Telšių apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios G. N. prašymą dėl teismo nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu G. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir paskirta jai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. N. skirta sumažinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taip pat nuosprendžiu nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. N. priteista K. M. 1000,00 Eur neturtinės žalos.

Per teismo nustatytą terminą nukentėjusysis K. M. nepateikė atsiliepimo į pateiktą prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių).

Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į skolininkės turtinę padėtį, kitas aplinkybes, objektyviai trukdančiais vykdyti teismo sprendimą, įvertinus aptartas aplinkybes civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nuteistoji prašymą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis grindžia sunkia finansine padėtimi ir ribota galimybe įsidarbinti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir G. N. pateiktų duomenų matyti, kad ji šiuo metu niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokosi (duomenys neskelbtini), gauna kas mėnesį vaiko pinigus po 87,75 Eur ir globos (rūpybos) išmoką po 318,50 Eur. Pateiktame prašyme G. N. prašo išdėstyti priteistos 1000,00 Eur žalos atlyginimą dalimis, mokant po 50,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog nedirba, mokosi ir į jos gaunamas išmokas. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Iš aukščiau aptartų G. N. turtinę padėtį apibūdinančių duomenų, jos turtinę padėtį galima laikyti sunkia, tačiau taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad dėl nuteistosios G. N. neteisėtų ir smurtinių veiksmų, nukentėjusysis K. M. patyrė neturtinę žalą, t. y. jis dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, turėjo nedarbingumą, skruoste padaryta žaizda, kuri buvo susiūta, po gydymo atsirado randas, dėl kurio patiria nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, ateityje gali reikėti atstatomosios operacijos, tai gali sukelti fizinio pobūdžio išgyvenimus bei turtinę žalą.

Įvertinus nuteistosios charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės įvykdyti teismo nuosprendį yra ypatingai nepalankios – bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistoji yra darbingo amžiaus, netekėjusi, neturi išlaikytinių, kas sudaro realias galimybes įsidarbinti bei atlyginti padarytą žalą. Nepaisant to, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ignoruodama turimus finansinius įsipareigojimus, nuteistoji nepradėjo atlyginti iš jos nukentėjusiajam priteistos žalos, neišreiškė ketinimų užtikrinti ilgalaikių darbo teisinių santykių kartu ir stabilių pajamų.

Atsižvelgus į nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu, jam padarytą žalą, nuteistosios prašymą bei priteistą sumą, kurią nuteistoji prašo išdėstyti ir jos mokėjimų periodiškumą bei dydžius, teismo vertinimu, patenkinus nuteistosios prašymą nebus užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, šiuo konkrečiu atveju, priteistos sumos išdėstymas neatitiks teisingumo bei protingumo principų, kadangi patenkinus minėtą prašymą bus iškelti nuteistosios interesai aukščiau nukentėjusiojo interesų, sudaryta galimybė pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, kuri neabejotinai neatitinka nukentėjusiojo interesų bei teisėtų lūkesčių kuo greičiau gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Šioje byloje akcentuotina ir tai, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o G. N. prašymas iš esmės ir yra siejamas tik su šia aplinkybe, visiškai neatsižvelgiant į nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius. Be to, kaip minėta, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į prašymą pateikusios šalies itin sunkią turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau šiuo atveju, minėtų aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nuteistosios prašymas atmestinas.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, nukentėjusiajam buvo išduotas vykdomasis raštas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ar nukentėjusysis K. M. kreipėsi į antstolį dėl teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo, byloje duomenų nėra.

Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, G. N., neturėdama galimybės iš karto sumokėti iš jos priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamo sprendimo priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu ir kreditoriumi jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas, baudžiamojoje byloje išduotas vykdomasis dokumentas, todėl nuteistosios G. N. prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo išdėstymo dalimis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistosios G. N. prašymą, dėl teismo nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo išdėstymo dalimis atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.