Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje fizinio asmens bankroto byloje Nr. e2FB-2906-1086/2021, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „L. BP. P. P. C. AS, Lietuvoje, atstovaujamai „P. B.“ OU Lietuvos filialo, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Decorus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. 2019 m. spalio 11 d. pareiškėjui iškelta tokia byla, bankroto administratoriumi paskirta E. G..

2. 2020 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintas teismui pateiktas bankrutuojančio V. J. fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuris buvo svarstytas 2020 m. birželio 8 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime.

3. 2021 m. kovo 18 d. gautas bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo. Prašyme nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo ne kartą buvo ragintas pateikti duomenis ataskaitai paruošti, kalbėta telefonu, tačiau prašoma informacija nebuvo pateikta (išskyrus darbo užmokesčio išrašą), pinigai pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą nebuvo mokami. Pakartotinai nepavykus susisiekti su bankrutuojančiu asmeniu, prašė teismo nutraukti V. J. fizinio asmens bankroto bylą, kadangi besitęsiantis neproduktyvus procesas bei bankrutuojančio asmens nebendradarbiavimas ir bylos vilkinimas pažeidžia kreditorių teises.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė nutraukti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad fizinis asmuo nevykdė savo pareigos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą bankroto administratoriui ir kreditorių reikalavimams tenkinti, nors plane buvo nustatyta ši pareiga. Fizinių asmenų bankroto įstatymo ( toliau FABĮ) 16 straipsnio 5, 7, 12, 13 punktuose numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą, tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, vykdant bankroto procedūras, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis šių pareigų nevykdė arba vykdė netinkamai, dėl ko bankroto administratorė nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

6. Įvertinęs tai, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo vykdomas tinkamai, nepateikti įrodymai, paneigiantys bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, ar įrodymai, kad buvo svarbios priežastys, kurios neleido tinkamai vykdyti plano, byloje nėra duomenų, kad bankrutuojantis fizinis asmuo iki nutarties priėmimo būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų tam, kad pradėti vykdyti mokumo atkūrimo planą ar bent tam, kad planą pakeisti, nesant duomenų, jog bankrutuojantis asmuo siektų aktyviai bendradarbiauti su bankroto administratore, teiktų jai prašomas ataskaitas, reikalingus dokumentus (ataskaitų kreditoriams pateikimui), tokius fizinio asmens veiksmus vertino kaip pareigų, nustatytų Fizinių asmenų bankroto įstatyme, pažeidimą. Atsižvelgdamas ir į tai, kad teismui bankrutuojantis asmuo nei į prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, nei dėl prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atsiliepimų bei priešingų įrodymų, prieštaravimų neteikė, sprendė, kad yra pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, bankrutuojančiam fiziniam nevykdant bankroto įstatymo reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 straipsnio 1 dalies 3, 5, 7 punktai.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos nutraukimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. teismas nepagrįstai pritaikė neproporcingą pažeidimui sankciją po metų nuo atkūrimo plano įvykdymo, neįvertinęs ir neištyręs visų aplinkybių visumos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 263 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

7.2. pareiškėjas nepateikė atsiliepimo į administratorės prašymą, nes buvo išvykęs į užsienį, teismas nedėjo pastangų, kad pareiškėjas būtų informuotas ir pasisakytų, priimdamas nutartį vadovavosi vien administratorės pateiktais įrodymais;

7.3. pareiškėjo negalima laikyti nesąžiningu, nes įmokos nebuvo mokamos dėl pateisinamų priežasčių - dėl pandemijos darbdavys vėluodavo mokėti pareiškėjui atlyginimą, kas turėjo įtakos ir paties pareiškėjo įmokų mokėjimui. Pareiškėjas sutiktų sumokėti įsiskolinimą kelių mėnesių laikotarpyje ir toliau tinkamai vykdyti savo pareigas;

8. Atsiliepimu į atskirąjį P. P. P. C. AS, Lietuvoje atstovaujamai „P. B.“ OU Lietuvos filialo, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

8.1. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos priežastys negali būti laikomos pateisinama priežastimi nevykdyti Fizinio asmens bankroto įstatyme įtvirtintų pareigų: apeliantas nuo 2020 m. spalio 8 d. neatliko nei vienos įmokos, epidemiologinė situacija neapsunko pareiškėjo pareigos bendradarbiauti su administratore, pateikti prašomus dokumentus;

8.2. apeliantui buvo žinomos pareigų nevykdymo pasekmės, apie tai pareiškėją yra informavusi ir bankroto administratorė, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų išspręsti susidariusią situaciją. Pareiškėjo siūlymas susimokėti įsiskolinimą nesavalaikis, siekiant sudaryti įspūdį, kad ateityje planas bus vykdomas tinkamai;

8.3. apeliantas nevykdė savo pareigų, todėl teismas pagrįstai nusprendė nutraukti bankroto bylą, tokia priemonė yra adekvati padarytiems pažeidimams.

9. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė fizinio asmens bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

12. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams,bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

13. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos sąlygos nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, su kuo nesutinka apeliantas, nurodydamas, kad jis tinkamai nevykdė plano dėl pateisinamų priežasčių į kurias teismas turi atsižvelgti.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintas fizinio asmens atkūrimo planas, pagal kurį apeliantas turėjo kreditoriams pervesti 2020 m. liepos 15 d. - 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu VMI prie FM 0,21 Eur, 2020 m. gruodžio 15 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu turėjo pervesti 1,26 Eur. Pažymėtina, kad per visą bankroto laikotarpį V. J. kreditorinio reikalavimo tenkinimui kreditoriui VMI prie FM pervedė tik 0,60 Eur. K. P. P. C. AS, Lietuvoje atstovaujamai „P. B.“ OU Lietuvos filialo reikalavimo tenkinimui turėjo pervesti 2020 m. liepos 15-31 d. - 100,52 Eur, 2020 m. gruodžio 15-31 d. - 802,99 Eur, tačiau kreditorius yra gavęs vieną 100,52 Eur dydžio įmoką, skirtą kreditorinio reikalavimo patenkinimui. UAB L. B. 2020 m. liepos 15 d. - 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu turėjo pervesti 67,42 Eur, 2020 m. gruodžio 15 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - 538,58 Eur. Kreditoriui UAB „L. B.: pervedė tik 67,42 Eur. BUAB „Decorus“ – 1,48 Eur ir 11,81 Eur. Iš viso yra atlikęs tik dvi įmokas – 2020 m. rugsėjo 14 d.– 240 Eur, 2020 m. spalio 7 d.– 230 Eur. Daugiau įmokų pareiškėjas neatliko. Nors apeliantas nurodė, kad įmokų nemokėjimą lėmė šalyje kilusi pandemija dėl kurios vėlavo darbo užmokestis, tačiau nurodyti argumentai nelaikyti svarbia priežastimi įmokų nemokėti, nes, jei ir daryti prielaidą, kad apeliantas darbo užmokestį gaudavo pavėluotai (jokių įrodymų dėl šių aplinkybių nėra pateikta), tačiau jis įmokų pagal mokumo atkūrimo planą, nors ir pavėluotai, neatliko beveik aštuonis mėnesius. 2021 m. sausio 1 d. įsiskolinimas buvo 1 538 Eur. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigos mokėti įmokas pagal mokumo atkūrimo planą nevykdymas galėjo būti sąlygotas aplinkybės dėl pandemijos vėluojančio darbo užmokesčio. Byloje nėra ir su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis objektyviai negalėjo mokėti įmokų, nes vėlavo jo gaunamos pajamos.

16. Be to, nors ir apeliantas žinodamas apie susidariusį įsiskolinimą ir teikdamas atskirąjį skundą, nei dalies įsiskolinimo nepadengė, tik nurodė kad tai galėtų padaryti su artimųjų pagalba. Toks apelianto elgesys įrodo, kad jis turėjo galimybę įmokas sumokėti ir plane nustatytu terminu, tačiau jis nedėjo pastangų vykdyti atkūrimo planą, o toks pareiškėjo pasyvumas ir delsimas negali būti pateisinamas. Pastebima, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo skundžiamos teismo nutarties paskelbimo iki jo skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka, būtų sumokėjęs nors dalį įmokų, kas galėtų rodyti jo pastangas laikytis fizinio asmens atkūrimo plano sąlygų.

17. Pažymėtina, tai kad aplinkybes, kad pareiškėjas nededa pastangų įgyvendinti planą, patvirtina ir susirašinėjimas su bankroto administratore. Nustatyta, kad jis, administratorės raginamas, nemokėjo įmokų, neteikė prašomų dokumentų – banko išrašų, duomenų iš VSDFV apie valstybinį socialinį draudimą ir gautas išmokas. Net ir gavęs 2021 m. sausio 1 m. administratorės laišką, kuriame ji įspėja pareiškėją apie neigiamas įmokų nemokėjimo pasekmes, kad bus kreipiamasi į kreditorius dėl bankroto bylos nutraukimo, jis nereagavo. Taigi, net ir žinodamas pasekmes, apeliantas ignoravo administratorės raginimus ir įspėjimus.

18. Įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, pareiškėjas turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas, matydamas, kad atsirado sunkumų dėl įmokų mokėjimo, nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, neparengė ir nepateikė bankroto administratorei plano patikslinimo.

19. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-144-219/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus (FABĮ 16 straipsnis), taip pat turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras (FABĮ 16 straipsnio 13 punktas), įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebūnant aktyviam, nesidomint bankroto proceso eiga, nereaguojant į bankroto administratoriaus prašymus, nemokant įmokų, t.y. nevykdant Fizinio asmens bankroto įstatymu nustatytų pareigų, jam tenka prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė FABĮ nuostatas ir pagrįstai fizinio asmens bankroto bylą nutraukė.

21. Apelianto argumentai, kad teismas neištyrė visų bylų aplinkybių ir taip pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas vertinami kaip nepagrįsti. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė procesinį sprendimą, tinkamai nustatęs reikšmingas bylai aplinkybes ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių apeliantas nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

22. Apeliantui siųsti procesiniai dokumentai paštu grįžo į teismą neįteikti, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, teismas visus procesinius dokumentus apeliantui siuntė ir jo paties nurodytu elektroniniu paštu, taip užtikrindamas apeliantui galimybę su jais susipažinti ir pateikti atsiliepimus į gautus prašymus (CPK 122, 123, 124 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeista asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai, be to šią teisę pareiškėjas realizavo paduodamas atskirąjį skundą. Įrodymų apie išvykimą į užsienį apeliantas nepateikė.

23. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą.