Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1796-643/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
e2S-1796-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10839-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „RPS Valda“, R. P. S., A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1796-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10839-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „RPS Valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „RPS Valda“, R. P. S. ir A. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovas M. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais 2022 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių R. P. S ir A. N. bei 2022 m. vasario 11 d. kitą pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių R. P. S ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RPS Valda“.

2. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „RPS Valda“ pirkti/parduoti bet kokias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) dalis, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad yra J. K. paveldėtojas, po jos mirties įgijęs paveldėjimo teises. Mirusioji yra bendrasavininkė žemės sklypo. Ieškovas paveldėdamas turtą po palikėjos mirties sužinojo, kad žemės sklypo bendrasavininkė A. N. įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį pagal testamento liudijimą. 2022 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido turtą R. P. S, o ji 2022 m. vasario 11 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido savo dalį UAB „RPS Valda“. Todėl atsakovė UAB „RPS Valda“ įsigijo žemės sklypo dalis nebūdama bendrasavininke, pažeisdama kitų bendrasavininkų pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį. Ieškovas pažymėjo, kad teismui priėmus sprendimą nustatyti, jog žemės sklypo dalys buvo įsigytos neteisėtai, automatiškai bus nustatyti atsakovės UAB „RPS Valda“ neteisėti veiksmai ir sandoriai bus pripažinti negaliojančiais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui teks teikti nemažai ieškinių ir kelti naujas bylas dėl visų papildomai tuo pačiu neteisėtu pagrindu įsigyjamų žemės sklypo dalių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkino ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovui UAB „RPS VALDA“ pirkti ar parduoti bet kokias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galimą spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti sudaryti kiti sandoriai dėl kurių ieškovui gali tekti kreiptis į teismą su ieškiniais, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo, nagrinėjamoje byloje, įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė (apeliantė) UAB „RPS Valda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs ieškinio faktinio pagrindo, nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo žemės sklypo bendrasavininkas, todėl negalėjo būti pažeistos ieškovo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, teisės.

6.2. Pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, iš esmės šią išvadą argumentavo tik deklaratyviu sutikimu su ieškovo teiginiais. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių argumentų ir neįrodinėjo atsakovės UAB „RPS Valda“ nesąžiningumo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė UAB „RPS Valda“ nesąžiningumo aspektu.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. K. prašė apeliantės 2022 m. gegužės 31 d. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1 Apeliantė klaidingai teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, kadangi neegzistuoja ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Ieškovas nurodo, kad dalyvavo 2021 m. gruodžio 15 d. suorganizuotame piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo komisijos posėdyje t.y. iki ginčijamų sandorių sudarymo jau išreiškė norą ir pageidavimą gauti dalį žemės sklypo. Toks pasirinkimas konkretaus žemės sklypo ar dalies, automatiškai reiškia jo būsimas nuosavybės teises. NŽT žinojo, kad ieškovas yra mirusiosios teisėtas įpėdinis.

7.2 NŽT negalėjo išduoti sutikimo nei 2022 m. sausio 7 d. dienos sandoriui sudaryti, nei 2022 m. vasario 11 d. dienos sandoriui sudaryti, žinodama, kad ieškovas jau laukia savo nuosavybės teisių įregistravimo.

7.3 Nustačius, kad UAB „RPS Valda“ neteisėtai įsigijo žemės sklypo dalį iš R. P. S., kuri yra šios įmonės direktorė, tampa akivaizdu, kad minėta atsakovė siekė galutiniu rezultatu perleisti žemės sklypo dalis įmonei ir jos vardu supirkti kitų bendrasavininkų turimas dalis.

Atsiliepimas

7.4 Atsakovės UAB „RPS Valda“ nurodyti atskirajame skunde argumentai yra visiškai klaidingi ir neteisėti, kad reikalavimas uždrausti pirkti ar parduoti bet kokias žemės sklypo dalis nesusijęs su byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu. Ieškovas paaiškina, kad atsakovė sudarinėjo iki šiol tik nesąžiningus ir neteisėtus sandorius, yra didelė tikimybė, kad ji tokius sandorius sudarinės ir toliau. Taip pat, visos jos įsigijamos dalys gali būti perleidžiamos kitiems asmenims, taip išvengiant arba bent jau apsunkinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t.y. grąžinimą turto į buvusią padėtį. Remiantis tuo, kad nuo pat pradžių visi atsakovai elgėsi tik nesąžiningai, ir toliau elgiasi nesąžiningai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas M. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais 2022 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių R. P. S ir A. N. bei 2022 m. vasario 11 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių R. P. S. ir UAB „RPS Valda“. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „RPS Valda“ pirkti/parduoti bet kokias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė UAB „RPS Valda“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties.

11. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo žemės sklypo bendrasavininkas.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama nuosekli praktika, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210- 516/2017)

14. Su pastaraisiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti.

15. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovas siekia pagrįsti yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo (nutarties) įvykdymui, nustatymu.

16. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).

17. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą, turi būti įvertinta, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, kuo iš esmės ir buvo grindžiamas ieškovo prašymas takyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl šios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindą konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia atsakovo nesąžiningumas, o ne kitos aplinkybės, tokios kaip didelė ieškinio suma ar sunki atsakovo turtinė padėtis, kurios savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 25 punktas, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022, 34 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018, 17 punktas). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021, 12 punktas).

18. Atsakovė UAB „RPS Valda“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas nepateikė jokių argumentų ir neįrodinėjo atsakovės UAB „RPS Valda“ nesąžiningumo. Be kita ko, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė UAB „RPS Valda“ nesąžiningumo aspektu.

19. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad būsimo teismo sprendimo nevykdymo grėsmę teismas motyvavo tuo, jog įvertinus ieškinio pateiktus argumentus ir tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti sudaryti kiti sandoriai dėl kurių ieškovui tektų kreiptis į teismą su ieškiniais ateityje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti pirmosios instancijos teismo motyvai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis, tokie teismo argumentai tinkamai nepagrindžia aptariamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai yra susiję su pasekmėmis, kurios gali atsirasti jei pirmosios instancijos teismas priims ieškovui palankų teismo sprendimą, tačiau ieškovas nepateikė jokių patikimų, patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė iki šiol būtų atlikusi ar ketintų atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo ar vykdymas galėtų būti apsunkintas. Darytina išvada, kad, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų, apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės UAB RPS Valda“ atžvilgiu buvo pritaikytos nesant vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „RPS Valda“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė