- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- AN2-4-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00028-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- A. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 10 d. nutarimas dėl A. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu A. V. nubaustas 800 Eur bauda ir 12 mėnesių specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 21 d. 01.48 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų - ,,Amfetamino“, „Tetrahidrokanabinolio“ ir ,,Karboksirūgšties“ (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2433/2023(01), VŠĮ Radviliškio ligoninės išvada Nr. S-114(1.16))
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi A. V. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo buvo atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu A. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde A. V. nurodo, kad policijos pareigūnai, nežiūrint į tai, kad byloje yra duomenys apie tai, kad jo sulaikymo metu, praktiškai jokių apsvaigimo požymių jam nebuvo nustatyta, tik tai, kad yra susijaudinęs, nusprendė pripažinti jį kaltu vairavus transporto priemonę apsvaigus. Tai nesusipratimas ir pareigūnų klaida. Skundžiamame nutarime buvo teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas G. P. administracinio nusižengimo byloje Nr. 23218074153 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 81-ANR_P-396-2024, kuriuo A. V., gim. 1997-05-05, pareiškė įtarimus administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymu, tai yra įtariant, kad jis 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 1 val. 48 min. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairavo automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai yra amfetamino, tetrahidrokanabinolio ir karboksirūgšties, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 14 punkto reikalavimą. Administracinio nusižengimo bylos žodinio proceso tvarka nagrinėjimo metu apklaustas gydytojas E. V. savo išvadą patvirtino, nurodė, jog išvada pagrįsta nustatytais ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte aprašytais požymiais bei tyrimo rezultatais. Dar kartą nori pažymėti, kad jis pripažino, kad prieš kurį laiką iš tiesų vartojo narkotines medžiagas, kurių nedidelis kiekis buvo pas jį rastas jo sulaikymo metu. Tai, kad jis buvo sulaikytas turintis narkotinių medžiagų, jį labai išgąsdino ir sujaudino, ir tik dėl to jis buvo susijaudinęs, bet jokiu būdu ne dėl menamo apsvaigimo. Nori užtikrinti, kad jis nebuvo sulaikymo metu apsvaigęs. Tai beje patvirtina ir byloje esantis apžiūros aktas, kuriame jokių apsvaigimo požymių neužfiksuota.
3.2. Pirmos instancijos teisme prašė ne tik panaikinti skundžiamą nutarimą, bet ir skirti teismo ekspertizę, tikslu nustatyti, ar byloje pakanka duomenų padaryti neginčijamą išvadą, kad jis 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 1 val. 48 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairavo automobilį „ Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nurodė, kad jis konsultuojasi su medikais ir teismui pateiks nepriklausomų specialistų padarytą išvadą dėl jo būsenos jo sulaikymo metu. Jis labai aiškiai nurodė, kad į jo atstovo klausimą bylos nagrinėjimo metu liudijęs medikas pasakė, kad jis visada teikia išvadą, kad asmuo negali vairuoti, nežiūrint į tai, ar yra apsvaigimo požymių, ir tai daro visada, kai tik organizme yra randama narkotinių medžiagų. Iš to seka, kad pati išvada yra formali, neatitinka realios situacijos. Kas labai svarbu - jokių duomenų apie sekančius požymius - reakcijos laiką, viziją, stebėjimą, koncentraciją, supratimą, koordinavimą, kad šie požymiai leistų padaryti išvadą jį buvus apsvaigus - nebuvo (ir negalėjo būti) nustatyta.
3.3. Bylos nagrinėjimo metu į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kurioje aiškiai ir konkrečiai buvo konstatuota, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, nurodytu laiku A. V. vairavo transporto priemonę būdamas pavartojęs psichiką veikiančių medžiagų, nes dalis jų rasta šlapime bei dalis kraujyje, tačiau Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. nebuvo diagnozuota apsvaigimo laipsnio bei nėra apsvaigimui būdingų požymių. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nepatvirtina negalėjimą vairuoti transporto priemonę, nes buvo nustatyta, kad buvo vartojęs psichoaktyvių medžiagų, tačiau nebuvo nustatytas apsvaigimo laipsnis. Šlapimo tyrimas dėl psichiką veikiančios medžiagos yra laikytinas absoliučiai teisingu jei atliktas Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, tačiau net ir kategoriškam apsvaigimo nustatymui atlikus papildomą kraujo tyrimą, apie apsvaigimo laipsnį sprendžiama iš apžiūros akto. Taigi asmuo, kuris yra teismo ekspertas, pateikė labai aiškų atsakymą, iš kurio galima padaryti konkrečią, neginčijamą išvadą dėl jo būsenos aptariamu laikotarpiu. Pažymi, kad byloje nėra kitos išvados ir todėl jo manymu teismas privalėjo vadovautis pirminiu tiesioginiu įrodymu. Kas labai svarbu, pirmos instancijos teismas nepaneigė teismo eksperto nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tinkamos kvalifikacijos neturinčio mediko parodymais, kuris pats teismo posėdžio metu pripažino, kad esant panašioms aplinkybėms visada, neatsižvelgiant į asmens būseną, yra rašoma, kad asmuo yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės negali. Dar viena labai svarbi aplinkybė tai, kad jis vartojo narkotines medžiagas, jis pripažino, bet tai, kad jo organizme rasta narkotinių medžiagų jokiu būdu nereiškia, kad jis buvo aptariamu laikotarpiu apsvaigęs.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į A. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.
5. Atsiliepime nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Šiaulių aps. VPK ANBNS) nesutinka su pareiškėjo A. V. apeliaciniu skundu, nes mano, kad apeliacinio skundo reikalavimai nėra pagrįsti. Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai, nagrinėjant pareiškėjo A. V. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo ir jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes bei jų pateiktus papildomus duomenis ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjo A. V. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kaip teisingai buvo konstatuota, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant policijos įstaigoje ir teisme, buvo surinkta pakankamai įrodymų (Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, specialisto apklausa, laboratorijos tyrimai, tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) pareiškėjo A. V. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 toliau – KET), 14 punkto nuostatos pažeidimui, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad pareiškėjas A. V. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 1 val. 48 min. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu vairavo automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai yra amfetamino, tetrahidrokanabinolio ir karboksirūgšties. Administracinio nusižengimo byloje yra medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kurį užpildęs gydytojas E. V. nurodė, jog apžiūrėtas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų ir vairuoti negali. Taip pat byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės J. T. išvada Nr. T-N-2433/2023(01), kurioje nurodyta, kad paimtame ir tyrimui pateiktame A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio ir karboksirūgšties, o benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, etilo alkoholio nerasta. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra ir VšĮ Radviliškio ligoninės 2024 m. sausio 26 d. raštas Nr. S-114 (1.16) „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad pagal surinktus apžiūros ir kraujo bei šlapimo tyrimų duomenis tiriamasis A. V. buvo apsvaigęs ir vartojęs narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuoti negalėjo. Administracinio nusižengimo bylos žodinio proceso tvarka nagrinėjimo metu policijos įstaigoje apklaustas gydytojas E. V. savo išvadą patvirtino, nurodė, jog išvada pagrįsta nustatytais ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte aprašytais požymiais bei tyrimo rezultatais. Taip pat savo išvadą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taip pat, atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus, nurodė, jog kai kurie akte aprašyti požymiai gali pasireikšti dėl asmens susijaudinimo bei įgimtų kalbėsenos sutrikimų, tačiau išvada padaryta remiantis ne tik šiais požymiais, bet visais duomenimis, surinktais ištyrus policijos pristatytą A. V. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kurį užpildė gydytojas E. V., apžiūrėjęs A. V. išvados, kurioje nurodyta, kad tiriamasis yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų ir vairuoti negali, patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo, nes ją užpildė specialiųjų žinių turintis gydytojas, kuris šią išvadą padarė ne tik iš kraujo ir šlapimo tyrimo rezultatų, bet ir iš asmens medicininės apžiūros rezultatų, bei ją patvirtino ir administracinio nusižengimo bylos žodinio proceso tvarka nagrinėjimo metu. Pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su LR ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29- 895/2017, 2AT-3-1073/2019, 2AT-23-489/2020). Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro LR ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs aukščiau išvardinti įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją dėl automobilio vairavimo aplinkybių, patvirtina A. V. kaltę dėl automobilio vairavimo būnant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais pagrįstai buvo konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo Šiaulių apygardos teismo pareiškėjo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-203-632/2024 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniame skunde ginčijama A. V. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant A. V. administracinės atsakomybės klausimą ir pažymima, jog neįrodyta, kad automobilį A. V. vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei ją ištyręs sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. A. V. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas, palikdamas galioti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 10 d. nutarimą dėl A. V. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodė, jog A. V. kaltę vairavus automobilį apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr., specialisto išvada Nr. T-N 2433/2023(01), VĮ Radviliškio ligoninės paaiškinimas, A. V. pirminis prisipažinimas, liudytojo policijos pareigūno Ž. S. parodymai. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2023-08-21 01.48 val. A. V. policijos pareigūnų buvo sustabdytas vairuojantis automobilį. Bendraujant su asmeniu, šis matėsi, kad labai jaudinasi, pradėjo prakaituoti, labai drebėjo, vengė akių kontakto. Apžiūrint automobilį ant keleivio sėdynės buvusioje juodos spalvos rankinėje rastas juodos spalvos užspaudžiamas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos sintetinės kilmės biri medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. A. V. neigė šių miltelių priklausomybę, tačiau nurodė, kad visą savaitgalį vartojo alkoholį bei narkotines medžiagas, o būtent kokainą. Kadangi galimai buvo rastos narkotinės medžiagos, A. V. buvo pristatytas 2023-08-21 04.36 val. į VŠĮ Radviliškio ligonine šlapino ir kraujo tyrimui atlikti (administracinė bylos medžiaga, b. l. 10, 12). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu buvo nustatyta, jog A. V. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (kokių – nenurodyta) ir vairuoti negali. Minėtame akte nurodyta, kad A. V. buvo atvežtas į Radviliškio ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių 2023-08-21 04:41 val. Šlapimo mėginys narkotinių medžiagų tyrimui buvo paimtas 2023-08-21 04:48 val., kraujas - 05:00 val., gydytojo apžiūros pradžia - 05:05 val. PSP budintis gydytojas užpildė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (formą 155-1/a). Apžiūros metu nustatyta: tiriamojo išvaizda- normosteninio kūno sudėjimo, akivaizdžių kūno sužalojimų nėra, oda ir gleivinės - švarios, kvėpavimas nesutrikęs, 16k/min., pulsas padidėjęs 96k/min., širdies veikla ritmiška, arterinis kraujospūdis - 130/104mmHg, eisena - kiek svyruoja, stovėsena - Rombergo pozoje stabilus, judesių tikslumas - nesutrikę, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai vienodi, į šviesą reaguoja, nistagmo nėra, duomenų apie neurologinius, organinius CNS susirgimus - nėra, savijauta, nusiskundimai - nerimas, elgsena, nuotaika - kalbus, vangus, sąmoningumas — orientuotas laike, vietoje ir savyje, atmintis - nesutrikusi, dėmesys - palaiko, mąstymas — nuoseklus, kalba - kiek nerišli. Paskutinį kartą vartojo kokainą 2023-08-20. (administracinė bylos medžiaga, b. l. 14). Iš 2023-08-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2433/2023(01) matyti, kad A. V. kraujyje rasta amfetamino, tetradrokanabinolio, karbosirūgšties. Kraujyje benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, etilo alkoholio nerasta (administracinė bylos medžiaga, b. l. 15) Iš 2024-01-26 VĮ Radviliškio ligoninės rašto matyti, kad pagal surinktus apžiūros ir kraujo bei šlapimo tyrimų duomenis, tiriamasis A. V. buvo apsvaigęs ir vartojęs narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuoti negalėjo. (administracinė bylos medžiaga, b. l. 18) Be to, liudytojas E. V. apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad apžiūros metu neturėjo kraujo tyrimo rezultatų, o iš šlapimo tyrimo matyti, kad asmens organizme buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Be to, liudytojo nuomone asmuo, pavartojęs narkotinių medžiagų, negali vairuoti apie 48 valandas, o asmens apsvaigimą turėtų vertinti specialistai.
12. Sutinkamai su Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktu, kuriame nustatyta medicininės apžiūros sudėtis, kuri susideda iš: asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo, išvados formulavimo; 7 punktu, kuriame nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos; 9.1.1. punktu, kuriame nurodyta, kad kraujo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 10 ml į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoagulianto (kalio oksalato) ir konservanto (natrio fluorido) mišiniu, kaip nurodyta šios metodikos 8.1.2 papunktyje; 9.1.2. punktu, kuriame nurodyta, kad dėl psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymu (šlapimo rekomenduojama imti ne mažiau kaip 30 ml); 10.3. punktu, kuriame nurodyta, kad skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs / nevartojęs, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto turinį, tiek jį gretino su kitais byloje turimais duomenimis.
13. Medicinos tyrimo akte nurodyta, kad buvo atliktas bendras A. V. būklės įvertinimas, padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), tačiau medicininės apžiūros aktas užpildytas nesilaikant anksčiau aptartų Metodikos reikalavimų, kadangi aktą pildęs gydytojas E. V. išvados, kad A. V. yra apsvaigęs nepadarė, akto skiltyje „išvada“ įrašydamas, jog asmuo „vartojęs“, o ne „apsvaigęs“, be to, kaip matyti iš teismo posėdžio metu liudytojo E. V. parodymų, jis taip užrašė remdamasi šlapimo testo rezultatais bei nesulaukęs kraujo tyrimo rezultatų, bei pažymėjo, kad vien pagal asmens apžiūros požymius negalėtų teigti, kad asmuo apsvaigęs, tokį vertinimą turėtų atlikti specialistas – ekspertas. Toks medicininės apžiūros akto neatitikimas keliamiems Metodikoje nurodytiems reikalavimams, bei gydytojos E. V. negalėjimas konkrečiai patvirtinti, kad būtent A. V. apžiūros metu buvo apsvaigęs, o ne abstrakčiai teigti asmenys vartoję narkotines medžiagas negali vairuoti transporto priemonių neįvertinę jų apsvaigimo laipsnio, kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų patikimumo. Be to, policijos pareigūno Ž. S. 2023-08-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog A. V. labai jaudinasi, pradėjo prakaituoti, labai drebėjo, vengė akių kontakto, tačiau daugiau jokių išorinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymių, pavyzdžiui, kad jis neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių ir pan., kuriems esant buvo galima įtarti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nenurodyta.
14. Be to, iš 2024-10-24 teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0020/24 matyti, kad P. P., turintis medicinos mokslų daktaro laipsnį bei įrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą (Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), įvertinęs bylos medžiagą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, nurodytu laiku A. V. vairavo transporto priemonę būdamas pavartojęs psichiką veikiančių medžiagų, nes dalis jų rasta šlapime bei dalis kraujyje, tačiau Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nebuvo diagnozuota apsvaigimo laipsnio bei nėra apsvaigimui būdingų požymių. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nepatvirtina negalėjimą vairuoti transporto priemonę, nes buvo nustatyta, kad buvo vartojęs psichoaktyvių medžiagų, tačiau nebuvo nustatytas apsvaigimo laipsnis. Šlapimo tyrimas dėl psichiką veikiančios medžiagos yra laikytinas absoliučiai teisingu jei atliktas Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, tačiau net ir kategoriškam apsvaigimo nustatymui atlikus papildomą kraujo tyrimą, apie apsvaigimo laipsnį sprendžiama iš apžiūros akto. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti Teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. 0020/24.
15. Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog A. V. šlapime rasta kokaino (COC), metanfetamino (MET), marichuanos (THC), amfetaminai (AMP), ekstazi (MMDMA), o kraujyje rasta amfetamino, tetradrokanabinolio, karbosirūgšties, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime bei kraujyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai gali išbūti organizme keletą dienų nuo jų vartojimo. Priešingai, vien kažkada pavartotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šių medžiagų.
16. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. V. 2023 m. rugpjūčio 21 d. 01.48 val. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl A. V. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje A. V. veiksmus negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, nes nėra įrodyta, kad A. V. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų.
17. A. V. veikoje nebuvo nustatyta objektyviojo administracinio nusižengimo požymio – transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
18. Pirmosios instancijos teismo nutartis, o taip pat ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. nutarimas yra panaikinami administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. V. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 21 d. 01.48 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų - ,,Amfetamino“, Tetrahidrokanabinolio“ ir ,,Karboksirūgšties“ (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2433/2023(01), VŠĮ Radviliškio ligoninės išvada Nr. S-114(1.16)), nes A. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje RIOK 23218074153 ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.