- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1207/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00341-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- G. J., S. J.
- Atsakovas
- V. Š., uždarosios akcinės bendrovės „AL GRUPĖ“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Valdenė“, R. M., V. L., A. L., L. K., K. A., D. S., A. V., D. B., R. K., N. B., A. D., D. Ž., I. Š., V. K., S. Č., T. Š., A. M., Z. N., P. N., A. Ž., T. M., R. G., E. P., B. E., D. L., V. V., G. B., A. J., E. V., A. G., A. K., G. V., M. B., R. V., M. V., J. K., V. S., A. Š., B. V., A. S., S. M., V. B., N. M., J. D., D. G., I. V., V. G., Z. P., V. M., J. Š., G. S., K. R., Z. I., A. B., S. P., D. M., D. J., B. R., P. V.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
atsakovų V. Š., V. Š. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Valdenė“ atstovui advokatui D. P.,
trečiajam asmeniui, kuris taip pat yra ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AL GRUPĖ“ atstovas, A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. (pradinio ieškovo S. J. procesinių teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovams V. Š., V. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „AL GRUPĖ“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Valdenė“, A. L., A. L., L. K., K. A., D. S., A. V., V. L., D. B., R. K., N. B., A. D., D. Ž., I. Š., V. K., S. Č., T. Š., A. M., Z. N., P. N., A. Ž., T. M., R. G., E. P., B. E., D. L., V. V., G. B., D. S., A. J., T. M. (pradinio trečiojo asmens V. M. procesinių teisių perėmėjas), R. M., E. V., A. G., V. K., R. K., A. K., G. V., M. B., R. V., M. V., J. K., A. L., V. S., A. Š., A. G., B. V., R. V., A. S., V. S., R. K., S. M., V. B., N. M., J. D., A. S., A. G., D. G., I. V., V. G., V. V., V. S., V. G., A. M., Z. P., V. M., J. Š., G. S., K. R., Z. I., A. B., V. K., S. P., V. S., D. M., D. J., B. R., P. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl akcijų mainų sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnyje ir 1.87 straipsnyje įtvirtintais pagrindais bei restitucijos taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. (kuri yra pradinio ieškovo S. J. procesinių teisių perėmėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 7 d. akcijų keitimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. Š. ir UAB „Utenos Invalda“ (teisių perėmėjas atsakovas UAB „AL GRUPĖ“) apsimestine ir negaliojančia bei taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškovės sutuoktinis S. J. buvo 1 025 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų savininkas. UAB „Utenos Invalda“ prijungus prie atsakovo UAB „AL GRUPĖ“, pastarasis perėmė visas UAB „Utenos Invalda“ teises ir pareigas, o turėtos sutuoktinio akcijos pakeistos į 3 157 vnt. UAB „AL GRUPĖ“ akcijas. Pagal ginčijamą akcijų keitimo sutartį, atsakovas V. Š. pardavė 31 971 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijas už UAB „Utenos Invalda“ turimas 2 255 vnt. UAB „Valdenė“ akcijas. Kadangi ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovas V. Š. buvo susituokęs, įgytos akcijos tapo jo ir jo sutuoktinės V. Š. bendrąja jungtine nuosavybe. Po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas V. Š. tapo vieninteliu UAB „Valdenė“ akcininku. Ginčijama sutartis apsimestinė, nes ja buvo siekiama sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, išvengiant Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nuostatose įtvirtintos akcininkų pirmenybės teisės įgyti parduodamas bendrovės akcijas. Be to, įvykę akcijų mainai yra nelygiaverčiai, kadangi UAB „Valdenė“ akcijų vertė yra 295 371 Lt, o UAB „Utenos Invalda“ – 83 100 Lt. UAB „Utenos Invalda“ akcijos kainą (9,25 Lt) nustatė pats atsakovas V. Š., kuris siekė įgyti visas UAB „Valdenė“ akcijas, 2009 m. rugsėjo 7 d. parduodamas trečiajam asmeniui A. L. 75 340 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų bei iš pastarojo įsigydamas 1 064 vnt. UAB „Valdenė“ akcijų. Ginčijama sutartis taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio nuostatoms, nes apie ketinamą sudaryti sandorį UAB „Utenos Invalda“ akcininkams nebuvo pranešta, rezervas įmonės akcijoms įsigyti nebuvo suformuotas. Atsakovo pateiktas 2009 m. rugsėjo 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas yra suklastotas ir priimtas vienasmeniškai atsakovo, nes toks susirinkimas 2009 m. rugsėjo 1 d. nebuvo sušauktas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „AL GRUPĖ“ ir trečiasis asmuo A. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškovės reikalavimais bei patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybes.
Atsakovai V. Š. ir V. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Valdenė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Utenos Invalda“ valdyba 2009 m. rugpjūčio 14 d. nusprendė parduoti bendrovei priklausančias UAB „Valdenė“ akcijas ir leido keisti jas į savo bendrovės akcijas pagal turto vertintojo nustatytą akcijų vertę. Šio valdybos sprendimo pagrindu buvo sudaryta ginčijama akcijų keitimo sutartis. Be to, trečiojo asmens A. L. nurodymu 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovas V. Š. pardavė A. L. 75 340 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų, o pastarasis pardavė atsakovui 1 064 vnt. UAB „Valdenė“ akcijų. Po minėtų sutarčių sudarymo trečiasis asmuo A. L. turėjo 77,85 proc. UAB „Utenos Invalda“ akcijų ir sprendimus galėjo priimti vienasmeniškai. UAB „Utenos Invalda“ 2009 m. lapkričio 24 d. buvo reorganizuota ir prijungta prie UAB „AL GRUPĖ“, o UAB „Utenos Invalda“ akcininkų turėtos bendrovės akcijos pakeistos į UAB „AL GRUPĖ“ akcijas, taikant 3,08 koeficientą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčijama sutartimi akcijos buvo supirktos, atsiskaitant už jas pinigais. Ginčijamos sutarties sudarymo dieną buvo sudaryti ir kiti sandoriai, kurie patvirtina atsakovo V. Š. tikrąją valią perleisti jo turėtas UAB „Utenos Invalda“ akcijas ir už jas įgyti UAB „Valdenė“ akcijas. Ginčijama sutartimi įvyko lygiaverčių akcijų mainai, nes akcijos buvo keičiamos pagal turto vertintojo nustatyta verslo vertę, ką patvirtina UAB „Utenos Invalda“ 2009 m. rugpjūčio 14 d. valdybos sprendimas. Ginčijama sutartis nepažeidė ieškovės ar kitų mažųjų akcininkų teisių, nes įstatymas nenustato pareigos apie akcijų perleidimą pagal mainų sandorį pranešti kitiems akcininkams. Nebuvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio nuostatos, nes UAB „Utenos Invalda“ buvo reorganizuota, o reorganizavimo sąlygose nurodyta, kad UAB „Utenos Invalda“ turimos 31 971 paprastosios vardinės akcijos į UAB „AL GRUPĖ“ akcijas nekeičiamos ir yra anuliuojamos.
Tretieji asmenys L. K., K. A., D. S., A. V., V. L., D. B., R. K., N. B., A. D., D. Ž., I. Š., V. K., S. Č., T. Š., A. M., Z. N., P. N., A. Ž., T. M., R. G., E. P., B. E., D. L., V. V., G. B., D. S., A. J., V. M., R. M., E. V., A. G., V. K., R. K., A. K., G. V., M. B., R. V., M. V., J. K., A. L., V. S., A. Š., A. G., B. V., R. V., A. S., V. S., R. K., S. M., V. B., N. M., J. D., A. S., A. G., D. G., I. V., V. G., V. V., V. S., V. G., A. M., Z. P., V. M., J. Š., G. S., K. R., Z. I., A. B., V. K., S. P., V. S., D. M., D. J., B. R., P. V. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu ieškovės G. J. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. L. iki UAB „Utenos Invalda“ reorganizavimo buvo UAB „AL GRUPĖ“ vienintelis akcininkas ir UAB „Utenos Invalda“ valdybos pirmininkas. UAB „AL GRUPĖ“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2009 m. balandžio 21 d., kuriame dalyvavo vienintelis akcininkas A. L., nutarė: „Pritarti, kad bendrovė dalyvautų reorganizavime, prijungiant prie bendrovės UAB „Utenos Invalda“, UAB „Utenos spaustuvė“ ir UAB „Valdenė“. UAB „Valdenė“ bus prijungiama, jei nebus priimtas UAB „Utenos Invalda“ sprendimas parduoti UAB „Valdenė“ akcijas“. Ryšium su bendrovių reorganizavimu buvo užsakytas minėtų bendrovių verslo vertinimas, kurį 2008 m. gruodžio 31 d. atliko K. K. įmonė „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“. Vertintojas padarė išvadą, kad UAB „Valdenė“ vienos akcijos vertė rinkoje yra 124,21 Lt, o UAB „Utenos Invalda“ – 9,25 Lt. UAB „Utenos Invalda“ valdyba, kurią sudarė A. L., A. L., V. Š., 2009 m. rugpjūčio 14 d. įvykusiame posėdyje nutarė bendrovei priklausančias 2 255 paprastas vardines UAB „Valdenė“ akcijas, kurių nominali vertė yra 112 750 Lt, parduoti V. Š. už 295 731 Lt ir leisti bendrovei keisti UAB „Valdenė“ 2 255 paprastas vardines akcijas į UAB „Utenos Invalda“ akcijas pagal turto vertintojo nustatytą akcijų rinkos vertę. Ginčijama sutartimi V. Š. ir UAB „Utenos Invalda“, vykdydami UAB „Utenos Invalda“ valdybos posėdžio sprendimus, V. Š. priklausančias 31 971 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų pakeitė į UAB „Utenos Invalda“ nuosavybėje esančias UAB „Valdenė“ akcijas. Keitėjas UAB „Utenos Invalda“ pagal šią sutartį gavo UAB „Utenos Invalda“ paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas, kurių rinkos vertė yra 295 731,75 Lt ir įsipareigojo perduoti V. Š. nuosavybėn 2 255 vnt. UAB „Valdenė“ paprastų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, mokant už 1 Lt UAB „Utenos Invalda“ nominalios vertės akciją 9,25 Lt nustatytą akcijų rinkos kainą, viso 295 731 Lt. Keitėjas susidariusį keičiamų akcijų paketo permokėjimą 0,75 Lt įsipareigojo grąžinti pardavėjui V. Š. grynaisiais pinigais. UAB „Utenos Invalda“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2009 m. lapkričio 24 d., kuriame dalyvavo akcininkai, atstovaujantys 337 471 akcijas, kas sudaro 84,37 proc. nuo bendrovės įstatinio kapitalo, nutarė reorganizuoti bendrovę, jos akcijas keičiant į UAB „AL GRUPĖ“ akcijas, išskyrus 31 971 akcijas, kurias buvo įsigijusi UAB „Utenos Invalda“.
Teismas nustatė, kad nuo 2009 metų balandžio mėnesio buvo ruošiamasi UAB „AL GRUPĖ“ ir UAB „Utenos Invalda“ reorganizavimui ir tuo tikslu buvo priimti atitinkami sprendimai, įvertinti verslai. Trečiasis asmuo A. L. iki minėtų bendrovių reorganizavimo buvo vienintelis UAB „AL GRUPĖ“ akcininkas. Iš 2009 m. balandžio 21 d. nutarimo matyti, kad jau tuomet jis numatė galimybę parduoti UAB „Valdenė“ akcijas. Trečiojo asmens A. L. ir atsakovo V. Š. sudaryti sandoriai atspindi jų susitarimus, siekius ir valią, o būtent: A. L. siekė įgyti UAB „Utenos Invalda“ akcijas, kad turėtų 2/3 balsų ir galėtų be trukdymų priimti reikalingus sprendimus reorganizuojant bendrovę; V. Š. - įgyti savo verslą, turėti visas UAB „Valdenė“ akcijas. Šį susitarimą patvirtina 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Utenos Invalda“ valdybos nutarimai, kurie atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 34-35 straipsnių nuostatas bei UAB „Utenos Invalda“ įstatų 6 skyrių.
Teismas nusprendė, kad mainų sutartims netaikomas Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio reikalavimas (nėra pirmenybės teisės įsigyti akcijas), nes mainų objektas – individualiais požymiais apibrėžtas daiktas. Ieškovė tvirtindama, kad akcijų keitimo sutartis apsimestinė, nenurodo kokį sandorį ginčijama sutartimi šalys pridengia. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys atsiskaitė už perleidžiamas akcijas. Ieškovės argumentus, kad UAB „Utenos Invalda“ akcijos kainą vienašališkai nustatė atsakovas V. Š. bei kad įvyko nelygiaverčiai mainai, nes UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertė – 83 100 Lt, o ne 295 371,75 Lt, paneigia iki ginčijamos sutarties sudarymo atliktas bendrovės akcijų įvertinimas bei bendrovės valdybos nutarimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad bendrovės akcijos keičiamos pagal turto vertintojo nustatytą akcijų rinkos vertę (9,25 Lt). Ta aplinkybė, kad atsakovui V. Š. nesumokėta 0,75 Lt už keičiamų akcijų permokėjimą, nesudaro pagrindo keitimo sutartį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi, nes mainų sutarties šalys gali numatyti priemoką, jei vieno keičiamo daikto vertė yra mažesnė. Dėl ieškovės argumento, kad UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertė yra 83 100 Lt buvo pasisakyta įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-355-280/2011 dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo UAB „AL GRUPĖ“ ieškinį atsakovui V. Š., trečiasis asmuo UAB „Valdenė“. Ta aplinkybė, kad akcijų keitimo sutartyje V. Š. įvardintas „pardavėju“, taip pat savaime nereiškia, kad sutartis yra pirkimo-pardavimo, nes abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju (CK 6. 432 str.). Nors ginčijamą sutartį tiek už pardavėją, tiek už keitėją pasirašė atsakovas V. Š., pastarasis kaip UAB „Utenos Invalda“ vadovas turėjo teisę atstovauti bendrovei bei sudaryti sandorius bendrovės vardu. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas V. Š., sudarydamas keitimo sutartį, buvo nesąžiningas (CK 2.74, 2. 83 - 2. 85 str.). Teismas nusprendė, kad neįrodžius akcijų keitimo sutarties apsimestinumo, nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia ir kitais pagrindais.
Teismas iš Akcinių bendrovių 47 straipsnio (2009 m. liepos 22 d. red. Nr. VIII-1835) 1-2 ir 8 dalies nuostatų padarė išvadą, kad mainant bendrovės akcijas, akcininko pirmenybės teisė mainomoms akcijoms įsigyti netaikytina. Todėl atsakovas ginčijamu sandoriu nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nuostatų ir akcininkų teisių. Teismas nusprendė atmesti kaip nepagrįstus ieškovės argumentus apie suklastotą UAB „Utenos Invalda“ 2009 m. rugsėjo 1 d. akcininkų susirinkimo protokolą vien tuo pagrindu, kad nebuvo pateiktas susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas. Minėtas protokolas patvirtina, kad susirinkime buvo nutarta suformuoti 295 731 Lt rezervą 31 971 vnt. savų akcijų įsigijimui. Ieškovė (bei jos sutuoktinis) šio nutarimo neginčijo ir neįrodinėjo jo neteisėtumo, neprašė išreikalauti originalių dokumentų, protokolo kopiją patvirtino pats ieškovas S. J.. Be to, kaip matyti iš ankstesnių bendrovėje vykusių susirinkimų protokolų, dažniausiai susirinkimuose dalyvaudavo du stambiausi akcininkai A. L. ir V. Š.. Todėl teismas sprendė, kad V. Š., neturėdamas 91,58 proc. akcijų, nepriėmė vienasmeniškai nutarimo. Teismas padarė išvadą, kad net ir nustačius, jog bendrovė nebuvo sudariusi rezervo savoms akcijoms įsigyti, tai nebūtų pakankamas pagrindas ieškinio tenkinimui, nes tokiu atveju akcijos turėtų būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo, o to nepadarius – anuliuojamos (Akcinių bendrovių įstatymo54 str. 2-4, 6 d., 11 d.). UAB „Utenos Invalda“ stambiausias akcininkas ir valdybos pirmininkas A. L., žinodamas apie savų akcijų įsigijimą, nesiekė jų perleisti, o UAB „Utenos Invalda“ 2009 m. lapkričio 24 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė reorganizuoti bendrovę bei savas akcijas anuliuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė G. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos 2014 m. sausio 21 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį. Nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą, priėmė priešingą sprendimą nei 2012 m. vasario 17 d. sprendime (civ. byloje Nr. 2-2961-585/2012), nors faktinės aplinkybės buvo tos pačios, išskyrus tai, kad buvo pakeista byloje dalyvaujančios asmens UAB „AL GRUPĖ“ procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovą;teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neįvardino konkretaus sandorio, kurį siekta pridengti ginčijama akcijų mainų sutartimi. Ieškovė aiškiai nurodė, kad buvo siekiama pridengti pirkimo-pardavimo sutartį, turint tikslą išvengti Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų prievolių – pasiūlymo teikimo kitiems akcininkams įsigyti pirmenybės teise akcijas bei nesudaryti galimybių kitiems akcininkams parduoti bendrovei akcijas už tokią pačią kainą kaip pardavė atsakovas V. Š. (Akcinių bendrovių įstatymo 54 str. 1 d.);teismas nevertino fakto, kad A. L. ir UAB „Utenos Invalda“ teisių ir pareigų perėmėja UAB „AL GRUPĖ“ pripažino ginčijamos sutarties negaliojimą bei smulkiųjų akcininkų teisių pažeidimą, o atsakovas V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo;teismas, atmesdamas ieškovės argumentą, kad ginčijama sutartimi perleistų akcijų vertė yra 83 100 Lt, nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. priimtu sprendimu (civ. byla Nr. 2-355-280/2011), kuris nėra įsiteisėjęs. Be to, minėtoje byloje nedalyvavo ieškovė ir jos sutuoktinis (CPK 182 str. 2 p.);teismas neištyrė įrodymų apie ginčijama sutartimi perleistų atsakovo V. Š. 31 971 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertę. Teismas nevertino UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateikto akcijų vertinimo, pagal kurį 2009 m. rugsėjo 7 d. vienos akcijos vertė buvo 2,60 Lt, o viso akcijų paketo – 83 100 Lt. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo V. Š. valdomo 130 238 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų paketo (sudariusio 32,56 proc. akcinio kapitalo) verte ir nesivadovavo kitiems akcininkams priklausiusio 33 684 vnt. akcijų paketo (sudariusio 8,42 proc. akcinio kapitalo) verte. Atsakovo valdyto akcijų paketo dydis (dėl suteikiamos galimybės vienasmeniškai nulemti sprendimus įmonės valdyme) nulėmė didesnę jo vertę. Vadovaujantis teismų praktika nelygiaverčiai mainai patvirtina tariamo sandorio faktą. Be to, teismas neatsižvelgė, kad pagal tarp atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens A. L. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Utenos Invalda“ 75 340 vnt. akcijų pardavimo kaina buvo 75 340 Lt, tai yra po 1 Lt už vieną akciją. Byloje buvo ir 2005-2007 m. sudarytos 8 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovas V. Š. įsigijo UAB „Utenos Invalda“ akcijas iš kitų akcininkų, už vieną akciją mokėdamas 1 Lt, bei 1996 m. sutartis, pagal kurią atsakovas iš ieškovės sutuoktinio įsigijo akcijas, mokėdamas už vieną akciją po 0,1 Lt;teismas nevertino aplinkybės, kad ginčijamos sutarties pavadinimas prieštarauja jos turiniui, kur atsakovas V. Š. pavadintas „pardavėju“. Taip pat neatsižvelgė į tą pačią dieną sudarytus lydimuosius akcijų perleidimo sandorius;teismas neatsižvelgė, kad byloje nebuvo įrodymų apie UAB „Invalda“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų patvirtinta įmonės akcijų pardavimo tvarka bei suformuotas rezervas kaip reikalauja ABĮ 54 straipsnio 2 ir 6 dalys. Byloje esantis 2009 m. rugsėjo 1 d. susirinkimo protokolas suklastotas, nes prie jo nepridėtas dalyvavusių akcininkų sąrašas; jį pasirašė tik atsakovas V. Š.. Be to, trečiasis asmuo A. L. taip pat teigia, kad protokolas suklastotas;teismas neteisingai nusprendė, kad ieškovė turi įrodyti atsakovo V. Š. nesąžiningumą. Kadangi ginčijamą sutartį atsakovas sudarė su įmone, kurios direktoriumi jis buvo, būtent atsakovas turėjo paneigti CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prezumpciją apie jo nesąžiningumą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir po ginčijamo sandorio sudarymo 2009 m. rugsėjo 23 d. pateiktas pareiškimas apie jo pasitraukimą iš direktoriaus pareigų.
Tretieji asmenys D. B., A. S., R. M., Z. N., M. V., S. Č., T. Š., V. L., A. D., Marijona-B. B., A. S., V. B., A. L., T. M., R. V. K., J. Š., V. K., D. Ž. bei A. L. pateikė pareiškimus apie prisidėjimą prie ieškovės G. J. apeliacinio skundo. Tretieji asmenys nurodo sutinkantys su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei papildomai pažymi, kad apie 2009 m. rugsėjo 1 d. vykusį UAB „Utenos Invalda“ eilinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta įsigyti bendrovės akcijas, akcininkai nebuvo informuoti bei jame nedalyvavo. Tretieji asmenys nurodo, kad atsakovo V. Š. veiksmai, sudarant ginčijamą mainų sutartį, buvo nesąžiningi, nes atsakovas ir jo sutuoktinė gavo naudą, įgydami 295 731 Lt vertės bendrovės turto, o likę akcininkai iš šio sandorio iš esmės nieko negavo. Trečiasis asmuo A. L. pareiškime apie prisidėjimą prie apeliacinio skundo papildomai nurodo, kad jis kaip bendrovės valdybos narys negavo pranešimo apie valdybos posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas sušaukti eilinį akcininkų susirinkimą, vykusį 2009 m. rugsėjo 1 d., bei tokiame valdybos posėdyje nedalyvavo. Be to, trečiasis asmuo, turėdamas 59,02 proc. bendrovės akcijų, nebuvo informuotas apie minėtą akcininkų susirinkimą bei jame nedalyvavo, dėl ko jis negalėjo įvykti.
Atsakovas UAB „AL GRUPĖ“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovės G. J. apeliacinį skundą bei antrina ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Papildomai nurodo, kad turi 98 600 vienetų 1 Lt nominalios vertės akcijų, kurių pakaktų restitucijos atveju V. Š. už jo grąžintas UAB „Valdenė“ akcijas. Teigia, kad atsakovės V. Š. patvirtinta aplinkybė, jog dalį UAB „Utenos Invalda“ akcijų atsakovas V. Š. pasiliko trims metams, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio, patvirtina, kad valdyba neplanavo akcijų mainų. Teismo nepagrįstai atsisakytoje priimti pažymoje nurodyta, kad UAB „Utenos Invalda“, o po reorganizacijos UAB „AL GRUPĖ“ buhalterinėje apskaitoje akcijų mainų sutartis apskaityta kaip pirkimo-pardavimo sandoris, nes matomas 0,70 Lt įsiskolinimas atsakovui V. Š. už akcijų paketų kainų skirtumą. Atsakovo V. Š. nesąžiningumą patvirtina ir jo veiksmai, kuomet jis po akcijų mainų sutarties pasirašymo 2009 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą jį atleisti iš UAB „Utenos Invalda“ direktoriaus pareigų bei nedalyvavo šios bendrovės reorganizavime, nors buvo vienas iš didžiausių jos akcininkų.
Atsakovai V. Š. ir V. Š. bei trečiasis asmuo UAB „Valdenė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti. Teigia, kad ginčijamas mainų sandoris buvo sudarytas trečiojo asmens A. L. iniciatyva, kuris norėjo atskirti savo ir atsakovo V. Š. bendrai valdomo turto dalis bei tapti turtingiausios iš valdomų bendrovių UAB „Utenos Invalda“ akcininku, galinčiu priimti vienasmeniškus sprendimus. Ieškovė neįrodė aplinkybių, būtinų mainų sandoriui pripažinti apsimestiniu, nes tikroji šalių valia ir buvo sudaryti akcijų mainų sutartį; jokie lėšų pervedimai ar pinigų mokėjimai tarp ginčo sutarties šalių nebuvo atlikti; netikslus mainų sutarties šalių įvardinimas negali nulemti sutarties fiktyvumo. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą mainų sandorį, buvo sąžiningas, nes jis vykdė bendrovės valdybos sprendimą. Įstatymo leidėjas nenumato jokių įpareigojimų suteikti pirmumo teisę akcininkams, kuomet sudaroma akcijų mainų sutartis. Mainų sutartimi perleistų UAB „Utenos Invalda“ akcijų paketo (31 971 vnt.) vertė (295 731 Lt) paskaičiuota pagal vienos akcijos kainą (9,25 Lt), nustatytą K. K. įmonės „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ parengtoje verslo vertinimo ataskaitoje. Toje pačioje ataskaitoje nurodyta vienos akcijos vertė (3,75 Lt) paskaičiuota pagal smulkiųjų akcininkų paketų vertę, todėl ja negalima vadovautis. Be to, pats ieškovės sutuoktinis (UAB „Utenos Invalda“ akcininkas) reorganizavimo sąlygų 4.2.2 punkte buvo patvirtinęs 9,25 Lt dydžio vienos akcijos kainą. Net teismui nusprendus, jog UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertė mažesnė, nėra draudžiama sudaryti mainų, kuriais perleidžiami skirtingos vertės daiktai. Byloje esantis UAB „Utenos Invalda“ 2009 m. rugsėjo 1 d. akcininkų susirinkimo protokolas yra galiojantis, nes ieškovė jo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, jog akcijų mainų sutartis įvyko, nepažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio nuostatų. Net ir teismui nusprendus, jog minėtos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos buvo pažeistos, tai nenulemtų sandorio fiktyvumo ar galimybės jį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, nes šios nuostatos nėra imperatyvios. Be to, UAB „Utenos Invalda“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2009 m. lapkričio 24 d., buvo nutarta reorganizuoti bendrovę ir anuliuoti ginčo sutartimi įgytas bendrovės akcijas. Tokiu būdu buvo pašalinti padariniai, galėję kilti tuo atveju, jei būtų nustatytas Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio nuostatų pažeidimas. Be to, ieškovė nenurodė kaip jos teisės buvo pažeistos ginčo sutartimi bei neišreiškė valios savo turimas akcijas parduoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Iš ieškovės G. J. apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja remdamasi iš esmės dvejomis argumentų grupėmis. Pirma, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė ginčijamą akcijų mainų sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu bei pripažinti ją niekine ir negaliojančia (CK 1.87 str.), nes šia sutartimi buvo pridengtas akcijų pirkimas-pardavimas, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtintą kitų akcininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas (ABĮ 47 str.). Be to, ieškovės manymu, ginčijamos akcijų mainų sutarties negaliojimą patvirtina ir nelygiaverčiai mainai. Antra, ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai ginčijamą akcijų mainų sutartį atsisakė pripažinti niekine ir negaliojančia dėl jos prieštaravimo ABĮ 54 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, nustatančioms griežtą savų bendrovės akcijų įsigijimo tvarką, tai yra nebuvo suformuotas rezervas savoms akcijoms įsigyti, nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimui dėl savų akcijų įsigijimo priimti bei buvo pažeistos smulkiųjų akcininkų lygios galimybės perleisti bendrovei savas akcijas (ABĮ 54 str. 1-2 d., 6 d.).
Dėl ginčijamos akcijų mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 str.)
CK 1.87 straipsnyje yra įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo pasekmės, numatant, kad tuo atveju, kai šalys sudaro sandorį kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos taisyklės, kuriomis turi vadovautis teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Tokiu atveju teismas „vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-473/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu tarp atsakovų V. Š. ir UAB „Utenos Invalda“ (dabartinis teisių perėmėjas – UAB „AL GRUPĖ“) 2009 m. rugsėjo 7 d. sudarytą akcijų mainų sutartį, pagal kurią atsakovas V. Š. perdavė jam priklausiusias 31 971 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijas atsakovui UAB „Utenos Invalda“ mainais už atsakovui UAB „Utenos Invalda“ priklausiusias UAB „Valdenė“ 2 255 vnt. akcijų (b.l. 15, t. 1). Teisėjų kolegija spręsdama dėl šios sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu visų pirma vertina šios sutarties sudarymo aplinkybes bei tikslą. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ginčijamos sutarties sudarymo dieną buvo sudarytos dar dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys tarp ieškovo V. Š. ir trečiojo asmens A. L. (kuris buvo stambiausias UAB „Utenos Invalda“ akcininkas) (b.l. 16-17, t. 1; b.l. 45, t. 2). Pagal vieną iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių atsakovas V. Š. pardavė trečiajam asmeniui A. L. 75 340 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų, o pagal kitą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį – trečiasis asmuo A. L. pardavė atsakovui V. Š. 1 064 vnt. UAB „Valdenė“ akcijų. Iš šių dviejų bei ginčijamos sutarčių teisinių pasekmių matyti, kad po jų sudarymo vieninteliu UAB „Valdenė“ akcijų savininku tapo atsakovas V. Š., o trečiasis asmuo A. L. tapo stambiausiu UAB „Utenos Invalda“ akcininku, turinčiu 311 418 vnt. (236 078 vnt. + 75 340 vnt.) akcijų iš 400 000 vnt. akcijų (b.l. 45, t. 1). Tokiu būdu trečiasis asmuo A. L. po visų 3 sutarčių sudarymo įgijo ne tik paprastą (1/2), bet ir kvalifikuotą (2/3) akcininkų balsų daugumą, leidžiančią jam vienasmeniškai spręsti visus su UAB „Utenos Invalda“ valdymu ir veikla susijusius klausimus (ABĮ 27 str. 8 d., 28 str.). Taigi visų šių sandorių dalykas (tų pačių įmonių akcijų perleidimas) bei sukeltos teisinės pasekmės atspindi akivaizdų atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens A. L. tikslą – pasidalinti jų bendrai turėtą verslą (bendrai valdomas įmones), atsakovui V. Š. tampant UAB „Valdenė“ visų akcijų savininku, o trečiajam asmeniui A. L. tampant UAB „Utenos Invalda“ akcijų paketo, turinčio lemiamą reikšmę priimant sprendimus akcininkų susirinkimuose, savininku. Šią išvadą patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Utenos Invalda“ valdybos protokolas, pagal kurį valdybos nariai atsakovas V. Š. ir tretieji asmenys A. L. bei A. L. nutarė parduoti UAB „Valdenė“ akcijas, iškeičiant jas į UAB „Utenos Invalda“ savas akcijas (b.l. 46, t. 1). Be to, ir atsakovas V. Š. bei pats trečiasis asmuo A. L. nei iki bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad visų trijų sutarčių sudarymo tikslas buvo turimo bendro verslo tarp šių asmenų pasidalinimas (b.l. 52. t. 1). Pažymėtina, kad sutarties šalių laisvės principas nedraudžia šalims susitarti tiek dėl sutarties rūšies, tiek dėl jos turinio (sąlygų), atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio sutartis jiems yra finansiškai naudingiausia, tačiau tokios sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 str. 4 d.). Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs imperatyvaus draudimo bendrovės akcijas perleisti kitokiu nei pirkimo-pardavimo būdu. Vadinasi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, vien ta aplinkybė, kad atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo A. L., buvo nusprendę, kad finansiškai naudingiau pasidalinti verslą yra sudarant ne vien tik bendrai valdomų bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir ginčijamą akcijų mainų sutartį, ir visas šias sutartis sudarė tą pačią dieną, savaime neįrodo, kad ginčijama akcijų mainų sutartis buvo apsimestinė ir jos tikslas buvo akcijų pirkimas-pardavimas. Tokios išvados neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas ginčijamos mainų sutarties turinys bei sutarties šalių elgesys, po šios sutarties sudarymo. Kaip matyti iš ginčijamos mainų sutarties sąlygų, jose buvo tiksliai išreikšta šalių valia mainyti akcijas, nurodant tikslų mainomų akcijų skaičių, vertę bei aptariant verčių skirtumo atlygintinumą (b.l.15, t. 1). Būtent tokio sutarties tikslo ir tikrųjų sutarties šalių ketinimų nepaneigia vien ta aplinkybė, kad atsakovas V. Š. ginčijamoje mainų sutartyje buvo įvardintas pirkėju (CK 6.193 str. 1 d.). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, teigdama, kad apsimestiniu sandoriu yra pridengtas akcijų pirkimas-pardavimas, nenurodė nei kurios įmonės ar abiejų įmonių akcijos buvo parduotos-pirktos, už kokią kainą įvyko pirkimas-pardavimas bei kokiu būdu konkreti lėšų suma kaip atsiskaitymo būdas už akcijas buvo perduota konkrečiai sutarties šaliai (CK 6.305 str.). Taigi, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sudarius ginčijamą akcijų mainų sutartį faktiškai įvyko ne akcijų mainai, o jų pirkimas-pardavimas (CPK 12 str. ir 178 str.).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.67 straipsnio 3 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys, tačiau šie atvejai (nulemiantys įrodinėjimo naštos perskirstymą) taikomi tuomet, kai kreditorius ginčija jo interesus pažeidusio skolininko sudarytus atlygintinus sandorius actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str.). Nepaisant to, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kitu nei actio Pauliana pagrindu, CK 6.67 straipsnio taisykles gali taikyti kaip sąžiningumo vertinimo matą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens A. L. tarpusavio sąsajas bei tikslą – atsidalinti verslus, pagrįstai nustatė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčijamą akcijų mainų sutartį atsakovas V. Š. sudarė su atsakovu UAB „Utenos Invalda“, kuriai kaip vadovas taip pat atstovavo atsakovas V. Š., nepatvirtina atsakovo V. Š. nesąžiningumo ar siekio pakenkti atsakovui UAB „Utenos Invalda“ ir jos smulkiesiems akcininkams. Šios išvados nepaneigia ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad po ginčijamos akcijų mainų sutarties sudarymo atsakovas V. Š. atsistatydino iš UAB „Utenos Invalda“ direktoriaus pareigų. Priešingai, tai patvirtina logišką įvykių seką, kuomet verslo partneriams atskyrus verslus, atsakovas nebeturėjo suinteresuotumo eiti bendrovėje, kurioje nebeturėjo kaip akcininkas jokios lemiamos įtakos, vadovo pareigų.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama akcijų mainų sutartis įrodinėjama apsimestine dėl nelygiaverčių mainų pažymėtina, kad kaip jau aukščiau nutartyje buvo nustatyta, ginčijamos akcijų mainų sutarties bei tą pačią dieną sudarytų kitų dviejų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tikslas buvo atidalinti verslus. Kaip matyti iš tą pačią dieną sudarytų akcijų perleidimo sutarčių, atsakovas V. Š. ginčijama mainų sutartimi perleido atsakovui UAB „Utenos Invalda“ 31 971 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų bei tą pačią dieną sudaryta viena iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių perleido trečiajam asmeniui A. L. 75 340 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų. Tokiu būdu atsakovas V. Š. iš turėtų 130 238 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų, kurios sudarė 32,56 proc. visų bendrovės akcijų, neteko 107 311 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų, kurios sudarė 26,82 proc. visų bendrovės akcijų, ir liko tik 22 927 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų savininku, kurios sudarė tik 5,73 proc. visų bendrovės akcijų. Atitinkamai sudarius ginčijamą bei kitas dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis trečiasis asmuo A. L. tapo UAB „Utenos Invalda“ 311 418 vnt. (236 078 vnt. + 75 340 vnt.) akcijų savininku, sudarančių 77,85 proc. visų bendrovės akcijų. Tokiu būdu trečiasis asmuo A. L. įgijo galią vienasmeniškai priimti visus akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, įskaitant ir klausimą dėl tolimesnio UAB „Utenos Invalda“ savų akcijų (įsigytų iš atsakovo V. Š.) panaudojimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo V. Š. perleidžiamų akcijų reali rinkos vertė tiesiogiai priklausė nuo to, kiek perleistų akcijų konkretus skaičius suteiks galių naujajam jų savininkui. Kadangi tiek ginčijama akcijų mainų sutartis, tiek viena iš tą pačią dieną sudarytų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių nulėmė esminį įtakos tarp UAB „Utenos Invalda“ akcininkų persiskirstymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovo V. Š. perleistų UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į viso bendrai perleisto akcijų paketo dydį, tai yra 107 311 vnt. ir jo reikšmę akcininkų įtakos pasiskirstymui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi K. K. „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ 2009 m. birželio mėn. UAB „Utenos Invalda“ vertinimo ataskaitoje pateikta V. Š. visų turėtų akcijų paketo kaina ir būtent pagal ją nustatė, jog ginčijama mainų sutartimi perleidžiamos UAB „Utenos Invalda“ vienos akcijos rinkos vertė buvo 9,25 Lt (b.l. 26-117, t. 2), kas reiškia, jog ginčijamoje akcijų mainų sutartyje buvo nurodyta teisinga (o ne nepagrįstai didelė kaip teigė ieškovė) perleidžiamų UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertė. Tuo tarpu dėl 2009 m. rugsėjo 7 d. tarp atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens A. L. sudarytoje UAB „Utenos Invalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos galimai nepagrįstai mažos akcijų rinkos vertės (1 akcijos vertė buvo nustatyta lygi 1 Lt) byloje ginčo nekilo.
Dėl aukščiau padarytų išvadų (tai yra nustačius tikslą – keliais sandoriais (įskaitant ir ginčijamą) perleisti atsakovo V. Š. turimo akcijų paketų didžiąją dalį ir tokiu būdu perskirstyti akcininkų įtaką) atmetami kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Utenos Invalda“ akcijų kaina turėjo būti nustatinėjama vertinant tik ginčijama mainų sutartimi perleisto UAB „Utenos Invalda“ akcijų paketo dydį (31 971 vnt.) ir reikšmę akcininkų tarpusavio įtakos pasiskirstymo pasikeitimui, neatsižvelgiant į tai, kokios realios teisinės pasekmės kilo tą pačią dieną atsakovui keliais sandoriais perleidus iš viso 107 311 vnt. UAB „Utenos Invalda“ akcijų. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2010 m. lapkričio 28 d. Turto (akcijų) vertės nustatymo pažyma Nr. 389/1868 (Ute):10, kurioje buvo nustatyta UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertė, vertinant tik 31 971 vnt. akcijų paketo reikšmę akcininkų tarpusavio įtakos pasiskirstymui (b.l. 18, t. 1).
Šioje byloje esančių įrodymų visetas yra pakankamas pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčijamoje akcijų mainų sutartyje tinkamai nustatytos UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertės pagrįstumui patvirtinti (CPK 183 str., 185 str.). Todėl atmetami kaip neįtakojantys pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl UAB „Utenos Invalda“ akcijų vertės dydžio ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje civilinėje byloje priimtu neįsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Taigi ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas ginčijamos akcijų mainų sutarties negaliojimas CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, atmetami kaip nepagrįsti. Nenustačius, kad ginčijama akcijų mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, netaikytinos šiai sutarčiai akcijų pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės ir prie apeliacinio skundo prisidėjusių trečiųjų asmenų kaip UAB „Utenos Invalda“ akcininkų teisių pažeidimo, akcijų pardavimą vykdant nesilaikius ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos pranešti akcininkams apie ketinimą parduoti akcijas.
Dėl ginčijamos akcijų mainų sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.).
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijama mainų sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia taip pat ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CK 1.80 straipsnyje, nes UAB „Utenos Invalda“ įsigijo savas akcijas, pažeisdama ABĮ 54 straipsnyje nustatytą tvarką, tai yra neužtikrinus lygių galimybių visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijas (ABĮ 54 str. 1 d.), nesuformavus rezervo savoms akcijoms įsigyti (ABĮ 54 str. 6 d.) bei nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turėjo priimti sprendimą, įpareigojantį bendrovę įsigyti savas akcijas (ABĮ 54 str. 2 d.). Taigi iš ieškovės apeliaciniame skunde išvardintų argumentų matyti, kad ieškovė ginčijamos akcijų mainų sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms sieja su tų ABĮ normų pažeidimu, kurios reglamentuoja savų bendrovės akcijų įsigijimo sandorio sudarymo tvarką, o ne turinį. Pažymėtina, kad tame pačiame ABĮ 54 straipsnyje yra įtvirtintos ir pasekmės, kurios kyla tuo atveju, jei bendrovė įsigyja savas akcijas, nesilaikydama 54 straipsnio 2-4 ir 6 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Vadovaujantis ABĮ 54 straipsnio 11 dalimi tokiu atveju bendrovės akcijos turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įgijimo; jei akcijos neperleidžiamos per šį laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir paskelbiamos negaliojančiomis. Jei bendrovė to nepadaro, akcijos pripažįstamos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas teismo sprendimu; teisę kreiptis į teismą turi bendrovės vadovas, valdyba, akcininkas ir kreditorius (ABĮ 54 str. 12 d.). Tuo tarpu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas taikomas tik tuomet, kai konkretus sandoris savo turiniu prieštarauja imperatyvioms teisinėms nuostatoms ir tokiu sandoriu sukeliamų pasekmių neįmanoma pašalinti niekaip kitaip kaip tik pripažįstant sandorį niekiniu ir negaliojančiu.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijama akcijų mainų sutartimi padaryti pažeidimai (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas ir rezervo savoms akcijoms įsigyti nesuformavimas) dėl ABĮ 54 straipsnio 2 ir 6 dalyse įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo nenulėmė ginčijamos akcijų mainų sutarties turinio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Nustačius, kad minėtų pažeidimų buvimas nenulemia ginčijamos akcijų mainų sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CK 1.80 straipsnyje, netenka teisinės reikšmės ir ieškovės apeliacinio skundo bei trečiojo asmens A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų dėl suklastoto UAB „Utenos Invalda“ 2009 m. rugsėjo 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo vertinimas. Minėto protokolo fiktyvumas/teisėtumas neturės įtakos ginčijamos akcijų mainų sutarties galiojimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl minėtų bylos šalių argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo. Be to, kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių eigos, patys UAB „Utenos Invalda“ akcininkai (įskaitant ir pradinį ieškovą bei trečiąjį asmenį) buvo priėmę sprendimą UAB „Utenos Invalda“ reorganizuoti, prijungiant ją prie UAB „AL GRUPĖ“ bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad UAB „Utenos Invalda“ įsigytos savos akcijos buvo anuliuotos (b.l. 267-268, t. 3).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog buvo pažeistos ieškovės bei kitų akcininkų lygios galimybės perleisti bendrovei jos akcijų, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vyko bendrovės savų akcijų įsigijimas ne pirkimo-pardavimo būdu, o mainų būdu. Be to, ginčijamos akcijų mainų sutarties tikslas buvo ne bendrovės savų akcijų supirkimas, o šios sutarties bei kitų dviejų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įvykdytas verslo atidalinimas tarp konkrečių asmenų. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijama akcijų mainų sutartimi bendrovei įsigijus savas akcijas kitu būdu (ne pirkimo) ABĮ 54 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti bendrovę užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijas, netaikoma. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovės turėtas UAB „Utenos Invalda“ akcijų paketo dydis nebuvo reikšmingas akcininkų tarpusavio įtakos pasikeitimui, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad jos turimų akcijų vertė yra tokio paties dydžio kaip atsakovo V. Š.. Be to, ieškovė neturėdama UAB „Valdenė“ akcijų taip pat negalėjo tikėtis būti įtraukta į atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens A. L. bendrai valdomų įmonių UAB „Valdenė“ ir UAB „Utenos Invalda“ atidalinimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinio pobūdžio klausimų išsprendimo
Nenustačius ieškovės nurodytų ginčijamos akcijų mainų sutarties negaliojimo pagrindų, netenkintinas ir ieškinio išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Todėl teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl byloje dalyvaujančių asmenų argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo, kuriais įrodinėjam/neigiama restitucijos natūra taikymo galimybė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (civ. bylos Nr. 2A-675/2014) panaikino šioje byloje priimtą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kas reiškia, jog visos bylos faktinės aplinkybės yra vertinamos ir tiriamos iš naujo. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti tokį pat sprendimą, kokį buvo panaikinęs apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija nevertina Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. gegužės 28 d. gautų ieškovės rašytinių paaiškinimų pagrįstumo, nes jais ieškovė papildomai argumentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Tuo tarpu CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. J. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog nėra pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia ginčijamą akcijų mainų sutartį vadovaujantis CK 1.80 ir CK 1.87 straipsniais. Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovės G. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Valdenė“ priteisiamos 1 500 Lt (iš prašytų 3 630 Lt) bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos apmokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p.).
Teisėjų kolegija netenkina atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Valdenė“ prašymo priteisti pastarajam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nes šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismo sprendimu (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), o šio klausimo visiškai/iš dalies neišsprendus – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimas sprendžiamas priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), Utenos raj.) priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Valdenė“ (įmonės kodas 183691956, buveinė registruota adresu Maironio g. 4, Utenoje) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.