- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-8-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02621-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- M. R.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir likviduojamos akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2449-611/2013 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp jo ir AB banko ,,Snoras“ 2011 m. spalio 14 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį negaliojančiomis bei taikyti restituciją – pripažinti pagal obligacijų pasirašymo sutartį ieškovo sumokėtą 199 979,20 Lt sumą lėšomis, laikomomis ieškovo asmeninėje sąskaitoje kaip indėlį, ir įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas indėlių draudimo išmoką vadovaujantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad AB banko ,,Snoras“ darbuotojai pasiūlius pasirašyti obligacijų sutartį ir įsigyti obligacijų bei paaiškinus, kad galioja visos sąlygos kaip ir terminuotojo indėlio sutarčiai, ieškovas 2011 m. spalio 14 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį. Ieškovo teigimu, AB banko ,,Snoras“ darbuotojai jam nesuteikė pakankamai informacijos apie įsigyjamą produktą, ieškovas apie investavimą nieko neišmano, ginčijamą sutartį pasirašė banko kioskelyje, skubinamas kitų banko klientų. Pasak ieškovo, jis nebuvo informuotas, kad obligacijos nėra draustos indėlių draudimu, buvo tyčia AB banko ,,Snoras“ suklaidintas. Be to, atsakovas, kaip profesionalus verslininkas neveikė pagal jam priklausančius standartus ir pažeidė Finansinių priemonių rinkos įstatymo (toliau – FPRĮ) reikalavimus. Pažymėjo, kad Sutarties priedo ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovas nurodė sudaręs sutartį iš esmės suklydęs dėl sandorio esmės, atsakovas jį suklaidino, veikė apgaule, melagingai nurodydamas, kad obligacijos yra saugios ir yra apdraustos, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovo ir AB banko ,,Snoras“ 2011 m. spalio 14 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia; taikė tarp šalių restituciją ir pripažino ieškovo sumokėtą 199 979,20 Lt sumą jo lėšomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje LAB banke ,,Snoras“ bei įpareigojo atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovui 199 979,20 Lt dydžio indėlio draudimo išmoką, priteisė ieškovui iš atsakovo BAB banko ,,Snoras“ 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovas suklydo dėl obligacijų pasirašymo sutarties esmės, todėl pripažino šią sutartį negaliojančia (CK 1.90 str.) ir taikė restituciją. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė atsakovui AB bankui ,,Snoras“ informacijos apie save ir su tokio atsisakymo pasekmėmis buvo supažindintas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra senyvo amžiaus asmuo (ginčo sutarties sudarymo metu beveik 74 m), pagal bylos duomenis neturintis patirties ir būtinų žinių investavimo srityje, yra ligotas, turi klausos problemų, anot paties ieškovo, gyvena su kardiostimuliatoriumi, dėl kraujotakos sutrikimų, smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, teismas pripažino, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus negalėjo tinkamai įvertinti visų galimų rizikų ir tinkamai išreikšti valios. Teismas sprendė, kad atsakovas LAB bankas ,,Snoras“ neįrodė, kad ieškovui tinkamai atskleidė aplinkybę, kad obligacijos nėra apdraustos. Nors ieškovas neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus galėjo nesuprasti šių dokumentų turinio.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas pažeidė CK 1.90 straipsnio normą, kurioje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas nėra siejamas su kitos sandorio šalies elgesiu, ypač kalte. Jei šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, būtent jai tenka suklydimo rizika. Šiuo atveju ieškovo suklydimas siejamas su įstatymo nežinojimu (CK 1.6 str.). Ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio. Indėlio draudimo pagal IIĮDĮ taikymas ar netaikymas sudarant ginčo sutartį ieškovui nebuvo esminė sąlyga, draudimo apsaugos taikymas ieškovui tapo aktualus tik po to, kai AB bankui ,,Snoras“ buvo iškelta bankroto byla. Be to, ieškovas negrindė ieškinio savo amžiumi, savo sveikatos būkle ar klausos problemomis. Taip pat teismas pažeidė restituciją reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nepagrįstai taikė restituciją ne tarp sandorio šalių, o trečiojo asmens atžvilgiu.
Apeliaciniame skunde atsakovas LAB bankas ,,Snoras“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti visiškai.
Nurodo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių esminį ieškovo suklydimą jam sudarant obligacijų pasirašymo sutartį. Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punkte ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su obligacijų emisijos Nr. 9 galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, taip pat, kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant į obligacijas ir supranta šio sandorio sudarymo pasekmes. Ieškovas sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, o ne terminuoto indėlio sutartį, nes už obligacijas atsakovas įsipareigojo mokėti žymiai didesnes palūkanas. Atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų numatytą prievolę atskleisti ieškovui su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką. Ieškovas iš esmės pats pripažįsta, kad nebuvo suklaidintas, o, priešingai, pats neįsigilino į sudaromų sandorių esmę dėl savo paties aplaidumo ir skubėjimo. Bet kuris vidutiniškai protingas ir atidus asmuo negali teisintis nesupratęs sutarties sąlygų todėl, kad kiti klientai jį skubino atlaisvinti kliento aptarnavimo skyriuje užimamą vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo LAB bankas ,,Snoras“ apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas M. R. prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pasak ieškovo, ieškinyje ir teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jo sveikata bloga, implantuotas širdies stimuliatorius, blogai girdi, serga prostatos vėžiu, turi rimtų sveikatos sutrikimų, yra garbaus amžiaus (75 m.), pagal išsilavinimą ir darbo patirtį – statybininkas. Ieškovui nebuvo sudaryta galimybė apsispręsti dėl investavimo į obligacijas, jis negalėjo suvokti, kad obligacijos, skirtingai nei indėliai, nėra apdraustos. Ieškovas į banką buvo užėjęs pratęsti terminuoto indėlio sutarties, tačiau per trumpą pokalbį su banko darbuotoju sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, nes jam buvo paaiškinta, kad jos niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog padėti į banką pinigai yra saugūs, yra viena esminių. Ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su investavimo rizika, nors bankas kaip profesionalus verslininkas privalėjo tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundžiamu sprendimu teismas pripažino tarp ieškovo M. R. ir atsakovo AB bankas ,,Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovas AB bankas ,,Snoras“ neįrodė, kad ieškovui tinkamai atskleidė aplinkybę, jog obligacijos nėra apdraustos, o ieškovas iš esmės suklydo dėl to, kad įsigyjamoms obligacijoms taikoma draudimo apsauga.
Taigi nagrinėjamoje byloje vertinama, ar ieškovui įsigyjant banko išleistas obligacijas jis buvo tinkamai supažindintas su įsigyjamu finansiniu produktu bei su juo siejamomis rizikomis, ar ieškovui nebuvo suteikta klaidinančios informacijos dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos apimties.
CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).
Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad AB bankas ,,Snoras“, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kasacinis teismas yra įvertinęs ir ieškovo nurodytą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 straipsnio sąlygą, nurodydamas, kad sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Kartu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvieną kartą neteisėtą finansų tarpininko elgesį netinkamai informuojant investuotoją galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis būtų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-7-687/2016).
Kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovo BAB banko ,,Snoras“ veiksmai, atlikti ieškovui priimant sprendimus dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl sudarytos obligacijų pasirašymo sutarties esmės.
Byloje nustatyta, kad prieš sudarydamas ginčo sutartį ieškovas atsisakė pateikti AB bankui ,,Snoras“ informaciją apie save, savo parašu patvirtindamas, kad supranta, jog bankas, neturėdamas žinių apie ieškovo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra ieškovui tinkamos (b. l. 25). Neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovą, AB bankas ,,Snoras“ negalėjo individualizuoti jo investavimo poreikių, o ieškovas, atsisakydamas suteikti bankui informaciją, kartu prisiėmė su tuo susijusią pasekmių riziką investuoti į vertybinius popierius – obligacijas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2007 iki 2011 metų sudarydavo arba pratęsdavo terminuotųjų indėlių sutartis (b. l. 132), todėl sudarant obligacijų įsigijimo sutartį jam buvo arba turėjo būti suprantama, kad sudaromas visiškai naujas sandoris. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi didesnė jo grąža, t. y. mokamų palūkanų dydis, kuris buvo žymiai didesnis už indėlio palūkanas. Tai, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, yra konstatavęs ir kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-7-602-684/2015. Todėl sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieškovui turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio, joms būdingas ir kitoks rizikos laipsnis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo tinkamai įvertinti sudaromų sandorių rizikingumo ir esmės. Tikėjimasis, kad sudarant rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.
Dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, privalėjo suprasti jo sudarytų ir sudaromų skirtingo pobūdžio sandorių esmę, tačiau dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo to nepadarė, sandorį pasirašė skubotai (nurodė, kad sandoris buvo sudarytas per trumpą pokalbį su banko darbuotoja, ieškovas buvo skubinamas eilėje laukiančių kitų banko klientų) ir taip prisiėmė ginčo sandorio galimų pasekmių riziką. Privalėdamas suvokti esminius paminėtų sandorių skirtumus, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms bus taikoma indėlių draudiminė apsauga; tokios nuostatos nebuvo ginčijamo sandorio sąlygose.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas CK 1.90 straipsnį, nepagrįstai pripažino ginčo sutartį negaliojančia. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia 2011 m. spalio 14 d. obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyta restitucija bei atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įpareigotas išmokėti draudimo išmoką ieškovui, panaikinama, ir dėl šios dalies priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo šie ieškinio reikalavimai atmetami (CPK 326 str. 1 d. 2 p.; 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 5 d). Sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl atlyginamos tik jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pirmosios instancijos teisme patyrė 2 178 Lt (630,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų (b. l. 144-147). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nenagrinėti sudėtingi teisės ir fakto klausimai, atsakovą advokatai atstovavo ir kitose panašiose bylose, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų išlaidų dydį iki 150 Eur (CPK 98 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio). Atsakovas LAB bankas ,,Snoras“ nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo LAB banko ,,Snoras“ ieškovui M. R. priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimamas naujas teismo sprendimas – atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovo priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovai nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti tarp ieškovo M. R. ir AB banko ,,Snoras“ 2011 m. spalio 14 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir taikyta restitucija tarp šalių, o atsakovas VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ įpareigotas išmokėti ieškovui M. R. 199 979,20 Lt dydžio draudimo išmoką ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui M. R. iš atsakovo BAB banko ,,Snoras“ priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, į. k. 110069451, iš ieškovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.