Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų O. A., M. A., D. E. H. ir atsakovų S. V., I. V., V. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. A., M. A., D. E. H. patikslintą ieškinį atsakovams V. R., S. V., I. V., V. D., tretiesiems asmenims M. U., L. U., D. R., I. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu prie namo (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad ieškovai O. A. ir M. A. naudojasi žemės sklypo plotais, plane, parengtame UAB „Geoplanai“, pažymėtais B7, B10, B1, bendras sklypų plotas 183 m2. Ieškove D. E. H. naudojasi žemes sklypu minėtame plane pažymėtu B6, bendras sklypo plotas 106 m2. A. V. R. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B2, bendras sklypo plotas 74 m2. A. I. V. ir S. V. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B8, bendras sklypo plotas 106 m2. A. V. D. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B9, bendras sklypo plotas 80 m2. M. U. ir L. U. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B3, bendras sklypo plotas 148 m2. D. R. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B4, bendras sklypo plotas 114 m2. I. V. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu B5, bendras sklypo plotas 113 m2. Žemės sklypu pažymėtu C, bendras plotas 909 m2, visi namo bendraturčiai naudosis bendrai. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 13 d., Neringos savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V13 - 569 patvirtino žemės sklypo planą adresu (duomenys neskelbtini), prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tai yra, Neringos miesto savivaldybės administracija minėtu įsakymu priskyrė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą pastatui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2p, kurį įsipareigojo išsinuomoti visi minėto pastato bendrasavininkai. Minėto įsakymo pagrindu, visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai (bendrasavininkai) jau moka žemės nuomos mokestį, proporcingą namo bendraturčių nuosavybės teise valdomam plotui. 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 13SK-124-(14.1,3.111.1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas, patvirtino minėto žemės sklypo kadastro duomenis. 2015 m. birželio mėnesį ieškovai bei tretieji asmenys sudarė valstybines žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, priskirto gyvenamajam namui, nuomos. Siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi išsinuomotu žemės sklypo plotu, ieškovai byloje siekia nusistatyti išsinuomotų žemės sklypų naudojimosi tvarką. Atsakovai nesutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nesutikimo argumentų nepateikė. Teigė, kad prašomi priskirti naudotis plotai ieškovams yra pamatuoti proporcingai jų nuosavybės teise valdomiems butų plotams, dėl to visų kitų namo bendraturčių teisės nėra pažeistos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-23 ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė naudojimusi žemės sklypu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ D. J. matininkų biuras 2016-02-05 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), planą: O. A. ir M. B. A. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 7b/94; A/32; c/13; 7a/75; 7c/8; D. E. H. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 6b/86; C3/2; A/30; C/90; V. R. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 2b/73; C2/4; A/29; C/99; V. D. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 9b/80; C3/3; A/28; C/85; M. U. ir L. U. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 1-3b/76; C2/4; A/30; C/101; L. U. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 1-3b/72; C2/4; A/30; C/101; D. R. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 4b/112; C2/3; A/44; C/149; I. V. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 5b/112; C2/3; A/44; C/150; S. V. naudojasi žemės sklypu, plane žymimu 8b/125; C3/3; A/43; C/127. Likusiu namui (duomenys neskelbtini), priskirtu žemės sklypu bendraturčiai naudojasi bendrai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė.Nurodė, kad ilgalaikė, nuolatinė naudojimosi žemės sklypu prie namo (duomenys neskelbtini), tvarka nebuvo nusistovėjusi. Atsakovas, tretieji asmenys paaiškino, kad ilgą laiką (nuo 1992 m.) visi namo gyventojai žemės sklypu prie namo naudojosi bendrai, nesutarimai prasidėjo, kai ieškovai įsigijo butus šiame name. Ieškovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, būtų paremta faktiniu ilgalaikiu šių sklypų naudojimu. Ieškovų pateiktas UAB „Geoplanai” projektas numato ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį didesnę, nei proporcingai jų turimas butų plotas. Pagrindimo, kodėl turėtų būti skirti naudotis didesni žemės sklypai, ieškovai nepateikė. Teismas sutiko su atsakovų, trečiųjų asmenų pozicija, kad naudojimosi žemės sklypais tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į visų namo bendraturčių interesus – visi galėtų naudotis žemės sklypais vakarinėje namo dalyje, kurie būtų proporcingi jų valdomai nuosavybės daliai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai O. A. ir M. A. N. gyvena tik kelis vasaros mėnesius, o ieškovė D. E. H. turi ir kito nekilnojamojo turto Neringos mieste, ieškovų butai yra pirmame namo aukšte ir jie yra įsirengę išėjimus tiesiai į lauką, t. y. turi pakankamai patogias sąlygas naudotis žemės sklypais prie savo butų, todėl jiems priskyrus didesnius (neproporcingus) žemės sklypus, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo principai atsakovų, trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovai S. V., V. R. prašo panaikinti 2016-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovų atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinį patenkinus iš dalies ir teismo sprendimą priėmus iš esmės atsakovų naudai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad tenkinus ieškovų reikalavimą priskirti jiems didesnius (neproporcingus) žemės sklypus, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo principai atsakovų ir kitų bendraturčių atžvilgiu, todėl naudojimosi tvarką nustatė pagal atsakovų pateiktą, IĮ D. J. matininkų biuro 2016-02-05 parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį kiekvienam bendraturčiui priskyrė naudotis žemės sklypo plotu proporcingu turimo buto plotui. Taigi, teismas ieškovų reikalavimo priskirti jiems naudotis didesnius (neproporcingus) žemės sklypus netenkino, todėl turėjo priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu ieškovai O. ir M. A., E. H. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti 2015-12-07 patikslintą ieškinį pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus reikalavimus ir priteisti iš atsakovų apeliantų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ilgalaikė, nuolatinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių nebuvo nusistovėjusi. Akivaizdu, kad nežymus 19 m2 ploto sumažinimas atsakovams V. negali paneigti argumentų visumos, kuriais remiantis ieškovai prašė patvirtinti 2015-12-08 plane nustatytą žemes sklypais naudojimosi tvarką. Visi kiti 2015-12-08 plane nustatyti žemės sklypo plotai nepažeidžia atsakovų teisių bei interesų. Teismas be pagrindo atmetė ieškovų prašymą dėl pripažinimo atsakovų dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Atsakovai savo atsiliepimuose nurodė visiškai priešingas aplinkybes nei buvo susiklosčiusios ir nurodytos ieškovų. Taip pat toks prašymas buvo grindžiamas tikslu išsamiai išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes kurias geriausiai žinojo atsakovai, o ne jų atstovas.Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas S. V., I. V. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nei ieškovai, nei ankstesni butų Nr. 6 ir Nr. 7 gyventojai niekada nesinaudojo žemės sklypo plotais vakarinėje namo pusėje tokio dydžio, kokius nurodė ieškovai UAB „Geoplanai“ 2014- 09-25 žemės sklypo plane. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ilgalaikė, nuolatinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių nebuvo nustatyta. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad nežymiai (19 kv. m) sumažintas atsakovų I. ir S. V. plotas niekaip negali pažeisti kitų bendraturčių teisių ar interesų. Būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovai ir tretieji asmenys, dalyvavę namo gyventojų susirinkime, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo principus, į tai, kad naudojimosi tvarka būtų visiems bendraturčiams patogi, racionali nusprendė paskirstyti naudotis žemės sklypais proporcingai valdomų butų plotams, užtikrinant priėjimą prie namo, patekimą prie sklypų ir pan. Atsakovai I. ir S. V., taip pat tretieji asmenys, kurie turi žymiai didesnio ploto butus nei ieškovai, suvokdami, kad vakarinėje namo pusėje visi bendraturčiai nori turėti naudojamos žemės ir kad pasiskiriant žemės plotus tokius, kokius kiekvienas nori, žemės sklypo visiems neužteks, reikalavimo paskirti didesnę dalį nei priklauso pagal proporcingumo principą, nereiškė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkinto ieškovų prašymo atsakovų dalyvavimą pripažinti būtinu. Atsakovai savo atsiliepimuose buvo vienodai nuoseklūs, išdėstė aplinkybes, susiklosčiusias nuo 1974 metų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais, nurodė teismui, kad ieškovai vengė vesti derybas su bendraturčiais, nesiekė visiems priimtiniausio sprendimo. Ieškovų pateiktos nuotraukos nepatvirtina nusistovėjusios, ilgalaikės, nuolatinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nuotraukos patvirtina, kad ieškovai veikė nesąžiningai kitų bendraturčių atžvilgiu, turėdami ir taip patogų patekimą per savo terasas prie sklypų, nepagrįstai siekia didesnių plotų, nepaisydami kitų bendraturčių interesų.Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovų naudai išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad ieškovai išnaudojo visas taikias galimybes su namo bendraturčiais susitarti neteisminiu būdu, o dėl atsakovų melagingų teiginių, kurie yra neabejotinai priešingi rašytiniams įrodymams, galima daryti išvadą, kad atsakovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir ieškovų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Kadangi atsakovai byloje teikė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, visiškai yra suprantama, kad privalėjo pateikti ir prašomos naudojimosi tvarkos parengtą atestuoto matininko žemės plotų planą. Dėl to atsakovu argumentas, kad neva atsakovai buvo priversti kreiptis į matininką bei į advokatą dėl ieškovų kaltės (pateikus ieškinį teismas pasiūlė atsakovams pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovų reikalavimu - parengti planą), teikiamas grindžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą yra netinkamas. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą tretieji asmenys M. U. ir L. U. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą planą vakarinėje namo pusėje, nustatant naudotis plotais proporcingais bendraturčių valdomų butų plotams. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovų interesai negali būti iškeliami aukščiau kitų bendraturčių interesų, atsakovams I. ir S. V. sumažinant priklausantį plotą 19 kv. m, o atsakovei V. D. 5 kv.m. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė V. D. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ilgalaikė, nuolatinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių nebuvo nusistovėjusi, teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovų bei trečiųjų asmenų poziciją, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į visų namo bendraturčių interesus, visi galėtų naudotis žemės sklypu vakarinėje dalyje, kurie būtų proporcingi jų valdomų butų plotams. Trečiasis asmuo Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl ieškovų apeliacinio skundo. Nustatyta, 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 13SK-124-(14.1.3.11L.), Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas, patvirtino žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. 2015 m. birželio mėnesį ieškovai bei tretieji asmenys sudarė valstybines žemės nuomos sutartis dėl minėto žemės sklypo priskirto gyvenamajam namui nuomos. Ateityje siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi išsinuomotu žemės sklypo plotu, ieškovai byloje siekia nusistatyti naudojimosi tvarką išsinuomotu žemės sklypu. Dėl paminėto tikslo ieškovai pirmą kartą į namo savininkus kreipėsi žodžiu ir mėgino vesti derybas dėl išsinuomoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai namo gyventojams pateikė UAB ,,Geoplanai“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame atsispindėjo pageidaujama ieškovą naudojimosi tvarka žemės sklypu, tačiau atsakovai nesutiko su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi tvarkos variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis dalių vertingumo prasme.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).Apeliantai argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ilgalaikė, nuolatinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių nebuvo nusistovėjusi. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Nors ieškovai ir tvirtina, kad nuolatinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nei atsakovai, nei byloje dalyvaujantys tretieji asmenys su šiais ieškovių teiginiais nesutinka, kitų įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes ieškovės nepateikė, taigi teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, net jeigu ieškovai naudojosi kai kuriomis žemės sklypo dalimis, ši aplinkybė nereiškia, kad yra pagrindas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką nukrypti nuo proporcingumo principo. Kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo šio principo, ieškovai nenurodė.Apeliantai argumentuoja, kad nežymus 19 m2 ploto sumažinimas atsakovams I. ir S. V. negali paneigti argumentų visumos, kuriais remiantis ieškovai prašė patvirtinti 2015-12-08 plane nustatytą žemes sklypais naudojimosi tvarką. Su šuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Kaip byloje nustatyta, ieškovų pateiktas UAB “Geoplanai” projektas numato ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį didesnę, nei proporcingai jų turimas butų plotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 19 kv. m ploto sumažinimas atsakovams akivaizdžiai pažeistų atsakovų teises ir interesus. Pažymėtina, kad su atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sutiko didžioji dalis namo (duomenys neskelbtini) gyventojų, taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, bei bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu nustatymo remdamasis proporcingumo principu(CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Apeliantai argumentuoja, kad teismas be pagrindo atmetė ieškovų prašymą dėl pripažinimo atsakovų dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nagrinėdamas bylą gali šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu (CPK 246 straipsnis), tačiau tai yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai bei tretieji asmenys savo poziciją dėl ieškinio, taip pat ir dėl apeliacinio skundo išdėstė raštu, taigi darytina išvada, kad teismui pakako duomenų išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą atsakovams ir nedalyvaujant teismo posėdyje. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.Dėl atsakovų apeliacinio skundo.Apeliantai argumentuoja, kad ieškinį patenkinus dalinai ir teismo sprendimą priėmus iš esmės atsakovų naudai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Pirmosios instancijos teismas nepriteisė šalims bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal atsakovų parengtą projektą. Pagrindinės taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įtvirtintos CPK 93 straipsnyje. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Byloje nustatyta, kad iš esmės patenkinti tiek atsakovų, tiek ieškovų reikalavimai, todėl kiekviena iš šalių turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokiu atveju šios sumos užsiskaitytų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nė vienai iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys, CK 1.5 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.