mo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-94/2006). Šiame kontekste pažymė­ti­na, kad ir specialisto išvadoje pabrėžta, jog E. N. sužalojimas atitinka sunkų sveikatos su­trikdymą, nes šiuo atveju buvo kilęs realus pavojus nukentėjusiojo gyvybei, todėl kvalifikuojama, kad nukentė­ju­sy­sis patyrė sunkų suluošinimą.

Tuo tarpu BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos su­trik­dymą – tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Taisyklių, kuriomis privalu vadovauti ir kvalifikuojant veiką pagal BK 138 str. 1 d., 7 p. išdėstyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nu­teis­tojo S. V. prieš E. N. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal BK 138 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, kadangi nukentėjusiajam nustatytas suža­lo­ji­mas aiškiai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl S. V. veiksmai turėjo būti kva­lifikuoti pagal BK 135 str. 1 d., kaip ir buvo nustatyta kaltinime.

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad sužalojimą nukentėjusiajam S. V. padarė tyčiniais veiksmais. S. V. prisipažino padaręs inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, nurodė, kad E. K. dūrė su savimi turėtu peiliu, gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuabejojo kaltinamojo kalte ir jo veiksmų tyčia, ja neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą kva­li­fi­kuojant S. V. veiksmus dėl E. N. sužalojimo ir S. V. veiką kvalifikuoja pagal BK 135 str. 1 d., kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi S. V. ir buvo pareikštas kaltinimas būtent pagal šį straipsnį, baudžiamoji byla teisiamajam posėdžiui perduota ir pirmosios instancijos teisme nagrinėta dėl šio kaltinimo, be to, šiuo klausimu paduotas ir prokuroro apeliacinis skundas, reikalaujantis sunkinti nuteistojo padėtį, toks S. V. veikos perkvalifikavimas nesu­varžo jo teisių į gynybą, nes jis turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis.

Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. keistina ir jam pas­kirta bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 180 str. 1 d. nu­matytą nusikalstamą veiką išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo šią nusikalstamą vei­ką ir individualizuodamas bei paskirdamas S. V. baus­mę nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pa­grindų, įtvirtintų BK 54 str., pro­ku­ro­ras apeliaciniame skunde ir neprašo griežtinti bausmės už šį nusikaltimą.

Skiriant bausmes teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 1 ir 2 d., bei į BK 41 str. išdėstytus bausmės tikslus. Už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, api­būdinančiomis tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, tiek nu­teis­tojo kaltės formą ir rūšį, tiek nuteistojo as­me­nybę. Sutiktina, kad yra viena S. V. at­sa­komybę len­g­vi­nan­ti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuo­šir­džiai gai­li­si, be to, įvertintina ir nukentėjusiojo E. N. nuomonė dėl skirtinos bausmės ir baudžiamosios at­sakomybės, kuria jis prašė kaltinamojo nebausti. Dėl šios veikos atsakomybę sunkinančių aplin­ky­bių nenustatyta, tačiau būtina atsižvelgti, kad S. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, anks­čiau teistas 10 kartų, nekartą laisvės atėmimo bausmėmis, baustas admi­nis­tracine tvarka, todėl už BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, skaičiuojant nuo sankcijoje numatyto bausmės vi­dur­kio (BK 61 str. 2 d.), vadovaujantis BK 41 str. 2 d. nuos­ta­tomis dėl bausmės paskirties, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė tik veikos kvalifikavimas, o veikos pasekmės ir niekas kitas nepasikeitė, bausmė didinama proporcingai veikos sunkumui.

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, abejodamas specialisto išvadomis, galėjo baudžiamąją bylą išnagrinėti atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.).

BPK 273 str. 1 d. (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-775 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 25 d.) nustatyta, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pa­gei­dauja tuojau pat duoti pa­ro­dymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pa­gei­da­vi­mą kal­ti­namasis jau yra pareiškęs BPK 218 str. 2 d. nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvyk­džius BPK 291 str. reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos pa­darymo ap­linkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Šiuo atveju tiek S. V., tiek ir E. M. dėl jiems pareikštų kaltinimų visiškai prisipažino ir prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tam neprieštaravo ir kiti proceso dalyviai. Pro­kuroras teisingai pažymi, kad dar viena būtina sąlyga, leidžianti atlikti sutrumpintą įrodymų ty­ri­mą – nusikalstamos veikos pa­darymo ap­linkybės turi nekelti abejonių. Visgi nesutiktina su apelia­ci­niu skundu, jog pirmosios instancijos teismas suabejojo specialisto išvadomis. Kaip pažymėta skun­džiamame nuosprendyje, teismas neabejojo, kad Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka objek­tyvią tikrovę dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų, taigi fiksuotais faktais teismas nea­be­jo­jo ir jais vadovavosi. Tačiau teismas kitaip vertino išvadas teisiniu, veikos kvalifikavo aspektu, kas yra teismo prerogatyva. Akivaizdu, kad norint atsakyti į klausimą, kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicininės žinios, tačiau apie nusikalstamos veikos požymių bu­vi­mą ar nebuvimą sprendžia teismas, teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. Kaip jau ne kar­tą akcentuota teismų praktikoje, įrodymus vertina ir jais pagrįstas išvadas byloje sprendžiamais klau­simais daro teismas, priimantis baigiamąjį aktą. Tai, kad teismas įvertinęs specialisto išvadą, kitaip teisiškai įvertino S. V. padarytą veiką, nereiškia, kad jis abejojo faktinėmis nusi­kals­tamos veikos padarymo aplinkybėmis, todėl veikos perkvalifikavimas pagal lengvesnį BK straipsnį, nepaneigė galimybės baudžiamąją bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pačiu taikyti BK 64¹ str., kuris numato, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyri­mą, ir jei asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu suma­ži­na­ma vienu trečdaliu.

Paskyrus pagal BK 135 str. 1 d. naują bausmę, ši bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirtoji bausmė turi būti iš naujo subendrinamos. Apylinkės teis­mas su­bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 str. reika­la­vi­mų iš esmės nepa­žei­dė. Iš naujo subendrinant bausmes jų bendrinimo pagrindas taip pat nekeičiamas, bausmės su­ben­drinamos pagal BK 63 str. 3 d., t. y. jas visiškai sudedant, prie pagal BK 135 str. 1 d. paskirtos bausmės pridedama visa pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausmė.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 18), kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, tei­kiamos E. M., išlaidas iki 2015 m. sausio 7 d. sudaro 55,93 EUR, ir pažyma (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 20), kurioje nurodyta, kad minėtos išlaidos S. V. sudaro 46,32 EUR. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ratyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje da­lyvauja pro­kuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apelia­cinia­me procese, siekiant užti­k­rinti run­gi­mo­si principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gy­ny­bos pusės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje padavė prokuroras nuteistojo S. V. atžvilgiu, siekdamas pasunkinti jo padėtį, valstybė turėjo pareigą užtikrinti galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepai­sant jo tur­ti­nės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti šia teise, garantuojama tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo. E. M. atžvilgiu nuosprendis nebuvo skundžiamas, todėl gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo tik formalus. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duo­menų, jog na­gri­nėjant bylą apeliacine tvarka skiriant advokatą nuteistiesiems buvo išaiškinta, jog dėl būtino gy­nė­jo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistųjų pajamas ir turtinę padėtį, ir jų turtinės padėties ati­ti­ki­mo įsta­ty­mo nuostatoms teismas tinkamai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos ad­vokato pa­galbai apmo­kėti apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų E. M. ir S. V. nepriteisiamos.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instanci­jos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įro­dy­mus, tačiau vertindamas nuteistojo S. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančias aplin­ky­bes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai lėmė netinkamą baudžiamosios veikos kva­li­fikavimą ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl nuosprendis keičiamas, nuteistojo S. V. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 138 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d., atitinkamai pakeičiama bausmė (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Aliaus Juod­vir­šio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl S. V. nu­teisimo pagal BK 138 str. 1 d. pakeisti:

S. V. veiką iš BK 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. , pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kau­no apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta vienerių metų lais­vės atėmimo baus­me visiškai bausmes sudedant ir skirti S. V. subendrintą baus­mę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.