- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2560-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27302-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- A. D., U. D.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Doleta“, I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S., UAB „Priemmier EU“, Advokatų profesinė bendrija, „Triniti LT“, Antstolių G
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. D. ir U. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti A. D. ir U. D. bankroto bylą, suinteresuoti asmenys -AB SEB bankas, UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Doleta“, I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S., UAB „Priemmier EU“, Advokatų profesinė bendrija „Triniti LT“, Antstolių G. P. ir A. P. kontora, Antstolis R. V., Antstolė B. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. D. ir U. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinę, prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti L. V. M.. Nurodė, kad jie yra nemokūs LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - LR FABĮ) 2 str. 2 p. prasme, kadangi ženkliai sumažėjo jų gaunamos pajamos, jie neįvertino finansinių galimybių prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, tapo nemokūs. Bendra įsiskolinimo suma siekia 1 987 515,57 Lt. Pareiškime pažymėjo, kad 2006 m. pareiškėjai įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį finansavo AB SEB bankas, pasirašė kredito sutartį 40 metų laikotarpiui. Paskolos suma sudarė 360 000 Lt. Tuo metu abu pareiškėjai turėjo gerus uždarbius, jiems nebuvo sunkumų vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui. 2010 m. pareiškėjai investavo turimas santaupas į UAB „Doleta Lt“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ verslą. Tarp šių įmonių akcininkų kilo nesutarimai, nepavyko taikiai pasidalinti verslo ir akcijų, ginčai persikėlė į Lietuvos teismus. Teismų sprendimais buvo areštuotos ir visos asmeninės pareiškėjų šeimos lėšos, dėl to pradėjo mažėti jų grynosios pajamos. 2013 m. pareiškėjas įsidarbino Baltarusijos kompanijoje „Megafort Plius“ bei Britų konsultacinėje kompanijoje „Platan“, o pareiškėja dirba UAB „Design Spot“. Bendra pareiškėjų gaunama pajamų suma yra 2888,67 Lt. Pareiškėjai augina dvi mažametes mergaites. Bendrą pareiškėjų turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka AB SEB bankui (vidutinė rinkos vertė 151 000 Lt), automobiliai (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 5000 Lt), Honda Insight, v/n ((duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 22 000 Lt). Taip pat pareiškėjams nuosavybės teise priklauso „Investicinių fondų portfelio“ draudimo Nr. 6100067882 akcijos, kurių vertė yra kintanti - 2014-06-10 ji sudarė 14 696,37 Lt. Pažymi, kad bankroto administratoriui reikalinga 1000 Lt piniginių lėšų bankroto procedūroms atlikti, kad pareiškėjams yra reikalinga apie 2500 Lt per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu į pareiškimą prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolis nurodė, kad vykdo Kauno m. 4-ojo biuro notarės V. J. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 339 449,33 Lt skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. D., ir U. D., hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai. 2014-09-05 dienai jų skola sudaro 362 274,40 Lt sumą. Pažymėjo, kad buvo atlikta įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė rinkos vertei nustatyti, kad šis turtas buvo įvertintas 305 000 Lt suma. Byloje gautas ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai valstybės biudžetui neskolingi. Tačiau pažymėjo, kad A. D. atžvilgiu, valstybės naudai, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade vykdomos 2 vykdomosios bylos: 1000 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0019/13/00626 bei 21 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/19480. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, VMI neprieštarauja dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams.
Suinteresuotas asmuo Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Lt“ atsiliepimu į pareiškimą, prašė pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti. Nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienai pareiškėjai yra jiems skolingi 3450,06 Lt sumą.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjų pareiškimą atsisakyti tenkinti. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/11/05343 pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-08-16 nutartį Nr. 2-6689-881/2011 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. D. turtui UAB „Vilniaus Doleta“ 432 701 Lt dydžio reikalavimams užtikrinti. Antstolė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų pareiškimu. Pažymi, kad ir tuo atveju, kai asmens skoliniai įsipareigojimai didesni už turimą turtą, bet gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reiškia, jog asmuo gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Šiuo atveju abu pareiškėjai dirba, gauna pajamas. Antstolės depozitinėje sąskaitoje yra saugoma iš skolininko darbo užmokesčio pervesta 2221,44 Lt piniginių lėšų suma. Antstolė taip pat pažymi, kad skolininkas yra UAB „Premmier“ įmonės dirbantis vadovas. Todėl mano, kad yra svarstytinas skolininko sąžiningumo klausimas, spręstinas klausimas ar pareiškėjo deklaruojamas darbo užmokestis atitinka realiai gaunamas/uždirbamas pajamas. Pareiškėja dirba įmonėje, kurios akcininkas yra UAB „Premmier“. LR FABĮ tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, siekiant teisingos skolininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, kad dėl to yra svarbu nustatyti, ar skolininkas elgėsi sąžiningai, ar susidariusi nemoki būsena kilo dėl natūralių ekonominių sąlygų, kad ji nebuvo sukelta skolininko nesąžiningų veiksmų, kuriais siekiama išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo ir tokiu būdu pažeisti kreditoriaus interesus. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjų turtinė padėtis pablogėtų, kadangi turėtų būti papildomai skiriamos išlaidos bankroto procedūros administravimui.
Suinteresuotų asmenų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atsiliepimuose į pareiškimą, prašo pareiškėjų pareiškimą prašo atmesti. Nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, todėl nurodo, kad turi būti įvertintas ne tik pareiškėjų mokumas, bet ir jų sąžiningumas. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjai yra nesąžiningi, nes jie slepia savo pajamas, nurodo nerealias pajamas, be to teismai (nagrinėję bylas atsakovo A. D. atžvilgiu) yra pripažinę ir priteisę iš A. D. žalos atlyginimą dėl to, kad jis nebuvo sąžiningas, nesilaikė pareigos veikti sąžiningai, įtvirtintos LR CK 2.87 str. 1 d. Teismų yra nustatyta, kad A. D. veikė neatsakingai, netinkamai vykdė materialinių vertybių apskaitą, aplaidžiai tvarkė buhalterinius dokumentus. Be to teismai yra konstatavę A. D. kaltę padarius neteisėtus konkurencijos įstatymu draudžiamus veiksmus – siūlant konkuruojančio ūkio subjekto UAB „Vilniaus Doleta“ darbuotojams nutraukti darbo sutartį. Nurodo, kad A. D. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vilniaus Doleta“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo 2010 -10 – 2011 01 mėn. Atkreipia dėmesį į kreditorių sąrašą nurodydami, kad dalis pareiškėjų įvardytų įsipareigojimų galimai atitinka LR CK 6.66 str. nustatytus Actio Pauliana pagrindus, apie dalį įvardytų kreditorių iki bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo nežinojo, duomenų apie skolas ir sudarytus sandorius su: – I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmier EU“nėra. Mano, kad galima situacija, jog pareiškėjai turėdami skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, prisiėmė naujus skolinius įsipareigojimus. Pažymi, kad I. G. ir G. G. yra pareiškėjų giminaičiai, ir tai kelia abejonių dėl pareiškėjų skolos šiems asmenims tikrumo (233 500 Lt). Į pareiškimą įtraukta UAB „Premmier EU“, kurią įkūrė pareiškėjas A. D., todėl vėl kyla abejonės dėl 313 782,74 Lt įsiskolinimo šiai įmonei, nors pareiškėjai deklaruoja kad prievolės įvykdymo terminas šiai įmonei nėra suėjęs. Jie turi informaciją apie tai, kad UAB „Langų gama“ galimai gamino langus UAB „Premmier“, už kuriuos ne patys pareiškėjai, bet pareiškėjo įmonė galimai nesumokėjo. Mano, kad šiuo atveju 779 282,70 Lt kreditorinių reikalavimų suma yra nepagrįsta. Pažymi, kad pareiškėjų nesąžiningumą rodo ir tai, kad teismui pateiktame pareiškime U. D. nurodo, jog ji yra UAB „Design Spot“ vadybininkė, tačiau prie pareiškimo pridėtoje pažymoje apie uždarbį, ji pasirašo kaip šios bendrovės direktorė. Nurodo, kad pareiškėjai nepateikė duomenų iš vykdomųjų bylų registro, iš kurių matytųsi, kad pareiškėjai nėra skolininkai kitose, jų nenurodytose, vykdomosiose bylose. Apibendrindami visas aplinkybes, suinteresuoti asmenys mano, kad pareiškėjai yra nesąžiningi ir dėl to jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas. Kartu suinteresuoti asmenys pažymi, kad pareiškėjai neįrodė savo nemokumo, nes teismui nepateikė aktualaus savo turto vertinimo, galimai nesąžiningai nurodė kreditorių sąrašą ir turimų įsiskolinimų sumas, pateikė dideles abejones keliančias gaunamų ir planuojamų gauti pajamų sumas, pateikė duomenis tik apie dalį pajamų, nepateikė patvirtinimo ir jokių įrodymų, kad pareiškėjai negauna kitokių rūšių pajamų, neturi kito turto, įskaitant vertybinius popierius ar turtines teises. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė didžiausią turto dalį sudarančio nekilnojamojo turto – buto adresu: (duomenys neskelbtini) aktualaus turto vertinimo. Kritiškai vertina pareiškėjų nurodymą, kad dirbdami 5 darbovietėse vadovais, direktoriais bendrai paėmus per visas darbovietes per mėnesį gauna vidutiniškai tik 2888,67 Lt, neaiškiu laiko pareiškėjo ryšį su užsienio bendrovėmis. Pareiškime pateikiamos sumos kelia pagrįstų abejonių, nes net Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-16 nutartyje buvo konstatuota, jog A. D. yra patyręs vadovas. Mano, kad liko neaiškus faktas, ar pareiškėja U. D. dirba vadybininke ar vis tik ji yra bendrovės direktorė. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai pareiškime nurodo, jog būtiniausiems poreikiams kiekvieną mėnesį jiems yra reikalinga 2500 Lt, todėl daro išvadą, kad atliekama pinigų suma yra 333,67 Lt, toks santykis neužtikrina skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Be to yra priskaičiuojamos ir išlaidos bankroto administratoriui. Mano, kad pareiškėjų deklaruojamos itin mažos gaunamos pajamos, kurios susijusios su pareiškėjų nesąžiningumu, jų neveiklumu, negali pateisinti nemokumo, negali sąlygoti pareiškėjų pripažinimo nemokiais, kad atsižvelgiant į įrodytą anksčiau pareiškėjo A. D. nesąžiningumą , į pateiktus įrodymus yra pagrindas kritiškai vertinti pareiškėjų deklaruojamą turtinę padėtį ir spręsti, jog pareiškėjai neįrodė savo nemokumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti A. D. ir U. D. bankroto bylą. Teismas pripažino, kad iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjų pradelstų įsiskolinimų suma ženkliai viršija įstatymo nustatytą 25MMA, tačiau pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jie yra skolingi kreditoriams I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmmier EU“. Teismas laikė, kad pareiškėjų nurodytos nedetalizuotos sumos nepaaiškina pareiškėjų nurodytų visų atsiradusių skolų, dėl ko minėtiems kreditoriams susidariusias skolas teismas laikė nepagrįstomis. Teismas spręsdamas sąlygų ribojančių bankroto iškėlimo pareiškėjams klausimą vertino pareiškėjų sąžiningumą ir atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2012-10-05 sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-13 nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2012-06-25 sprendime padarytas išvadas, konstatavo, kad A. D. elgėsi nesąžiningai, kreditoriams UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ įsiskolinimas susidarė dėl A. D. nerūpestingų ir nesąžiningų veiksmų, dėl ko atitinkamai susidarė dideli nuostoliai, kurie palietė pačius pareiškėjus. Teismas taip pat vertino pareiškėjų sąžiningumą atsižvelgęs į pareiškėjų pareiškime esančius neatitikimus dėl turimo turto ir jų verčių, dėl pareiškėjų atliekamo darbo pareigų, darbo užmokesčio dydžių. Teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų finansinė padėtis yra kritinė ir jie negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nesiekia uždirbti didesnių darbo pajamų, nors tam turi visas galimybes, kad dėl neaiškių aplinkybių dirba atsakingose darbo vietose užimdami vadovaujančias ar kitas atsakingas pareigas už labai mažą darbo užmokestį. Teismas laikė, kad pareiškėjų gaunamos pajamos yra fiktyvios, vertinamos protingumo kriterijaus pagrindu labai abejotinomis, kadangi pareiškėjas A. D. teismų sprendimais jau yra pripažintas, kad atliko nesąžiningus veiksmus, kad netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, vykdė nesąžiningą konkurenciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. D. ir U. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų pareiškimą išnagrinėti iš esmės, priimti naują nutartį – pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti. Nurodo, kad kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pradelstų įsiskolinimų kreditoriams faktą, kurių užteko visiškai įsitikinti, kad pareiškėjų neįvykdytų ir pradelstų įsipareigojimu suma žymiai viršija FABĮ 2 str. 2 d. nurodytą 24MMA. Pažymi, kad nors teismui kilo abejonių dėl įsiskolinimų kreditoriams I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmier EU“, tačiau nurodyti asmenys buvo informuoti apie bankroto bylos kėlimą pareiškėjams, buvo byloje suinteresuotais asmenimis, tačiau savo nesutikimo su nurodytais įsiskolinimais nereiškė, todėl kreditorių sąrašo ir pradelstų įsipareigojimų nurodymas yra pakankamas, jog būtų galima vertinti pareiškėjų nemokumo faktą. Mano, kad išsamus kreditorių sąrašas, kuris reikšmingas bankroto byloje, sudaromas vėlesniame bylos nagrinėjimo etape, kadangi bankroto byla turi būti keliama sparčiai, o vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atlieka administratorius. Pareiškėjai visų įrodymų apie susidariusius įsiskolinimus pateikti negalėjo dėl teismo nustatyto pernelyg trumpo termino. Pažymi, kad vien skolinimo iš giminaičių faktas neįrodo pareiškėjų nesąžiningumo. Pareiškėjas nėra UAB „Premmier EU“ steigėjas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Langų gama“ yra ne pareiškėjų kreditorius, o pareiškėjo valdomos UAB „Premmier EU“ kreditorius. Tuo tarpu UAB „Premmier“ akcijos buvo parduotos 2010 metais, kad iš dalies padengti pareiškėjų skolas, atsiradusias ginantis nuo UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ pareikštų ieškinių. Pažymi, kad įstatymas nereikalauja nurodyti turto rinkos vertę pareiškimo padavimo teismui dieną ir šis turtas turi atitikti turto vertinimą. Pareiškėjai nurodė, kad turto vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centras nurodytą vidutinę rinkos kainą, o antstolio turto vertė nustatyta daugiau nei prieš metus. Pareiškėjai nurodydami automobilių vertes nurodė atsižvelgę į populiariausio automobilių pardavimo portalo duomenis, kai tuo tarpu antstolės nustatyta automobilių vertė yra prieš devynis mėnesius. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog neturi žalingų įpročių, nėra padaręs nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Pažymi, kas c.b. Nr. 2-343-656/20129apeliacinės instancijos Nr. 2A-1207/2014) buvo iškelta bendratsakovams Priemmier LT UAB, Premmier, UAB bei A. D. dėl nuostolių atlyginimo, tačiau teismas priteisė nuostolius kaip atsakovo Premmier LT, UAB galimą naudą iš 2011 m. sausio-birželio mėnesiais gauto pelno, vykdant su ieškovais konkuruojančią veiklą, todėl juridinio asmens priteista pelno dalis negali būti laikoma nesąžiningumo įrodymu FABĮ prasme. Tuo tarp c.b. Nr. 2-126-881/2012 (apeliacinės instancijos Nr. 2A-1354/2013) teismo priteista suma iš pareikėjo taip pat negali būti laikoma nesąžiningumo įrodymu FABĮ prasme, kadangi pareiškėjai netapo nemokūs dėl pareiškėjo kaip vadovo sprendimų. Pareiškėjo vadovavimo metu priimti sprendimai negali būti sutapatinami su jo, kaip fizinio asmens, veiksmais, dėl kurių jis tapo nemokus. Be to teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, kadangi vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Teismo nutartyje nurodyti argumentai pareiškėjai dėl jos pareigų įmonėje yra nesvarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Design Spot“ yra nedidelė įmonė, kuri dirba tik pagal užsakomuosius renginius ir pavienius užsakymus, pastovios veiklos nevykdo, jos apyvarta per metus iki 50 000 Lt, todėl pareiškėja eidama direktorės pareigas, taip pat atlieka kasdieninius vadybinius darbus. Nurodo, kad pareiškėjų gaunamos pajamos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos galimybės dirbti papildomą darbą yra ribotos, kadangi ji prižiūri dvi nepilnametes dukras. Tuo tarpu teismo nurodytos internetinės svetainės nėra įmonės, jos pajamų neteikia ir nėra turtas, kurį reikia vertinti sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko dėl to, jog turėjo išvykti į komandiruotę, kuri buvo iš anksto suplanuota, pareiškėjas negalėjo sau leisti nevykdyti darbdavio nurodymų. Tik pareiškėjas galėjo paaiškinti aplinkybes dėl susidariusių įsiskolinimų, todėl pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį nuoširdžiai tikėjosi, jog posėdis bus atidėtas. Neatvykus nei vienam iš pareiškėjų teismas turėjo pareiškėjų pareiškimą palikti nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“ prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo patenkinti. Nurodo, kad sutinka su pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais motyvais ir reikalavimais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankroto bylos pareiškėjams iškėlimas apsunkintų suinteresuoto asmens kaip hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta tvarka. Mano, kad teismas ištyrė bylos aplinkybes, pagrįstai suabejojo įrodymų pakankamumu, pareiškėjų sąžiningumu. Pareiškėjai į bylos nagrinėjimą neatvyko, nepateikė pateisinančių neatvykimo priežasčių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis priimta tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, yra pagrįsta išsamia ir objektyvia faktinių aplinkybių ir įrodymų analize, todėl yra teisėta ir neturi būti naikinama. Pareiškėjų nurodoma prisiimtų įsipareigojimų suma yra pagrįsta tik iš dalies, pareiškėjai nepateikė įrodymų apie įsiskolinimą I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmier EU“. Pareiškėjai nesilaikė pareigos veikti sąžiningai ir byloje yra nurodytos FABĮ 5 str. 8 d. nurodytos sąlygos: netikslios pareiškėjos pareigos, neaktualios turimo turto rinkos kainos, kreditorius T. G. yra pareiškėjos brolis, pareiškėjas būdamas įmonės darbuotojas veikė neatsakingai, nesąžiningai, įtariamas galimai padaręs veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., pareiškėjų gaunamos pajamos abejotinos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo atskirojo skundo netenkinti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su visais teismo argumentais/ Mano, kad pareiškėjams iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiekta pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyra, kadangi pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų, kad dėjo visas pastangas siekiant įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantai A. D. ir U. D. nagrinėjamoje byloje pareiškė prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus – išrašą iš Juridinių asmenų registro, patvirtinantį, jog pareiškėjas A. D. nėra UAB „Premmier EU“ savininkas; http://auto.plius.lt išrašą iš internetinio portalo apie automobilio Peugot 206 rinkos vertę, teigdami, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties, nes pareiškėjai nedavė paaiškinimų teisme (b.l.79-84, t. 2). Atsižvelgdamas į šį prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teisme draudžiama teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas dėl pastarųjų sprendžia, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl tenkina apeliantų prašymą prijungti naujai teikiamus įrodymus.
Suinteresuoti asmenys UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: pareiškėjos U. D. internetinio tinklapio www.facebook.com paskyroje viešai patalpintas nuotraukas, iš kurių galima spręsti apie pareiškėjų finansinę padėtį; taip pat išrašus iš viešai prieinamų internetinių tinklapių http://idejukrautuve.lt ir http://designspot. priemmier.lt, patvirtinantys pareiškėjos dalyvavimą internetinės svetainės „Idėjų krautuvė“ veikloje bei tai, kad pareiškėja dirba UAB „Design Spot“ direktorė (b.l.118-143, t. 2). Šiais įrodymais suinteresuoti asmenys atsikerta į pareiškėjų atskirojo skundo argumentus; šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie pagrindo apeliacinėje instancijoje priimti naujus įrodymus egzistavimą (CPK 314 str.).
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Apeliantai nurodo, kad apeliantai pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, t.y. pateikė įrodymus apie turimus kreditorius, o tuo tarpu dėl teismui keliamų kreditorių I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmier EU“ pareiškėjai nurodė, jog pastarieji buvo informuoti apie bankroto bylos iškėlimą, jie prieštaravimų dėl pareiškėjų skolos dydžių nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjų argumentais nesutinka. FABĮ 4 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Taigi darytina išvada, kad vien tik esamų kreditorių išvardinimas ir jų finansinio reikalavimo nurodytas nepagrindžia tokio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų nurodytas skolas kreditoriams I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmier EU“ 779 282,70 Lt sumoje laikė nepagrįstomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014-08-14 nutartimi įpareigojo pareiškėjus pateikti įrodymus, patvirtinančius įsiskolinimus pareiškėjų kreditoriams, tačiau pareiškėjai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jų nepateikė. Termino įrodymams pateikti pratęsti neprašė. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorių sąrašą, nurodydami kreditorių finansinių reikalavimų dydžius ir terminus (b.l.31,32, t. 1); įsiskolinimo dydį UAB „Doleta“ ir antstolio D. S. 2014-07-31 raginimą įvykdyti sprendimą, 2014-08-21 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2014-08-21 patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas bei patvarkymą dėl vykdomo išlaidų paskaičiavimo ir pačius paskaičiavimus (b.l.9-19, t. 1); įsiskolinimą AB SEB bankui patvirtinantį 2013-02-11 įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo, 2014-08-22 banko pažymą dėl skolos (b.l.20,21, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš pareiškėjų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų pradelstų įsiskolinimų suma viršija FABĮ nustatytą 25 MMA, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios distancijos teismas, fizinių asmenų nemokumo būklė nėra vienintelis pagrindas iškelti asmeniui bankroto bylą, kadangi taip pat turi būti nustatytos ir aplinkybės, patvirtinančios, jog nėra sąlygų ribojančių bankroto bylos iškėlimą.
Apeliantai nurodydami, jog neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančius kreditorių finansinius reikalavimus, o užtenka tik nurodyti kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-27 nutartimi, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-27 nutartyje c.b. Nr. 2S-436-730/2014 konstatavo, jog tik kreditorių ir pradelstų įsipareigojimų sąrašo nurodymas yra pakankamas tik pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje, o ne vėlesniame bylos nagrinėjimo etape. Tuo tarpu nagrinėjant klausimą, ar pareiškėjams keltina bankroto byla, asmenys, kaip minėta pagal FABĮ 4 straipsnio 3 dalį, turi teismui nurodyti fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėti nemokumą pagrindžiančius dokumentus. Duomenų apie kreditoriams I. G., G. G., UAB „Langų gama“, O. S. ir UAB „Premmier EU“ susidariusius įsiskolinimus pareiškėjai nenurodė ir įrodymų nepateikė.
Kaip minėta FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad šio įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu pagrindžia nurodytos pareiškime aplinkybes apie pareiškėjų gaunamas pajamas ir pareiškėjos pareigas, jų turto vertę, skolas kreditoriams, priimtus sprendimus kitose bylose, pareiškėjų gaunamos pajamos, o būtent: iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog, priešingai nei nurodė pareiškėja, ji nuo 2013-09-19 iki dabar yra UAB „Design Spot“ vadovė, šią aplinkybę patvirtina ir pažyma apie pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį, kuriame ji pasirašė kaip įmonės direktorė (b.l. 40, 200, t. 2); pareiškėjai pareiškime nurodė, jog nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 151 000 Lt, kuri nustatyta 2006-05-04, kai tuo tarpu antstolis nurodė, kad buto vertė 2013-07-11 atlikus turto vertinimo ekspertizę yra 305 000 Lt, kitų įrodymų apie nagrinėjimo metu turto vertę pareiškėjai nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė; pareiškėjai pateikė duomenis iš internetinio puslapio apie panašių automobilių rinkoje vyraujančias vertes ir mano, kad automobilio Peugeot 206 vertė yra 5000 Lt, kai iš UAB „Marleksa“ 2014-01-03 atliktos ekspertizės matyti, kad minėto automobilio vertė, kuri buvo nustatyta minėtą automobilį apžiūrint išoriškai, yra 7300 Lt (b.l. 45, 96, 179, t. 1); apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pareiškėjų nurodomą pareiškėjos gaunamų pajamų dydį, kuris per mėnesį sudaro 136,50 Lt, kai tuo tarpu atskirajame skunde pareiškėjai jau nurodo, kad UAB „Design Spot“ apyvarta per metus sudaro iki 50 000 Lt; apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu pareiškėjo gaunamų pajamų atžvilgiu, nes įvertinus pareiškėjo amžių, darbo patirtį, kalbų mokėjimą, ir aplinkybę, kad pareiškime nurodytose darbovietėse pareiškėjas dirba vadovaujantį darbą, gauna pajamų iš užsienio įmonių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, jo gaunamas darbo užmokesčio dydis laikytinas abejotinu; be to iš „Premmier“, „Premmier LT“, „Priemmier EU“ veiklos matyti, kad pareiškėjas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo šių įmonių steigėjas, vadovas. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir išnagrinėtų bylų ir jose padarytos išvados dėl nesąžiningos pareiškėjo ir kitų asmenų konkurencijos veiksmų, pareiškėjo netinkamo vadovo pareigų atlikimo ir nuostolių atlyginimo (c.b. Nr. 2-343-656/2012, Nr. 2A-1207/2013, Nr. 2A-1354/2013, Nr. 2-126-881/2012). Pareiškėjo nesąžiningumą taip pat grindžia ir ta aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas (b.l. 11-17, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog kito teismo priteista suma iš pareiškėjo taip pat negali būti laikomas nesąžiningumo įrodymu FABĮ prasme, kadangi pareiškėjai netapo nemokūs dėl pareiškėjo kaip vadovo sprendimų, o pareiškėjo vadovavimo metu priimti sprendimai negali būti sutapatinami su jo, kaip fizinio asmens, veiksmais, dėl kurių jis tapo nemokus, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, būtent dėl pareiškėjo nesąžiningi veiksmai, netinkamas vadovavimas lėmė nuostolių priteisimą, kas tiesiogiai nulėmė ir pareiškėjo gaunamas pajamas, dėl ko jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Be to, pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad šeimos santaupos buvo investuotos Į UAB „Doleta Lt“ ir UAB „Vilniaus Doleta“, o kilus nesutarimas įmonėse, ginčai persikėlė į teismus, kuriuose pareiškėjas pripažintas atlikęs nesąžiningus konkurencijos veiksmus, netinkamai atlikęs vadovo pareigas, buvo areštuotos įmonių, pareiškėjų lėšos, dėl ko labai sumažėjo pareiškėjų pajamos.
Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti teismo posėdį, kadangi pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko dėl to, jog turėjo išvykti į komandiruotę, kuri buvo iš anksto suplanuota, pareiškėjas negalėjo sau leisti nevykdyti darbdavio nurodymų, o pareiškėja privalėjo prižiūrėti nepilnametes dukras, kai tuo tarpu tik pareiškėjas galėjo paaiškinti aplinkybes dėl susidariusių įsiskolinimų, todėl pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį nuoširdžiai tikėjosi, jog posėdis bus atidėtas. FABĮ nenumato procesinių pasekmių dėl ieškovo neatvykimo tuo atveju, kai žodinio proceso tvarka nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir nėra gautas prašymas atidėti nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių – teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio nustatyta tvarka komandiruotė nelaikoma svarbia priežastimi, pateisinančia pareiškėjų neatvykimą į teismo posėdį. Nors šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali vesti bylą per atstovus arba prašyti teismą bylą išnagrinėti joms nedalyvaujant, tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šį atskirojo skundo argumentą, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog pareiškėjai apie 2014-10-01 vyksiantį posėdį buvo informuoti tinkamai, prieš mėnesį laiko (b.l.162, 163, t. 1). Nors, pareiškėjas nurodo, kad posėdyje nedalyvavo, nes 2014-09-23 – 2014-10-09 buvo išvykęs į komandiruotę į Graikiją, o pareiškėja prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, tačiau iš suinteresuotų asmenų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ pateiktų pareiškėjos U. D. internetinio tinklapio www.facebook.com paskyroje viešai patalpintų nuotraukų, vienareikšmiškos išvados apie pareiškėjų negalėjimą dalyvauti paskirtame posėdyje daryti negalima. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, FABĮ 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas operatyvumo principas reikalauja per trumpą terminą (vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo dienos) priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankrotą, patvirtinti planą ir paskirti bankroto administratorių arba atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat pažymėtina, kad šios kategorijos bylose sprendžiant klausimą dėl galimybės nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą neatvykus fiziniam asmeniui, kuriam keliama bankroto byla, atsižvelgti į fizinių asmenų bankroto proceso tikslus. FABĮ paskirtis – t.y. sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimą palikus nenagrinėtu būtų pažeistas teisingas kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros principas.
Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.