- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 3K-3-28/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05706-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas, Birutė Janavičiūtė, Egidijus Laužikas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Magna Charta“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Magna Charta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Magna Charta“ skundą dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais; suinteresuoti asmenys – antstolė D. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Namučiai“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų (turto pardavimo iš varžytynių) vykdomojoje byloje atlikimą, kai teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas, taip pat nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą panaikinimo iki bankroto bylos iškėlimo atliktiems vykdymo veiksmams padarinius, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. balandžio 28 d. išdavė suinteresuotam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (toliau – ir išieškotojas) vykdomąjį dokumentą 759 252,76 Lt skolai ir palūkanoms iš suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ (toliau – ir skolininkas) išieškoti.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. (toliau – ir antstolė D. M.), vykdydama pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2010 m. kovo 3 d. suorganizavo priverstinį skolininko nekilnojamojo turto - 233,75 kv. m kavinės patalpų, pažymėtų plane žymomis R-10, R-l l, R-12, R-14, R-17, R-18, R-19, R-20, R-21 nuo 1-9 iki 1-18, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių. Varžytynes laimėjo pareiškėjas UAB „Magna Charta“ (toliau – pareiškėjas), 2010 m. kovo 4 d. už nupirktą turtą jis sumokėjo pavedimu per banką. Po varžytynių, rengdama vykdomąją bylą teismui, antstolė D. M. nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Namučiai“ yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, taip pat kad yra pateiktas pareiškimas iškelti šiai įmonei bankroto bylą. Antstolė D. M., remdamasi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. kovo 4 d. patvarkymu panaikino turto pardavimo iš varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės D. M. 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo ir patvirtinti 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad antstolė pagrįstai panaikino turto pardavimo iš varžytynių aktą ir sustabdė skolininko turto realizavimą dėl to, jog dar iki varžytynių pradžios Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas iškelti suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ bankroto bylą ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį iškelti suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ bankroto bylą ir 2010 m. vasario 24 d. nutartį taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones; atsisakė suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ iškelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. gegužės 6 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas yra vykdomosios bylos sustabdymo, bet ne turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo pagrindas. Kadangi teismo nutartys, kuriomis suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ buvo iškelta bankroto byla ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintos, tai, pareiškėjo nuomone, pripažintina, kad 2010 m. kovo 3 d. ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino: panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį; tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės D. M. 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo; pripažino 2010 m. kovo 3 d. varžytynes dėl suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ nekilnojamojo turto pardavimo įvykusiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuri neapskųsta aukštesnės instancijos teismui, panaikinta Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis iškelti suinteresuotam asmeniui UAB „Namučiai“ bankroto bylą ir 2010 m. vasario 24 d. nutartis, kuria skolininkui taikytas turto areštas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, vykdant 2010 m. kovo 3 d. varžytynes dėl suinteresuotam asmeniui UAB „Namučiai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, buvo pažeistos proceso teisės normos, byloje dalyvaujantys asmenys neginčija varžytynių teisėtumo, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, sprendė, jog 2010 m. kovo 3 d. varžytynės įvyko, o antstolės 2010 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo, kaip neturinčio teisinio pagrindo, panaikino.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ atskirąjį skundą, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis ir byla perduota šiam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ atskirąjį skundą, 2011 m. liepos 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė pareiškėjo UAB ,,Magna Charta“ skundą dėl antstolės veiksmų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vykdymo veiksmai dėl tokios įmonės turto, išskyrus turto (lėšų) areštą, yra sustabdomi, konstatavo, kad ginčo varžytynės buvo suorganizuotos neteisėtai, nes įvykdytos, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB ,,Namučiai“ iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK tiesiogiai neįtvirtina antstolio teisės savo iniciatyva panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau sprendė, jog tam tikrais atvejais, įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, antstoliui turėtų būti suteikiama teisė ištaisyti akivaizdžius vykdymo proceso pažeidimus savo iniciatyva. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolė D. M. pagrįstai savo iniciatyva panaikino UAB ,,Namučiai“ turto pardavimo iš varžytynių aktą ir grąžino sumokėtas lėšas pareiškėjui. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, Kauno apygardos teismui panaikinus nutartis dėl UAB ,,Namučiai“ turto arešto ir bankroto bylos jam iškėlimo, neliko teisinio pagrindo skundžiamam antstolės patvarkymui, todėl jis naikintinas, ir pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad atsisakyta iškelti UAB ,,Namučiai“ bankroto bylą, nereiškia, jog įvykusios varžytynės tampa galiojančios, nes buvo suorganizuotos ir įvykdytos, galiojant draudimui jas vykdyti; nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą neturi retroaktyvaus poveikio iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir sukelia tik tokius teisinius padarinius, kurie nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, t. y. išieškojimo atnaujinimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB ,,Magna Charta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių dėl atliktų antstolės D. M. veiksmų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 183, 185 straipsniai), netinkamai taikė CPK 717, 725 straipsnių ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatoriaus nuomone, antstolė D. M., po varžytynių sužinojusi apie UAB ,,Namučiai“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – jo turto areštą, ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo vadovauti CPK 626 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, bet ne panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad akivaizdžius vykdymo proceso pažeidimus antstolis gali ištaisyti savo iniciatyva, nes tokios teisės antstoliui nesuteikta. Antstolis vykdymo procese gali veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolė D. M., patvarkymu panaikinusi turto pardavimo iš varžytynių aktą, pažeidė imperatyviąsias CPK 626, 717 straipsnių ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsni 3 dalį, jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kadangi UAB ,,Namučiai“ bankroto byla nebuvo iškelta, tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad 2010 m. kovo 3 d. ginčo nekilnojamasis turtas buvo teisėtai parduotas iš varžytynių. 2010 m. kovo 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gegužės 28 d. rezoliucija, todėl, remiantis CPK 725 straipsnio 6 dalimi, yra laikomas parduotu kasatoriui. Kasatoriaus nuomone, nėra nė vieno iš CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriam esant 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ir jį patvirtinusi teisėjo rezoliucija galėtų būti pripažinti negaliojančiais. 2010 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas nutartimi paskirstė pardavus turtą iš varžytynių gautas lėšas ir nutarė jas išmokėti kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Šis su nurodyta nutartimi sutiko, nepareiškė prieštaravimų. Šiuo metu lėšos jau yra išmokėtos.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus skundą dėl antstolės veiksmų, neišaiškino, kaip turėtų toliau vykti išieškojimo procesas. Ginčo patalpose veikia kavinė, kurioje dirba 16 žmonių. Jiems mokamas atlygis ir mokesčiai į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens UAB ,,Namučiai“ kreditoriai su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB ,,Namučiai“ iškėlimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą 2010 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti UAB ,,Namučiai“ bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo, areštavo suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas, apribojo disponavimo areštuotu turtu teisę. Antstolė ginčo turto varžytynes įvykdė 2010 m. kovo 3 d., t. y. jau po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos ir nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo momento. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, tai reiškia, kad antstolė D. M. neturėjo teisės vykdyti areštuoto turto varžytynių, pradėtąsias – turėjo nutraukti. Suinteresuoto asmens nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje turėjo būti sustabdyti ne nuo tada, kai antstolei tapo žinoma apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ iškėlimo ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (po įvykusių varžytynių), bet nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, t. y. 2010 m. vasario 24 d. Priešingu atveju būtų pažeistos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir CPK 626 straipsnio normos. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, antstolė D. M. privalėjo imtis visų teisėtų priemonių, kad ištaisytų jos pačios padarytą akivaizdų vykdymo proceso pažeidimą. Jos surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštaravo imperatyviajai įstatymo normai, todėl buvo negaliojantis ab initio, vėliau priimtas antstolės patvarkymas panaikinti šį aktą ir grąžinti sumokėtas sumas kasatoriui buvo vienintelis įmanomas teisėtas veiksmas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi nuostata, kad turto realizavimas esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti sustabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, pasirašant varžytynių aktą, tiek po akto perdavimo tvirtinti teisėjui. Dėl to, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį teisėtai, esminę reikšmę turi ne tai, ar suinteresuotam asmeniui UAB ,,Namučiai“ nebuvo iškelta bankroto byla, o tai, ar Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo varžytynių akto surašymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Joniškio agrochemija“ ir kt. v. UAB ,,Best Fert“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2009). Turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio kompetencijos nagrinėjamos bylos kontekste
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus.
Pagal CPK nuostatas teismo ir antstolio funkcijos yra atribotos, taip įgyvendinamas proceso operatyvumo principas, atitinkantis Europos Žmogaus Teisių Teismo akcentuojamą reikalavimą sprendimą įvykdyti per kuo trumpesnį laiką (Omerovič v. Croatia, no. 36071/03, judgement of 1 June 2066, par 37). Tai įmanoma tik tuo atveju, kai teismas ir antstolis tinkamai bei laiku atlieka jiems priskirtas funkcijas, neviršydami įstatymų suteiktų įgaliojimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.
Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartu antstolio kompetencijos aspektu teisinio įvertinimo reikalingas antstolės 2010 m. kovo 4 d. priimtas Patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo – kaip nurodyta nutarties aprašomojoje dalyje, šiuo patvarkymu panaikintas 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas dėl patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „Magna Charta“.
Pagal CPK 724 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių aktą surašo varžytynes organizavęs antstolis, o toks aktas pagal aptariamų veiksmų atlikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą tiesiogiai jokių teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto nesukuria. Teisiniai padariniai atsiranda teisėjui patvirtinus turto pardavimo iš varžytynių aktą – tik tada aktas tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 straipsnis 8 dalis). Pagal aptariamų veiksmų atlikimo metu galiojusį reguliavimą CPK tiesiogiai neįtvirtintos antstolio teisės savo iniciatyva patvarkymu panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki jo pateikimo tvirtinti teisėjui dėl to, kad paaiškėja, jog varžytynių metu egzistavo teismo nustatyti draudimai turtą realizuoti, varžytynių akto tvirtinimo klausimo sprendimas, minėta, priklausė teisėjo kompetencijai (CPK 725 straipsnis). Teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, tikrina antstolio veiksmų teisėtumą. Teisėjo atsisakymas tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą yra varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindas ir tokiu atveju varžytynių paskelbimas neįvykusiomis jau yra antstolio kompetencija (CPK 717 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju antstolis, nustatęs, kad varžytynių metu galiojo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi skolininko UAB „Namučiai“ turtui taikytas areštas, nepateikdamas varžytynių akto teisėjui, kitą dieną po varžytynių panaikino 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo, minėta, tiesiogiai jokių teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto turto nebuvo sukurta. Antstolio patvarkymu panaikinus šį turto pardavimo iš varžytynių aktą, t. y. faktiškai atlikus varžytynių paskelbimo neįvykusiomis veiksmą, kas, minėta, jau yra antstolio kompetencija, tuo iš esmės buvo atliktas varžytynių rezultato, kaip galimo turto realizavimo pagrindo, įgyvendinimo sustabdymas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies prasme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tam tikrais atvejais, įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, galimi antstolio veiksmai savo iniciatyva. Jais ištaisomi akivaizdūs vykdymo proceso pažeidimai. Dėl to nagrinėjamos bylos situacijoje, kada antstolis, turėdamas teisę įstatymo nustatytais atvejais paskelbti varžytynes neįvykusiomis ir nustatęs, kad varžytynes pravedė ir skolininko turtą pardavė galiojant teismo nustatytam draudimui – skolininko turto areštui, o tai yra pagrindas atšaukti varžytynes, įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, galėjo savo iniciatyva operatyviai imtis priemonių ištaisyti akivaizdžius vykdymo proceso pažeidimus. Tokiu varžytynių organizavimo procese padarytos klaidos ištaisymu pripažintinas antstolės 2010 m. kovo 4 d. priimtas Patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo, tai savo esme atitinka varžytynių paskelbimą neįvykusiomis. Nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo veiksmu antstolė akivaizdžiai veikė ultra vires ir taip pažeidė įstatymu jai suteiktus įgaliojimus.
Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų padarinių vykdymo procesui
Įmonės bankroto institutu visų pirma siekiama užtikrinti įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tęsiasi iki sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Atsisakius iškelti bankroto bylą, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas ir perdavimas tvirtinti teismui – nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. Pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį turtas laikomas parduotu, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. antstolė N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Joniškio agrochemija“ v. UAB ,,Best Fert“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2009). Taigi, minėta, turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris savaime nesukelia teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto teisinės priklausomybės, nelaikomas skolininko turto realizavimu ir (ar) išieškojimu – aktu tik sukuriamas teisinis pagrindas turtą realizuoti ateityje, t. y. jį perduoti turtą varžytynėse įsigijusiam asmeniui po to, kada turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtina teisėjas ir jis tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas CPK byloje aptariamų antstolio veiksmų atlikimo metu). Dėl to skolininko turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas taikomas situacijoje, kurioje galiojant teismo nustatytam draudimui – turto areštui, buvo įvykdytos skolininko turto varžytynės, tai, minėta, dar nelaikoma turto realizavimu. Tokį turto, parduoto varžytynėse, realizavimo sustabdymo veiksmą de facto ir atliko antstolė, 2010 m. kovo 4 d. priimdama Patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir lėšų grąžinimo, nes, priėmus šį patvarkymą, buvo sustabdytas varžytynių akto padarinių tolimesnis įgyvendinimas – aktas nepateiktas teisėjui tvirtinti, pasiektas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tikslas sustabdyti skolininko turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje. Kauno apygardos teismo 2010 m balandžio 20 d. nutartimi atsisakius UAB „Namučiai“ iškelti bankroto bylą ir panaikinus 2010 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą, atsirado pagrindas išieškojimą ir turto realizavimą atnaujinti, kaip tai nustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Dėl to 2010 m. gegužės 28 d. teismas patvirtino 2010 m. kovo 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą (žr. teismų informacinė sistema LITEKO), o Hipotekos skyriaus teisėjas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi baigė hipoteką pagal hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S hipotekos lakštą (žr. vykdomąją bylą).
Taigi, nutartyje konstatuojama, kad antstolė, vykdydama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojo Danske Bank A/S naudai iš skolininko UAB „Namučiai“ neatliko veiksmų, kurie turėtų būti traktuojami kaip akivaizdus veikimas ultra vires ir įstatymu jai suteiktų įgaliojimų pažeidimas, nulemiantis vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies bei turto pardavimą iš varžytynių reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį (CPK 346 straipsnis 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.