Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-644-454/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
e2-644-454/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00283-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
I. D.-M.
Atsakovas
A. K. M.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
Advokatai
Žana Vašcova, Giedrius Ulinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-644-454/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00283-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Juditai Šovaitei, Karolinai Šuliokienei, Danguolei Muravjovienei, Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovei I. D.-M., jos atstovei advokatei Žanai Vašcovai,atsakovui A. K. M., jo atstovui advokatui Giedriui Ulinskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D.-M. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. D.-M. (toliau – ieškovė, motina) patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės ir atsakovo A. K. M. (toliau – atsakovas, tėvas) dėl atsakovo kaltės; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę VW, PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,93 Eur; nepilnamečio vaiko P. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo po 290,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o motiną paskirti įstatymine vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos, (skaičiuojant po 220,00 Eur į mėnesį, šią sumą mažinant sumokėta 420,00 Eur suma), – 2 360,00 Eur; nustatyti, kad prievolė Ž. G. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1187-435/2008 yra asmeninė atsakovo prievolė; nustatyti, kad prievolė UAB „Gelvora“ (atsiradusi pagal „SB lizingas“ ir atsakovo sudarytas 2019 m rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 ir 2019 m. birželio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906188827 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) yra asmeninė atsakovo prievolė; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – M., D.-M.; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė santuoką, įregistruotą tarp šalių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovo kaltės. Šalys turi nepilnametį sūnų – P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi. Šalių, kaip sutuoktinių santykiai pastaruosius kelis metus buvo nutrūkę, šalys nepalaikė normalių santuokinių santykių, neplanavo bendros ateities, neturėjo bendro šeimos biudžeto, savo gaunamas pajamas naudojo skyrium, savo nuožiūra, nesitardami vienas su kitu, o nuo 2019 m. lapkričio vidurio apskritai pradėjo gyventi atskiruose būstuose – ieškovė išsinuomojo būstą ir kartu su nepilnamečiu sūnumi išėjo gyventi skyriumi. Santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pažeidė sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam pareigą: nepalaikė sutuoktinės, visiškai neprisidėdavo prie namų ūkio darbų, nesiekė spręsti problemų, keldavo įtampas santykiuose su aplinkiniais asmenimis, meluodavo savo sutuoktinei, dalindavo pažadus, kurių net nesirengė vykdyti, iš esmės rūpinosi tik savimi, savo poreikių tenkinimu, elgėsi taip, kad ištuokos atveju užsitikrintų kuo geresnes sąlygas (pavyzdžiui, neleisdavo sutuoktinei pagerinti būsto (sutuoktiniai gyveno atsakovo motinos bute), motyvuodamas, kad vėliau ieškovė galės pretenduoti į šį butą), leido savo motinai nuolat kištis į šeimos gyvenimą. Atsakovas labai minimaliai prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, tiksliau prie ieškovės poreikių iš esmės neprisidėdavo, o vaikui skirdavo tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš valstybės („vaiko pinigus“). Ieškovė siekė šeimos iširimo faktą įforminti be ginčų ir priekaištų vienas kitam, neieškant kaltų, kultūringai, be kaltinimų, įžeidinėjimų, piktų žodžių, neviešinant bendro gyvenimo problemų, vienas kito asmeninių savybių, netinkamo elgesio, todėl dėjo daug pastangų nutraukti santuoką bendru sutarimu. Tačiau šalims susitarti gražiuoju nepavyko; atsakovas įpratęs neskirti dėmesio ir materialinio išlaikymo šeimai ir net neturi supratimo kiek kainuoja vaiko išlaikymas. Atsakovas iš pradžių išvis nesutiko mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymo, vėliau pradėjo siūlyti mokėti tik po 100,00 Eur į mėnesį (tai nurodyta atsiliepime). Atsakovui tai atrodo normali ir pakankama suma, kadangi jis gyvenant santuokoje šeimos poreikių tenkinimu nesirūpino ir pinigų skyrė itin mažai, o šiuo metu ir toliau planuoja tik maža dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo; ieškovei finansiškai nuolat padėdavo jos artimieji, kadangi ieškovei iš savo darbo užmokesčio išsilaikyti save ir vaiką ne visada pavykdavo. Atsakovas, turėdamas kelis vienetus nekilnojamojo turto, būdamas sveikas ir darbingas, eidamas dviejų įmonių vadovo (direktoriaus) pareigas, prie sūnaus išlaikymo prisideda fragmentiškai, tik iš dalies vykdo teismo nutartį dėl laikino išlaikymo sūnui teikimo, su sūnumi bendrauja retai (todėl nepatiria kasdienio rūpinimosi ir bendravimo išlaidų), visiškai nesirūpina vaiko užimtumu jo atostogų metu. Ieškovė prašė jai priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė naudojasi šia transporto priemone. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę VW, PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi atsakovas naudojasi šia transporto priemone; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,93 Eur, kadangi faktiškai būtent atsakovas yra šių akcijų savininkas ir valdytojas; ieškovė šios įmonės akcijų pirkimo sandoryje nedalyvavo, kaip šios įmonės akcininkė sprendimų niekada nepriiminėjo, akcininko teisėmis nesinaudojo, naudos kaip akcininkė iš įmonės negavo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dividendų ši įmonė nei jam nei ieškovei niekada nėra mokėjusi. Neregistruotinas turtas pasidalintas iki gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovė priteisti kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį neprašė. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, taip pat mano, kad nėra pagrindų priteisti išlaikymą atsakovui. Ieškovė nurodė, kad ji asmeniškai kreditorių neturi. Atsakovas asmeniškai turi kreditorę – Ž. G.. Ši prievolė atsirado iki santuokos tarp šalių sudarymo (pagrindas: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1187-435/2008). Ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsakovas asmeniškai turi kreditorių – UAB „Gelvora”. Atsakovas sudarė sutartis su kreditoriumi UAB „SB lizingas“ (2019 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 ir 2019 m. birželio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906188827). Kreditorius UAB „SB lizingas” perleido reikalavimo teises pagal šias sutartis UAB „Gelvora”. Ieškovė prašė nustatyti, kad prievolės pagal šias sutartis su vėlesniais jų papildymais ir pakeitimais būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė nurodė, kad kredito įstaiga pinigus pervedė pagal atsakovo raštu nurodytą valią – atsakovui ir jo nurodytam asmeniui (UAB „Bonum Publicum”), atsakovas šiuos pinigus naudojo savo nuožiūra ir savo interesais, ieškovė pinigų iš kredito įstaigų negavo, naudos iš jų neturėjo; byloje duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nėra, duomenų, kad pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, nėra. Atsakovas atsiliepimu šioje byloje patvirtino, kad jis prisiima asmeninę prievolę grąžinti šias lėšas. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes. Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vaikas su motina gyveno šalims gyvenant kartu, taip pat visada gyveno su motina ir jiems išėjus gyventi skyriumi nuo atsakavo. Tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nesutarimų nekyla, atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi galės bendrauti maksimaliai ir jiems patogiu metu. Tuo atveju, jei atsakovas pageidautų nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, numatant, kad: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną nelyginį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną lyginį mėnesio trečiadienį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos 16:00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, laiku, iš anksto bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos. MMA nuo 2023 m. sausio mėn. padidės ženkliai, prognozuojama, kad sudarys 867,67 Eur, „į rankas” – apie 610,00 Eur. Nepilnametis šalių sūnus turi specialųjį poreikių – regos sutrikimą, dėl ko turi nešioti akinius. Akinius reikia keisti maždaug kas metus laiko (dėl kintančios regos, susidėvėjimo ir augant vaikui jis akinius „išauga“). Taip pat vaikui reikalinga periodinė okulisto apžiūra ir konsultacija. Šio poreikio tenkinimui į mėnesį reikalinga apie 10–15 Eur. Ieškovei su vaiku tenka nuomotis būstą, vien nuomos mokestis į mėnesį sudaro 260,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad dėl kylančių kainų buto savininkas nurodė keliantis buto nuomos kainą iki 350,00 Eur, ieškovė šiuo metu ieško kito būsto, kurio nuoma būtų mažesnė nei 350,00 Eur. Įvertinus neįrodinėtinų poreikių dydį, būsto nuomos kainą bei specialiesiems poreikiams reikalingas sumas laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti į mėnesį reikalinga apie 670,00 Eur. Vaiko pinigai sudaro 80 Eur į mėnesį. Tėvams tenkanti išlaikymo suma sudaro apie 590,00 Eur. Vertinant prašomo priteisti išlaikymo dydį, pažymėtina, kad vaikas gyvena ir gyvens su ieškove, atsakovas su vaiku bendrauja retkarčiais, tik fragmentiškai, ir dėl to ieškovei vienai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, kuri susijusi su kasdiene vaiko priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis vaiko problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, būtent dėl tos priežasties, kad sūnus gyvena su ieškove, ieškovė turi didesnes išlaidas būsto nuomai (ieškovė sau vienai galėtų nuomotis mažesnį butą, o sūnui gyvenant kartu su ja, ieškovė turi nuomotis didesnį butą). Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo dydžio reikalinga įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) virėja, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 800,00 Eur į mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, su vaiku gyvena nuomojamame bute. Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis ieškovei nežinomas, tačiau atsakovas yra darbingas, yra dviejų įmonių vadovas (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)). Atsakovas turi nekilnojamojo turto: 9,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, penkiais ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (VĮ RC duomenimis žemės sklypo vertė 23 900,00 Eur, gyvenamojo namo vertė – 5 900,00 Eur), 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ RC duomenimis 1/2 dalies buto vertė – 34 300,00 Eur). Atsakovas neturi išlaidų būsto nuomai. Objektyviai vaiko tėvo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei motinos. Taip pat atsakovas po jo motinos sesers paveldėjo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ RC duomenimis, atsakovas šio paveldėto turto savo vardu dar neįregistravęs, ieškovė tikslių šio turto duomenų neturi. Atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didesne dalimi nei motina. Todėl iš atsakovo, vaiko naudai prašė priteisti 300,00 Eur į mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 220,00 Eur kiekvieną mėnesį (2 860,00 Eur), kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymo iš esmės neteikė. Ieškovė informuoja, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas yra skyręs vaiko išlaikymui 420,00 Eur, kuriuos ieškovė įskaito kaip atsakovo išlaikymo mokėjimą už 2019 m. lapkričio mėn. (110,00 Eur), gruodžio mėn. (220,00 Eur) ir už dalį 2020 m. sausio mėn. (90,00 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. 1 d. iki sausio 12 d.). Likusi įsiskolinimo suma – 2 360,00 Eur.

Ieškovė ir jos atstovė posėdyje paaiškino, kad palaiko patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovės nurodyti teiginiai dėl santuokos iširimo priežasčių nepagrįsti. Dėl ieškovės abejingumo ir kaltų ieškojimo pradėjo irti santuoka. Atsiradus menkiausiam gyvenimiškam sunkumui ar tai jis būtų buityje, ar tai finansiniuose reikaluose, ieškovė visiškai nedėjo pastangų šioms problemoms spręsti kartu su atsakovu. Priešingai, atsakovas dėjo maksimalias pastangas, kad šeima būtų aprūpinta ir finansiškai apsaugota. Atsakovas pripažįsta, kad dėl jo užimtumo siekiant šeimai suteikti kuo didesnį ir geresnį materialinį aprūpinimą bei finansinį stabilumą, dėl to nukentėjo kaip sutuoktinių tarpusavio santykiai, kadangi atsakovas dažnai išvykdavo į užsienį užsidirbti, užsiėmė verslu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), kad tinkamai išlaikytų šeimą. Ieškovė savo pirminiame ieškinyje bei patikslintuose ieškiniuose sąmoningai nenurodo svarbių faktinių aplinkybių egzistavimo, o būtent visiškai neužsimena apie bendru sutarimu mūsų paimtas šeimos poreikiams vartojimui skirtas paskolas iš „SB lizingas“, nenurodo apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienasmeniu akcininku yra atsakovas ir kuri eilę metų generavo šeimai pajamas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir tuo pačiu klaidina teismą neigdama, kad ji neva tai nežinojo apie paminėtas įmonės ir vėliau dėl nepasisekusio verslo atsiradusius kreditorius. Gaunant paskolas buvo tikrinamas ir ieškovės kreditingumas, todėl ieškovei buvo žinoma nuo pat kredito suteikimo pradžios apie kreditorius. Atsakovas sutinka su trečiojo asmens UAB „Gelvora“ išsakyta pozicija dėl solidarinės atsakomybės prieš kreditorius. Ieškovė tikslindama trečią kartą ieškinį, nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog jis nesirūpino šeimos gerove. Atsakovas šeima visuomet rūpinosi. Atsakovas iki šiol nuolat bendrauja su sūnumi, perveda periodines išmokas (reguliariai pervedamos piniginės sumos siekia nuo 100,00 Eur iki 150,00 Eur laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.), nuolat apmoka sąskaitas už sūnaus telefoninius pokalbius bei internetinį ryšį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Pagal galimybes laisvadieniais pasiima sūnų kartu su savimi, kadangi taip stengiasi rodyti dėmesį ir kiek tai realiai jam pavyksta padaryti. Atsižvelgiant į tai mano, kad santuoka iširo tik dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl atsiradusių tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių bei nepasisekusio verslo. Ieškovė pirma paklojo pamatus santuokos iširimui nepaisydama susitarimų gyventi ir atlaikyti visus sunkumus, kartu ji paliko atsakovą ir taip sukėlė pirmuosius konfliktus, kurie vėliau ir privedė prie santuokos galutinio iširimo. Santuoka pradėjo sparčiai irti nuo 2020 metų vidurio, o ne nuo ieškovės nurodomo laikotarpio. Tuomet 2020 m. gegužės mėnesį atsakovas patyrė sunkią peties traumą ir pusę metų buvo nedarbingas bei negavo pajamų, todėl objektyviai negalėjo tinkamai pasirūpinti šeima. Šios aplinkybės pasėkoje atsakovas galutinai suprato, kad ieškovė santuokos metu teikė dėmesį daugiau į materialines gėrybes nei į santykį su atsakovu bei šeimos vertybes. Atsakovas neneigia, jog ir jam nepatiko kažkurį tai laikotarpį gyventi kartu su savo motina, tačiau nebuvo galimybių įsigyti nuosavo būsto. Atsakovas visuomet skatino ieškovę gyventi atskirai nuo tėvų, išsinuomojant būstą, siekdamas apsaugoti save bei sutuoktinę nuo tėvų netiesioginės įtakos santuokai. Atsakovo motina bute gyveno ne pastoviai, o tik šaltuoju metų laiku, kitu sezono laikotarpiu gyveno sodyboje, į šeimos santykius nesikišo, o sunkiu laikotarpiu netgi paremdavo ir finansiškai. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš dalies sutinka dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto atidalijimo. Dėl automobilių pasidalinimo, atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta tvarka. Atsakovas nesutinka, kad visos 100 vnt. paprastosios vardinės UAB (duomenys neskelbtini) akcijos būtų priteistos atsakovui. Kadangi akcijos įgytos santuokos metu, jos turėtų būti padalintos po 50 vnt. Iš šios įmonės buvo gaunamos pajamos, šiuo metu įmonė turi įsiskolinimų, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas su įmonės kreditoriais turėtų atsiskaityti solidariai. Prašė nepriteisti ir atmesti ieškovės prašymą dėl 2 360,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo, juolab, kad jis neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstas įrodymais. Ieškovė nepateikė detalios vaiko poreikių lentelės ir ieškinyje nepagrindė vaiko išlaikymui būtinų išlaidų. Ieškovė 2022 m. gegužės 24 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 250,00 Eur išlaikymo, tačiau paskutiniu patikslintu ieškiniu jau prašo 290,00 Eur nepateikdama jokių naujų argumentų bei įrodymų, kas gi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiuose, kad praėjus keturiems mėnesiams išlaidos vaikui ženkliai padidėjo. Nepilnamečiui vaikui patiriamos realios išlaidos turėtų būti paskaičiuojamos proporcingai, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių turtinę padėtį, todėl mano, kad ieškovė neturėtų būti atleista nuo šios pareigos, t. y. nuo pareigos prisidėti prie vaiko poreikiams skiriamų išlaidų proporcingai tėvo skiriamomis lėšomis, o ne kaip reikalaujama ieškinyje. Periodinės išmokos vaikui turėtų būti sumažintos iki 200,00 Eur. Dėl kitų reikalavimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, pavardžių po santuokos nutraukimo atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir jo atstovas posėdyje paaiškino, kad palaiko atsiliepimuose nurodytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel” (buvęs – UAB „Gelvora“) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, jog atsakovo prievolės pagal sutartis Nr. C909224045 ir Nr. C906188827 būtų modifikuotos patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka, nustatant, jog po santuokos nutraukimo minėti įsiskolinimai liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 sudarė 2019 m. rugsėjo 4 d., vartojimo kredito sutartį Nr. C906188827 sudarė 2019 m. birželio 13 d. Minėtos sutartys yra sudarytos po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo, t. y. po 2011 m. sausio 22 d. Bendrai vykdomos tos prievolės, kurios atsirado iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Minėtos sutartys su pradiniu kreditoriumi buvo sudarytos santuokos metu, pareiškėjams vedant bendrą ūkį (ieškinyje neapibrėžiama nuo kada nevedamas bendras ūkis, tik abstrakčiai nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pastaruosius kelis metus buvo nutrūkę, šalys nepalaikė normalių santuokinių santykių, neplanavo bendros ateities, neturėjo bendro šeimos biudžeto. Taip pat, ieškinyje nurodyta, kad šiuo metu sutuoktiniai gyvena skyrium – ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi išėjo gyventi skyriumi nuo atsakovo 2019 m. lapkričio vidurio. Anksčiau teiktame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas daugiau kaip metus nepalaiko normalių santuokinių santykių, neplanuoja bendros ateities), todėl pagal ieškinyje pateiktą informaciją, manytina, kad sutartys buvo sudaromos vedant bendrą ūkį bei namų ūkio poreikiams tenkinti. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Sudarant 2019 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 ieškovė pildė paraišką kreditui gauti, nurodant savo gaunamas pajamas (minėtas dokumentas pateiktas kartu su vartojimo kredito sutarties Nr. C909224045 dokumentais). Pirminis kreditorius nurodė, kad sudarant minėtą vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 buvo tikrinamas ieškovės kreditingumas. Sutartį sudarantis asmuo, kuris yra sudaręs santuoką, kreditoriui pagrįstai leidžia tikėtis efektyvesnio pažeistų civilinių teisių gynimo būdų, t. y. sutartį sudariusiam asmeniui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, nukreipti išieškojimą į sutuoktinę. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti įsiskolinimai laikytini solidariais ieškovės ir atsakovo įsiskolinimais atsiskaitant su trečiuoju asmeniu.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė išvadoje pateiktą poziciją, paaiškinat kad ieškovės reikalavimai atitinka vaiko poreikius, nepažeidžia jo interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesirūpino šeima, buitimi, išlaikymu. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, paaiškindamas, kad trūkstant tarpusavio supratimui gilėjo konfliktai, nebuvo ieškoma bendrų sprendimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Liudytoja V. D. yra ieškovės motina. Nurodė, kad namuose atsakovas netvarkydavo nieko. Santechnika, elektra, nesutvarkyta. Pats atsakovas netvarkydavo nieko, neleisdavo tvarkyti kitiems. Prie šeimos išlaikymo nelabai prisidėdavo, skolindavosi pinigus. Su savo vaiku nelabai bendraudavo. Buvo išvažiavęs dirbti į užsienį. Grįžęs visą uždarbį išleisdavo skoloms padengti ir vėl neturėdavo pinigų, skolindavosi.

Liudytojas A. D. yra ieškovės brolis. Paaiškino, kad atsakovas galėtų dirbti ir užsidirbti, tačiau tingi. Liudytojas sūnėnui yra pirkęs akinius, davęs kompiuterį. Namie netvarko nieko. Nesutvarkyta kai kuriose patalpose elektros instaliacija, santechnika. Atsakovas nesirūpina šeima, šeimos buitimi. Suremontuoto buto dalyje piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės. Giminės susitikimuose, atsakovas neleisdavo dalyvauti ieškovei. Iš atsakovo pusės giminių praktiškai nėra matęs. Bendruose pokalbiuose su atsakovu apie darbus, pastovus išsireiškimas būdavo „šiuo metu štilius“.

Liudytoja V. G. ieškovės ir atsakovo kaimynė. Paaiškino, kad su jos vyru buvo išvažiavęs dirbti ir atsakovas. Jos vyras dirba iki šiol, o atsakovui kažkas netiko, daugiau nebevažiuoja. Namai nesutvarkyti, virtuvėje nėra įrengtos kriauklės, indai plaunami vonioje, ne visur veikia elektra, vienas kambarys kaip sandėlis.

Iš šalių procesinių dokumentų ir duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, tai yra, sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismo posėdžio metu iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nesprendė kartu iškilusių buitinių ir finansinių problemų. Sprendimus priimdavo individualiai, nepasitardami. Nesant tarpusavio supratimo ir vienas kito palaikymo, konfliktai gilėjo, nebuvo sprendžiami, tarpusavio santykiai aštrėjo, kol šalys pradėjo gyventi atskirai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo, abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė ieškovei palikti santuokinę pavardę D.-M., atsakovui – jo prigimtinę pavardę M. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – D.-M., M.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Šalys išlaikymo sau po santuokos nutraukimo nereikalavo.

Dėl turto padalinimo

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė naudojasi šia transporto priemone. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW, PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi atsakovas naudojasi šia transporto priemone; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,93 Eur, kadangi faktiškai būtent atsakovas yra šių akcijų savininkas ir valdytojas, ieškovė šios įmonės akcijų pirkimo sandoryje nedalyvavo, kaip šios įmonės akcininkė sprendimų niekada nepriiminėjo, akcininko teisėmis nesinaudojo, naudos kaip akcininkė iš įmonės negavo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dividendų ši įmonė nei jam nei ieškovei niekada nėra mokėjusi. Sutuoktiniai neregistruotiną turtą yra pasidalinę iki gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovė priteisti kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį neprašo. Atsakovas su turto padalinimu sutiko iš dalies. Dėl automobilių padalinimo būdo atsakovas sutiko. Atsakovas prašė padalinti po 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog abu iš šios įmonės kaip sutuoktiniai gavo naudą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nėra pateikta duomenų, kada ir kiek buvo gauta naudos iš paminėtos įmonės. Priešingai, atsakovas nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė yra skolinga kreditoriui Griškabūdžio ŽŪB bei yra ir kitų kreditorių. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė niekada nedalyvavo įmonės valdyme ar veikloje. Atsakovo siūloma proporcija akcijas dalinti pusiau nėra logiška. Tarp šalių ir šiuo metu tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški. Padalinus akcijas pusiau ir kilus nesutarimui tarp akcininkų, neįmanoma priimti sprendimo, įmonės valdymas būtų apsunkintas. Su šios įmonės veikla susijęs išimtinai tik atsakovas. Todėl šioje dalyje tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,93 Eur priteisimo atsakovui. Atitinkamai atsakovo reikalavimas dėl akcijų dalinimo pusiau, atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė nurodė, kad asmeniškai kreditorių neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas asmeniškai turi kreditorę – Ž. G.. Ši prievolė atsirado iki santuokos tarp šalių sudarymo. Dėl asmeninės atsakovo prievolės šiam kreditoriui ginčo tarp šalių nėra. Nustatyta, kad prievolės kreditorei Ž. G. neliko, nes skola buvo išieškota antstolio.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas asmeniškai turi kreditorių – UAB „GelvoraSergel”. Atsakovas sudarė sutartis su kreditoriumi UAB „SB lizingas“ (2019 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 ir 2019 m. birželio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906188827). Kreditorius UAB „SB lizingas” perleido reikalavimo teises pagal šias sutartis UAB „GelvoraSergel”. Ieškovė prašė nustatyti, kad prievolės pagal šias sutartis su vėlesniais jų papildymais ir pakeitimais būtų pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė nurodė, kad kredito įstaiga pinigus pervedė pagal atsakovo raštu nurodytą valią – atsakovui ir jo nurodytam asmeniui (UAB „Bonum Publicum”), atsakovas šiuos pinigus naudojo savo nuožiūra ir savo interesais, ieškovė pinigų iš kredito įstaigų negavo, naudos iš jų neturėjo; byloje duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nėra, duomenų, kad pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, nėra.

Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel” nurodė, jog nesutinka, jog atsakovo prievolės pagal sutartis Nr. C909224045 ir Nr. C906188827 būtų modifikuotos patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka, nustatant, jog po santuokos nutraukimo minėti įsiskolinimai liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Minėtos sutartys yra sudarytos po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo. Sutartys sudarytos santuokos metu, pareiškėjams vedant bendrą ūkį (ieškinyje neapibrėžiama nuo kada nevedamas bendras ūkis, tik abstrakčiai nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pastaruosius kelis metus buvo nutrūkę, šalys nepalaikė normalių santuokinių santykių, neplanavo bendros ateities, neturėjo bendro šeimos biudžeto). Sutartį sudarantis asmuo, kuris yra sudaręs santuoką, kreditoriui pagrįstai leidžia tikėtis efektyvesnio pažeistų civilinių teisių gynimo būdų, t. y. sutartį sudariusiam asmeniui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, nukreipti išieškojimą į sutuoktinę. Šio trečiojo asmens poziciją palaikė ir atsakovas.

Vartojimo sutartys sudarytos atsakovo vardu. Posėdyje šalys nurodė, kad ieškovė nėra pasirašiusi ant sutarčių, o tik pildžiusi duomenis. Byloje nepateikta, jog sutartyse numatyta solidari atsakomybė. Atsakovas nurodė, jog pinigai buvo panaudoti veiklai, iš kurios gaunamos pajamos šeimos poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos dalis pinigų buvo atsakovo nurodymu pervesti konkrečiam asmeniui, o kitos pinigų dalies panaudojimas šeimos poreikių tenkinimui, nepagrįstas. Atsakovas neįrodė, jog gauti pinigai pagal vartojimo sutartis buvo panaudoti šeimoms reikmėms tenkinti. Laikytina, kad kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui UAB „GelvoraSergel“ yra asmeninė atsakovo prievolė. Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas, o atsakovo atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Šalys susilaukė sūnaus P. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neprieštaravo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nėra. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su vaiku gyvena atskirai nuo atsakovo, ten užtikrintos vaiko gyvenimo sąlygos. Dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra.

Įvertinus dabartinę šeimos situaciją bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės namuose nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos šeimos aplinkos sąlygos, tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, akcentuoja, kad šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.

Ieškovė nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos nesutarimų nekyla, nes atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi galės bendrauti maksimaliai ir jiems patogiu metu. Tuo atveju, jei atsakovas pageidautų nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, numatant, kad: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną nelyginį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną lyginį mėnesio trečiadienį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos 16:00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, laiku, iš anksto bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove.

Atsakovas dėl šio reikalavimo neprieštaravo, sutiko. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė galutinai patikslinusi reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 290,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę įstatymine vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas išlaikymo dydį prašė sumažinti iki 200,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovė tikslindama keletą kartų ieškinio reikalavimus didino išlaikymo sumą nepagrįsdama jokiais įrodymais. Taip pat nurodė, jog moka nepilnamečiui vaikui iš pirmos santuokos kas mėnesį po 73,00 Eur. Ieškovė, prašydama išlaikymui priteisti po 290,00 Eur, nurodė, kad nuo 2023 m. sausio mėn. prognozuojamas 867,67 Eur MMA, atskaičius mokesčius išmokama būtų 610,00 Eur.

Ieškovės didinama išlaikymo suma nėra konkrečiai susijusi su pasikeitusiais vaiko poreikiais. Ieškovė daugiau poreikius sieja su ekonomine padėtimi. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl vaiko regos sutrikimų būtinos didesnės išlaidos akiniams bei išlaidoms, susijusioms su vaiko regos gerinimu. Atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingumas nėra sumažintas, užsiima darbine veikla bei tuo pačiu kitoje įmonėje dirba samdomą darbą, turi turto, todėl gali teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui.

Teismas pabrėžia, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis.

Įvertinus nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 260,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 220,00 Eur kiekvieną mėnesį, t. y., 2 860,00 Eur, kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymo iš esmės neteikė. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas yra skyręs vaiko išlaikymui 420,00 Eur, kuriuos ieškovė įskaitė kaip atsakovo išlaikymo mokėjimą už 2019 m. lapkričio mėn. 110,00 Eur, gruodžio mėn. 220,00 Eur ir už dalį 2020 m. sausio mėn. 90,00 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. 1 d. iki sausio 12 d.). Likusi įsiskolinimo suma – 2 360,00 Eur.

Atsakovas teigė, kad buvo teikiamas išlaikymas. Atsakovo pateikti mokėjimo pavedimai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bei bylos nagrinėjimo metu atliktais mokėjimais už telefoninį ryšį. Įrodymų, susijusių, su ieškovės nurodomu įsiskolinimo skaičiavimu, atsakovas nepateikė.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Atsakovas, prašydamas atmesti šį ieškovės reikalavimą nurodė, kad jis neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Ieškovė pateikė atsakovo atliktus mokėjimus, tuo tarpu atsakovas tiesiog nurodė, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo bei akcentavo, jog dėl laikino sveikatos sutrikimo negalėjo teikti išlaikymo. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau atsakovas atsikirsdamas, neteikė įrodymų.

Todėl laikytina, jog šis ieškovės reikalavimas yra įrodytas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 98,00 Eur žyminį mokestį, 2 900,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, viso 2 998,00 Eur. Atsakovas patyrė 1 150,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (75 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinos 2 248,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteistinos 287,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 18,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (75 proc.), šios išlaidos priteistinos proporcingai. Iš atsakovo 13,62 Eur, iš ieškovės 4,54 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. D.-M. palikti pavardę „D.-M.“, atsakovui A. K. M. – prigimtinę pavardę „M.“.

Priteisti ieškovei I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybes teise transporto priemonę AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybes teise transporto priemonę VW, PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 136052338) akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,93 Eur (dvidešimt aštuoni eurai 93 ct).

Pripažinti atsakovo A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinius reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ (atsiradusius pagal „SB lizingas“ 2019 m rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C909224045 ir 2019 m. birželio 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C906188827 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendraus tokia tvarka:

atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną nelyginį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18:00 val.;

atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną lyginį mėnesio trečiadienį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos 16:00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.;

atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, laiku, iš anksto bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove.

Priteisti iš atsakovo A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 360,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą ieškovei I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 248,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 287,50 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,62 Eur (trylikos eurų 62 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės I. D.-M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,54 Eur (keturių eurų 54 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas