- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-752-425/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00299-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, LR Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM Molėtų skyrius
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-752-425/2017
teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00299-2016-7
2017 m. spalio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-335/2016 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei G. D., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo ir atsakovės G. D. priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. teismo prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kartu su atsakove G. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal VĮ Valstybės žemės fondo (toliau – VĮ VŽF) 2017-05-03 parengtą Žemės sklypų ribų nustatymo siūlymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Atlikus A. B. tyrinėjimų įmonei žemės sklypų tikslius matavimus, planuose nurodytos ribos neatitiko preliminariuose planuose nurodytų sklypų ribų konfigūracijų. Paaiškino, jog VŽF parengtame galimų ribų nustatymo siūlyme, pavaizduotos žemės sklypų ribos suformuotos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir atsižvelgta į gretimų geodeziškai apmatuotų sklypų ribas.
Atsakovė G. D. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės J. M. atsisakymą pasirašyti A. B. tyrinėjimų įmonės 2010-06-16 parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte neteisėtu, pripažinti atsakovei teisę ruošti, tvarkyti, derinti ir įregistruoti šią kadastrinių matavimų bylą su 2010-06-16 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu be ieškovės J. M. sutikimo.
Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas ne dėl žemės sklypų bendros ribos, o dėl to, kokiais dokumentais vadovaujantis ši bendra riba turi būti nustatyta. Teigė, jog namų valdos planas yra pagrindinis ir tiksliausiai sklypų ribas atspindintis šaltinis, kuriame sužymėti posūkio taškų pririšimai prie nekintamų objektų (statinių), tai sudėtinė planavimo dokumentų dalis ir juo turi būti vadovaujamasi kaip vienu iš svarbiausių žemės reformos metu parengtų dokumentų. Pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo proceso metu šio plano pagrindu 1999-07-22 buvo parengtas preliminarus žemės sklypų planas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino.
Teismas sprendė, kad VĮ VŽF parengtame plane – pasiūlyme juoda linija nužymėta sklypų riba tarp posūkio taškų 15-16-17-18 neatitinka žemės reformos dokumentų – namų valdos plano, preliminarių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planų, todėl nustatyti ginčo žemės sklypų ribą pagal šį siūlymą nebūtų teisinga.
Nustatė, jog ieškovė, siekdama nustatyti – faktiškai pakeisti sklypo ribą, be pagrindo akcentavo būtinumą išlaikyti linijų ilgius, taškų išdėstymą ir kategoriškai pasisakė prieš atsakovės poziciją, jog turi būti vadovaujamasi 1999-07-21 R. U. parengtu pirminiu žemės sklypo 65 planu. Pabrėžė, kad namų valdos žemės sklypo pirminis planas yra tikslus ir galiojantis žemėtvarkos dokumentas, pagal jį suformuotas ir registre įregistruotas žemės sklypas, leidžiantis nustatyti ginčo ribos taškus. Nurodė, jog šį faktą yra nustatęs Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015-01-16 sprendime.
Teismas nurodė, kad ieškovės iniciatyva rengti žemės sklypo 65 kadastriniai matavimai neatitiko namų valdos plano ir preliminaraus plano, ką konstatavo NŽT bei patvirtino Panevėžio apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu. Darė išvadą, jog atliekant žemės sklypų 65 ir 132 kadastrinius matavimus sutampančioje riboje, turi būti vadovaujamasi 1999-07-21 namų valdos planu, kaip vienu iš žemės reformos metu parengtų dokumentų.
Sprendė, jog atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus buvo parengti pakankamai aiškaus turinio pirminiai dokumentai, pagal kuriuos A. B. tyrinėjimų įmonė 2012-09-26 parengė planą ir visą kadastrinių matavimų bylą ir sklypų bendra riba iš naujo nenustatoma. Pripažino, jog ieškovės atsisakymas jame pasirašyti, t. y. suderinti ribą, akivaizdžiai pažeidė atsakovės teisę užbaigti kadastrinių matavimų įforminimo ir įregistravimo viešame registre procesą ir pripažino teisę tai padaryti be J. M. sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Tvirtina, jog Namų valdos plane atvaizduotos žemės sklypo II ribos akivaizdžiai neatitinka šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytos sklypo ribų konfigūracijos – žemės sklypo II šiaurės rytinė pusė kadastro žemėlapyje turi labiau laužytą ribą negu Namų valdos plane pažymėta analogiška sklypo riba, nepaisant to, kad Namų valdos plane nurodyti žemės sklypo II kraštinių linijų ilgiai perkelti į preliminariojo žemės sklypo II aprašomąją dalį. Teigia, kad skirtingai Namų valdos plane ir preliminariame žemės sklypo II plane grafiškai atvaizduota sklypo riba negali turėti vienodų matmenų.
Nurodo, kad Namų valdos planas nebuvo patvirtintas abiejų bendraturčių, todėl jo įrodomoji reikšmė turi būti pripažįstama nežymia, nors dokumentas galėtų būti prilygintas abrisui.
Teigia, jog Namų valdos plane nėra nurodyta nei riboženklių, nei pastatų, nuo kurių pateikiami atstumai iki atitinkamų žemės sklypo II riboženklių, koordinačių vietinėje ar visuotinėje Lietuvos koordinačių sistemoje. Paaiškina, kad UAB GEO LINK parengus žemės sklypo II planą remiantis Namų valdos planu, buvo gautas skirtingo dydžio sklypo plotas nei nurodytas Namų valdos plane. Teigia, jog Namų valdos planu negalima vadovautis ir todėl, kad gretimų sklypų ribos yra tiksliai išmatuotos ir tikslus Namų valdos plano sprendinių atkartojimas pažeistų gretimų žemės sklypų tiksliai išmatuotas ribas.
Daro prielaidą, kad žemės sklypo II ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytas vėliau nei vyko paženklinimas ir ji pranešimo dėl susipažinimo su žemės sklypo II suformavimo dokumentais negavo, todėl neturėjo pareikšti pretenzijų dėl šio sklypo ribų konfigūracijos.
Tvirtina, jog VĮ VŽF atlikti žemės sklypo I ir II matavimai tiksliausi ir atspindi esamą padėtį. Teigia, kad parengtame plane atvaizduoti sklypų ribų ilgiai visiškai sutampa su Namų valdos plane, preliminariame žemės sklypo I bei preliminariame žemės sklypo II plane nurodytais ribų ilgiais, planas sudarytas įvertinus gretimai esančių žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis. Nurodo, jog vadovavimasis Namų valdos planu gali sukurti situaciją, kai tarp ginčo žemės sklypų ribų ir aplinkinių žemės sklypų atsiras nenaudojamų ir niekam nepriklausančių žemės atkarpų. Tvirtina, jog A. B. tyrinėjimų įmonė, rengdama kadastrinių matavimų bylą, nesivadovavo preliminariais žemės sklypo I ir II planais, o rėmėsi tik Namų valdos planu, kuris yra netikslus ir nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad A. B. tyrinėjimų įmonės parengtas žemės sklypo II planas turi aiškių nukrypimų ir nuo Namų valdos plano – atstumai tarp riboženklių A ir B, A ir G, F ir G skiriasi.
Nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas ir turėjo iš esmės sumažinti atsakovės naudai priteistinas išlaidas atsakovės atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes byla nebuvo sudėtinga, nereikalavusi daug advokato darbo ir laiko sąnaudų, dalis nurodytų išlaidų nelaikytinos būtinomis.
Tvirtina, jog teismas skundžiamu sprendimu nenustatė bendros žemės sklypo I ir žemės sklypo II ribos, o pripažinęs atsakovės teisę į žemės sklypo II kadastrinių matavimų atlikimą pagal A. B. tyrinėjimų įmonės parengtą 2012-09-26 kadastrinių matavimų bylą be atsakovės sutikimo, sudarė pagrindą nustatyti tik žemės sklypo II ribas.
2017-10-12 apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. D. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad administracinį ginčą nagrinėję teismai konstatavo, kad tiek Namų valdos planas, tiek preliminarus Žemės sklypo II planas yra vienas kitą atitinkantys žemės reformos metu parengti dokumentai, kuriais turi būti vadovaujamasi atliekant žemės sklypo II kadastrinius matavimus. Paaiškina, jog administracinis ginčas vyko tarp tų pačių šalių ir ginčas iš esmės vyko dėl žemės sklypo I ir žemės sklypo II bendros ribos nustatymo dokumento, todėl administracinę bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvados turi prejudicinę galią šiame ginče.
Teigia, jog žemės sklypo I ir žemės sklypo II ribos yra aiškios ir gali būti nustatytos iš galiojančių žemėtvarkos dokumentų, todėl ribos neturi būti nustatinėjamos teismo sprendimu. Žemės sklypo II ribų nustatymu teisiniu pagrindu pripažinta ne A. B. tyrinėjimų įmonės parengta kadastrinių matavimų byla, o pirminiai žemės reformos metu parengti dokumentai Namų valdos planas ir jo pagrindu parengtas preliminarus žemės sklypo II planas.
Pažymi, kad Namų valdos planas, kaip dokumentas kuriuo privaloma vadovautis nustatant žemės sklypo II ribas (posūkio taškus), yra nurodytas įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose priimtuose administracinėje byloje. Atkreipia dėmesį, jog preliminarus žemės sklypo II planas nepakeitė Namų valdos plano, o buvo rengiamas pastarojo pagrindu, todėl jie vienas kitam neprieštarauja.
Nurodo, jog sudarant Namų valdos planą ir atliekant matavimus vietoje dalyvavo tiek atsakovė, tiek apeliantė su savo sutuoktiniais, todėl nepagrįstai apeliantė teigia nežinojusi Namų valdos plano bei jame užfiksuotų duomenų. Paaiškina, kad UAB GEO LINK 2016-03-23 žemės sklypo II planas buvo parengtas vadovaujantis Namų valdos plane nurodytais žemės sklypo II ribų ilgiais, tačiau minėtame plane nėra vadovaujamasi ribų posūkių taškų vieta užfiksuota Namų valdos plane, be to, padidėjęs žemės sklypo II plotas tenka ir pačiai apeliantei.
Tvirtina, kad VĮ VŽF parengtame plane žemės sklypo ribų posūkių taškai neatitinka pririšimo prie nekintamų objektų atstumų bei vietų, todėl planą vadinti tiksliausiai atspindinčiu esamą padėtį. Paaiškina, jog patenkinus priešieškinį, nebuvo nustatyta jokia nauja žemės sklypo II riba, nes to neprašė atsakovė.
Nurodo, jog teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamą priteisti maksimalaus dydžio užmokestį už advokato teikiamą teisinę pagalbą.
Teigia, kad apeliantė siekia nustatyti naują (kitą) žemės sklypų ribą, tačiau teisės aktai nenumato galimybės teismine tvarka nustatinėti žemės sklypų ribas iš naujo, jeigu jos aiškios iš esamų dokumentų, todėl teismas pagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kartu su apeliaciniu skundu J. M. pateikia naujus įrodymus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimą J. M., tačiau nenurodo, kodėl šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui ar kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės naujai pateiktuosius rašytinius įrodymus ir dėl jų pasisakyti (CPK 314 str.).
Vertinant apeliantės 2017-10-12 pateiktus rašytinius paaiškinimus bei pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo aplinkybes, kurios buvo 1999 metais pradėjus šalims tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisėmis į atsiradusį palikimą, nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 306 str. 2 d.). Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikta kadastro žemėlapio ištrauka atsisakytina priimti, nes tokią galimybę turėjo apeliantė, teikdama apeliacinį skundą. Aplinkybių, kodėl teikia minėtą ištrauką kartu su rašytiniais paaiškinimais, apeliantė nenurodė.
Byloje nustatyta, kad J. M. nuosavybės teise priklauso 0,60 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas I; 1 t., b. l. 19-20). Šis žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. J. M. ir G. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise – kiekvienai po ½ sklypo dalį, priklauso 1,22 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (namų valdos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas II; 1 t., b. l. 21-22). Žemės sklypas II suformuotas atlikus preliminarius matavimus ir įregistruotas viešajame registre remiantis 1999-07-21 Namų valdos planu. Ginčo žemės sklypai turi bendrą ribą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2014-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014; 2015-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015). Apeliantė, prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo I ir jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo II ribas pagal VĮ VŽF 2017-05-03 parengtą Žemės sklypų galimų ribų nustatymo siūlymą, argumentuoja tuo, kad 1999-07-21 Namų valdos planas netikslus, netinkamai parengtas.
Byloje esantys Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-01-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-385-283/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016 patvirtina, jog 1999-07-21 Namų valdos planas priskirtinas prie dokumentų, kurių pagrindu atliekami kadastriniai matavimai (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 p.). Minėti teismai nenustatė, kad 1999-07-21 Namų valdos planas parengtas netinkamai ar netikslus. Kadangi paminėtose administracinėse bylose dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos, t. y. prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl 1999-07-21 Namų valdos plano teisingumo, nes tai jau padarė administraciniai teismai. Papildomai priduria, jog 1999-07-21 Namų valdos plane aiškiai nurodyti atstumai iki žemės sklypo II ribos, juos susiejus su nekintančiais kraštovaizdžio elementais, šiuo atveju statiniais. Įvertintina ir tai, jog bylos duomenys leidžia tvirtinti, kad 1999-07-21 Namų valdos planas yra pirminis dokumentas, kuriame užfiksuotos žemės sklypo II ribos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog 1999-07-21 Namų valdos plano pagrindu buvo parengti preliminarūs žemės sklypų I ir II planai, kuriuose ranka įbrėžtos ginčo žemės sklypų ribos, ir dėl didelių minėtų planų mastelių skirtumų, labiau tikėtina, kad grafinis sklypų atvaizdavimas gali skirtis. Tačiau primintina, jog preliminarūs žemės sklypų I ir II planai buvo parengti 1999-07-21 Namų valdos plano pagrindu, todėl tikslesniais duomenimis laikytini Namų valdos plane užfiksuotieji.
Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl nebuvimo 1999-07-21 Namų valdos plane riboženklių, nei pastatų, nuo kurių pateikiami atstumai iki atitinkamų žemės sklypo II riboženklių, koordinačių vietinėje ar visuotinėje Lietuvos koordinačių sistemoje, nes duomenų, kad keitėsi statinių buvimo vieta nuo minėto plano parengimo iki ginčo kilimo, kas galėtų turėti įtakos Namų valdos plane nurodytų atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų tikslumui, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.).
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinio reikalavimas buvo nustatyti žemės sklypų I ir II ribas pagal pateiktą ieškovės planą, todėl apeliantės argumentai dėl galimai netinkamai sudarytų žemės sklypo II pirminių dokumentų nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, reikalavimo pripažinti minėtus pirminius dokumentus ydingais nei viena iš šalių nepareiškė, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad ginčytinų žemės sklypų ribas galima nustatyti iš esamų dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį (CPK 185 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
Kadangi 1999-07-21 Namų valdos planas laikytinas dokumentu, į kurį turi būti atsižvelgiama atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, ką padarė ir A. B. tyrinėjimų įmonė 2010-06-16 sudarydama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, atsakovės prašymas pripažinti apeliantės J. M. atsisakymą pasirašyti minėtą aktą neteisėtu, pagrįstas. Kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių apeliantės atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą būtų pagrįstas ir teisėtas (CPK 185 str.).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis ir mano, jog atsakovei turi būti priteista mažesnė bylinėjimosi išlaidų suma.
Nustatyta, jog atsakovės atstovas advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 5 valandas. Atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti prašomas priteisti atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 185 str.). Įvertintina ir tai, jog vien už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato pagalbą dydis būtų 3 858,50 Eur (2017-03-31 pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 650536 išdavimo metu galiojęs užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 771,90 Eur x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.) x 2 = 3 858,50 Eur). Pažymėtina, jog Rekomendacijos numato užmokestį už advokato teikiamas teisines konsultacijas bei kitas teisines paslaugas (Rekomendacijų 8.19-8.20 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 023,75 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 130, 140-141). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 023,75 Eur mažintinos iki 800 Eur, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ir priteistinos iš ieškovės J. M. (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų G. D. ((duomenys neskelbtini)) naudai.