Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji U. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po darbo ji nuvažiavo į barą ir nusprendė, kad nevairuos, nes vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjusi iš baro pamatė, kad taksi labai brangus, todėl pagalvojo, kad nieko tokio ir sėdo už automobilio vairo. Ji gėrė alkoholinius gėrimus – sidrą, tekilą ir viskį – tačiau jautėsi gerai ir buvo energinga. Automobilis priklauso jai, todėl prašo nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti jo vertę, nes norėtų, kad jis liktų šeimoje. Tai vienintelis šeimos automobilis, kuris yra reikalingas sergančiai mamai vežioti. Dabar automobiliu galėtų naudotis jos sesuo dėl patogumo. Ji sutinka su nustatytu neblaivumo lygiu. Pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, perduodant ją sesers I. K. žiniai. I. K. yra jos vyresnė sesuo, su kuria ji palaiko labai artimus santykius – jos dažnai matosi, abi važiuoja pas mamą ir tvarko jai namus. Su seserimi bendrauja per savaitę 3-4 kartus, o pasimato ir susirašo dar dažniau. Sesuo žino viską apie ją, įskaitant šį įvykį, apie kurį sužinojo pirmadienį, nors jis įvyko savaitgalį. Iš karto po įvykio ji nepranešė apie tai, nes buvo šoke ir nežinojo, kas jos laukia, be to, nenorėjo jaudinti mamos. Po įvykio ji pirmiausia kalbėjosi su savo geriausia drauge, o ne su seserimi, nes jautė mažesnę atsakomybę prieš draugę nei prieš seserį. Sesuo į įvykį sureagavo rimtai, paklausė visų aplinkybių ir neigiamai vertino jos veiksmus. Sesuo ateityje padės jai išvengti panašių klaidų ir nusikaltimų. Dabar, kai sesuo įtraukta į šį procesą, jai tai labai svarbu, ir ji jaučia atsakomybę prieš seserį, kad taip daugiau nepasielgs. Ji buvo anksčiau bausta Nyderlanduose už vairavimą neblaiviai. Šiuo metu ji nebevartoja alkoholio, nors pripažįsta, kad sunkesniais momentais būdavo paslydimų. Po šio įvykio ji nusprendė visiškai atsisakyti alkoholio (t. 2, b. l. 37-40).

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. K. parodė, kad kaltinamoji yra jos jaunesnioji sesuo. Jų santykiai geri ir artimi, jos bendrauja kas antrą dieną arba kiekvieną dieną. Ji žino apie įvykį, nes sesuo pranešė apie jį jai ir mamai po poros dienų. Sesuo nepasakė iš karto, nes buvo savaitgalis ir ji vakarais dirba, todėl jos nesusiskambino ir nebuvo kontakto. Kai pirmadienį susitiko, sesuo jai pranešė apie įvykį. Ji šį įvykį vertino labai blogai, tai buvo didžiulis šokas. Seseriai yra labai sunku, pats įvykio faktas ją skaudina ir ji tai išgyvena labai skaudžiai. Kaip vyresnė sesuo, ji stengiasi paaiškinti, kad gyvenime visko būna ir sesuo neturėtų savęs taip griežtai bausti. Ji galėtų padėti seseriai ateityje, kad ši daugiau nenusikalstų. Jos kalbasi apie tai, kas įvyko ir kaip to išvengti. Sesuo supranta, kas nutiko, ir tai tapo gera pamoka. Jos sesuo neturi problemų su alkoholio vartojimu. Po šio įvykio ji susimąstė, galbūt kažko nežino ar nepastebi, bet anksčiau sesuo neturėjo jokių problemų dėl alkoholio. Ji nemato, kad sesuo dabar turėtų problemų dėl alkoholio. Ji girdėjo apie tai, kad sesuo buvo teista Olandijoje, bet ne iš jos pačios. Po įvykio jos kalbėjosi su seserimi ir daug kalbasi dabar. Ji mano, kad sesuo nevartoja alkoholio, nes labai bijo. Anksčiau sesuo tikrai nedažnai vartojo alkoholį, gal kartą į du mėnesius, ir tai gal vieną alaus. Apie įvykį Olandijoje ji sužinojo iš artimo asmens. Su U. K. nesikalbėjo apie tai, nes nelabai ką turėjo jai pasakyti tada, o dabar šeimoje yra labai daug problemų. Mano, kad sesuo bando spręsti savo sunkumus alkoholio pagalba, tačiau ji stengiasi padėti jai ir patarė kreiptis į specialistus, kad šie padėtų. Gal lengviau atsiverti svetimam žmogui nei artimam (t. 2, b. l. 40).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padarius labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Policijos pareigūno A. R. 2024 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju tyrėju L. U., tarnybiniu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje. J. Tumo Vaižganto g. buvo sustabdytas automobilis „Daihatsu“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą automobilį, paaiškėjo, kad vairuotoja yra U. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. 02.40 val. prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0240 (patikros liudijimo Nr. 2067306) U. K. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. 02.59 val. buvo atliktas pakartotinis tikrinimas tuo pačiu prietaisu ir U. K. nustatytas 1,79 promilių girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad gėrė tekilą, viskį ir sidro (t. 1, b. l. 23).

2024 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo akte bei alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0240 (metrologinė patikra pagal sertifikatą Nr. 2067306 galioja iki 2024 m. spalio 7 d.) duomenimis U. K. 2024 m. rugsėjo 15 d. 02.40 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas, 2024 m. rugsėjo 15 d. 02.59 val. metu nustatytas 1,79 promilių girtumas, fiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai -negali eiti tiesia linija pėda po pėdos (t. 1, b. l. 24).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Daihatsu Trevis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – valdytoja yra U. K. (t. 1, b. l. 22).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Daihatsu Trevis“, 2008 m. gamybos, 43KW gamybos vertė Lietuvos rinkoje 1 620 eurų su PVM (t. 1, b. l. 21).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamosios U. K. prašymas dėl jos perdavimo laiduotojo žinion ir bylos nutraukimo (t. 2, b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog U. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios U. K. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamoji U. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji U. K. parodė, kad po darbo ji nuvažiavo į barą ir nusprendė, kad nevairuos, nes vartojo alkoholinius gėrimus, išėjusi iš baro pamatė, kad taksi labai brangus, todėl pagalvojo, kad nieko tokio ir sėdo už automobilio vairo. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai. U. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

U. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamosios prašymas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad kaltinamoji pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą, gailisi, išgyvena dėl savo poelgio. Laiduotoja – jos sesuo I. K. yra aukštąjį išsilavinimą turinti gerbiama visuomenės narė, jos artimai bendrauja, U. K. I. K. laiko autoritetu.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl U. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

U. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji 2 kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, dirba. U. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Ji savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jos padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad U. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

I. K. yra kaltinamosios sesuo, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad po įvykio jos kalbėjosi su seserimi ir daug kalbasi dabar, kaip vyresnė sesuo galėtų padėti seseriai ateityje, kad ši daugiau nenusikalstų. I. K. yra aukštojo išsilavino, šiuo metu studijuoja, atlieka darbinę praktiką medicinos srityje, ji neteista, nebausta administracine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu I. K. nurodė, kad jos pajamos yra tik stipendija, ji turi santaupų iš ankstesnių darbų, atliekama praktika yra nemokama. Atsižvelgiant į tai, laidavimas su užstatu būtų perteklinė priemonė ir prieštarautų teisingumo principui. Darytina išvada, kad U. K. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

U. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė, ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tai, kad kaltinamajai teisė vairuoti reikalinga sergančiai mamai vežioti ir pan. jai buvo žinoma ir prieš padarant nusikalstamą veiką, tačiau tai jos nesulaikė nuo vairavimo esant neblaiviai. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 16 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltinamosios prašymas išieškoti konfiskuotino automobilio vertę, o ne konfiskuoti automobilį, negali būti tenkinamas, nes grindžiamas išskirtinai patogumo aplinkybe, kas nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatymo ir teismų praktikos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Daihatsu Trevis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso U. K..

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu U. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir U. K. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos, perduotinas į VĮ „Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

U. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti U. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra”.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš U. K. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Daihatsu Trevis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

U. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o U. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti U. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.