Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-04-06 · Civilinė byla Nr. eA2-186-280/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
eA2-186-280/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
A. K.
Civilinė byla Nr. eA2-186-280/2022Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-9369-1001/2021 pagal atsakovo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kupiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas prašė atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2-2-1005/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo A. K. priešieškinį G. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys J. K., R. P., A. D., A. M., UAB „Medeiva“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), dalyje dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu su G. K. sudarė 8 ilgalaikes nuomos sutartis dėl valstybinių žemės sklypų. Nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-11-29 sprendimu nebuvo padalinta šių 8 sutarčių pagrindu įgyta ilgalaikė nuoma. Atsakovas 2021-09-21 prašymu dėl rašytinės jungtinės veiklos sutarties, kurios objektas yra iš valstybės nuomojami žemės sklypai, patvirtinimo kreipėsi į notarų biurą. Notaras 2021-09-23 nutarimu atsisakė patvirtinti šią sutartį, motyvuodamas tuo, kad teismas sprendime nenurodė, kam turi atitekti valstybinių žemės sklypų nuomos teisė, atsiradusi santuokos metu. Atsakovas iš notaro nutarimo sužinojo apie savo pažeistas teises, nes be buvusios sutuoktinės sutikimo negali disponuoti išsinuomotais žemės sklypais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, iš jo priteisė ieškovei 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kasacinio teismo išaiškinimais dėl to, kada šio punkto prasme pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis tam tikros aplinkybės.

5. Nustatė, kad 8 žemės nuomos sutartis sudarė atsakovas ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT įgalioto asmens 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn. Pažymėjo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-2-1005/2017 2017-11-29 priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015 m. birželio mėn. Sprendė, jog, priešingai nei nurodo atsakovas, valstybinės žemės nuomos sutarčių teisinių pasekmių klausimas išspręstas teismo sprendimu: kadangi šios sutartys sudarytos po teismo sprendime nurodytos datos, jos teises ir pareigas sukelia tik pačiam atsakovui, o ne jo buvusiai sutuoktinei, ir tik jis turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka disponuoti išsinuomotais valstybinės žemės plotais. Pripažino, jog atnaujinti procesą nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad atsakovas, santuokos nutraukimo proceso metu sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartis, apie jas žinojo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl sudarytos sutartys yra ne naujai paaiškėjusi, o atsakovo teismui sąmoningai nenurodyta aplinkybė.

6. Teismas vadovavosi CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nustatė, kad atsakovas apie jo paties sudarytas sutartis sužinojo jų sudarymo metu – 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn., vykstant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui, apie jas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepranešė. Nesutiko, kad esą atsakovas apie savo pažeistas teises sužinojo notarui 2021-09-23 nutarimu atsisakius patvirtinti jungtinės veiklos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas yra teisininkas, advokatas, kuris neabejotinai suprato sutarčių sudarymo teisines pasekmes ir, jei manė esant būtina, apie šias sutartis galėjo ir turėjo pranešti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau to nepadarė ir informaciją apie sutartis pateikė tik praėjus 4 metams nuo jų sudarymo. Pripažino, kad atsakovas yra aiškiai praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo siekis yra dar kartą peržiūrėti beveik visą santuokos nutraukimo bylą tam, kad būtų vilkinamas teismo sprendimo vykdymas arba ginčas būtų išspręstas jam palankiau. Atmetus prašymą, iš atsakovo ieškovei priteistos išlaidos už jai advokato suteiktą teisinę pagalbą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2-1005/2017, dalyje dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo.

9. Nurodo, kad teismas prašymą išnagrinėjo formaliai, neatskleidė prašymo esmės, neišsireikalavo popierinės bylos, neišnagrinėjo ir atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, nutartį grindė samprotavimais, padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nenustatė, kad teismo sprendimu padalintas ne visas santuokoje įgytas bendras turtas, klaidingai nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių teisinių pasekmių klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kaip teismo sprendime aptartas aktualių valstybinės žemės nuomos sutarčių padalijimas, teismas nenurodė.

10. Nurodo, kad turtinė teisė įgyta santuokoje, pateikus prašymą laikinai naudoti valstybinę žemę bei sudaryti ilgalaikes (25 metams) valstybinės žemės nuomos sutartis. Santuokoje išsinuomoti valstybinės žemės sklypai pradėti naudoti nuo 2011 metų (2011-11-16 nustatyti kadastro duomenys, 2011-11-22 atliktas vidutinės rinkos vertės nustatymas, 2012 m. - nuosavybės teisių įregistravimas ir pan.), mokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis, valstybinė žemė buvo dirbama ir deklaruojama. Nuomos teisė (turtinė teisė) nuo 2011 metų įgyta į nurodytus 8 valstybinės žemės sklypus. Nesutinka, kad turtinės teisės į valstybinės žemės sklypus padalijimo klausimas yra išspręstas teismo sprendimu. Nors teismas pasisako apie sutartis, kad jos teises ir pareigas sukelia tik pačiam atsakovui, tačiau iš nutarties nėra aišku, kokius sklypus teismas turi omenyje; teismas nenurodė (ir negalėjo nurodyti), kokios sutartys, sudarytos po teismo sprendime nurodytos datos, nes teismo sprendimu turtinė teisė nepadalinta ir, apart 2005-05-19 ir 2010-04-01 sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, kitos santuokoje sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys nenurodytos. Teismo sprendimu buvo padalinta turtinė teisė tik pagal 2 santuokoje sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis (2005-05-19 ir 2010-04-01), tačiau turtinė teisė pagal kitas (trumpalaikes) valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo padalintos, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir apie jas buvo žinoma bylą nagrinėjusiam teismui. Teismas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepaneigia fakto, kad ši turtinė teisė (valstybinės žemės sklypų nuomos teisė) nėra praradusi šalių jungtinės nuosavybės statuso (Civilinio kodesko (toliau – CK) 3.100 str. 6 p.).

11. Nurodo, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma apie atsakovo ir ieškovės egzistuojantį dalintiną turtą (turtinę teisę), nes teismas padalino gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, be to, byloje buvo pateiktos deklaracijos, į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas kreditorius NŽT (trečiasis asmuo santuokos nutraukimo byloje nepateikė teismui informacijos apie valstybinės žemės nuomos sutartis, o nagrinėjamu atveju klaidina teismą dėl 13 nuomos sutarčių, be to neišreiškė aiškios pozicijos dėl atsakovo prašyme išdėstytų argumentų, siekiant, kad teismo sprendimas liktų nepakeistas). Valstybinė žemė buvo nuomojama (naudojama) iki 2016 metų (nuo prašymo NŽT pateikimo dienos), ką patvirtina santuokos nutraukimo byloje esančios deklaracijos. Teismas padalino išmokas, tačiau nepadalino turtinės teisės, kuri liko neapginta.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nurodydamas, kad atsakovas turėjo skųsti notaro veiksmus teismui ar kreiptis į teismą dėl sprendimo santuokos nutraukimo byloje išaiškinimo, kai būtent teismui kyla pareiga vykdyti teisingumą. Atsakovas pasirinko proceso atnaujinimo institutą kaip vienintelį būdą pažeistai teisei apginti, kadangi visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Apie teismo sprendimo trūkumą - nepadalintą visą bendrą turtą - atsakovui tapo žinoma, paaiškėjus, kad jis negali įgyvendinti savo turtinės teisės. Teismas buvo nenuoseklus, teigė, kad nėra nepadalinto turto ir neteisingai skaičiavo terminą tokiam prašymui pateikti.

Atsiliepimas

13. Tai, kad turtinė teisė (nuomos teisė) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepadalinta bei kad tai didina dalintino bendro turto masę savo atsiliepime pripažino ir ieškovė (atsiliepimo 4 lapas), tuo pripažindama, kad bendras turtas buvo padalintas netinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Turtinė teisė pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios buvo sudarytos šalims gyvenant santuokoje, atsirado ne 2016 m., kaip nutartyje nurodo teismas, bet nuo 2011 metų. Teismo teigimu, atsakovas informaciją apie sutartis pateikė tik praėjus 4 metams nuo jų sudarymo, tačiau neaišku, nuo kada šį terminą skaičiuoja. Nesutinka, kad atsakovas apie šias sutartis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepranešė, nes to atsakovas neprivalėjo daryti, duomenys buvo byloje, tokias aplinkybes (apie nuomojamus iš valstybės žemės sklypus) savo ieškinyje nurodė ir ieškovė (ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi), kaip bendrą turtą teismas padalino pagal šias nuomos sutartis gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA), todėl teismas privalėjo organizuoti procesą taip, kad būtų padalintas visas santuokoje įgytas bendras turtas ir turtinės teisės.

15. Duomenys apie bendrą turtą (turtines teises) teismui buvo žinomi, o nutraukiant santuoką turi būti išspręstas visas kompleksas su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tame tarpe padalintas visas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas ir turtinės teisės. Jokios reikšmės neturi atsakovo profesija, nes teisingai išnagrinėti bylą ir organizuoti procesą taip, kad neliktų nepadalinto turto, yra teismo pareiga. Teismas sprendė, kad atsakovas yra praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti, tačiau tokios savo išvados nepagrindė. 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tada, kai paaiškėjo, kad atsakovas negali įgyvendinti savo turtinės teisės. Teismas nutartyje nurodo, kad atsakovas, santuokos nutraukimo proceso metu sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartis, apie jas žinojo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau nenurodo, kad apie šį turtą buvo žinoma tiek ieškovei, tiek ir teismui, kuris padalino turtą (gautas išmokas deklaravus nuomojamus valstybinės žemės sklypus). Atsakovo atžvilgiu tuo metu buvo iškelta apie 20 bylų, negana to ieškovė, gviešdamasi turto, nesant pagrindo atsakovo atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl šantažo, bylinėjimosi laikotarpiu atsakovas patyrė 3 infarktus, ant jo vieno pečių laikėsi ūkis, turtas (lėšos) areštuotas, negalima teigti, kad jis sąmoningai nenurodė teismui apie sudarytas nuomos sutartis. Tai nereiškia, kad atsakovo nurodytas bendras turtas (nuomos teisė, kaip turtinė teisė), neegzistavo.

16. Pažymi, kad bendro turto nustatymas yra fakto klausimas, kuris tinkamai gali būti išnagrinėtas tik nagrinėjant bylą iš esmės, juo labiau, kad ir ieškovė pripažįsta, kad nepadalinta turtinė teisė ir kuri padidintų bendro turto masę. Sprendimu nepadalinta turtinė teisė į daugiau nei 74 ha nuomojamų valstybinės žemės sklypų. Aplinkybė, kad šalims priteisto turto dalis yra realizuota netrukdo, nes į dalintino turto balansą gali būti įtraukiama turto vertė.

Atsiliepimas

17. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tiek elektroninis, tiek popierinis bylos variantas apima visiškai tą pačią informaciją. Teismas tinkamai motyvavo priimtą procesinį sprendimą, atsakydamas į visus pagrindinius šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, tame tarpe ir atsakovo rašytiniame paaiškinime, todėl vien tai, kad rašytiniai paaiškinimai kaip dokumentas nebuvo įvardinti teismo sprendime, nereiškia, jog į juos nebuvo atsižvelgta. Teismas aiškiai pasisakė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015 m. birželio mėn. Tai reiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių teisinių pasekmių klausimas išspręstas teismo sprendimu, kadangi šios sutartys sudarytos po teismo sprendime nurodytos datos, jos teises ir pareigas sukelia tik pačiam atsakovui. Tai, kad prašymai dėl žemės nuomos buvo pateikti iki 2015 metų, nėra reikšminga, nes teisines pasekmes sukelia ne prašymo pateikimas, o sudaryta žemės nuomos sutartis. Apeliantas priėmė sprendimą sudaryti nuomos sutartis vienasmeniškai, jau nagrinėjant teisme santuokos nutraukimo bylą. Tai, kad sutartys yra sudarytos 2016-2017 metais patvirtino ir NŽT.

18. Pažymi, kad visas santuokos metu įgytas turtas buvo nurodytas ir padalintas teismo sprendimu, ieškovė niekada neteigė, kad liko nepadalintos turtinės teisės, jos atsiliepimą apeliantas interpretuoja klaidingai. Ieškinyje ji buvo nurodžiusi, jog dalis nuomojamų žemių yra dirbamos ūkininko ūkio pagrindais (sudarytos tik trumpalaikės nuomos sutartys, nesudarančios daiktinės teisės, žemės išnuomotos ūkininko ūkiui), kita dalis nuomojamų žemių yra po statiniais pagal ilgalaikės nuomos sutartis, kurių sukuriamas teises galima vertinti kaip daiktines teises. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad priteisia atsakovui asmeninės nuosavybės teise ūkininko ūkį, paliekant jam visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N73/05-0022, ir 2010-04-01 žemės sklypo nuomos sutartį, o taip pat visas teises ir pareigas, susijusias su dalyvavimu programose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, bei kitas teises ir pareigas, susijusias su žemės ūkio veikla. Taigi, dėl visų turtinių teisių teismas pasisakė. Trumpalaikės nuomos sutartys buvo pasibaigę iki teismo sprendimo priėmimo dienos, jų nebeegzistavo, nes dėl tų žemės sklypų nuomos apeliantas sudarė vienasmeniškai ilgalaikės nuomos sutartis 2016-2017 metais be ieškovės žinios, veikdamas vienas vykstant santuokos nutraukimo bylai, kai bendrosios jungtinės nuosavybės statusas turtui nebebuvo taikomas, teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio, taigi, išsprendė po šios datos įgyto turto (tame tarpe ir turtinių teisių) priklausomybės klausimą.

19. Nurodo, kad teismas padalino išmokas, gautas iš NMA už nuosavybės teise valdytą ir dirbtą žemę už 2015 metus, už 2016 - 2017 metus jokių gautų NMA išmokų teismas nepadalino, jos visos atiteko atsakovui, o ieškovei buvo tik priteista minimali kompensacija už ½ dalį nuosavybės teise šalims priklausiusių ir atsakovo vienasmeniškai naudotų žemių. Visas už žemę gautas pajamas už 2016 - 2017 metus gavo tik atsakovas vienasmeniškai, ir šios pajamos nebuvo dalinamos. Visi šie klausimai yra aiškiai išspręsti 2017-11-29 teismo sprendimu ir išdėstyti rezoliucinėje sprendimo dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas teisingai skaičiavo senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodytu pagrindu pateikti ir tinkamai vertino, kad sutartys buvo sudarytos paties pareiškėjo dar 2016-2017 metais iki priimant teismui procesinį sprendimą byloje, todėl pareiškėjui apie jas akivaizdžiai buvo žinoma, kaip ir apie jų sukeliamas teisines pasekmes apeliantui, kaip profesionaliam teisininkui, negalėjo būti nežinoma. Ieškovė buvo nurodžiusi apie sutartis, buvusias bylos iškėlimo dienai, apie kurias jai buvo žinoma, o apie atsakovo vienasmeniškai sudarytas sutartis santuokos nutraukimo proceso metu 2016-2017 metais jai negalėjo būti žinoma, tokios atsakovo sudarytos sutartys nebesukėlė jai teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka, prašo nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad atsakovas atskirojo valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis sudarė 2016-2017 metais ir šios sutartys atsakovui suteikė tik valstybinių žemės sklypų nuomos (valdymo) turtinę teisę, kurią su patikėtinio sutikimu atsakovas gali perleisti ar įkeisti. Disponavimo valstybiniais žemės sklypais teisės atsakovas niekada nebuvo įgijęs ir dėl to ieškovės sutikimas (ar nesutikimas) niekaip negali įtakoti šiuo metu neegzistuojančios atsakovo teisės disponuoti išvardintais valstybiniais žemės sklypais. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra aiškiai praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti, taip pat, kad vykstant santuokos nutraukimo bylai atsakovo sudarytos sutartys negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

23. Apeliantas teismui pateikė naujus įrodymus, kurių priimti nėra pagrindo, nes juos jis galėjo nurodyti ir teikti pirmos instancijos teisme, tikrinama teismo nutartis pagal teismui pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ( CPK 314 str.).

24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina tai, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti . Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais:

Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Šiuo atveju, teismo vertinimu, teismo priimtas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra be trūkumų, kas turi būti vertinama nagrinėjant pateiktą atskirąjį skundą. Apeliantas turėjo nurodyti savo prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip turi būti keičiamas įsiteisėjęs sprendimas dalyje dėl nurodomo turto ir turtinių prievolių, t.y. kaip tas turtas ir turtinės prievolės dalintinos tarp šalių, turėjo sumokėti pagal tai ir žyminį mokestį kaip už konkretų sprendžiamą turtinį reikalavimą ( CPK 80 str. 4 dalis).

Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

25. Kaip nurodyta aukščiau, antroje stadijoje teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju teismas laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos: patikrino ar nėra praleistas terminas ir ar egzistuoja įstatyme nustatyti proceso atnaujinimo pagrindas.

26. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-437-686/2016; Nr. e3K-3-212-916/2017). Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

27. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ir pasisakė, dėl ko vertina, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negalėtų būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės bei sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie 2016-2017 metais sudarytas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis apeliantui buvo aiškiai žinoma nuo pat jų sudarymo momento, dar bylos nagrinėjimo metu, kadangi jis pats yra šių sutarčių šalimi. Atitinkamai nuo sutarčių sudarymo momento skaičiuotinas ir 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti, kuris, akivaizdu, kad yra ženkliai praleistas.

28. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu taip pat buvo pripažinta, kad santuokos nutraukimas šalių G. K. ir A. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio.

29. Sprendimu atsakovui teismas priteisė asmeninės nuosavybės teise ūkininko ūkį, paliekant jam visas teises ir pareigas pagal 2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N73/05-0022, ir 2010-04-01 žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir R. L. bei E. M., o taip pat visas teises ir pareigas, susijusias su dalyvavimu programose „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, bei kitas teises ir pareigas, susijusias su žemės ūkio veikla. Teismas pripažino šalims lygias teises į gautinas pajamas ir išmokas, susijusias su ūkininko ūkiu, tai yra po ½ dalį visų gautinų pajamų ir išmokų už 2015 metus: 1) po ½ dalį išmokų (VIPS + Žalinimas + Išmoka už pirmuosius hektarus) už 2015 m. įdirbtus laukus (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; 2) po ½ dalį išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių už 2015 metus (124,35 ha) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; 3) po ½ dalį pajamų už 2015 metų derlių (91,33 ha grikių, 9,05 ha vasarinių kviečių ir 4,91 ha žirnių). Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo ½ dalį visų jo gautų ir vienasmeniškai išleistų pajamų ir išmokų, susijusių su ūkininko ūkiu už 2015 metus, iš viso – 29 462, 86 Eur: 1) ½ dalį pajamų pagal 2014-05-24 žemės sklypų nuomos sutartį su A. V. V. už 2015 metus - 2 285,24 Eur; 2) ½ dalį gautinų NMA išmokų – 9 044,37 Eur; 3) ½ dalį gautų ir gautinų pajamų už derlių – 16 290,75 Eur 4) ½ dalį VMI grąžinto PVM mokesčio - 1 842,50 Eur. Šiose dalyse Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo paliktos nepakeistomis.

30. Pastebėtina, kad išnagrinėtos bylos sprendime iš tiesų nebuvo tiesiogiai sprendžiama dėl 2016-2017 metais sudarytų valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių, tačiau aiškiai nurodoma, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų birželio mėnesio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių teisinių pasekmių klausimas išspręstas teismo sprendimu: kadangi šios sutartys sudarytos po teismo sprendime nurodytos datos, jos teises ir pareigas sukelia tik pačiam atsakovui.

31. Kadangi turėtų būti sprendžiama pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų tik su pareiškėju 2016-2017 metais teisinių pasekmių, todėl nėra aktualu, kad galimai sklypai buvo pradėti naudoti nuo 2011 metų, šalims dar gyvenant santuokoje. Nors apeliantas teigia, jog teismo sprendimu buvo padalinta turtinė teisė tik pagal 2 santuokoje sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis (2005-05-19 ir 2010-04-01), o turtinė teisė pagal kitas (trumpalaikes) valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo padalintos, tačiau pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, kelia klausimą dėl būtent 2016-2017 metais sudarytų valstybinių žemės sklypų, išvardintų prašyme, nuomos sutarčių.

32. Be to, akivaizdu, kad sprendimo priėmimo metu, kai jau buvo sudarytos nurodomos nuomos sutartys, trumpalaikės sutartys dėl tų pačių žemės sklypų nuomos nebegaliojo ir dėl jų sukeliamų padarinių pasisakyti nebūtų jokios prasmės. Pažymėtina, kad iš nuomos sutarčių teisės ir pareigos galėjo atsirasti tik po jų sudarymo momento ir šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, ar iki tol žemės sklypais atsakovo buvo naudojami kitais pagrindais. Kaip minėta, dėl santuokos nutraukimo šalių turtinėms teisėms sukeliamų teisinių pasekmių pasisakyta sprendime, kadangi sutartys sudarytos po 2015 metų birželio mėnesio, todėl pasekmės sukeliamos tik atsakovui, sudariusiam šias sutartis.

33. Negalima sutikti, kad teismas kaip bendrą turtą padalino pagal šias nuomos sutartis gautas išmokas iš NMA, kadangi sprendimu dalintos tik išmokos už 2015 metus, kada aktualios bylai sutartys net nebuvo sudarytos. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti su apeliantu pagal jo nurodomas aplinkybes, jog teismo sprendimu padalintas ne visas santuokoje įgytas bendras turtas, nes neišspręstas valstybinės žemės nuomos sutarčių teisinių pasekmių klausimas.

34. Nors apeliantas nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, nes neišsireikalavo popierinės bylos, pažymėtina, kad byla dėl santuokos nutraukimo yra elektroninė. Būtent elektroninėje, o ne popierinėje byloje yra visa išnagrinėtos bylos medžiaga.

35. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ir nepasisakė dėl pareiškėjo 2022-01-06 pateiktų paaiškinimų, tačiau jie teismo buvo prijungti prie bylos, su jais teismas susipažino, be to, paaiškinimuose iš esmės pasisakoma, kodėl nesutinkama su kitų proceso dalyvių išreikštomis pozicijomis. Todėl negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 250 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeista.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė