Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Pardavimų tigras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2023 m. balandžio 24 d. gautas patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

9. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytų procesinio dokumento trūkumų ieškovė nepašalino. Ieškovė nesutikdama su skundžiama nutartimi nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos kartu su patikslintu ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus.

10. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, teismas gali palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

12. Taip pat paminėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Teismui ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovei besikreipiant iš naujo, nepagrįstai pailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė bei galimai būtų pažeista ieškovės teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Nuoseklioje, ilgametėje teismų praktikoje pripažįstama, kad esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 ir kt.). Taigi, kuo vėlesnėje proceso stadijoje teismui bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškinio trūkumų šalinimo klausimas iškyla, tuo griežčiau teismas turėtų vertinti, ar ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas nepažeis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

13. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškovei, kurios ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai. Įstatymų leidėjas nenustato ribojimo kvestionuoti teismo nustatytus įpareigojimus kai ieškinys, jų neįvykdžius, yra grąžinamas arba paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys byloje pirmą kartą teisme priimtas 2023 m. sausio 26 d. Ieškinys buvo išsiųstas atsakovui 2023 m. sausio 27 d., pakartotinai išsiųstas 2023 m. vasario 9 d., 2023 m, vasario 14 d., 2023 m. kovo 8 d. atsakovui procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi. Teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė ieškinio trūkumus: i) nėra aiški prašomos priteisti 1 750 Eur palūkanų sumos struktūra ir ii) reikalavimui priteisti 605 Eur pagrįsti nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėtų teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvas, kad ieškovė nepateikė teismo nutartyje nurodytų ieškinio reikalavimus patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu.

16. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė neištaisė teismo 2023 m. balandžio 19 d. nurodytų trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė ištaisyti ieškinio trūkumus, ieškovė teismui 2023 m. balandžio 24 d. teikdama patikslintą ieškinį paaiškino ir nurodė aplinkybes dėl palūkanų skaičiavimo prašydama iš atsakovės priteisti 1 750,00 Eur palūkanų. Taip pat ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras AUT 20799 ir AUT 20825, mokėjimo nurodymus, kurie buvo atlikti UAB „Autopretenzija“, kad pagrįsti reikalavimą dėl 605,00 Eur priteisimo iš atsakovo, t. y. pateikė rašytinius įrodymus, kurių trūkumą akcentavo pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šalino teismo nurodytus ieškinio trūkumus, kurie buvo nurodyti 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje. Tai, kad pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir įrodymai buvo nepakankami spręsti dėl ieškinio (ne)pagrįstumo nesudaro pagrindo teigti, kad buvo teisinis pagrindas taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytas pasekmes.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat konstatavo, kad pagal ieškovės ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo yra iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1691-328/2023, kurioje ieškovė reiškia analogišką reikalavimą dėl 605 Eur išlaidų, sumokėtų UAB ,,Autopretenzija“ už konsultacijas ir ruošiant dokumentus, ir šis reikalavimas grindžiamas taip pačiais pirminiais apskaitos dokumentais už tas pačias paslaugas bei mokėjimo nurodymais, kaip ir šioje byloje.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. e2-1691-328/2023 ieškovės ieškinį paliko taip pat nenagrinėtu argumentuojant tuo, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti įrodymais, o pateikti ieškovės paaiškinimai nepakankami. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas skundžiamą nutartį, be kita ko ir tuo, kad kitoje civilinėje byloje reiškiami analogiški reikalavimai, tačiau abejuose civilinėje bylose paliko ieškinius nenagrinėtais. Dėl paminėtų ir prieš tai išdėstytų aplinkybių šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinį, įvykdžius teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, palikus nenagrinėtą, pažeista ar apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.