- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- 2K-94/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Pranas Kuconis, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- D. D., P. M.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Prano Kuconio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. D. ir P. M. kasacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta šešiolika metų trys mėnesiai ir dvidešimt aštuonios dienos laisvės atėmimo. P. M. pripažintas pavojingu recidyvistu.
D. D. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienuolikos metų šešių mėnesių dvidešimt trijų dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta šešiolika metų šeši mėnesiai ir dvidešimt trys dienos laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria nuteistųjų D. D. ir P. M.apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. ir D. D. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę sužaloti nukentėjusįjį J. J. (J. J.), veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. vasario 26 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), užpuolė J. J.. P. M. metaliniu išgaląstu virbu dūrė ne mažiau kaip du kartus J. J. į šlaunį, virbui nulūžus, laikė J. J. už kelių, o D. D. peiliu badė ir pjaustė J. J. įvairias kūno vietas, taip padarė daugybines pjautines žaizdas įvairiose kūno vietose, sukelė nukentėjusiajam J. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde P. M. savo kaltės neneigia ir, nenurodydamas konkrečių motyvų, prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnį. Taip pat kasatorius prašo jo veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnį. Kasatorius skunde nurodo, kad jis įtraukė D. D. į nusikaltimą. Skunde detaliai analizuojami ir vertinami nukentėjusiojo parodymai. Toliau skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirtas tik vienas gynėjas abiems nuteistiesiems ginti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teisme jo skundas buvo neišnagrinėtas. Taip pat nurodoma, kad jam paskirtas gynėjas apeliacinės instancijos teisme faktiškai nesusipažino su byla, nes tam buvo skirta labai mažai laiko.
D. D. kasaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnį, nurodydamas, kad J. J. negalėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Toliau kasatorius teigia, kad J. J. sužalojo būdamas įbaugintas ir buvo priverstas taip veikti palieptas P. M.. Taip pat prašoma sušvelninti bausmę, taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, numatančias bausmės švelninimo galimybę, kai kaltininkas prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ir kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos. Kasatorius taip pat teigia, kad jo apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. D. ir P. M. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo
Tiek P. M., tiek D. D. prašo jų nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, nurodant, kad J. J. negalėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. P. M. ir D. D. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėto straipsnio 1 dalį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1310(01), kurioje nustatyta, kad sužalojimai, padaryti J. J., kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl sunkaus šoko. Minėtų taisyklių 6.6.15 punkte nustatyta, kad sužalojimo sukeltas sunkus šokas yra kitoks sunkus suluošinimas. Kitoks sunkus suluošinimas yra vienas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių. Abiejuose kasaciniuose skunduose prašoma veikas kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, tačiau jo taikymas būtų netinkamas, nes jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o J. J. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.
Dėl kasatorių prašymo jų nusikalstamas veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnį išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos nutartyje. Be to, už BK 145 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Dėl BPK 44 straipsnio 8 dalies taikymo
BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės į gynybą principas, pagal kurį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų atsilyginti gynėjui turi nemokamai gauti teisinę pagalba įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme P. M. ir D. D. ginti buvo paskirtas advokatas A. Kuznecovas. P. M. kasaciniame skunde teigia, kad neteisingai buvo paskirtas vienas gynėjas dviem kaltinamiesiems ginti. Pagal BPK 47 straipsnio 1 dalį advokatas dviejų ar daugiau asmenų gynėju gali būti tik tada, jeigu nė vieno iš jų gynybos interesai neprieštarauja kurio nors kito ginamojo gynybos interesams. Šiuo atveju prieštaravimų tarp P. M. ir D. D. gynybos interesų nebuvo, be to, nei vienas įtariamųjų neprieštaravo dėl to, kad juos gintų vienas gynėjas.
Taip pat nepagrįstas P. M. teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje jam ginti paskirta gynėja beveik nesusipažino su byla, skyrė tam mažai laiko. Matyti, kad jo gynėjos R. G. Baltrušaitienės orderis išrašytas 2005 m. rugsėjo 6 d. Apeliacinės instancijos teismo procesas vyko 2005 m. rugsėjo 7 d. Iš to darytina išvada, kad gynėjui iš anksto buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir gynėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su byla.
Dėl bausmių skyrimo
Abu kasatoriai prašo sušvelninti bausmes tuo pagrindu, kad jie prisipažino padarę nuskalstamas veikas ir gailisi. D. D. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką padarė grasinimo įtakoje, t. y. patyręs P. M. psichinę prievartą.
Kasatorių prašymai dėl bausmių švelninimo nepagrįsti ir netenkintini. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmės D. D. ir P. M. paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, atmesdamas nuteistųjų apeliacinius skundus.
D. D. paskirta bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį neviršija sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, kodėl nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Byloje nenustatyta, kad P. M. privertė D. D. padaryti nusikaltimą, naudojant prieš jį psichinę ar fizinę prievartą.
P. M. paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertinęs BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lengvinančią aplinkybę, nesant sunkinančių aplinkybių, paskyrė bausmę, kuri nežymiai viršija BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkį. Taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 61 straipsnio 4 dalyje. Nenustatyta, kad P. M. aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikaltimą. Nuosprendžiu nustatyta, kad jis nuoširdžiai gailisi ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepripažino, kad nuteistasis aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad P. M. aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, nes tam nebuvo ir reikalo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo griežtesnės nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skirdamas bausmę P. M. ir D. D. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatos. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad bausmės nuteistiesiems paskirtos pažeidžiant Baudžiamojo kodekso normas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų D. D. ir P.M. kasacinius skundus atmesti.