Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1546-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2S-1546-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19824-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Atsakovas
T. M.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1546-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19824-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.9.; 124.6.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto (pareiškėjo) T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo T. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-5091-430/2012), prašė priteisti iš atsakovo T. M. 1408,80 Lt skolą, 73,92 Lt palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo įsiskolinimas buvo susidaręs už atsakovo butui tiektą šilumos energiją bei už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2011-12-31, taip pat už iki 2011-11-01 atliktą šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (T.1,b.l.33-35).

Atsakovas T. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio dėl netesybų senatį, o tenkinant ieškovo ieškinį, priteisti sąžiningą ir teisingą skolą. Pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą lygų adekvatų pareikštiems ieškininiams reikalavimams. Nurodė, kad pagrindinė skola yra skaičiuojama nepagrįstai, delspinigiai skaičiuojami neteisėtai. Teigė, kad jis gal ir yra skolingas, tačiau nėra aiški tiksli skolos suma, kadangi sąskaitos ir kita informacija atsakovui teikiama neaiški, nėra aišku kaip skaičiuojama skola už karštą vandenį, yra suvartoto karšto vandens kiekio skaičiavimo aritmetinės klaidos. Laikė, jog delspinigių dydis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. už pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (T.1,b.l. 54-61).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 1408,80 Lt įsiskolinimo, 73,92 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteisė 1482,72 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.132-134). Dėl šio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo šalys apeliacinių skundų nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (atsakovas) T. M. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5091-430/2012 dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendime buvo padarytas ne vienas materialinės ir procesinės teisės pažeidimas; sprendimas priimtas atsakovui nedalyvaujant posėdyje; sprendimu buvo patenkintas nepagrįstas ieškinys; neatsižvelgta į prieštaravimuose nurodytas aplinkybę, jog 2011-12-31 už skolininką trečiasis asmuo sumokėjo kreditoriui 500,00 Lt, ieškovas piktnaudžiavo teise nepatikslindamas ieškinio reikalavimų ir siekė nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita; ieškovas priskaičiavo nepagrįstus ir pernelyg didelius delspinigius. Taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė vartotojų teisių apsaugos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir kitas su šiais institutais susijusias teisės normas, o šių normų taikymo klaidos lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Kad įvertinti vartojimo sutarties sąlygas, ieškovo pritaikytą kainą už karštą vandenį ir šilumą, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įrodymų byloje nesirinko. Pritaikęs nepagrįstai didelę kainą priėmė neteisėtą sprendimą (T.1,b.l. 141-173).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškime nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Be to prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleisti įstatyme numatyti naikinamieji terminai. Apeliacijos teise atsakovas nesinaudojo. Mano, kad proceso atnaujinimo institutu naudojasi siekdamas dar kartą pasibylinėti (T.1,b.l.209-213).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5091-430/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.

Nustatė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. teismas neatsižvelgė į prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė vartotojų teisių apsaugos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir kitas su šiais institutais susijusias teisės normas, nes savo iniciatyva privalėjo rinkti įrodymus, įvertinti vartojimo sutarties sąlygas, ieškovo pritaikytą kainą už karštą vandenį ir šilumą. Atsižvelgęs į tai, į kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, konstatavo, jog dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, termino eiga pareiškėjui pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Iš bylos medžiagos nustatė, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5091-430/2012, buvo priimtas ir paskelbtas 2012-05-25; teismo sprendimo paskelbime pareiškėjas nedalyvavo; sprendimas jam buvo išsiųstas ir įteiktas. Sprendimas įsiteisėjo 2012-06-25. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas praėjus beveik dvejiems metams po sprendimo įsiteisėjimo (2014-03-25). Sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra praleidęs tiek CPK 368 straipsnio 1 dalies numatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, sužinojimo, tiek ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl pareiškime nurodyto teiginio, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo už skolininką sumokėjo 500 Lt, pažymėjo, jog ši aplinkybė teismo sprendime buvo įvertinta, nurodant, kad 1408,80 Lt įsiskolinimas susidarė už laikotarpiu nuo 2010-11-02- iki 2011-12-31 butui tiektą šilumos energiją ir iki 2011-11-01 atliktą šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, o į 2011-12-31 sąskaitą už 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovo pareiškėjui suteiktas paslaugas minėta 500 Lt įmoka yra įtraukta.

Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti esant padarytą teisės normos taikymo klaidą. Pažymėjo, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes, netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus, pareiškėjas iš esmės kelia įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo byloje klausimą, tačiau bylos įrodymų neteisingas vertinimas pagal CPK 366 straipsnį nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, nes turi būti padaryta ne tik akivaizdi teisės normos taikymo klaida, bet ši klaida turi būti esminė, teismo sprendimą daranti neteisėtą. Konstatavo, jog pareiškėjas turėjo galimybę 2012-05-25 teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo (T.1,b.l. 217-219).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) T. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5091-430/2012; sujungti Vilniaus miesto apylankės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-5091-430/2012 ir Nr.20867-866/2010 . Nurodė, kad skundžiama nutartis pažeidžia vartotojo teises, tačiau teismas šio klausimo nesprendė. Pažymėjo kad teismas netyrė nedarbingumo pažymėjimų, įrodančių, kad bylos nagrinėjimo metu kilusias sveikatos problemas, jog elgėsi sąžiningai, o terminą praleido dėl ligos. Teismo priteista nepagrįstai didelė skola yra pernelyg sunki finansinė našta. Mano, kad silpnesniosios šalies gynimi taikytinas vartotojų teisių apsaugos institutas. Teigia, jog apie sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka bei rašytinio proceso tvarka priimtą nutartį jis informuotas nebuvo. Teigia, jog yra pagrindas sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas bylas, kadangi tarp šalių kilęs ginčas spręstinas visų sutartinių įsipareigojimų kontekste. Atkreipė dėmesį, jog teismui netenkinat jo prašymų yra apribojama teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, pažeistas lygiateisiškumo principas, rungtyniškumo principas, asmens lygybės įstatymui ir teismui principas (T.2,b.l.4-17).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, sąlygojančių proceso atnaujinimo būtinybę. Pažymėjo, kad apeliantas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą yra įvykdęs (T.2,b.l.34-35).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų (CPK329 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Klausimas dėl termino atnaujino gali būti sprendžiamas tik tuomet, jeigu nėra suėjęs įstatyme nustatytas naikinamasis terminas. Naikinamieji terminai negali būti atnaujinami. Įstatymų leidėjas, nustatydamas naikinamuosius terminus, siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo Tomo M. V. miesto 1 apylinkės teisme buvo pareikštas 2012 m. vasario 15 d. (T.1,b.l. 33-35). Atsakovas į ieškinį atsikirto 2012 m. kovo 20 d. rašytiniais paaiškinimais (T.1, b.l.54-61). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, šalims pasiūlyta sudaryti taikos sutartį bei išaiškintos šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės (T.1, b.l.94-95). Teismo priimta 2012 m. balandžio 3 d. nutartis ir teismo šaukimas T. M. buvo įteikti 2012 m. balandžio 10 d. (T.1, b.l.99). Iš 2012 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas buvo išaiškinęs atsakovui teisę kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau atsakovas šia teise pasinaudoti atsisakė, nurodę, jog yra teisininkas (T.1, b.l.125). Apie 2012 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio datą ir laiką apeliantas buvo informuotas pasirašytinai (T.1, b.l.128). Į 2012 m. gegužės 9 d. teismo posėdį apeliantas neatvyko, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo nepateikė, kadangi procesinių kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės nebuvo, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir nutaręs sprendimo priėmimą atidėti bei sprendimą skelbti 2012 m. gegužės 25 d., išėjo į sprendimų priėmimo kambarį (T.1,b.l. 129-130). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (T.1, b.l.132-134). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimas apeliantui įteiktas 2012 m. gegužės 30 d. (T.1, b.l.139). Apelianto pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2014 m. balandžio 4 d. (T.1, b.l.141).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, reglamentuojantį, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Teisės taikymo veikla susideda iš kelių etapų: 1) bylos faktinių aplinkybių analizė ir nustatymas. Jos metu sudaromas faktinis pagrindas taikyti teisę – išsiaiškinamos konkrečios gyvenimiškos aplinkybės, tikroviški reiškiniai. Iš faktinių aplinkybių visumos turi būti išskirtos tik tos aplinkybės, kurios konkrečioje situacijoje yra teisiškai reikšmingos; 2) aplinkybių teisinis įvertinimas arba kvalifikacija. Pagal nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes ginčui išspręsti parenkama konkreti materialiosios teisės taikymo norma; 3) teisės normų prasmės išsiaiškinimas – savarankiškas teisės normų taikymo etapas – mąstymo veikla, kurios metu teisės normą taikantis asmuo susidaro visapusišką vaizdą bei susiformuoja nuomonę apie tam tikrą normą. Teisės normų taikymo klaidos gali būti padarytos nukrypus nuo teisės taikymo taisyklių bet kuriame teisės taikymo etape dėl įvairių priežasčių: kai nenustatomos ar netinkamai nustatomos faktinės aplinkybės byloje; kai neteisingai išsiaiškinama teisės normų prasmė ir dėl to jos netinkamai parenkamos ir pritaikomos. Tai reiškia, kad procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Taigi, aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas.

Apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde apelianto nurodomus argumentus, kad teismas nevertino prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su proceso atnaujinimu, t. y. netyrė nedarbingumo pažymėjimų, įrodančių, kad bylos nagrinėjimo metu kilo sveikatos problemų bei terminą praleido dėl ligos, vertina kritiškai. Nustatyta, jog sveikatos sutrikimus pagrįsti apeliantas pateikė pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus: 1. nuo 2014 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. (T.2, b.l.20); 2. nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. (T.2, b.l.21); 3. nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. (T.2,b.l. 22); 4. nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. kovo 4 d. (T.2,b.l. 23); 5. nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. vasario 27 d.(T.2, b.l.24); nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 25 d. (T.2, b.l.25); 6. nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. vasario 18 d. (T.2, b.l.26); 7. nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (T.2,b.l. 27).7. nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d.; 8. nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2014 m. sausio 31 d.; 9. nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2014 m. sausio 24 d. (T.2, b.l.30)l 10. nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. sausio 17 d. (T.2, b.l.31). Kaip jau buvo paminėta, pagal apelianto pareikštą reikalavimą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis). Šis terminas yra akivaizdžiai praleistas. Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinamo negali būti paduodamas dar ir todėl, jog nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimas įteiktas 2012 m. gegužės 30 d.; įsiteisėjęs 2012 m. birželio 25 d., o įvykdytas 2012 m. gruodžio mėnesį. Taigi akivaizdu, kad įstatyme nustatytas vienerių metų terminas yra pasibaigęs, o atnaujinti pasibaigusį naikinamąjį terminą dėl apelianto ligos, trukusios laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. gegužės 23 d., nėra pagrindo, nes naikinamasis vienerių metų terminas suėjo 2013 m. birželio 25 d. Byloje nėra įrodymų, jog dėl apelianto ligos proceso atnaujinimui aktualiu laikotarpiu (nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2013 m. birželio 25 d.).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18045-595/2014, atsisakė priimti pareiškėjo T. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20867-866/2010. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1221-567/2014 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, jog apelianto prašymas sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-5091-430/2012 ir Nr.20867-866/2010 atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Apeliantui manant, jog buvo pažeistos jo, kaip vartotojo teisės, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartotojų teisių gynybos, kadangi ginčo atveju ieškovas ieškinį reiškė dėl skolos priteisimo, o atsakovas sutarčių, kurių pagrindu susidarė įsiskolinimas, neginčijo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl pareiškėjo galimai pažeistų savo teisių savalaikio gynimo neįgyvendinimo, byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad išskirtinė situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė ir faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Konstatuotina, jog suėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui pareiškėjas neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas