- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-624-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01436-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Č. L.
- Atsakovas
- UAB „Prokma“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. L. ieškinį atsakovui UAB „Prokma“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Č. L. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Prokma“ 5000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 70000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartį dirbo pas atsakovą UAB „Prokma“ pakuotoja. 2010 m. liepos 27 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovės kairė ranka pakliuvo į smulkintuvą ir ji buvo sužalota. Dėl to ieškovė neteko 60% darbingumo. Nelaimingas atsitikimas ir jo pasekmės ieškovei sukėlė didžiausią bei sunkiausią fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą; po nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė jos gyvenimas, jai sunku įveikti nuolatinį fizinį ir dvasinį skausmą, neviltį, nusivylimą ateitimi; išgyvenimai turėjo įtakos jos psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Ieškovės gaunamos neįgalumo pensijos nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Atsakovas ją atleido iš darbo, visiškai jai nepadėjo, neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą jo įmonėje.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra mišri nukentėjusiosios Č. L. ir darbdavio UAB „Prokma“ atsakomybė. Bet ieškovės reikalaujamos sumos yra atsakovui per didelės. Netekus Č. L. 60 % darbingumo ir esant mišriai atsakomybei dėl nelaimingo atsitikimo jai priteistina suma gali būti iki 20 000 Lt, priešingu atveju tai prieštaraus suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Atsakovas 2011-04-08 suteikė materialinę pašalpą 2504 Lt, atskaičius mokesčius į nukentėjusiosios Č. L. sąskaitą buvo pervesta 2000,54 Lt. Sutiko atlyginti 20000 Lt neturtinės žalos ir 5000 Lt turtinės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 25000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir išdėstė žalos atlyginimo mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovei po 3000,00 Lt. Priteisė atsakovui 1568,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Priteisė iš atsakovo 46,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kokias pasekmes patyrė ieškovė po nelaimingo atsitikimo, atsakovas neginčija turtinės žalos dydžio, ieškovei priteistina 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl įvykusio nelaimingo įvykio yra kaltos abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas, t. y. mišri abiejų šalių kaltė (CK 6.282 str.). Teismas, įvertinęs įvykusio nelaimingo įvykio priežastis, pasekmes, ieškovės netekto darbingumo lygį (neteko 60 proc. darbingumo), bendrą ieškovės sveikatos būklę, į šalių mišrios kaltės proporciją, į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į teismų praktiką, atsakovo turtinę padėtį, konstatavo, jog yra tikslinga ieškovei iš atsakovo priteisti 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo nurodytus motyvus, mokėtino žalos atlyginimo dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 3000 Lt, kadangi tokiu atveju atsakovas nebus ekonomiškai žlugdomas.
Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1000 Lt, o atsakovas patyrė 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei priteisė 420 Lt, atsakovui – 1568 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o ieškovas už ieškinio padavimą tokio pobūdžio bylose yra atleistas nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo teismas valstybei priteisė 46 Lt žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Č. L. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš ieškovės atsakovui 1568,00 Lt išlaidos už advokato pagalbą, priteisti jai 580,00 Lt už advokato pagalbą.
1) Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Įstatymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Ši teisės spraga užpildoma teismams taikant teisingumo, proingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis teisės normų suformuota teismų praktika. Teismas iš esmės patenkino ieškovės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl neturėjo pagrindo paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už atstovavimą advokatei sumokėjo tik 1000,00 Lt, tačiau teismui paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, ieškovės išlaidos už teisines paslaugas nepagrįstai padidėjo.
2) Atsakovas nėra ginčą laimėjusi šalis. Jeigu atsakovas ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, tai tik dėl savo paties, o ne ieškovės kaltės. Ieškovė yra buvusi atsakovo darbuotoja, silpnoji bylos šalis. Ji buvo priversta dėl atsakovo kaltės bylinėtis teisme bei mokėti už teisines paslaugas, taip pat dar turi ir atlyginti atsakovo išlaidas už advokato pagalbą. Tokios teismo išvados rodo, kad teismo vidinis įsitikinimas ir bylos aplinkybių vertinimas yra neadekvatus ir deformuotas. Darytina išvada, kad minėta teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja logikos dėsniams ir užkerta kelią silpnajai šaliai apginti savo pažeistą teisę teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Prokma“ prašo ieškovės skundą atmesti ir priteisti iš jos išlaidas už advokato paslaugas, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad įstatyme yra labai konkrečiai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proprcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašė 77004,00 Lt, bet jai buvo priteista tik 30000,00 Lt. Todėl akivaizdu, kad teismas patenkino 39 procentus ieškinio reikalavimo. Taigi analogiškai turi būti patenkintos ir šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškinyje ieškovė nepaminėjo, kad dėl traumos yra kalta ir ieškovė, ir atsakovas. Esant mišriai kaltei, teismas teisingai taikė CPK 93 str. 2 d. ir priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neanalizavo šalių prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo ir patenkintų bei atmestų reikalavimų santykio, todėl netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavo priteisti 7004,00 Lt turtinės žalos, kurios dydį proceso metu sumažino iki 5000,00 Lt, ir 70000,00 Lt neturtinės žalos, tačiau teismas sprendimu jai priteisė 5000,00 Lt turtinės ir 25000,00 Lt neturtinės žalos. Ieškovė už atstovavimą teisme advokatei sumokėjo 1000,00 Lt (b.l. 116). Atsakovo atstovas teikė byloje atsiliepimą į ieškinį (b.l. 64-66), dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 96-97), dviejuose teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą iš esmės (b.l. 109-110; 121-127). Atsakovas pateikė kvitus, pagal kuriuos advokatui buvo sumokėta 2600,00 Lt (b.l. 98).
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo rengimą dydis bylos nagrinėjimo metu, iki 2013-01-01 esant nustatytai 800,00 Lt minimaliai mėnesiniai algai, buvo 2400,00 Lt, o pagal 8.18 punktą už atstovavimo teisme valandą – 120,00 Lt. Byloje esantys teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad atsakovui buvo atstovaujama teisme iš viso apie 3,5 valandas, todėl maksimalus užmokesčio dydis būtų 420,00 Lt. Atsakovas advokatui sumokėjo iš viso 2600,00 Lt už atstovavimą, taigi tik 220,00 litais mažiau, negu nustatyti maksimalūs dydžiai. Tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžio atitikimas rekomenduojamam nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime Vilniaus rajono apylinkės teismas neanalizavo atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, jų santykio su bylos sudėtingumu.
Pripažintina, kad ieškinyje pareikštų turtinių reikalavimų suma yra didelė. Tačiau atsiliepimu į ieškinį ir viso teismo proceso metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimais. Pagrindinis atsakovo atsikirtimas, kuriuo remiantis buvo prašoma sumažinti atlygintinos žalos dydį, buvo mišrios ieškovės ir atsakovo kaltės įrodinėjimas. Mišrios kaltės egzistavimas buvo konstatuotas 2011-02-09 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Taigi, pagrindinis įrodymų rinkimo ir tyrimo darbas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu, atsakovo atstovas tik rėmėsi minėtu prokuroro nutarimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių ar teisinių paslaugų kompleksiškumo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl mažintinos.
Pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidas šalims paskirsto, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, nenurodė konkrečiai, kokį procentą sudaro patenkintų ieškovės reikalavimų dalis ir kokį – atmestų. Iš bylos medžiagos ir priimto sprendimo matyti, jog ieškovė proceso metu sumažino savo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iki 5000,00 Lt, ir jis buvo patenkintas visiškai. Reikalavimą priteisti 70000,00 Lt neturtinės žalos teismas sumažino iki 25000,00 Lt. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo kriterijus, pagal kuriuos neturtinės žalos dydį nustato teismas. Taigi, ši norma taip pat apibrėžia, kad neturtinę žalą visais atvejais pinigais įvertina ir nustato teismas, o ne bylos šalys. Todėl neturtinės žalos, nors ir mažesnio dydžio, negu prašė šalis, priteisimas yra vertintinas kaip reikalavimo patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, todėl neteisingai paskirstė šalims teisinės pagalbos išlaidas. Netinkamas procesinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, pagal CPK 93 str. 1 d. taisykles atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovei Č. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Prokma“, j.a.k. 124105594, 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo UAB „Prokma“ prašymo dėl 2600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės Č. L. netenkinti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.