- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1117/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raimarija“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria skundas netenkintas, civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ administracijos vadovo R. N. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raimarija“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Raimarija“ bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.
2012 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta UAB „Raimarija“ bankroto byloje, Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. pareiškėjo R. N. – 3600,60 Lt ir 1 087 000,00 Lt, suinteresuoto asmens AB „Ūkio bankas“ – 2 847 619,97 Lt, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – 168 039,80 Lt finansinius reikalavimus.
2012 m. gegužės 22 d. įvyko pirmasis BUAB „Raimarija“ kreditorių susirinkimas, kuris 6-uoju darbotvarkėje svarstytu klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ priėmė nutarimą kaip pardavinėti bankrutuojančios įmonės turtą, t. y. nutarė: „Bankui įkeistą turtą: 2496,80 kv.m. ploto pastatą - parduotuvę, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su žemės nuomos teise į 0,4930 ha ploto sklypą ir prie šio pastato esančiais ir Bankui įkeistais priklausiniais (kiemo statiniais ir 2 sargo nameliais) pardavinėti už bendrą 2 900 000 Lt sumą. Turto nepardavus pirmosiose varžytinėse, antrosiose varžytynėse kainą mažinti 10 proc. Nepardavus turto ir antrosiose varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl tolesnio turto pardavimo ir kainų nustatymo“.
Neįvykus 2012 m. liepos 12 d. paskelbtoms varžytinėms, kuriose buvo siekiama parduoti kreditoriui AB „Ūkio bankas“ įkeistą turtą, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, BUAB „Raimarija“ administratorius tą pačią dieną pasiūlė šiam kreditoriui perimti jam įkeistą neparduotą turtą už nustatytą pradinę pardavimo pirmosiose varžytinėse 2 900 000 Lt kainą.
Kreditorius AB „Ūkio bankas“ 2012 m. liepos 20 d. raštu informavo administratorių, kad svarsto administratoriaus pasiūlymą, dėl ko prašo atidėti antrąsias turto varžytines, o 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 160-03-1942 pranešė administratoriui, jog sutinka perimti pirmosiose varžytinėse neparduotą BUAB „Raimarija“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą už 2 900 000 Lt.
2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 160-03-2171 „Dėl kreditorių susirinkimo atšaukimo“ kreditorius AB „Ūkio bankas“ paprašė BUAB „Raimarija“ administratoriaus atšaukti 2012-09-14 turintį vykti kreditorių susirinkimą, kuriame buvo numatyta svarstyti klausimą dėl bankui įkeisto turto perdavimo, šaukti naują kreditorių susirinkimą, į jo dienotvarkę įtraukti klausimą dėl bankui įkeisto turto pardavimo iš antrųjų varžytinių kainos nustatymo. Šiame rašte nurodė, kad keičiasi banko pozicija dėl turto perėmimo.
2012 m. rugsėjo 14 d. įvykusio antrojo BUAB „Raimarija“ kreditorių susirinkimo metu 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto perdavimo įkaito turėtojui“ buvo nutarta: „AB „Ūkio bankas“ įkeisto turto neperduoti, šaukti kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tolimesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“.
Šalies argumentai
Kreditorius R. N. kreipėsi į teismą ir skundu prašė: pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ 2012 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta kreditoriui AB Ūkio bankui įkeisto turto neperduoti, šaukti kitą kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tolimesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, taip pat prašė pripažinti sudarytu sandorį dėl BUAB „Raimarija“ (duomenys neskelbtini) esančio turto – pastato-parduotuvės, pastato-sargo namelio, pastato-sargo namelio, kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (tvoros, stovėjimo aikštelių, stoginės) – perdavimo įkaito turėtojo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn, sudarytą 2012 m. rugpjūčio 9 d., BUAB „Raimarija“ bankroto administratoriaus 2012 m. liepos 12 d. pasiūlyme perimti neparduotą įkeistą turtą nurodytomis sąlygomis.
Nurodė, kad perimti varžytynėse neparduotą bankrutuojančios įmonės turtą yra įkaito turėtojo teisė, o ne pareiga, tačiau šiuo atveju susidarė situaciją, kai AB „Ūkio bankas“ minėtą teisę realizavo, 2012 m. rugpjūčio 8 d. pateikdamas administratoriui pasiūlymo perimti turtą akceptą, dėl ko tikslu perduoti turtą bankui, nevykdytos antrosios įkeisto turto varžytinės 2012 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka. Pateikdamas minėtą sutikimą perimti turtą už 2 900 000,00 Lt kainą, AB „Ūkio bankas“ prisiėmė ir visą su tokiu akceptavimu susijusią riziką, įskaitant iš turto perėmimo gaunamą finansinę naudą. Vėliau, 2012 m. rugsėjo 13 d., įvykęs AB „Ūkio bankas“ akcepto atšaukimas, motyvuojant tuo, kad bankui staiga tapo aišku, kad jo duotas sutikimas perimti turtą jam yra finansiškai nenaudingas, negali būti pakankamas pagrindas 2012 m. rugpjūčio 8 d. akcepto sukeltiems teisiniams padariniams perimti turtą nevykdyti, ypač įvertinus banko ir jo veiklos atžvilgiu taikytinus ypatingo atidumo ir rūpestingumo kriterijus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ 2012 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimo 3 (trečiuoju) darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta kreditoriui AB Ūkio bankui įkeisto turto neperduoti, šaukti kitą kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl tolimesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, o likusioje dalyje skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad ne kreditorių susirinkimas sprendžia, perduoti turtą įkaito turėtojui ar neperduoti, o tik pats kreditorius nusprendžia, ar pasinaudoti įstatymo suteikta teise perimti įkeistą jam turtą už kreditorių susirinkimo nustatyta kainą, ar šia teise nesinaudoti. 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu administratoriui pranešęs apie sutikimą perimti įkeistą turtą kreditorius AB „Ūkio bankas“ aiškiai išreiškė valią perimti įkeistą turtą už 2 900 000 Lt. Po tokio valios pareiškimo nebuvo būtinas kreditorių susirinkimo nutarimas perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojui, turto perdavimo aktu turtas galėjo būti perduotas kreditoriui įkaito turėtojui.
Atmesdamas reikalavimą pripažinti 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytu sandorį dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo įkaito turėtojo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn BUAB „Raimarija“ 2012 m. liepos 12 d. pasiūlyme perimti neparduotą įkeistą turtą nurodytomis sąlygomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta tik nuo turto perdavimo (CK 6.181 str. 5 d.), o turtas kreditoriui AB „Ūkio bankas“ konkrečiu atveju yra neperduotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria skundas atmestas ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti sandorį dėl BUAB „Raimarija“ turto, esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo įkaito turėtojo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn sudarytu 2012 m. rugpjūčio 9 d. BUAB „Raimarija“ administratoriaus 2012 m. liepos 12 d. pasiūlyme perimti neparduotą įkeistą turtą nurodytomis sąlygomis. Nurodo šiuos argumentus:
1. Vadovaujantis Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 punktu ir ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalimi, be varžytynių parduoto turto pirkimo – pardavimo sutartis ir (ar) perdavimo aktas prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, o šis sandoris nelaikytinas realiniu, todėl jam netaikytinos CK 6.181 straipsnio 5 dalies nuostatos.
2. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), todėl sutartis laikoma sudaryta, kai oferentas gauna akceptą. Tuo tarpu turto perdavimo sandoris nebuvo įformintas įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų numatyta tvarka tik dėl AB „Ūkio bankas“ nesąžiningumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „Ūkio bankas“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.), o BUAB „Raimarija“ ir bankas neaptarė esminių turto įsigijimo banko nuosavybėn sąlygų. Tuo tarpu ikisutartiniuose santykiuose šalys neatsako už derybose nepasiektą susitarimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Raimarija“ iš esmės neprieštarauja kreditoriaus R. N. atskirajame skunde nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirasis skundas paduotas tik dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas kreditoriaus R. N. reikalavimas pripažinti sudarytu sandorį dėl BUAB „Raimarija“ turto, esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo įkaito turėtojo nuosavybėn, todėl šiuo metu vertinamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas minėtoje apskųstoje dalyje.
Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o Aprašo 31.1 punkte numatyta, kad neparduotą įkeistą turtą varžytynių vykdytojas per 3 darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei varžytynės neįvyksta nedalyvavus nei vienam pirkėjui. Nagrinėjamu atveju pardavinėjant ginčo turtą pirmose varžytynėse kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ pasiūlyta kaina (8, 9 b. l.), jos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl BUAB „Raimarija“ administratorius teisėtai ir pagrįstai pasiūlė perimti neparduotą turtą įkaito turėtojui AB „Ūkio bankas“ (73 b. l.), kuris tokį pasiūlymą svarstė beveik mėnesį laiko, kol, galų gale, sutiko perimti pirmose varžytynėse neparduotą BUAB „Raimarija“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2 900 000 Lt (73 – 75 b. l.). Tiesa, AB „Ūkio bankas“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodyta, kad AB „Ūkio bankas“ sutinka perimti turtą už 2 900 000 Lt (tame tarpe PVM), tačiau pažymėtina, kad paties banko 2012 m. gegužės 22 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu pateiktame pasiūlyme (8 b. l.) ginčo turto kainos sandara (su PVM, be PVM) nebuvo numatyta, t. y. kreditorių susirinkimo metu buvo išreikšta aiški kreditorių (įskaitant banką) valia parduoti turtą už 2 900 000 Lt, nepriklausomai nuo parduodamo turto priskyrimo ar nepriskyrimo PVM objektams. Tokiu būdu AB „Ūkio bankas“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 160-03-1942 esanti nuoroda į PVM įskaitymą į kainą neturi reikšmės akcepto galiojimui (CK 6.173 str. 1 d.). Pažymėtina, kad išvada apie tai, jog 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreditorius AB „Ūkio bankas“ aiškiai išreiškė valią perimti turtą už 2 900 000 Lt, pagrįstai padaryta ir skundžiamoje nutartyje, o duomenų, kad bankui dar reikėtų papildomai mokėti PVM nuo turto kainos (2 900 000 Lt) nėra (146 b. l.).
Atmesdamas reikalavimą pripažinti sandorį dėl BUAB „Raimarija“ turto, esančio (duomenys neskelbtini) sudarytu 2012 m. rugpjūčio 9 d. (akcepto gavimo dieną (CK 6.173 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad turtas kreditoriui nebuvo perduotas. Tačiau pažymėtina, kad sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo tuomet, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą yra būtinas turto perdavimas (CK 6.181 str. 5 d.). Tačiau, nesant susitarimo dėl sandorio sudarymo momento susiejimo su turto perdavimo momentu, teigti, kad nagrinėjamu atveju sandoris turėtų būti laikomas sudarytu nuo turto perdavimo momento, nėra pagrindo. Priešingai, konkrečiu atveju taikoma bendroji taisyklė, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą (CK 6.181 str. 1 d.) ir jį atšaukti po minėto gavimo neleidžiama (CK 6.173 str. 2 d., 6.177 str.). Atitinkamai iš administratoriaus pasiūlymo perimti neparduotą AB „Ūkio bankas“ įkeistą turtą (73 b. l.) ir AB „Ūkio bankas“ akcepto aišku, kad buvo sutarta tiek dėl konkretaus perkamo turto, tiek dėl jo kainos, todėl negalima teigti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sutarta dėl kokių nors esminių sandorio sąlygų (CK 6.159 str.). Tuo tarpu, nors CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 4.49 str.), tačiau sutarties sudarymo momentas ir nuosavybės teisių perėjimo momentas (konkrečiu atveju prašoma pripažinti ne nuosavybės teisių perėjimą AB „Ūkio bankas“, o tik patį sandorį dėl turto perdavimo nuosavybėn) nėra tapatūs dalykai, o teigti, kad konkrečiu atveju jie sutampa (CK 6.181 str. 5 d.), nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditoriaus reikalavimo pripažinti sudarytu 2012 m. rugpjūčio 9 d. sandorį dėl BUAB „Raimarija“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn, dėl ko skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas minėtas apelianto reikalavimas, naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dalį, kuria kreditoriaus R. N. skundas atmestas ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti sandorį dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raimarija“ (duomenys neskelbtini) esančio turto (pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, stovėjimo aikštelių, stoginės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo įkaito turėtojo AB „Ūkio bankas“ nuosavybėn už 2 900 000 Lt (dviejų milijonų devynių šimtų tūkstančių litų) kainą sudarytu 2012 m. rugpjūčio 9 d.