- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- e1-3515-725/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38467-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. K. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. K. per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką;
3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – kartu negyvenančia seserim L. K. – metu, tyčia, abiem rankom suėmė ją už kaklo ir, laikydamas už jo, ją smaugė, taip, fiziškai smurtaudamas prieš L. K., sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad L. K. yra jo sesuo. Abu yra pilnamečiai. 2024 m. rugsėjo 15 d. iš (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena, į Lietuvą paviešėti grįžo jo sesuo L. K., kuri buvimo Lietuvoje metu apsigyveno pas judviejų mamą V. K.. Pastarąsias kelias dienas jis vartojo alkoholį, jo buvo gėręs ir 2024 m. spalio 1 d. Minėtą dieną neblaivus buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo išsimiegoti, tai apie 14.00 val. užmigo, norėjo išsiblaivyti. Bute yra vienas kambarys ir virtuvė. Tame pačiame kambaryje buvo ir jo sesuo L. K. su vaiku, kuris, jam einant miegoti, irgi miegojo. Miegodamas išgirdo, kaip sesuo šaukia, kad keltųsi. Girdėjo, kad skambino ir jo telefonas, tačiau, ar šis suskambo iki L. K. jį kviečiant, ar ne, nežino. Telefonas skambėjo garsiai, tačiau jis norėjo pamiegoti, nusprendė neatsiliepti į skambutį, galvojo, perskambins atsikėlęs. Kai L. K. jį kvietė žodžiu, jis labai norėjo miego, todėl nesikėlė, nesibudino, kaip ji norėjo. Kai nereagavo į jos kvietimą, pajuto bakstelėjimą į koją. Aiškiai suprato, kad sesuo nerimsta ir nori jį bet kokiu būdu pažadinti. Bet jis juk turi teisę pats nuspręsti, kada miegoti, kada keltis, dėl to suirzo, kad sesuo jį žadina bet kokiu būdu. Ji sakė, kad jis atsilieptų, nes skambutis trukdo jos vaikui miegoti, bet jis mano, kad, jeigu vaikas nori miegoti, tai jam netrukdo telefono skambutis. Sesei pasakė, kad nesikels, kad nustotų jį žadinti. Gavosi žodinis konfliktas tarp jo ir L. K.. Jiems barantis, prabudo jos sūnus T. M.. Atsikėlė, tikrai buvo piktas ant sesers, kad ji jį pažadino, be to, ji pyko ant jo, kad jis nesikėlė anksčiau ir kad jos vaikas prabudo, dėl to žodžiu jį įžeidinėjo. Aišku, ir jis netylėjo ir ją taip pat įžeidinėjo. Kai ji pradėjo ant jo šaukti ir jam priekaištauti, kad per jį neva jos vaikas prabudo, jis nesusivaldė, priėjo prie jos, užsimojo pakeldamas dešinę ranką, lyg parodydamas, kad delnu jai smogs. Tačiau realiai smogti neketino, tik pagąsdinti ją. Tačiau tada, galimai pagalvojusi, kad jis jai smogs, nelaukdama, ji koja jį atstūmė nuo savęs. Jos koją pačiupo ir patraukė savęs link, dėl ko ji, prieš tai sėdėjusi ant lovos, nuslydo nuo lovos ir nugriuvo atsisėsdama ant grindų. Sesuo jautėsi visiškai teisi jį be pagrindo prižadinusi, dar liepė jam tylėti, pasakiusi, kad iškvies policiją, tai jis dar labiau užpyko. Ji atsistojo, norėjo nueiti ar nuėjo. Jis, pykdamas dėl visko ant jos, pribėgo prie jos ir ranka ar rankomis suėmė jai už kaklo ir stipriai spustelėjo, tuo pačiu prispausdamas ją prie sienos. Tada jis ją paleido. Ji pasakė, kad jai dabar kaklą skauda, išsikvietė policiją. Jis išėjo parūkyti į laiptinę, bet paskui jau grįžo. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo, sakė, kad jis negali būti namuose, turi jį ir L. K. atskirti. Jis išėjo pas draugą, kur leido laiką iki vakaro, o paskui apie 20.00 val. nuėjo į parduotuvę, iš kurios jam grįžtant, (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai kaip įtariamąjį. Jis visiškai pripažįsta, kad 2024 m. spalio 1 d. prieš L. K. padarė nusikaltimą, pripažįsta, kad smurtavo prieš ją ir sukėlė jai fizinį skausmą, dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, jos atsiprašys, tikisi, ji jam atleis, jie susitaikys. Pasižada daugiau nesmurtauti. Prašo, esant galimybei, procesą baigti supaprastinta forma. Labai prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, taip pat atlieka visuomeninei naudingą darbą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamus jo veiksmus įtakojo ne tik alkoholis, bet ir sesers provokuojantis elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tuo laiku, kol būna Lietuvoje, laikinai apsistojo pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 1 d., apie 15.00 val. jai ir broliui A. K. būnant adresu (duomenys neskelbtini), mamos nesant namuose, ji kambaryje užmigdė savo mažametį sūnų T. M., o pati, sėdėdama ant lovos, žiūrėjo televizorių. Tame pačiame kambaryje, tik kitoje lovoje, miegojo ir jos brolis A. K.. Pastarąsias kelias dienas jis vartoja alkoholį, buvo neblaivus ir 2024 m. spalio 1 d. T. M. ir A. K. miegant, jai tyliai žiūrint televizorių, suskambo brolio A. K. mobilaus ryšio telefonas. Skambutis buvo garsus, garsas skambant didėjo, tai ji kelis kartus vardu pašaukė brolį A. K., kad šis keltųsi, tačiau šis buvo gerai įmigęs, į jos kvietimą nereagavo. Tam, kad jį pažadinti, ji, sėdėdama ant lovos, kelis kartus ranka nestipriai pabaksnojo miegančiam A. K. į jo kūną. Tada šis prasimerkė, kažką nerišliai suburbėjo, kad nori miegoti ar pan., o jam burbant prabudo jos sūnus T. M.. Nepaisant prabudusio vaiko, A. K. ir toliau kažką burbėjo, kad ji neleidžia jam miegoti, keikėsi, atsikėlė, vaikščiojo po namus ir matė, kad jis tikrai agresyviai nusiteikęs, piktas. Jis vaikščiojo, mosavo rankomis, prieidavo ir prie jos, barėsi. Jis jai tuo metu nesmogė, bet ji jam pasakė, kad atsitrauktų, priekaištavo, kad per jį prabudo jos vaikas, kuris dar galėjo pamiegoti. Tada A. K. užsimojo pakeldamas ranką, demonstruodamas, kad jai smogs, dėl ko ji, nelaukdama, kol jis tą padarys, ištiesdama koją, jį norėjo atitraukti nuo savęs. Tai nebuvo spyris sužaloti A. K. ar sukelti jam skausmą. Tiesiog norėjo apsaugoti save, nes jis, būdamas agresyvus, jau užsimojo smūgiui. A. K. dešine ranka suėmė jai už kairės kojos ir, patraukdamas koją, nutempė ją nuo lovos ir ji ant sėdmenų ir ištiestomis kojomis griuvo ant grindų. Buvo nemalonu, tačiau fizinio skausmo dėl to ji nejuto, nesusižalojo. Tada jie žodžiu konfliktavo, ji sakė neblaiviam A. K., kad susimąstytų, ką jis daro, bet jis jos neklausė. Tuomet A. K. ėmė eiti iš kambario virtuvės link, o ji tuo metu buvo kambaryje prie išėjimo durų, ketino eiti iki lovos. Buvo nusisukusi nuo A. K.. Staiga išgirdo jį atbėgant ir atsisuko, o jis pribėgo prie jos, tyčia abiejų rankų plaštakom suėmė jai už kaklo priekinėje pusėje ir spaudė. Jis buvo įpykęs, kaklą laikė stipriai ir apie pusę minutės, ji ne tik juto intensyvų fizinį skausmą, bet jai pradėjo trūkti oro. Bandė jį nustumti, suduoti jam, kad šis ją paleistų, o ji galėtų įkvėpti oro, kurio tuo metu jai trūko. Tada A. K. ją paleido, o ji netrukus paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. A. K. trumpam išėjo, galimai parūkyti, tačiau netrukus grįžo. Atvykę policijos pareigūnai, pabendravo su jais abiem ir liepė jam išeiti iš namų. Jis pakluso ir išėjo. Kai pareigūnai išvyko, po gerų keleto valandų, laiko nepamena, tačiau buvo tamsu, A. K. grįžo namo, atkabindamas buto durų spyną. Sugadinimas menkavertis, nei ji, nei mama V. K. dėl to pretenzijų neturi ir neteiks. Dėl brolio A. K. veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Dėl brolio veiksmų juto fizinį skausmą, kakle iš karto po įvykio buvo žymės, kurias ją apžiūrėdami ir fotografuodami užfiksavo policijos pareigūnai, juto skausmą ir vakar, ir šiuo metu jis dar nėra visiškai praėjęs, tačiau nei iš karto po įvykio, nei vėliau į medikus nesikreipė ir nesikreips, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Šiuo metu ant jos kūno žymių nebelikę, todėl teismo medicininiam tyrimui nevyks. 2024 m. spalio 2 d. vėlai vakare namo grįžo brolis, kuris buvo išsiblaivęs, jos atsiprašė. Dėl šio jis gailisi.
2024 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) [patikslintais duomenimis (duomenys neskelbtini)], A. K., kilusio žodinio konflikto metu atliko smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narį – seserį L. K., o būtent, suėmė rankomis už kaklo ir už jo laikė, taip ją smaugdamas, dėl ko L. K. pritrūko oro ir atsirado paraudimai ant kaklo. A. K. įteiktas šaukimas. Užtikrinta saugi aplinka, konflikto dalyviai atskirti.
2024 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Jokių objektų ar pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
2024 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė L. K.. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens nebuvo įvykio vietoje. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujosruva (mėlynė). Smurtą patyrusio asmens būklė: akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo - A. K.. Smurtu įtariamo asmens būklė: susijaudinęs. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sesuo ir brolis. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: yra – T. M.. Atvykus nurodytu adresu, namuose rastas A. K., kuris paaiškino, kad miegojo ir jį atėjo prikelti sesuo L. K., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kadangi jį prižadino dėl to, jog suskambo jo telefonas ir jis supyko. Iš pradžių asmuo aiškino, kad seserį tik pastūmė, tada - kad seserį smaugė, po kiek laiko vėl teigė, kad seserį tik sugriebė už rankų, bet nesmaugė. Asmeniui alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0144“, patikros sertifikato Nr. 2070596, nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. L. K. paaiškinimas apie įvykį yra nurodytas liudytojo apklausoje. L. K. buvo blaivi. Kartu namuose su L. K. buvo jos nepilnametis vaikas T. M.. Taip pat namuose buvo ir L. K. ir A. K. dėdė R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, teigė, kad konflikto nematė, kadangi miegojo, jokios informacijos apie konfliktą nesuteikė. L. K. ir A. K. buvo atskirti. A. K. išvyko kitur, tačiau nenurodė tikslaus adreso. Informacija apie įvykio aplinką: tvarkinga. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2024 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 19.38 val. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai paskambino dukra L. K., paprašė iškviesti policiją, nes brolis A. K. išlaužė buto duris ir į namus parsivedė draugą. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėja L. K., kuri paaiškino, kad dienos metu buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje, kurio metu jos brolis A. K. ją smaugė, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). O minėtas brolis A. K. išprašytas iš minėto adreso, tačiau išvykus policijos pareigūnams minėtas brolis grįžo ir išlaužė buto duris, norėdamas patekti į buto vidų. Patekęs į vidų jokio fizinio smurto nenaudojo prieš L. K.. A. K., supratęs, kad sesuo L. K. iškvietė policiją, iš minėto buto pasišalino. Taip pat L. K. paaiškino, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso jos mamai V. K., kuri šiuo metu yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), jei turės pretenzijų dėl apgadintų durų, grįžusi kreipsis į artimiausią policijos komisariatą. Atliekant paieškos veiksmus, šalia įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas galimas įtariamasis, kuris atitiko apibūdinimus. Privažiavus prie minėto vyro, paaiškėjo, kad tai yra A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Bendraujant A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, šaukdamas sakė, kad buto durų neapgadino. Kadangi A. K. yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), o jo elgesys kelia pavojų nukentėjusiai L. K. ir gali padaryti naujų, sunkių nusikaltimų buvo priimtas nutarimas sulaikyti asmenį. 2024 m. spalio 1 d. apie 20.15 val. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus areštinę, adresu Vytauto pr. 91, Kaunas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK – 0017“ buvo nustatytas A. K. 2,98 promilių neblaivumas.
2024 m. spalio 1 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad L. K., žodžiu sutiko būti apžiūrima. Ji nurodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 15.14 val. jos brolis A. K. suėmė rankomis jai už kaklo ir laikė, taip ją smaugdamas, dėl ko jai pritrūko oro ir atsirado paraudimai ant kaklo. Apžiūrint L. K. matyti, kad ant jos kaklo kairės pusės yra paraudimai. Taip pat paraudimai matomi ir dešinėje kaklo pusėje. L. K. nurodė, kad daugiau ant jos sužalojimų nėra. Apžiūros metu moteris neapnuoginta. Padarytos sužalojimų nuotraukos.
Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK – 0017“, 2024 m. spalio 1 d., 20.33 val. buvo nustatytas A. K. 2,98 promilių neblaivumas.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. K. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – kartu negyvenančia seserim L. K. – metu, tyčia, abiem rankom suėmė ją už kaklo ir, laikydamas už jo, ją smaugė, taip, fiziškai smurtaudamas prieš L. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo pačio prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.
Kaltinamasis A. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu sutiko.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, lankėsi, 2024 m. spalio 4 d. gauta specialisto išvada Nr. 93TPK-1261/2024, kad A. K. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė.
Kaip minėta, kaltinamasis A. K. praeityje teistas 3 kartus, visus kartus už nusikaltimus asmens sveikatai, 2 kartus iš jų – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs. Byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė atlikdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl konstatuotina, kad A. K. skiriamos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam.
Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. K. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 1 d. 20.58 val. iki 2024 m. spalio 2 d., 16.30 val. (1 para).
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, taikant intensyvią priežiūrą, ir įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš A. K. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).
Kadangi nusikalstamą veiką A. K. įvykdė prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, A. K. paskirtą arešto bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi (5 (penkiais) mėnesiais 15 (penkiolika) dienų) dalinio sudėjimo būdu, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas keičiant viena arešto bausmės para, ir paskirti A. K. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 1 d. 20.58 val. iki 2024 m. spalio 2 d., 16.30 val. (vieną parą).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant A. K. buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
A. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.