Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei D. E. H., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovui V. R., atsakovų atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų O. A., M. A., D. E. H. ieškinį atsakovams V. R., V. D., tretiesiems asmenims M. U., L. U., D. R., I. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu prie namo (duomenys neskelbtini), Neringoje tvarką, nustatant, kad ieškovai O. A., a/k (duomenys neskelbtini) ir M. A., a/k (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo plotais, plane parengtame UAB „Geoplanai“, pažymėtais (duomenys neskelbtini),, bendras sklypų plotas 183 m². Ieškove D. E. H., naudojasi žemes sklypo unikalus plotu, minėtame plane pažymėtu B6, bendras sklypo plotas 106 m². Atsakovas V. R. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B2, bendras sklypo plotas: (74 m²). Atsakovai I. V. ir S. V. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B8, bendras sklypo plotas: (106 m²). Atsakove V. D. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B9, bendras sklypo plotas: (80 m²). M. U. ir L. U. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B3, bendras sklypo plotas: (148 m²). D. R. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B4, bendras sklypo plotas: (114 m²). I. V. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B5, bendras sklypo plotas: (113 m²). Žemės sklypu pažymėtu C, bendras plotas: (909 m²), visi namo bendraturčiai naudosis bendrai.

Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 13 d., Neringos savivaldybes administracijos direktorius, įsakymu Nr. V13 - 569, patvirtino žemes sklypo planą adresu: (duomenys neskelbtini), Nida, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tai reiškia, kad Neringos miesto savivaldybes administracija minetu isakymu priskyrė žemes sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, plotą pastatui kurio adresas: (duomenys neskelbtini),, Nida, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1A2p, kurį įsipareigojo išsinuomoti visi mineto pastato bendrasavininkai. Lietuvos Respublikos teritorijq planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Mineto įsakymo pagrindu, visi namo esančio (duomenys neskelbtini), Nida, gyventojai (bendrasavininkai) jau moka žemės nuomos mokestį, proporcingą namo bendraturčių nuosavybės teise valdomam plotui.

2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 13SK-124-(14.1,3.111.1, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas, patvirtino minėto žemes sklypo kadastro duomenis. 2015 m. birželio menesį ieškovai bei tretieji asmenys sudarė valstybines žemes nuomos sutartis dėl žemės sklypo, priskirto gyvenamajam namui, nuomos.

Siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi išsinuomotu žemes sklypo plotu, ieškovai byloje siekia nusistatyti išsinuomotu žemės sklypų naudojimosi tvarką. Atsakovai nesutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nesutikimo argumentų nepateikė. Prašomi priskirti naudotis plotai ieškovams yra apmatuoti proporcingai jų nuosavybės teise valdomiems butų plotams, del to visų kitų namo bendraturčių teisės nėra pažeistos. Tai patvirtina 2015-12-08 žemės sklypo planas su pažymetais koordinačių taškais, naudojimosi tvarka ir suskaičiuotais plotais.

Atsakovai su siūloma naudotis žemės sklypais tvarka sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka, jog tarp bendraturčių būtų nustatyta naudojimosi žeme tvarka, tačiau ne pagal UAB „Geoplanai“ 2015-12-08 parengtą naudojimosi tvarkos planą, o pagal atsakovų teismui pateiktą IĮ D. J. matininkų biuro parengtą 2015-11-13 pasiūlymą. Pagal šį planą, bendraturčiams priskirta naudotis: atsakovams (buto Nr. 8) - 125 kv. m, atsakovei V. D. (buto Nr. 9) - 80 kv.m, atsakovui V. R. (buto Nr. 2) - 73 kv. m, ieškovams O. ir M. A. (buto Nr. 7) - 94 kv. m, ieškovei D. E. H. (buto Nr. 6) - 86 kv. m, M. ir L. U. (buto Nr. 1-3) - 148 kv. m, D. J. (buto Nr. 4) - 112 kv. m, I. V. (buto Nr. 5) - 112 kv. m. ploto dalimis. Paskaičiavimai atlikti atsižvelgiant į nuosavybės teise valdomų butų plotus, yra teisingi ir sąžiningi visų bendraturčių atžvilgiu. Ieškovai, sumažindami atsakovams skirtinus naudotis žemės plotus, patys sau prieštarauja patikslintame ieškinyje teigdami, jog prašomi priskirti naudotis plotai ieškovams yra atmatuoti proporcingai jų nuosavybės teise valdomiems butų plotams. Nesutinka, kad atsakovų, proporcingai valdomų butų plotui, atmatuotas sklypo plotas būtų sumažintas ir prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką pagal IĮ D. J. matininkų biuro parengtą 2015-11-13 sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

Tretieji asmenys ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra, pažymėjo, kad visiems namo gyventojams turėtų būti sudaryta galimybė naudotis žemės sklypais vakarinėje namo pusėje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidoje, bendrasavininkai nesutaria dėl namui priskirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Žemės nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK nuostatos dėl bendraturčių interesų derinimo ir teisių apsaugos, inter alia, CK 4.75, 4.80 straipsnių normos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Šioje byloje turi būti paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribas bei jų plotus, kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovai, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009 ir kt.). Taigi faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti.

Šioje byloje nustatyta, kad ilgalaikė, nuolatinė naudojimosi žemės sklypu prie namo (duomenys neskelbtini), Neringoje, tvarka nebuvo nusistovėjusi. Atsakovas, tretieji asmenys paaiškino, kad ilgą laiką (nuo 1992 m.) visi namo gyventojai žemės sklypu prie namo naudojosi bendrai, nesutarimai prasidėjo kai ieškovai įsigijo butus šiame name – maždaug 2012 m. Taigi, ieškovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, būtų paremta faktiniu ilgalaikiu šių sklypų naudojimu. Ieškovų pateiktas UAB “Geoplanai” projektas numato ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį didesnę, nei proporcingai jų turimas butų plotas. Pagrindimo, kodėl turėtų būti skirti naudotis didesni žemės sklypai, ieškovai nepateikė. Teismas sutinka su atsakovų, trečiųjų asmenų pozicija, kad naudojimosi žemės sklypais tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į visų namo bendraturčių interesus – visi galėtų naudotis žemės sklypais vakarinėje namo dalyje, kurie būtų proporcingi jų valdomai nuosavybės daliai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai O. A. ir M. A. Neringoje gyvena tik kelis vasaros mėnesius, o ieškovė D. E. H. turi ir kito nekilnojamojo turto Neringos mieste, į tai, kad ieškovų butai yra pirmame namo aukšte ir jie įsirengę išėjimus tiesiai į lauką, t.y. turi pakankamai patogias sąlygas naudotis žemės sklypais prie savo butų, todėl jiems priskyrus didesnius (neproporcingus) žemės sklypus, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo principai atsakovų, trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal atsakovų parengtą projektą, šalims nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimusi žemės sklypu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini),, Neringoje tvarką pagal IĮ D. J. matininkų biuras 2016-02-05 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, planą:

O. A. ir M. B. A. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 7b/94; A/32; c/13; 7a/75; 7c/8.

D. E. H. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 6b/86; C3/2; A/30; C/90.

V. R. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 2b/73; C2/4; A/29; C/99.

V. D. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 9b/80; C3/3; A/28; C/85.

M. U. ir L. U. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 1-3b/76; C2/4; A/30; C/101.

L. U. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 1-3b/72; C2/4; A/30; C/101.

D. R. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 4b/112; C2/3; A/44; C/149.

I. V. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 5b/112; C2/3; A/44; C/150.

S. V. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 8b/125; C3/3; A/43; C/127.

Likusiu namui (duomenys neskelbtini), Neringa priskirtu žemės sklypu bendraturčiai naudojasi bendrai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.