- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-680-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15581-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- BAB „Ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“
- Ieškovas
- BUAB „Raimarija“
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BAB „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19882-717/2014 pagal ieškovo BUAB „Raimarija“ ieškinį atsakovėms BAB „Ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia bei perregistravimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Raimarija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti BAB „Ūkio banko“ veiksmus registruojant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – parduotuvę, bei nuomos teisę į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre AB „Ūkio banko“ vardu neteisėtais; 2) panaikinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją AB „Ūkio banko“ vardu: 3) įpareigoti atsakovą AB „Šiaulių banką“ perimti iš BUAB „Raimarija“ nekilnojamąją turtą bei nuomos teisę į žemės sklypą; 4) priteisti iš atsakovės AB ‚Šiaulių banko“ ieškovės naudai sumą, lygią perimto turto vertės ir kreditoriaus reikalavimo skirtumui 52380,03 Lt; 5) priteisti iš AB „Šiaulių banko“ ieškovės naudai bankroto administravimo išlaidas; 6) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo ir nutarė areštuoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nuomos teisę į žemės sklypą, uždraudžiant atsakovei BAB „Ūkio bankas“ nurodytu nekilnojamuoju turtu ir turtin nuomos teise disponuoti ar bet kokiu būdu apsunkinti, bei uždraudžiant atsakovei BAB „Ūkio bankas“ realizuoti kitas daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį turtą ir turtinę nuomos teisę.
Teismas nurodė, pareikštas ieškinys yra dėl atsakovių veiksmų pripažinimo neteisėtais, nekilnojamojo turto teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir perregistravimo, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti jo privalomumą. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atsižvelgia į tai, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas, kuriame keliamas atsakovės nuosavybės teisės į turtą teisėtumo klausimas, be to, ieškovė pateikė įrodymus tikėtinai pagrindžiančius savo prašymo pagrįstumą, todėl teismas mano, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė BAB „Ūkio bankas“ prašo Kauno apylinkės teismo pačiam priimti nutartį panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir nutartį dėl šios nutarties panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai. Jei byla būtų perduota Kauno apygardos teismui, prašoma Kauno apygardos teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
Ūkio banko įsitikinimu, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proceso teisės normas (CPK 329 str.). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka byloje pareikšto reikalavimo – ieškiniu keliami klausimai, susiję su ginčo turto teisine registracija bei kiti išvestiniai reikalavimai, tačiau nevyksta ginčas dėl turto nuosavybės. Toks ginčas šioje byloje net negali vykti.Kaip buvo nurodyta ieškovo procesiniuose dokumentuose, 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1117/2014, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad ieškovo turtas Ūkio banko nuosavybėn buvo perduotas 2012 m. rugpjūčio 9 d., nurodytą momentą teismo sprendimas dėl pripažinimo buvo ir įvykdytas, tai yra, Ūkio bankui perėjo nuosavybė į turtą ir turtas laikomas perduotu Ūkio bankui. Sutinkamai su CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Ūkio bankas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria jam perėjo nuosavybė į ginčo turtą, atliko turto registracijos veiksmus viešame registre. Ši teismo nutartis, kuria Ūkio bankui perduota nuosavybė, yra įsiteisėjusi, galiojanti ir vykdytina. Ūkio banko veiksmai, kuriais įgyvendinant nutartį įregistruota nuosavybė į turtą, jokiais atvejais negali būti pripažinti neteisėtais. Ieškovas šioje byloje savo ieškinio reikalavimais iš esmės skundžia įsiteisėjusį teismo sprendimą baigtoje byloje, kuris niekaip kitaip, kaip instancine tvarka negalėjo būti peržiūrėtas.Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai, nei nurodyta skundžiamos nutarties motyvuose, šioje byloje nevyksta ir negali vykti ginčas dėl Ūkio bankas nuosavybės teisių į turtą ar šios teisės sudedamųjų dalių (pvz., disponavimo turtu teisės) įgyvendinimo. Atitinkamai neturi teisinės reikšmės ir pateikti įrodymai, kad Ūkio bankas įgyvendina savo daiktines teises į turtą. Kitaip tariant, teismas jau išspręstoje turto nuosavybės byloje skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės. Taigi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant Ūkio bankui priklausantį ginčo turtą, uždraudžiant juo disponuoti bei įgyvendinti kitas daiktines teises, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, todėl naikintina kaip nepagrįsta.Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nevyksta ir negali vykti ginčas dėl nuosavybės į ginčo turtą, pritaikius skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones yra grubiai pažeidžiamos Ūkio banko, kaip turto savininko, teisės įgyvendinti savo nuosavybės teisę į turtą, juo disponuoti, taip pat įgyvendinti kitas teises. Pažymi, kad po turto nuosavybės perėjimo Ūkio bankas nuosekliai įgyvendina savo, kaip turto savininko, teises - turtą užregistravo, kreipėsi dėl perdavimo, nuomos sutarčių ir kt. Atskirai pažymėtina, kad Ūkio bankas yra likviduojamas dėl bankroto (Įmonių bankroto įstatymo 30 str., 31 str.) (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2014), šiame procese jo turtas turi būti operatyviai parduodamas, taigi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla nuostoliai tiek bankui, tiek jo kreditoriams. Ženklūs nuostoliai kyla ir draudžiant turtu disponuoti, pvz., nuomoti turtą, bei įgyvendinti kitas teises.Net jei dėl Ūkio bankui nesuprantamų priežasčių būtų tenkinti ieškovo reikalavimai ir turto teisinė registracija būtų panaikinta (nors VĮ Registrų centras byloje net nepatrauktas atsakovu), Ūkio bankas vis tiek liktų turto savininku, taigi laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kitaip tariant užtikrina neegzistuojančius ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo AB „Šiaulių bankas“ atstovas advokatas M. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d,. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais, kad:
Nepagrįstas Ūkio banko teiginys, jog ginčas kilęs byloje nėra susijęs su nuosavybės teise į turtą. Nors reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo nėra suformuotas, akivaizdu, kad patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas lemtų, jog nuosavybės teisė į turtą pereitų būtent atsakovui. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl teisinės turto registracijos panaikinimo, turtas registruotinas ieškovo vardu. Tuo tarpu, patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo perimti turtą, turtas pereitų atsakovo nuosavybėn ir būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Taigi, Ūkio banko teiginys, jog byloje nagrinėjamas tik su teisine registracija susijęs klausimas, yra nepagrįstas.Be to, Ūkio banko argumentas, jog klausimas dėl nuosavybės į turtą jau išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1117/2013 taip pat neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1117/2013, skirtingai nei nurodo Ūkio bankas, nesprendė klausimo dėl nuosavybės teisės į turtą. Minėta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pripažinti sandorį perduoti turtą nuosavybėn sudarytu 2012-08-09, t.y., sprendė dėl sandorio sudarymo fakto, tačiau teismai nepasisakė dėl nuosavybės teisės į turtą perėjimo.Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-06 nutartyje, priimtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-485/2014 aiškiai pripažino, kad klausimas dėl turto nuosavybės nebuvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 1117/2013, dėl ko ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šioje vietoje taip pat pažymėtina tai, kad tiek ieškovo, tiek ir Ūkio banko atstovai 2014-11-24 vykusiame parengiamajame posėdyje patvirtino, kad turtas nėra perduotas Ūkio bankui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.393 str. 4 d., nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad turtas nėra perduotas Ūkio bankui, konstatuotina, kad Ūkio bankas neturi nuosavybės teisės į turtą. Taigi, akivaizdu, jog Ūkio banko argumentai, jog ginčas dėl nuosavybės teisės į turtą buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1117/2013, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.Byloje ginčas vyksta, be kita ko, ir dėl nuosavybės į turtą. Ieškinio reikalavimų tenkinimas reikštų, jog turtas turėtų būti perduodamas atsakovui. Dėl to nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo reikalavimu. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, akivaizdu, kad būsimo galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, kadangi pats Ūkio bankas savo atskirajame skunde aiškiai nurodo, jog iš turto ketinama nedelsiant vykdyti išieškojimą. Todėl darytina išvada, jog teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nutartimi konstatavo esant realią grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskirtai tapti neįmanomu ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.Ūkio bankas nepagrįstai nurodo, kad nutartis, be kita ko, tariamai daro žalą ne tik Ūkio banko, tačiau ir jo kreditorių interesams. Atsakovo nuomone, tokie Ūkio banko teiginiai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir nesąžiningi. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, vadovaujantis 2013-03-03 Ūkio banko ir atsakovo sudarytu susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovas perėmė Ūkio banko reikalavimo teisę ieškovo bankroto byloje, kuri buvo užtikrinta turto hipoteka. Jeigu Ūkio bankas nebūtų atlikęs neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (o būtent, 2013-03-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1117/2013 pagrindu nebūtų gavęs vykdomojo rašto ir nebūtų įregistravęs turto savo vardu), atsakovas būtų perėmęs turtą. Ūkio bankas 2013-03-03 perleidęs reikalavimo teises užtikrintas turtu neteko teisės iš turto tenkinti savo kreditorių reikalavimų, dėl ko darytina išvada, jog Ūkio banko argumentai nėra pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo BUAB „Raimarija“ atstovas advokatas K. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:
Ginčo esmė yra ne tai, ar BAB Ūkio bankas yra nekilnojamo turto savininkas, bet kodėl po 2013-05-02 dienos Kauno apygardos teismo nutarties, kuria BAB Ūkio bankas BUAB „Raimarija” bankroto byloje pakeistas jo procesinių teisių perėmėju AB Šiaulių banku, 2013-09-23 dieną (jau nebūdamas minėto nekilnojamo turto savininku) BAB Ūkio banko bankroto administratorius BAB Ūkio banko vardu VĮ Registrų centre užregistravo pastatą - parduotuvę ir jos priklausinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Byloje sprendžiamas klausimas - kodėl nebūdamas nekilnojamo turto savininku, BAB Ūkio banko bankroto administratorius BAB Ūkio banko vardu atlieka teisinius veiksmus minėto turto atžvilgiu (teisinę registraciją, įgyvendina kitas turto savininkui priklausytinas daiktines teises). Kadangi byloje ieškovas kelia klausimus ir reikalavimus būtent su šių atsakovo BAB Ūkio banko veiksmų teisiniu įvertinimu, 2014-12-14 dienos nutartimi teismas visiškai pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, susijusias tiek su ieškinio reikalavimais, tiek užkertant kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ateityje.Po 2013-05-02 dienos Kauno apygardos teismo nutarties, kuria BAB Ūkio bankas BUAB „Raimarija” bankroto byloje pakeistas jo procesinių teisių perėmėju AB Šiaulių banku, neturėjo jokių nuosavybės teisių į ginčo objektu esantį nekilnojamą turtą, atitinkamai, toks turtas BAB Ūkio banko negali būti „operatyviai parduodamas” ir negali kilti jokių pasekmių nei atsakovui, nei jo kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Raimarija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti BAB Ūkio banko veiksmus registruojant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nuomos teisę į žemės sklypą, Nekilnojamo turto registre AB Ūkio banko vardu neteisėtais; panaikinti turto bei nuomos teisės teisinę registraciją AB Ūkio banko vardu; įpareigoti atsakovą AB Šiaulių banką perimti iš BUAB „Raimarija“ turtą ir nuomos teisę.
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartimi BUAB „Raimarija“ iškėlė bankroto bylą (1 t., b. l. 8–9). Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB „Raimarija“ bankroto byloje apelianto BAB Ūkio banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2.847.619,97 Lt.
2012 m. gegužės 22 d. įvyko pirmasis BUAB „Raimarija“ kreditorių susirinkimas, kuris 6-uoju darbotvarkėje svarstytu klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ priėmė nutarimą kaip pardavinėti bankrutuojančios įmonės turtą, t. y. nutarė: „Bankui įkeistą turtą: 2496,80 kv.m. ploto pastatą - parduotuvę, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su žemės nuomos teise į 0,4930 ha ploto sklypą ir prie šio pastato, ir bankui įkeistais priklausiniais (kiemo statiniais su 2 sargo nameliais) pardavinėti už bendrą 2 900 000 Lt sumą. Turto nepardavus pirmosiose varžytinėse, antrosiose varžytynėse kainą mažinti 10 proc. Nepardavus turto ir antrosiose varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl tolesnio turto pardavimo ir kainų nustatymo“. Neįvykus 2012 m. liepos 12 d. paskelbtoms varžytinėms, kuriose buvo siekiama parduoti kreditoriui AB „Ūkio bankas“ įkeistą turtą, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, BUAB „Raimarija“ administratorius tą pačią dieną pasiūlė šiam kreditoriui perimti jam įkeistą neparduotą turtą už nustatytą pradinę pardavimo pirmosiose varžytinėse 2 900 000 Lt kainą. Kreditorius AB „Ūkio bankas“ 2012 m. liepos 20 d. raštu informavo administratorių, kad svarsto administratoriaus pasiūlymą, dėl ko prašo atidėti antrąsias turto varžytines, o 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 160-03-1942 pranešė administratoriui, jog sutinka perimti pirmosiose varžytinėse neparduotą BUAB „Raimarija“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą už 2 900 000 Lt.
2012 m. rugsėjo 14 d. įvykusio antrojo BUAB „Raimarija“ kreditorių susirinkimo metu 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto perdavimo įkaito turėtojui“ buvo nutarta: „AB „Ūkio bankas“ įkeisto turto neperduoti, šaukti kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tolimesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“. Kreditorius R. N. kreipėsi į teismą ir skundu prašė: pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ 2012 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą.
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo R. N. skundą ir pripažino negaliojančiu BUAB „Raimarija“ 2012-09-14 kreditorių susirinkimo 3 (trečiuoju) darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Likusioje dalyje teismas skundą atmetė, t.y. atmetė pareiškėjo prašymą pripažinti sandorį dėl BUAB „Raimarija“ turto perdavimo įkaito turėtojo AB Ūkio banko nuosavybėn sudarytą 2012-08-09 dieną, BUAB „Raimarija“ bankroto administratoriaus 2012-07-12 pasiūlyme perimti neparduotą įkeistą turtą nurodytomis sąlygomis.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus R. N. skundas atmestas ir šioje dalyje išsprendė klausimą iš esmės: pripažino sandorį dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ nekilnojamojo turto, esančio Partizanų g. 22A Kaune (pastato-parduotuvės, bei nuomos teisės į žemės sklypą perdavimo įkaito turėtojo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn už 2 900 000 Lt kainą sudarytu 2012 m. rugpjūčio 9 dieną (1 t., b. l. 10–13).
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi BUAB “Raimarija” bankroto byloje vietoje kreditoriaus AB Ūkio banko į kreditorių sąrašą įtraukė AB Šiaulių banką su 2.847.619,97 Lt kreditorinių reikalavimu. Teismas nutartyje nurodė, kad AB Ūkio bankas 2013-03-03 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi savo teises į gautinas sumas/užtikrinimo priemones pagal 2004-12-20 tarp UAB „Raimarija“ su AB Ūkio banku sudarytą kredito sutartį Nr.17-329 ir 2008-04-17 tarp UAB „Raimarija“ su AB Ūkio banku sudarytą kredito sutartį Nr.17-329 (su visais pakeitimais ir papildymais) perleido AB Šiaulių bankui. Ši nutartis įsiteisėjusi.
BUAB „Raimarija“ administratorius, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2-1117/2013), kreipėsi į kreditorę AB Šiaulių banką dėl bankrutavusios bendrovės turto perėmimo. Nors kreditorė turto dar nėra perėmusi, jos reikalavimas yra patenkintas – įsiteisėjusiu teismo sprendimu sandoris, kurio pagrindu bankas turi teisę ir pareigą perimti turtą, pripažintas sudarytu. Kadangi perimto turto vertė padengia visą kreditorinį reikalavimą, bankas išbrauktinas iš kreditorių sąrašo. Atsižvelgdamas į administratoriaus nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi AB Šiaulių banką su 2 847 619,97 Lt kreditoriniu reikalavimu išbraukė iš BUAB „Raimarija“ bankroto bylos kreditorių sąrašo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas nurodo, kad šioje byloje nevyksta ir negali vykti ginčas dėl BAB Ūkio bankas nuosavybės teisių į turtą ar šios teisės sudedamųjų dalių, tačiau iš prieš tai nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pareikštas ieškinys dėl atsakovių veiksmų pripažinimo neteisėtais, nekilnojamojo turto teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir perregistravimo yra būtent ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti jo privalomumą. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo pakankamą pagrindą prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui.
Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu prašymą pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas, kuriame keliamas atsakovės BAB Ūkio bankas nuosavybės teisės į turtą teisėtumo klausimas, ieškovės pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia prašymo pagrįstumą.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog šioje byloje nekeliamas nuosavybės teisių į turtą teisėtumo klausimas, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.