Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-323-723/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2013-03-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
2-323-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01436-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
Č. L.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-323-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01436-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 44.2; 44.5.2.16; 44.8; 99.5; 114.4; 113.1; 106.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPREDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovei Č. L., ieškovės atstovei adv. S. Radionovai,atsakovo atstovui H. O. (O.), jo atstovei adv. T. Benetei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Č. L. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Č. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)7004 litus turtinės žalos atlyginimo ir 70 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartį dirbo pas atsakovą (duomenys neskelbtini). 2010 m. liepos 27 d. 11.30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu jos kairė ranka pakliuvo į smulkintuvą ir ji buvo sužalota. Paimant atraižas iš maišų reikėjo nuolat lenktis. Pagal (duomenys neskelbtini) H. O. (O.), nukentėjusios Č. L., (duomenys neskelbtini) A. L. (L.) paaiškinimus 2010 m. liepos 27 d. gamybinėse patalpose buvo labai karšta: virš 30 laipsnių karščio. Apie 14.30 val. ji nugriuvo šalia smulkintuvo ant įrangos dalių ir susižeidė. Nukentėjusiajai Č. L. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: (duomenys neskelbtini)darbo vietoje neįvertinta profesinė rizika dėl šiluminės aplinkos poveikio (esant karščiams), ergonominių veiksnių rizika ir nenumatytos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės, 2. Netinkamas darbo vietos įrengimas: (duomenys neskelbtini)darbo vietoje šalia smulkintuvo neįrengtas paaukštinimas maišui padėti, kad darbuotojams, dirbantiems (duomenys neskelbtini), išvengti liemens daugkartinių priverstinių palenkimų didesniu kaip 60 laipsnių kampu.Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 str. 1 d. dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo. Atlikus tyrimą, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-02-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys teikia pagrindą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d. požymių.

Ieškovė nurodė šio nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes. Ji dirbo pamaininiu darbo grafiku, 2010 m. liepos 27 d. iš ryto, nuo 8 val. dirbo prie pjaustymo stalo, po to kai, darbas prie pjaustymo stalo pasibaigė, (duomenys neskelbtini)H. M. liepė jai eiti dirbti (duomenys neskelbtini)naikinti atraižas. Atraižos buvo maišuose. Atraižas ji ėmė iš maišų ir dėdavo jas į smulkintuvą. Kas nutiko toliau, neprisimena. Tą dieną buvo labai karšta. Pasak jos vyro A. L. (A. L.), kuris dirbo (duomenys neskelbtini), jis matė, kaip ji smulkino atraižas, pamatė, kaip ji griuvo tarp smulkintuvo ir smulkintuvo ventiliatoriaus. Kol vyras pribėgo, smulkintuvą išjungė V. A., kuris dirbo šalia. Kai atbėgo vyras ir darbotoja A. K., jie pamatė, kad aš guliu ant grindų, jai buvo stipriai sužalota ranka, buvo be sąmonės. Kadangi operacija buvo labai sudėtinga, truko ilgą laiką, norėdama atsidėkoti gydytojams, nupirko jiems dovaną už 500 litų, taip pat mokėjo seselėms po 50 Lt už parą. Reanimacijoje ji išbuvo dvi paras, po to ją perkėlė į bendrą palatą. Atsikelti ir vaikščioti ji negalėjo, ant rankos uždėjo langetę, pirštų ji visai nejuto. Ją reikėjo prižiūrėti ir maitinti, todėl vyras samdė slaugytojas ir joms mokėjo 100 Lt už parą, viso sumokėjo 400 Lt. Vyras važinėjo kiekvieną dieną pas ją į ligonine, kartais net du kartus per dieną. Iš (duomenys neskelbtini) į Lazdynus vienas nuvažiavimas kartu su maistu kainavo apie 100 Lt, viso benzinui bei maistui, gydymo priemonėms išleido apie 700 Lt. Po nelaimingo atsitikimo nuo streso jai paūmėjo ir išplito psoriazė, todėl važinėjo į dermatovenerologijos, odos ir veneros ligų kliniką adresu J. Kairūkščio g. 2 Vilnius, už kiekvieną vizitą mokėjo gydytojams 100 Lt, viso sumokėjo 300 Lt, benzinas kelionei taip pat kainavo apie 80 Lt. Psoriazei gydyti reikėjo pirkti daug tepalų ir kremų, nes jai išbėrė visą veidą ir kaklą, tepti reikėjo tris kartus per dieną. Apie du mėnesius ji naudojo „Daivobet“ tepalą, kurio vienos tūbelės kaina 95,55 Lt, vartojo kapsules „Neotigason“, vienos dėžutės kaina 110,56 Lt, kremą „Elidel“, kaina 72,70 Lt, tepalą „Celestoderm“, kurio kaina 15,50 Lt, kremą „Avene“, kaina 69 Lt, tepalą „Elosalic“, kaina 49,16 Lt, drėkinamąjį šampūną „Emolium“, jo kaina 36,92 Lt, kremą „Emolium“, jo kaina 23,72 Lt. Užsirašė pas neurologe L., kuri paskyrė magnetinį rezonansą, už kurį ji sumokėjo 180 Lt. Vyriausiasis neurologas pasakė, kad reikia laukti mažiausiai pusę metų, nes būna, kad nervai suauga. Po to važinėjo pas neurologę į mokamas konsultacijas, patikrinti, ar yra pakitimų, kiekvienas vizitas kainavo po 200 Lt, tam išleido 800 Lt. Kol jai buvo uždėta langetė, ji vaikščiojo į (duomenys neskelbtini) polikliniką į perrišimus. Nuėmus langetę ji rankos nejuto. Tris mėnesius vaikščiojo į mokamus masažus - 3 kartus po 10 masažų po 20 Lt, tam išleido 600 Lt. Gavo negalią, neteko 60% darbingumo. Padarius rankos nuotrauką, Greitosios pagalbos ligoninėje gydytojas pasakė, kad kaulai sugijo, reikia laukti kol nervas atgys, todėl vėl darė masažus - 5 kartus po 10 masažų, viso sumokėjo 1000 Lt. 2011 m. pavasarį (duomenys neskelbtini)direktorius pažadėjo jai priimti dirbti (duomenys neskelbtini). Ji lankė 2 mėnesius kursus, bet į darbą jos nepriėmė. Gydytojui jokių jutimų rankoje nenustačius, joje buvo paliktas metalas. Kiekvienas nuvažiavimas iš (duomenys neskelbtini)į Greitosios pagalbos ligoninę Lazdynuose kainavo apie 60 Lt. Nedarbingumo metu jai paskyrė reabilitaciją Antakalnio poliklinikoje. Reikėjo važinėti 14 dienų iš ryto, ji prašė pažįstamų ją nuvežti, jiems teko mokėti po 40 Lt. Viso sumokėjo 560 Lt. Ranką skaudėjo, naktimis negalėjo miegoti, pirko nuskausminamuosius vaistus - nemizilą, dolmolą, tam išleido apie 200 Lt. Vartoja juos iki šiol. Vartojo kalcegrano tabletes, viso 10 įpakavimų, išleido 220 Lt. Reikėjo pirkti palaikomuosius tvarsčius rankai. Iš karto vyras nupirko už 42 Lt, po to nupirko kitus, kurie kainavo 220 Lt, 86 Lt, 70 Lt. 2011 m. rudenį ji 2 kartus važiavo pas gydytojus konsultacijai, už kurias sumokėjo po 100 Lt. Jokių dokumentų patvirtinančių suteiktų gydymo paslaugų apmokėjimą ji neturi. Ligoninės gydytojams ir personalui mokėjo savo iniciatyva, už jų pastangas. Mano, kad tai yra suprantama, pateisinama ir neprieštarauja geros moralės principams. Atsižvelgiant į jos ligos pobūdį, trukmę jos nurodytos išlaidos yra pateisinamos, protingos ir turi būti atsakovo kompensuotos.

Nelaimingas atsitikimas ir jo pasekmės sukėlė jai didžiausią bei sunkiausią fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą; po nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė jos gyvenimas, jai sunku įveikti nuolatinį fizinį ir dvasinį skausmą, neviltį, nusivylimą ateitimi; išgyvenimai turėjo įtakos jos psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Dėl nervinės įtampos, patirto skausmo paūmėjo kiti susirgimai - po nelaimingo atsitikimo buvo gydoma dėl psoriazės, būklė nestabili iki šiol, todėl turi nuolat gydytis. Turi negalią, neteko 60 procentų darbingumo, tapo labai pažeidžiama, negali susikaupti, dirbti, pablogėjo sveikata, iki šiol neramiai miega, nuolat pravirksta, jaučiasi sutrikusi, jos gaunamos neįgalumo pensijos nepakanka net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Atsakovas ją atleido iš darbo, visiškai jai nepadėjo, neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą jo įmonėje. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Be to ji visiškai nebuvo atsakovo laiku ir tinkamai instruktuota dėl darbo pareigų atlikimo bei supažindinta su darbų saugą įmonėje reglamentuojančiais dokumentais, todėl laikytina, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas atsakovas, nes jis pažeidė įrenginių projektavimo ir eksploatavimo teisės norminių aktų reikalavimus bei nesiėmė priemonių darbų saugai darbovietėje organizuoti ir užtikrinti. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, tai reiškia, kad atsakovas yra atsakingas už jai padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastims ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str., darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Medikai jai diagnozavo abiejų dilbio kaulų distalinio galo lūžimą, trauminę kairės pusės kaklo šaknelių ir nervų neuropatiją, kairės rankos plegiją, neuropatinius skausmus. Ši trauma priskiriama prie sunkių. Jai padarytas sunkus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymas. Ji ilgai gydėsi, patyrė daug fizinio skausmo, tapo neįgali, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-09 išdavė jai neįgaliojo pažymėjimą (galioja iki 2013-11-08), iš kurio matyti, kad jai nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, tai sukėlė jai ir sukelia didžiulius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nevisavertiškumo jausmą, jai pasidarė sunku bendrauti su aplinkiniais. Po patirtos traumos pablogėjo jos galimybės susirasti gerai apmokamą darbą, negali pilnavertiškai savęs aptarnauti, atsirado neigiamų pasekmių bendraujant su aplinkiniais. Atsakovas visiškai neprisiėmė atsakomybės už įvykusį nelaimingą atsitikimą jo įmonėje. Atsižvelgiant į teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti svarus ir jai turi būti priteista iš atsakovo 70 000 Lt.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė Č. L., palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad po įvykio darbdavys jai sumokėjo 2000 Lt. Ji turi važinėti į ligoninę, kur patiria išlaidų, turi pirkti vaistus nuo nervų, moka už masažus, viskas ilgai užtrunka. Čekių ji neišsaugojo. Važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į ligoninę, kol ji gulėjo ligoninėje, pas ją 10 dienų kasdien atvažiuodavo, kelionė kainuoja 50 Lt. 14 dienų jai buvo paskirta reabilitacija Antakalnio poliklinikoje. Važinėti reikėjo kasdien. Mokėjo už vaistus, tepalus. Nuo streso susirgo psoriaze, kuriai tepalai brangiai kainuoja. Nemokami būna tik 5 masažai, jai buvo iš viso atlikta apie 40 masažų. Darbdavio sumokėtus 2000 Lt galima įskaičiuoti į 7000 Lt žalą. Todėl prašo 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Prašo neturtinės žalos 70000 Lt, nes patyrė traumą ir pasekmes jaus visam gyvenimui, jai nustatytas nedarbingumo lygis, ji turi mažą dukrą, tačiau negalės dirbti. Ji nepamena, kaip viskas įvyko, bet specialiai neįkišo rankos į smulkintuvą. Ta dieną ji dirbo nuo 11 val. ryto iki įvykio 13.40 val. (duomenys neskelbtini). Po įvykio viskas bendrovėje buvo pakeista, dabar niekas iš moterų nedirba. Iki tol tokio įvykio bendrovėje nebuvo. Nukritusi ji prarado sąmonę, kai jau ranka buvo įkišta į smulkintuvą. Atraižas ji metė į smulkintuvą ir ranką įtraukė. Tą dieną buvo labai karšta. Tik po 4 dienų ligoninėje atsibudo. Įvykio ji neprisimena. Atsakovas kvietė ją dirbti (duomenys neskelbtini), ji mokėsi 2 mėnesius, bet jai sunku būtų dirbti su viena ranka. Dabar ji negali atlikti namų ruošos darbų, vartoja vaistus, sutriko miegas, prasta nuotaika, nuolat turi prašyti pagalbos. Vanduo šulinyje, reikia prinešti malkų, vyras dirba visą dieną. 2 mėnesius lankėsi pas psichiatrą, nes ji labai išgyvena dėl traumos ir teismų, dienomis skauda ranką. Gydytojo nurodymu pastoviai geria vaistus nuo depresijos. Pažymėjo, kad darbų saugos instruktažą pasirašė jau po gulėjimo ligoninėje atgaline data, kai direktorius atvažiavo pas ją į namus. Ji sutinka, kad dėl įvykio atsakomybė mišri. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovė adv. S. Radionova teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai siūlo 25000 Lt žalai atlyginti, tačiau esant tokioms pasekmėms tai neatitiktų teismų praktikos, turėtų atlyginti bent 40000 Lt. Ieškovei nustatyti sunkūs sveikatos sutrikimai, kurių atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Nepritaria, kad dėl atsitikimo šalių atsakomybė mišri, nes tai prieštarauja bylos aplinkybėms. Prokuratūros nutarimas neturi prejudicinės galios, pirmenybė teiktina Darbo inspekcijos išvadai. Atsitikimo priežastys – nepakankama kontrolė, neįvertinta rizika dėl šilumos, netinkamas darbo vietos įrengimas, pažeistos darbo saugos normos. Darbo inspekcija nenustatė jokios mišrios kaltės. Mišri kaltė turi reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį. Č. L. tą dieną dirbo darbo sutartimi nesulygtą darbą, ji buvo (duomenys neskelbtini) ir dirbti (duomenys neskelbtini)jai nepriklausė. Buvo labai karšta. Ieškovė liko neįgali, pagal sužalojimo mastą jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ji turi negalią, neteko 60 proc. darbingumo. Ieškovei priteistinas žalos atlyginimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsakovas (duomenys neskelbtini)atsiliepime į ieškinį (b. l. 64-66) su ieškiniu sutiko iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta „kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2010-07-27 yra mišri nukentėjusiosios Č. L. ir darbdavio (duomenys neskelbtini)atsakomybė“. (duomenys neskelbtini)pripažįsta, kad jai tenka dalis atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo ir sutinka atlyginti turėtas išlaidas, taip pat neturtinę žalą. Bet ieškovės reikalaujamos sumos yra atsakovui per didelės. Netekus Č. L. 60 % darbingumo ir esant mišriai atsakomybei dėl nelaimingo atsitikimo jai priteistina suma gali būti iki 20 000 Lt, priešingu atveju tai prieštaraus suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Būtina pažymėti, kad (duomenys neskelbtini)2011-04-08 suteikė materialinę pašalpą 2504 Lt, atskaičius mokesčius į nukentėjusiosios Č. L. sąskaitą buvo pervesta 2000,54 Lt. Priteisti ieškovei 7004 Lt sumą turtinei žalai atlyginti teisinio pagrindo nėra. Sutinka apmokėti išlaidas patvirtintas rašytiniais įrodymais - 200,38 Lt. Bendrovė turi kreditorinį įsiskolinimą- 1188201 Lt ir debitorinį įsiskolinimą 936094 Lt. Dėl susidariusių skolų (duomenys neskelbtini)turtinė padėtis labai bloga, todėl išmokėti iškarto priteistus pinigus ieškovei nėra galimybės. Prašo priteistą sumą išdėstyti per 10 mė­nesių. Priešingu atveju bendrovė bankrutuos ir be darbo liks 23 bendrovės (duomenys neskelbtini)darbuotojai. Ieškinį prašo tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išdėstyti mokėjimą per 10 mėnesių mokant po 2000 Lt kas mėnesį, priteisti ieškovei 200,38 Lt turtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini)atstovas H. O. paaiškino, kad rankos įkišti į smulkintuvą neįmanoma. Jis sutinka sumokėti 25000 Lt žalos, nes įmonė negali daugiau mokėti. Dėl turtinės žalos nėra įrodymų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad buvo mišri kaltė. Kaip nurodė Darbo inspekcija padarius pakilimą darbo vietoje būtų dar blogiau. Buvo karšta, ieškovė užkibo už įrangos ir susižalojo ranką. Ji dirbo savo darbą. Ieškovei sumokėjo daugiau nei 2000 Lt tik neįformino.Atsakovas iš esmės sutinka su 5000 litų turtine žala.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė adv. T. Benetė nurodė, kad atsakovas sutinka su transporto išlaidomis, pažymi, kad ieškovei buvo išmokėta 2000 Lt pašalpa. Iš dalies sutinka su pateiktu ieškiniu. Direktorius kiek galėjo, tiek padėjo ieškovei. Darbo inspekcija nekonstatavo, kad ieškovė dirbo ne savo pareigose. Žaizda buvo pažastyje, o ne plaštakoje, nes giliai įkišo ranką į smulkintuvą. Prokuratūroje buvo įvertinta Darbo inspekcijos išvada, apklausti liudytojai ir nutarta, kad atsakomybė abipusė, todėl ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Atsakovas pripažįsta turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos reikia atsižvelgti į darbdavio turtinę padėtį, žalos dydį, kaltę, pasekmes. Sutinka atlyginti 20000 Lt neturtinės žalos ir 5000 Lt turtinės.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirbo anksčiau kartu su ieškove. Tą dieną dirbo kartu, įranga buvo netvarkinga, nebuvo grotelių. Malūno išjungimas už 3 metrų. Po įvykio sekančią dieną pakeitė smulkintuvą, įrengtos grotelės, išjungimas, kad būtų galima pasiekti. Tai buvo padaryta iki atvažiuojant darbo inspekcijai. Darbo saugos instrukciją ieškovė pasirašė jau po įvykio prašant direktoriui, jis žadėjo padėti pinigais. Jis nebuvo apklaustas policijos. Kai policija buvo atvykusi, kalbėjo tik su direktoriumi. Darbo inspekcija klausė kaip įvyko įvykis, o ne kaip atrodė malūnas. Ieškovė pasirašė darbo saugos žurnale kai ją priėmė į darbą ir kai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų. Patyrė kelionės išlaidas kai vyko į ligoninę, lankė ir po du kartus per dieną, vežė vaistų, maisto. Benzinas kainavo 50-70 Lt kai reikėjo važiuoti į Lazdynų ligoninę. Pirko maistą – dienai po 40 Lt. Daug reikėjo pinigų masažams (per mėnesį 10 masažų po 40 Lt) ir kai prasidėjo psoriazė. Ieškovė ne nuolat dirbo (duomenys neskelbtini), ji neturėjo ten dirbti. Dirbo ten 1,5 val. be pertraukos. Ieškovė jaučiasi blogai likusi neįgali.

Liudytoja A. Č. parodė, kad yra ieškovės mama. Per 2,5 metus buvo labai daug išlaidų. Po įvykio ji 4 dienas buvo be sąmonės. Ji pas ją kasdien po porą kartų važinėjo į ligoninę. Ieškovė turi 3 metų vaiką, kad kas su juo pabūtų turėjo samdyti slaugę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius vadovaujantis „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų“, patvirtintų LR Vyriausybės, 2004-09-02 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimais, ištyrė sunkaus nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2010-07-27 (duomenys neskelbtini) Č. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-42). 2010-08-27 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Č. L. 2005-09-26 leista dirbti (duomenys neskelbtini), neatliktas periodinis sveikatos tikrinimas. Ji buvo apmokyta (duomenys neskelbtini)darbo 2005-09-28, 2010-06-10 instruktuota pagal (duomenys neskelbtini)darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nustatyta, kad Č. L. atestuoti eksploatuoti potencialiai pavojingus įrenginius nereikėjo. Nustatyta, kad 2010-07-27 11.30 val. (duomenys neskelbtini)Č. L. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Ji atsitempė maišus su putplasčio atraižomis (maišo svoris 3-10 kg) ir atraižas iš maišų metė į smulkintuvą. Maišai buvo padėti ant grindų. Paimant atraižas iš maišų reikėjo nuolat lenktis. Pagal (duomenys neskelbtini) H. O., nukentėjusios Č. L., (duomenys neskelbtini) A. L. paaiškinimus 2010 m. liepos 27 d. gamybinėse patalpose buvo labai karšta: virš 30 laipsnių karščio. (duomenys neskelbtini)Č. L. pasilenkusi ėmė atraižas iš maišo ir metė į smulkintuvą. Apie 14.30 val. ji nugriuvo šalia smulkintuvo ant įrangos dalių ir susižeidė. Nukentėjusiajai Č. L. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: (duomenys neskelbtini)darbo vietoje neįvertinta profesinė rizika dėl šiluminės aplinkos poveikio (esant karščiams), ergonominių veiksnių rizika ir nenumatytos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės, pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin. 2003, Nr. 70-3170) 19 str. 2 d. 1 p., 4 p., 23 p.; neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini)pasitikrintų sveikatą - pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 1 d.; 2. Netinkamas darbo vietos įrengimas: atraižų smulkintuvo darbo vietoje šalia smulkintuvo neįrengtas paaukštinimas maišui padėti, kad darbuotojams, dirbantiems (duomenys neskelbtini), išvengti liemens daugkartinių priverstinių palenkimų didesniu kaip 60 laipsnių kampu, pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 14 str. 1 d. (b. l. 12-13).

2010-08-04 pažymoje apie traumos sunkumą pažymėta, kad į VGPUL I ortopedijos skyrių atgabenta nukentėjusioji Č. L. 2010-07-27 ir jai nustatytas dilbio kaulų lūžis, pažasties sr. žaizda, nurodytoji trauma priskiriama prie sunkių (b. l. 14).

Č. L. 2010-08-16 Valstybinei darbo inspekcijai pateikė paaiškinimą, kad 2010-07-27 dirbo (duomenys neskelbtini), buvo karšta. Kas nutiko ji neprisimena, atsibudo ligoninėje po operacijos. 2010-08-25 papildomai nurodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini)ji atsitempia maišą su atraižomis, kuris sveria nuo 3 iki 10 kg. Per darbo dieną sumala apie 40 maišų. 2010-07-27 (duomenys neskelbtini)dirbo nuo 11.30, iškrovė apie 10 maišų. Dirbant reikia lenktis. Tą dieną buvo karšta – virš 30 laipsnių karčio. Ji nugriuvusi prarado pusiausvyrą. Ji buvo aprūpinta apsauginėmis darbo priemonėmis, apsaugine avalyne. Nelaimingo atsitikimo dieną avėjo guminėmis šlepetėmis. Mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, nes buvo labai karšta, dirbant pastoviai reikia lankstytis (b. l. 15-16).

2010-08-25 H. O. (H. O.), (duomenys neskelbtini)direktorius paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo dieną ceche buvo apie 30 laipsnių karščio. Mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl karščio, nuovargio ir skubėjimo (b. l. 17).

2010-08-25 (duomenys neskelbtini)A. L. (A. L.) paaiškino, kad 2010-07-20 Č. L. nuo 11.30 val. dirbo (duomenys neskelbtini), į smulkintuvą metė polistirolo atraižas iš maišų. Apie 13.30 val. ji neišlaikė pusiausvyros ir parkrito ant žemės tarp ventiliatoriaus ir smulkintuvo. Patalpose tą dieną buvo apie 30 laipsnių karščio, mano, kad dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas (b. l. 20-21).

Darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini)ir Č. Č. buvo sudaryta 2005-09-28, neterminuotai priimant ją į darbą (duomenys neskelbtini). Sutartimi Č. Č. įsipareigoja laikytis darbo drausmės, patvirtina, kad susipažino su vidaus darbo taisyklėmis (b. l. 24). (duomenys neskelbtini)2009-11-18 įsakymu patvirtinta, kad nuo 2010-0104 I pamaina netunka nuo 6 val. iki 14.30 val., pietų pertrauka 10 – 10.30 val. (b. l. 25). 2005-04-26 nustatyta, kad Č. Č. gali dirbti (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad 2005-09-28 instruktuota Č. Č. (b. l. 30-31). Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad Č. L. buvo instruktuota 2010-06-10 (b. l. 32-33).

(duomenys neskelbtini)2005 m. patvirtintos (duomenys neskelbtini)saugos ir sveikatos instrukcija, kurioje numatyta: 1.1. (duomenys neskelbtini), pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė atsakomybė, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir padarinius.... 1.4 (duomenys neskelbtini) turi teisę: 1.4.1 reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis; 1.4.2. sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai pavojingus ir kenksmingus veiksnius; 1.4.3. susipažinti su sveikatos tikrinimo rezultatais. Jei su jais nesutinka, sveikatą pasitikrinti pakartotinai; 1.4.4. tartis su darbdaviu (tam įgalioti darbuotojų atstovą) dėl darbo sąlygų gerinimo; 1.4.5. atsisakyti dirbti, kai kyla pavojus sveikatai ir gyvybei; 1.4.6. įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų; 1.4.7. iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, darbdavį, valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją....2.1. Pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai (duomenys neskelbtini)darbo vietoje: 2.1.1. pavojus susižeisti mechanizmų aštriomis briaunomis; 2.1.2. elektros srovė; 2.1.3. triukšmas; 2.1.4. nepakankamas darbo vietos apšvietimas; 2.1.5. netvarkingas darbo įrenginys. 2.2. (duomenys neskelbtini)darbo vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85 dB(A), oro užterštumas - higienos normose nurodytų dydžiu. Apsisaugojimui nuo triukšmo būtina naudoti antifonus arba mažinti triukšmo veikimo laiką, nuo garų, dujų ir dulkių -respiratorių, dujokaukę. ...4.1. (duomenys neskelbtini) privalo: 4.1.1. darbo vietą aplink aparatą palaikyti tvarkingą; 4.1.2. prie įrenginio neprileisti pašalinių asmenų. 4.2. (duomenys neskelbtini)kai dirba įrenginys draudžiama: 4.2.1. valyti, tepti, ardyti ar reguliuoti jo mazgus; 4.2.2. palikti smulkinimo įrenginį be priežiūros; 4.2.3. dirbti su netvarkingu įrenginiu; 4.2.4. atidarinėti elektros spintas bei pultą, atlikinėti bet kokį elektrinės dalies remontą; 4.2.5. tęsti darbą pastebėjus kokį nors gedimą. 4.3. Atliekant valymo ar remonto darbus aparatą atjungti nuo elektros srovės tinklo ir uždėti lentelę „NEJUNGTI - DIRBA ŽMONĖS!“ 4.4. Įjungiant įrenginį pirma įjungiamas smulkintuvo ventiliatorius po to smulkintuvas. 4.5. Atidžiai sekti, jog su smulkinamomis putų polistireno atliekomis į smulkintuvą nepatektų jokie kiti pašaliniai daiktai ar medžiagos. 4.7. Į smulkintuvo angą atraižas mesti rankomis. Negalima, tam naudoti kastuvo, maišo ar kartonines dėžės. Į smulkintuvo angą negalima kišti nieko, išskyrus putų polistireno atraižas. 4.8. Jei darbo metu smulkintuvo angoje užstringa smulkinamos atliekos, būtina išjungti smulkintuvą ir jam pilnai sustojus išvalyti padavimo angą. Įjungus smulkintuvą darbą tęsti toliau....(b. l. 34-39). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kaip įrengta atraižų smulkintojo darbo vieta ir koks yra bunkeris,į kurį buvo įtraukta ieškovės ranka (b. l. 40-41).

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe Č. L. buvo nedarbinga nuo 2010-07-27 iki 2010-08-26. Nuo 2011-11-09 iki 2013-11-08 jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatyta 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 42-43). Išrašais iš medicininių dokumentų patvirtinta, kad Č. L. dėl traumos darbe 2010-07-27 gydyta VGPUL 2010.07.27- 08.02, atlikta operacija dėl k. dilbio kaulų lūžimo (osteosintezė), k. pažasties srities žaizdos. Nustatyta diagnozė - abiejų dilbio kaulų distalinio galo lūžimas (2010-07-27); trauminė k. pusės kaklo šaknelių ir nervų neuropatija, k. rankos plegija, neuropatiniai skausmai. Taikytos reabilitacinės priemonės. Išliko k. rankos elegija, jutimo sutrikimai, apsitarnavimo funkcija sutrikusi (b. l. 44).

Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinėje ligoninėje nustatyta, kad Č. L. skundžiasi silpna k. ranka po buvusio traumos 2010-07-27, kada ranka buvo įtraukta į smulkintuvą, ligonė prarado sąmonę, operuota dėl dilbių lūžių bei gausių žaizdų k. pažasties srityje. Beveik nėra judesių, nei proksimalinėj, nei distalinėj rankos dalyje, jutimai išlikę. Nustatyta, kad Č. L. padarytas grubus aksoninio tipo k. rankos nervų pakenkimas - dėl galimo pakenkimo pl. Braehialis sin ar šakneliniame lygyje - Šaknelių nutraukimas. Ligonei operacinio gydymo nereikia, tikslinga reabilitacija, pakartotina ENMG po 2-3 mėn., galima neurochirurgo konsultacija po pusės metų. Jai nustatytas daugybinis kairės rankos nervų pakenkimas aksonopatinio tipo dėl cervikalinės dalies šaknelių patologijos, teigiamos dinamikos nėra. 2011-06-13 Č. L. skundėsi, kad prieš 11 mėnesių patyrė traumą darbe, liko kairės rankos periferinė parezė dėl cervikalinių šaknelių išrovimo, negerėja, stiprių neuropatinių skausmų nėra. Nustatyta, kad jai padarytas daugybinis kairės rankos nervų pakenkimas dėl trauminio cervikalinių šaknelių išrovimo, teigiamos dinamikos nėra (b. l. 46-48, 51).

Žemesnės instancijos teismas

Č. L. sumokėjo 180 Lt už MRT tyrimą, 20,38 Lt už skaitmeninę rentgenogramą (b. l. 53-54). Teismui pateikti ir vaistų įsigijimo kvitai, patvirtinantys, kad Č. L. dėl patirto nelaimingo atsitikimo įsigijo vaistų už 240,61 Lt (b. l. 99-101). Č. L. dėl trauminės kairės pusės kaklo šaknelių ir rankos nervų neuropatijos, kairės rankos elegijos, neuropatinių skausmų 2012-09-26, 2012-11-05 paskirti vaistai ir tyrimai (b. l. 102-103). 2010-10-12 – 2010-11-02 Č. L. atlikta ambulatorinė reabilitacija, 2010-07-27 – 2010-08-02 gydyta stacionare, 2010-07-27 atlikta operacija (b. l. 104-106). 2013-02-22 Č. L. nustatyta vidutinio sunkumon depresijos epizodas be psichozės simptomų, ji pirko vaistus už 18,71 Lt, 27,44 Lt (b. l. 117-118).

Ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2011-02-09 priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo, kuriame nustatė, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtos gamybinės patalpos, (duomenys neskelbtini)gamybinėse patalpose. Nukentėjusioji Č. L. 2010-08-24 apklausos metu parodė, kad nuo 2005 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini).Ji buvo apmokyta dirbti prie visų įrengimų, esančių jų gamykloje. Kiek ji prisimena jai buvo išaiškintos darbų saugos taisyklės. Ji pasirašė žurnale, kad yra apmokyta bei supažindinta su saugos instrukcijomis ir privalėjo jų laikytis. Ji dirbo pamaininį darbą. 2010-07-27 ji dirbo nuo 6 val. ir turėjo dirbti iki 14.30 val. Apie 13 val. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Lauke buvo labai karšta ir cecho patalpoje taip pat buvo tvanku. Ji buvo sveika, blaivi, savijauta buvo gera, tik buvo karšta. Jos darbas tuo metu buvo toks, kad ji iš maišų išimdavo putų polistirolo likučius ir juos dėdavo į smulkintuvą. Kadangi buvo karšta ji vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Drabužiai dirbti jai netrukdė. (duomenys neskelbtini)ji stovėjo viena, kiti darbuotojai buvo patalpoje, bet prie savo įrenginių. Ji tiksliai neprisimena kas su ja atsitiko. Galimai jos ranka pateko į įrengimą ir nuo skausmo ji prarado sąmonę. Ji nieko neprisimena, tik po 4 parų atgavo sąmonę Lazdynų greitosios medicinos pagalbos ligoninėje. Dėl ko įvyko šis nelaimingas atsitikimas ji nurodyti negali. Ji nieko nekaltina, niekam pretenzijų neturi. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad pažasties srities žaizda galėjo gautis griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką (bukabriaunį) paviršių; dilbio lūžis galėjo gautis griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Č. L. buvo apmokyta dirbti savo darbe. Ji buvo instruktuota dėl darbų saugos ir sveikatos, buvo supažindinta su atraižų (duomenys neskelbtini)saugos ir sveikatos instrukcija. Šis faktas yra užfiksuotas bei patvirtintas jos parašais darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale 2005-09-28; 2009-10-05; 2010-06-10. Jis turi darbo saugos pažymėjimą ir už darbo saugą įmonėje jis yra asmeniškai atsakingas. Visi įmonės darbuotojai supažindinti su saugos instrukcijomis bei taisyklėmis. Papildomai jos sveikatos būklės niekas netikrino, nes nebuvo nusiskundimų. Į klausimą ar jų įmonėje buvo laikomasi taisyklių jog „darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko atsakė, jog jis žinojo, kad pagal numatytas taisykles darbuotojų sveikatos tikrinimas tūri būti atliekamas kas 2 metus. Jis nuolat savo darbuotojams sakė, kad jie privalo pasitikrinti savo sveikatą. Į klausimus kaip įmonėje, t. y. (duomenys neskelbtini) darbo vietoje, buvo įvertinta rizika dėl šiluminės aplinkos poveikio darbuotojams ir ar buvo numatytos rizikos šalinimo bei mažinimo priemonės atsakė, kad darbo vietoje (duomenys neskelbtini), buvo numatytos spec. priemonės- ausinės, nes labai triukšmingas įrengimas, kitų priemonių numatyta nebuvo. Gamybos ceche yra įrengtas bendras galingas vėdinimo įrengimas ir papildomai įrengti vėdinimo įrengimai prie šilumą skleidžiančių įrengimų. Smulkintuvas nėra šilumą skleidžiantis įrenginys, todėl šalia jo papildomų vėdinimo įrengimų nebuvo. Įvykio dieną lauke buvo virš 30 laipsnių karščio, todėl gamybos ceche buvo dar šilčiau. Į klausimą ar tinkamai buvo įrengta (duomenys neskelbtini)darbo vieta, taip, kad dirbantieji (duomenys neskelbtini)išvengtų liemens daugkartinių priverstinių palenkimų didesniu kaip 60 laipsnių kampu atsakė jog šis reikalavimas yra netinkamas (duomenys neskelbtini)darbo vietai kadangi maišai su polistirolo likučiais kol yra pilni būna aukšti, t. y. nuo 1,2 m. iki 1,5 m., statyti juos ant pakilimo yra pavojinga darbuotojams. Išvengti liemens daugkartinių priverstinių pasilenkimų didesniu kaip 60 laipsnių kampu nėra galimybės. Šis klausimas buvo aptariamas su darbuotojais ir buvo svarstomas ir anksčiau. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2011-01-04 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (10) nurodė, kad nustatyti 2010-07-27 (duomenys neskelbtini)gamybinėse patalpose įvykusio nelaimingo atsitikimo techninių ir organizacinių priežasčių pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima. Iš darbuotojų instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo lapo matyti, kad 2010-06-10 Č. L., kaip įrangos (duomenys neskelbtini), instruktavimas darbo vietoje buvo atliktas, ją instruktavo H. O.. Šio instruktavimo faktas patvirtintas instruktuojančiojo ir instruktuoto darbuotojų parašais. Minėto instruktavimo metu Č. L. buvo instruktuota pagal 4 instrukcijas, kuriomis pagal tyrimo medžiagą turėjo būti nagrinėjamu atveju vadovaujamasi. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2010-07-27 apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini)gamybinėse patalpose yra mišri nukentėjusiosios Č. L. ir darbdavio (duomenys neskelbtini)kaltė. Nukentėjusioji Č. L. 2010-08-24 apklausos metu parodė, kad 2010-07-27 ji dirbo nuo 6 val. ir turėjo dirbti iki 14.30 val. Apie 13 val. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek ji prisimena lauke buvo labai karšta ir cecho patalpoje taip pat buvo tvanku. Ji buvo sveika, blaivi, savijauta buvo gera. Jai tik buvo karšta. Jos darbas tuo metu buvo toks, kad ji iš maišų išimdavo putų polistirolo likučius ir juos dėjo į smulkintuvą. Galimai jos ranka pateko į įrengimą ir nuo skausmo ji prarado sąmonę. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad ant veikiančio (duomenys neskelbtini)nukentėjusioji nugriuvo dėl pablogėjusios sveikatos, nėra duomenų, jog nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivi, labiau tikėtina versija, kad jai pažeidus (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini) 4.8 p., kuriame numatyta, kad jeigu darbo metu smulkintuvo angoje užstringa smulkinamos atliekos, būtina išjungti smulkintuvą ir jam pilnai sustojus išvalyti padavimo angą bei įjungus smulkintuvą darbą tęsti toliau, bei minėtos instrukcijos 4.7 p. jog į smulkintuvo angą negalima kišti nieko, išskyrus putų polistireno atraižas, jos ranka dėl neatsargumo pateko į smulkintuvą ir ją sužalojo. Darbdavio (duomenys neskelbtini)kaltė būtų ta, kad darbo vietoje nebuvo smulkintuvo naudojimosi rašytinės instrukcijos, kad ceche buvo labai karšta, kad darbdavys neužtikrino, kad darbuotojai pasitikrintų sveikatą ir tuo darbdavys dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo: (duomenys neskelbtini) darbo vietoje neįvertintos profesinės rizikos dėl šiluminės aplinkos poveikio; ergonominių veiksmų rizikos ir nenumatytos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p, kuris numato, kad darbdavys organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą. Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 p., numato, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) 23 p. įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina rizikos Šalinimo ir mažinimo priemonių planą. Darbdavys taip pat neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini)Č. L. pasitikrintų sveikatą ir tuo buvo pažeistas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 1 d., kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja kaip laikomasi šio grafiko. Darbdavys kaltas ir dėl netinkamo darbo vietos įrengimo; (duomenys neskelbtini)darbo vietoje šalia smulkintuvo neįrengto paaukštinimo maišui padėti, kad darbuotojams, dirbantiems (duomenys neskelbtini) išvengti liemens daugkartinių priverstinių palenkimų didesniu kaip 60 laipsnių kampu, ir tuo buvo pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d., kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, kad įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės, ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 1 p. „Liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai: ribinė vertė - pasilenkimo kampas ne didesnis kaip 60 laipsnių“. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatyta mišri darbuotojo ir darbdavio kaltė, todėl minėtas nelaimingas atsitikimas darbe turėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu ir nukentėjusioji gali kreiptis į (duomenys neskelbtini)dėl išmokos gavimo, o ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių (b. l. 56-61).

(duomenys neskelbtini)pateikta 2012-06-18 pažyma patvirtina, kad 2011 m. kovo mėn. Č. L. buvo dėl traumos paskaičiuota 2504 Lt materialinė pašalpa. Atskaičius mokesčius Č. L. pervesta 2000.54 Lt pašalpa (b. l. 67-68).

Iš pateiktų (duomenys neskelbtini)balansų matyti, kad 2009 m. bendrovė už praėjusius finansinius metus turi 2229430 Lt, už finansinius metus – 1931801 Lt nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, grynasis pelnas: praėjusiais finansiniais metais – 152410, finansiniai metai - 136449 Lt; 2010 m. bendrovė už praėjusius finansinius metus turi 1931801 Lt, už finansinius metus – 2106212 Lt nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, grynasis pelnas: praėjusiais finansiniais metais – 136449, finansiniai metai - 263742 Lt. Bendrovei priklauso 54383 Lt piniginių lėšų (b. l. 69-73). Pagal 2011 m. (duomenys neskelbtini)balansą 2011 m. bendrovė už praėjusius finansinius metus turi 1931801 Lt, už finansinius metus – 1430063 Lt nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, grynasis pelnas: praėjusiais finansiniais metais – 136449, finansiniai metai - 6793 Lt.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir kiti patirti realūs nuostoliai (tiesioginė žala). Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala (jos dydis) nėra preziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Ieškovė pateikė kvitus, kad pirko vaistų, atliko tyrimus, turėjo važiuoti į ligoninę ir polikliniką gydymui, reabilitacijai, masažams. Ieškovė dėl ilgo laiko tarpo nuo nelaimingo atsitikimo neišsaugojo visų jos patirtas išlaidas patvirtinančiu dokumentų. Atsakovas sumokėjo ieškovei 2000 Lt pašalpą po nelaimingo atsitikimo, todėl ieškovė sutiko sumažinti savo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iki 5000 Lt. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, kokias pasekmes patyrė ieškovė po nelaimingo atsitikimo,atsakovas neginčija turtinės žalos dydžio,todėl laikytinas,kaip pagrįstas ir įrodytas ieškovės nurodytas turtinės žalos dydis.Tokiu būdu nesant ginčo dėl turtinės žalos, ieškovei priteistina 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, jei įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2d., CK 6.250 str. 2d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. 2 d. nurodyti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 ir kt.). Be to, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–540/2006).

Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu (prima facie) ir aplinkybės, nurodytos šiame dokumente, pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju 2010-08-27 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas), bei jame nustatytos ir įvardintos įvykusio 2010-07-27 11.30 val. nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo Č. L., dirbusi (duomenys neskelbtini), aplinkybės ir priežastys (kurios išsamiai nurodytos aukščiau), nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Todėl teismas laiko,kad įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalota Č. L. įvyko atsakovui neįgyvendinus visų būtinų sąlygų, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas.

Ieškovė neįrodė,kad darbdavys jos nesupažindino su darbo saugos taisyklėmis darbe pasirašytinai,nes remtis jos ir jos vyro parodymais objektyvaus pagrindo nėra.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (2010-06-01 – 2010-12-17 redakcija, galiojusi 2010-07-27 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu) 3 str. 1-2 d. nustatė, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus; darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai; 11 str. 1 d. nustatė, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis; 14 str. 1, 3 d., apibrėžė, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės; darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais; 43 str. 2 d. nustatė, kad mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai; 46 str., 4 d. nustatė, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka; taip pat darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privalėjo vykdyti ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbdaviui tinkamai neįvertinus galimos rizikos dėl aplinkos temperatūros darbe. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nuo 2005 m. Č. L. nebuvo atliktas sveikatos patikrinimas, ji pati teigia, pasirašiusi darbo saugos žurnale po nelaimingo atsitikimo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad šalių kaltė dėl šio nelaimingo atsitikimo yra mišri.Teismas turi pagrindą remtis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis įvykio aplinkybėmis.

Teismas pagal pačios ieškovės paaiškinimą(„atraižas į smulkintuvą mečiau ir įtraukė ranką“,b.l.122,antra pusė) ir pateiktas į bylą fotonuotraukas(b.l.40,41),bei duomenis apie tai,kad iki to ir po to jokių panašių traumų atvejų nebūta mato,kad nelaimingas atsitikimas darbe negalėjo atsitikti be pačios ieškovės neatsargių veiksmų,nes norint įkišti ranką į smulkintuvą(kad ranka „pakliūtų“ į smulkintuvą) būtinas tiesioginis tokio veiksmo atlikimas,t.y.rankos įkišimas giliai į smulkintuvo bunkerį pačiu darbuotoju,kas yra nebūtina,kad įmesti saugiai atraižas,kas ir buvo ieškovės darbo funkcijos.Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimą,kad ji neatsimena kaip jos ranka pateko į bunkerį,nes prielaidų visiškai netekti ieškovei sąmonės iki nelaimingo atsitikimo darbe nėra nustatyta.

Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad nagrinėjamu atveju dėl įvykusio nelaimingo įvykio yra kaltos abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas, t. y. mišri abiejų šalių kaltė (CK 6.282 str.). Teismo nuomone, įvertinus įvykusio nelaimingo įvykio priežastis, pasekmes, ieškovės netekto darbingumo lygį (neteko 60 proc. darbingumo), bendrą ieškovės sveikatos būklę, jog ieškovė vis dar jaučia nelaimingo atsitikimo pasekmes ir jų nepavyks visiškai pašalinti ateityje, į šalių mišrios kaltės proporciją,į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į teismų praktiką, atsakovo turtinę padėtį, yra tikslinga ieškovei iš atsakovo priteisti 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K–3–540/2006) (CK 1.5, 6.250, 6.282 str. str.).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (LR CPK 284 str. 1 d.). Atsižvelgiant į atsakovo atstovo nurodytus motyvus, mokėtino žalos atlyginimo dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašymas tenkintinas, žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 3000 Lt, kadangi tokiu atveju atsakovas nebus ekonomiškai žlugdomas (CK 1.5 str.).

Šalys pateikė duomenis apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kad ieškovė patyrė 1000 Lt, o atsakovas patyrė 2600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei priteistina 420 Lt, atsakovui 1568 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovas už ieškinio padavimą tokio pobūdžio bylose yra atleistas nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 46 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 83, 88, 93,96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260-270 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Č. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 25000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimui, 420 Lt(keturis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą (duomenys neskelbtini)kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Č. L. mokėti po 3000 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Č. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1568 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius