- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-24
- Bylos Nr.
- 1-36-768/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21901-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kaltinamasis
- A. M.
A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2022 m. birželio 4 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie įėjimo į daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinę, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant Š. P. ir L. K., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. P. į galvą, kuris nuo smūgio griuvo aukštielninkas ir pakaušiu atsitrenkė į grindis, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. P. poodines kraujosruvas smakre, pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje suspaudžiant smegenis, galvos smegenų sumušimą kairėje pusėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė kitų įvykio vietoje buvusių asmenų - Š. P. ir L. K. teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. birželio 4 d. apie 20 val. su žoliapjove pjovė žolę prie daugiabučio namo, kuomet išėjusi jo sesuo L. M. pradėjo šaukti ant M. P. ir K., kad šie išeitų iš laiptinės, nes jie ten gėrė alų. Sesuo ragino juos išeiti, tačiau jie neišėjo, be to, M. P. seserį vadino visokiais negražiais žodžiais. Išjungus žoliapjovę išgirdo, kad jie plūdosi. Supratęs, kad kažkas vyksta, nuėjo prie jų. Pagautas pykčio smogė M. P., kuris griuvo. Smūgiavo iš kairės rankos į smakrą. Smūgį matė K. ir kaimynė Š. P.. M. P. pakėlė A. M. ir S. P., kurie eidami iš parduotuvės pamatė gulintį M. P., ir parvedė jį namo. Matė ant žemės kraują. Nepaskaičiavo smūgio, pirmą kartą gyvenime padarė tokią klaidą. Turi du vaikus - 24 ir 13 metų amžiaus. Vaikai gyvena atskirai su jo žmona. Neišsituokę, tačiau gyvena atskirai. dukromis palaiko ryšį, jaunesnei dukrai padeda finansiškai. Savaitgaliais išgeria. Jo mėnesio atlyginimas 700 eurų. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti. Butui įgyti paėmė banko paskolą, į mėnesį moka 130 eurų. Gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiojo.
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais, byloje ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo M. P. parodymais, kad su K. ėjo iš A., kuris gyvena trečiame aukšte, link namų. Buvo išgėrę. Sustojo laiptinėje, negėrė. Gal prisėdo parūkyti laiptinėje. Kaltinamojo seseriai gal nepatiko, kad rūko. Supranta, kad negerai darė. A. atbėgo, kažką susakė ir smogė. Po smūgio nieko neprisimena, atsibudo ligoninėje. Kaltinamajam atleidžia, pretenzijų neturi. Ligoninėje buvo virš savaitės, tada mėnesį sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Jaučiasi geriau nei iki įvykio, visiškai nebevartoja alkoholio, dirba. Prašo nebausti kaltinamojo, nes įvykis pakeitė jo asmeninį gyvenimą;
liudytojos Š. P. parodymais, kad konfliktas įvyko tarp dviejų girtų asmenų. Pjaudama žolę išgirdo butelio dužimo ar kritimo garsą, todėl nuėjo pasakyti, kad yra mažų vaikų, kad nelaistytų alkoholio, nes laiptinėje buvo jo prilaistyta. M. P. ją pavadino negražiais žodžiais, liepė neaiškinti. Suprato, kad M. P. mažai orientuojasi, ką kalba. A. girdėjo jų pokalbį, nes lauke sėdėjo ant suoliuko. M. P. stovėdamas prie lauko durų kažką pasakė A., kažką dėl žolės pjovimo. Tarp jų įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo, keikėsi. Tada į laiptinę atbėgo A. ir nukentėjusiajam sudavė stiprų smūgį. Smūgio sudavimas įvyko laiptinės aikštelėje. M. P. griuvo ant nugaros, trenkė galvą, matė, kad bėgo iš galvos kraujas. A. buvo išgėręs, tačiau M. P. buvo labiau girtesnis. Jai buvo šokas pamačius tokį vaizdą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 856/2022(05) nurodyta:
M. P. nustatyta poodinės kraujosruvos smakre, pakaušyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje suspaudžiantis smegenis, galvos smegenų sumušimas kairėje pusėje, padaryta kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais į smakro ir pakaušio sritis, iki hospitalizacijos į (duomenys neskelbtini) ligoninę, t. y. iki 2022-06-06;
sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais į smakro ir pakaušio sritis. medicinos dokumentuose nėra duomenų apie sužalojimų padarymą skirtingu metu, todėl negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimai galėjo būti padaryti: poodinė kraujosruva smakre trauminiu poveikiu į smakro sritį, ko pasekoje nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką paviršių buvo padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje spaudžiantis smegenis, galvos smegenų sumušimas kairėje pusėje;
M. P. galėjo būti sąmoningas apie 2-3 dienas po patirtų galvos sužalojimų;
medicinos dokumentuose nenustatyta ligų, kurios galėjo būti priežastimi patiriant nustatytus sužalojimus. Tame tarpe medicinos dokumentuose nenustatyta epilepsijos diagnozių ar fiksuotų epilepsijos priepuoliams būdingų požymių;
VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje fiksuotas alkotesterio parodymas 2,32 %, tai atitinka vidutinio girtumo laipsnį;
kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje suspaudžiantis smegenis, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, kvalifikuojamas sunkių sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinant atskirai (1 t., b.l. 43-44).
2022-06-16 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos Body cam B0F1EC60CC22 vaizdo įrašai 2022_0604_210437_001; 2022_0604_210937_002:
1. Vaizdo įraše 2022_0604_210437_001, matomas tarnybinis automobilis ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnė kreipiasi į pranešėją vardu M., ištaria pavardę, tuomet atsako vyriškas balsas, kuris patikslina pavardę (duomenys neskelbtini). Tyrėja paklausia ar "medikų pagalbos nereikia, buvo atvažiavus", vyriškis atsako "ne ne ne užgis". Pokalbio metu vyriškio nesimato, body kamera nukreipta į mūrinį namą. Tyrėja prašo vyriškio, vadina vardu M., papasakoti įvykio aplinkybes. M. pasakoja, kad nuėjo iki žmogaus padėti, tyrėja patikslina pas pažįstamą, M. patvirtina. T. M. pasakoja, kad leidosi laiptais ir atsisėdo ant laiptų, ir "tik pamt", tyrėja klausia į galvą, M. atsako „nu į galvą“, tyrėja klausia "iš ko, iš kumščio", M. antrina iš kumščio, tyrėja klausia "ir praskėlė galvą", M. atsako "nepraskėlė aš griuvau į laiptus". Tyrėja toliau klausia "dėl ko jis davė, pažįstamas koks", M. atsako "jo jo A. M." ir pokalbio metu patikslina A., tyrėja patikslina "A. M.", o jis blaivus tas (duomenys neskelbtini), M. atsako "man atrodo šiuo metu kad ne". Paklausia tyrėja dėl ko konfliktas buvo, M. atsako "nežinau", pasakoja, kad ankščiau dirbo kartu, maždaug prieš du mėnesius, konfliktų nebuvo. Tyrėja klausia "Ką A. duodamas į galvą jums sakė", M. sako "bral o galima taip šnekėti", tyrėja sako kad sakytų kaip yra, M. atsako, "ką tu blet pidarai", tyrėja sako "jis trenkė ir Jūs griuvot", M. atsako, kad "aš griuvau". Tyrėja toliau klausia "ką jis - pasišalino, trenkė į galvą ir nuėjo", M. atsako, kad jo. Tyrėja klausia ar jis išgėręs, jis atsako, kad šiuo momentu taip. Tyrėja paklausia ar jis nori rašyti pareiškimą, M. atsako kad nori, tuomet tyrėja pasiūlo pasitikrinti girtumą ir paaiškina, kad jei girtumas bus lengvas tai šiandien priims pareiškimą, dar paklausia ar tikrai nereikia medikų, M. atsako, kad nereikia. M. nustatomas sunkus girtumas, 3.65 promilių. M. pokalbio metu sakė kol laukė pareigūnų, išgėrė. Toliau užsirašomi M. anketiniai duomenys, M. P. 01-27.
2. Vaizdo įrašas 2022_0604_210937_002, yra ankstesnio įrašo tęsinys. Policijos pareigūnas paklausia gimimo metų, M. P. atsako 81, policijos pareigūnas pasiūlo pasirašyti, kad šis alkotesteriu naudojosi, nukreipia tušinuką link M. P., tačiau neduoda tušinuko ir paklausia ar sutinka su girtumu ir pasako, kad "nereikia pasirašyti, nes kruvinos rankos". Vaizdo įraše matyti M. P. ranka kruvina. Toliau tyrėja dar patikslina M. P., dar paklausia "Jums medikų pagalbos nereikia", į ką M. P. atsako, kad ne. Kamera pasisuka į M. P., jis matomas iš nugaros, vaizdo įraše matyti, kad jo galva apibintuota, pakaušio srityje binte matyti raudonos spalvos dėmė. Pats M. P. vilki pilkos spalvos džemperį, mėlynos spalvos sportines kelnes. Paskui atsisuka taip, kad body kamera užfiksuoja jo veidą. Veide sužalojimų nematyti. (1 t., b.l. 115-117)
??2022-10-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas 2022-06-06 11:23 val. užfiksuotas garso įrašas pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš telefoninio pokalbio įrašo galima suprasti, kad bendros pagalbos centro operatorė bendrauja su pranešėja moterimi, po to pranešėja tęsia pokalbį su Greitosios medicinos pagalbos operatore. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), M. P. trenkė, jis šeštadienį laiptais trenkėsi, buvo policija atvažiavus, dabar jis su sąmone, bet jis nekalba, purtosi visas (1 t., b.l.123-125, 126)
2022-06-22 Bendros pagalbos centro rašte Nr. 41D(A)-472 nurodyta, kad 2022-06-04 20:04 val. ir 20:42 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 129).
??2022-10-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendros pagalbos centro pateikti 2022-06-04 20:04:48 val. ir 20:42:11 val. užfiksuoti 2 garso įrašai pranešimų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. P.). Garso įrašas faile „2022_06_04_20-04-48_37065884044“ darytame 2022-06-04, pradėtas 20 val. 04 min. bendros pagalbos centro operatorei vyriškis prisistato M. P., nurodo, kad nori išsikviesti policiją, jį primušė A. M.. (1 t., b.l. 130-133)
2022-06-22 Bendros pagalbos centro rašte Nr. 41D(A)-474 nurodyta, kad 2022-06-06 11:20 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 136)
2022-10-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendros pagalbos centro pateiktas 2022-06-06 11:20:44 val. užfiksuotas pranešimo garso įrašas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašas įrašytas faile „2022_06_06_11-20-44_37063918275“, darytas 2022-06-06, pradėtas 11 val. 20 min. Iš telefoninio pokalbio įrašo galima suprasti, kad bendros pagalbos centro operatorė bendrauja su pranešėja moterimi, po to pranešėja tęsia pokalbį su Greitosios medicinos pagalbos operatore. Moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini), galva sutrenkta stipriai žmogui, tai buvo šeštadienį, M. P. trenkė, jis laiptais trenkėsi, dabar nekalba, purtosi visas. (1 t., b.l. 137-140)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).
Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020 ir kt.).
Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje kilusį konfliktą galima suskaidyti į dvi dalis: žodinį konfliktą ir po to smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad iš pradžių laiptinėje tarp neblaivaus nukentėjusiojo ir liudytojos Š. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis laistė alų ir nenorėjo pasišalinti iš laiptinės. Be to, nukentėjusysis išplūdo Š. P. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl to, prie kilusio konflikto prisijungė ir neblaivus kaltinamasis bei su nukentėjusiuoju pradėjo aiškintis dėl pjaunamos žolės ir tarpusavyje plūdosi, kol kaltinamasis staiga sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Įvertinęs šią situaciją teismas daro išvadą, kad nors kaltinamasis viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinė – elgėsi įžūliai ir naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas ne dėl chuliganiškų, o dėl asmenių paskatų – iš esmės dėl konflikto, kuris kilo dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio. Taigi kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį lėmė žodinio konflikto metu kilęs spontaniškas pyktis dėl nukentėjusiojo elgesio, o ne noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas. Tokio kaltinamojo elgesio nėra pagrindo pripažinti chuliganišku, jo elgesį lėmė konkrečios, jį paaiškinančios priežastys.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. veiksmuose padarant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y., nėra būtinojo BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio, todėl A. M. veika perkvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje padaryta viešoje vietoje bei tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nusikalstama veika kvalifikuotina kaip ideali BK 135 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sutaptis.
Dėl bausmės kaltinamajam skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis pripažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto sunkaus nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę. A. M. iki šios veikos padarymo nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 10), dirba (t. 2, b.l. 4), turi šeimą, du vaikus, vienas jų nepilnametis (t. 2, b.l. 3), turi įsipareigojimų bankui. Sprendžiant bausmės skyrimo ir jos rūšies parinkimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta ši nusikalstama veika ir kokios buvo jos pasekmės. Byloje nustatyta, kad A. M. kilusio spontaniško konflikto metu, kuris įvyko tarp dviejų neblaivių asmenų, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis buvo gydytas, šiuo metu jau yra visiškai pasveikęs, neliko jokių šio sužalojimo pasekmių, be to, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepageidauja, kad kaltinamasis būtų baudžiamas griežtai, civilinio ieškinio nepareiškė, nurodė, kad jo gyvenimas iš esmės pasikeitė, nes jis pats po patirto sužalojimo pakeitė gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio, pradėjo dirbti. Taigi visuma šių duomenų suteikia pagrindą svarstyti dėl skirtinos bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teismo nuomone, aukščiau aptartų aplinkybių visuma iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ypač atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, ypač į aplinkybę, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra pažįstami, jie susitaikė, taip pat į nukentėjusiojo išreikštą poziciją – pageidavimą neskirti laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam, teismas daro išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir yra visiškai netikslingas. Teismo vertinimu, kaltinamojo atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijose už padarytą sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, kaltinamajam A. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus. Teismo vertinimu, ši bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą, ir t.t.).
Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su įpareigojimais kaltinamajam uždraustina keturis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholį).
Dėl civilinio ieškinio
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 5107, 17 Eur civilinis ieškinys dėl M. P. gydymo metu patirtų išlaidų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, yra pagrįstas dokumentais, kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutinka ir jam neprieštarauja, todėl civilinis ieškinys visiškai tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas,
nusprendžia:
pripažinti A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir jam paskirti:
pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. M. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholį).
Palikti nepakeistą iki nuosprendis įsiteisės kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Tenkinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir iš A. M. priteisti 5107, 17 (penkis tūkstančius vieną šimtą septynis eurus 17 cnt.) (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos atlyginamos sumos. Palūkanas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.