Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-329-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: e2A-329-796/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00051-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Kristina Domarkienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: R. E.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone

Kategorijos

1.1.4.3Ieškinio senatis
2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.11Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-329-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00051-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.3.3.5; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.3; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės R. E. priešieškinį ieškovui D. K. dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti; 2) pripažinti, jog G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), skiltyje „duomenys apie tėvą“ įrašytas D. K. nėra šio vaiko tėvas, ir šį įrašą panaikinti; 3) pripažinti, jog J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), skiltyje „duomenys apie tėvą“ įrašytas D. K. nėra šio vaiko tėvas, ir šį įrašą panaikinti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. pradžioje ieškovas pradėjo artimai bendrauti su atsakove R. E.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. K.. 2012 m. pradžioje ieškovas su atsakove išsiskyrė, tačiau 2012 m. rudenį vėl pradėjo gyventi kartu. Siekdamas užtikrinti pilnavertį gyvenimą savo šeimai bei gavęs patrauklų darbo pasiūlymą priėmė sprendimą išvykti dirbti į Norvegiją. Būdamas Norvegijoje ne kartą buvo informuotas apie atsakovės neištikimybę, kad atsakovė palaiko artimus santykius su V. A.. Nepaisant to, kad jautėsi įskaudintas ir pažemintas, siekė išsaugoti tarpusavio santykius su atsakove, užtikrinti pilnavertę šeimą sūnui G. K.. (duomenys neskelbtini) gimė G. K.. Atsakovė jam buvo pasakiusi, kad mergaitė nėra jo dukra. Kadangi buvo būtina įregistruoti vaiko gimimą, o jis siekė su atsakove kurti bendrą gyvenimą, jis pripažino tėvystę ir buvo įrašytas mergaitės tėvu. Tačiau suteikdamas vaikui savo pavardę nežinojo, kad šis veiksmas gali jam sukelti neigiamų teisinių padarinių ateityje. Buvo įsitikinęs, kad atsakovė imsis aktyvių veiksmų ir kartu su tikruoju mergaitės tėvu išspręs šį klausimą pareikštine tvarka pas notarą. Po kurio laiko jam būnant Norvegijoje jis vėl sužinojo, kad atsakovė vėl laukiasi. (duomenys neskelbtini) gimė J. K.. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad J. K. yra jo tikras vaikas, kadangi nuo G. K. gimimo su atsakove nebuvo išsiskyręs, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, trečiasis vaikas buvo planuotas ir laukiamas, todėl jis neturėjo jokios abejonės dėl savo biologinės tėvystės J. K. atžvilgiu. Tačiau asmeniškai užfiksavęs atsakovės neištikimybės faktus, taip pat žinodamas, kad mergaitės tėvas yra kitas asmuo, vedamas abejonių atliko DNR testą, kurio rezultatas parodė, kad jis nėra biologinis J. K. tėvas. Atsižvelgdamas į vaikų amžių bei į tai, kad jie turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, mano, kad tėvystės nuginčijimas yra vienintelis tinkamas susiklosčiusios situacijos sprendimo būdas. Ieškovas pripažino, kad yra praleidęs senaties terminą dėl tėvystės G. K. nuginčijimo, todėl prašė terminą atnaujinti. O kadangi apie tai, kad J. K. nėra jo sūnus, sužinojo tik gavęs DNR tyrimo rezultatą 2020 m. sausio 8 d., vertino, kad ieškinio senaties termino dėl tėvystės J. K. nuginčijimo nėra praleidęs. Pažymėjo, kad su G. K. jau ilgą laiką nepalaiko jokių tarpusavio santykių, mergaitė jo nebelaiko tėvu, apskritai jų tarpusavio santykiai niekuomet ir nebuvo plėtojami, tarp jų nėra susiformavęs socialinis ryšys. Nors ir buvo įsitikinęs, kad yra J. K. tėvas, juo rūpinosi, stengėsi bendrauti, tačiau dėl darbo pobūdžio ir ilgo būvimo užsienyje nesusiformavo itin glaudus ryšys su vaiku, o sužinojęs, kad J. K. nėra jo sūnus, visiškai nutraukė bendravimą su vaiku.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. E. atsiliepimu su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu susipažino 2007 m. žiemą, laikui einant sužinojo, kad laukiasi bendro vaiko. Ši žinia ieškovą labai pakeitė, jis buvo susiradęs kitą moterį, tačiau, siekdama išlaikyti šeimą ir bijodama likti viena su vaiku, atleido už išdavystę ir toliau gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K.. Netekęs darbo Lietuvoje, ieškovas išvyko dirbti į užsienį, kur vėl buvo neištikimas, todėl 2011 m. ji su ieškovu išsiskyrė. Po išsiskyrimo pradėjo lauktis antrą kartą, tačiau ne nuo ieškovo. Po kurio laiko, besilaukdama kūdikio, su ieškovu susitiko užsienyje ir nusprendė pabandyti atkurti santykius. Ieškovas žinojo, kad gimsiantis antrasis vaikas – G. K. – nėra jo dukra. Nepaisydamas to, pripažino tėvystę ir mergaitei suteikė savo pavardę. Po kurio laiko ieškovas pradėjo dirbti kitoje užsienio valstybėje, jų tarpusavio santykiai pradėjo blėsti. Sužinojusi apie galimą ieškovo neištikimybę, nebematė bendro gyvenimo su ieškovu. Po kurio laiko ji vėl pradėjo lauktis. Iki to momento, kai tapo nėščia, su ieškovu nebendravo daugiau nei pakankamai laiko (t. y. po susitaikymo iki J. K. gimimo su ieškovu neturėjo lytinių santykių), jog abu suprastų, kad ieškovas nėra gimsiančio vaiko biologinis tėvas. Nepaisant to, jai dar būnant nėščiai, jie vėl pradėjo bendrą gyvenimą. (duomenys neskelbtini) gimė J. K.. Ieškovas laisva valia notarine tvarka patvirtino tėvystę, vaikui suteikė pavardę. Toliau su ieškovu darniai gyveno, planavo vestuves. Tačiau laikui einant ieškovas pradėjo vilkinti vestuvių procesą, kol galiausiai jų tarpusavio santykiai išblėso, 2020 m. sausio 21 d. ieškovas ją paliko. Po išsiskyrimo ieškovas jai pareiškė, kad padės vaikus išlaikyti, rems finansiškai, neišskiriant nė vieno iš vaikų. Ieškovas pervesdamas pinigus mokėjimo paskirtyje nurodydavo „vaikų išlaikymo alimentai“, iki 2020 m. spalio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skirdavo po 250,00 Eur, nuo išsiskyrimo iki 2020 m. spalio mėn. pasiimdavo visus vaikus papramogauti. Mano, kad tokiais veiksmais ieškovas patvirtino siekį išlaikyti visus vaikus, taip pat tėvo pareigų vykdymą. Mano, kad tarp ieškovo ir visų vaikų yra susiformavęs emocinis ryšys, kuris šiuo metu yra prislopintas išimtinai dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas su vaikais (su pertraukomis) kartu gyveno iki 2020 m. sausio mėn., skirdavo jiems laiko, juos ugdė, su jais žaisdavo, vaikai jį laiko tėčiu, nori bendrauti, su juo praleido vaikystę, mokėsi, dalijosi gyvenimo potyriais.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone (toliau – VTAS) 2021 m. kovo 16 d. išvadoje Nr. 10SD-808 nurodė, kad VTAS darbuotojas 2021 m. kovo 3 d. skyriuje išklausė mažamečių G. K. ir G. K. nuomones. G. K. nurodė, kad tėčiui palikus šeimą jis jo nebevadina tėčiu, vadina vardu. Tėvas jam nuo žiemos neskambina, retkarčiais parašo trumpąsias SMS žinutes, pats retkarčiais norėtų pabendrauti su tėvu. Per gimtadienį tėvas padovanojo 20,00 Eur, Kalėdų proga – dėlionę, nors buvo pažadėjęs nupirkti kompiuterį. Kadangi tėvas nesilaikė pažado dėl kalėdinės dovanos, jaučiasi įžeistas. Gyvenant kartu su tėvu, pastarasis juo rūpinosi, kartu pramogaudavo, vasaros metu jį su sese ir broliu vežėsi prie jūros, buvo nuvykę į pramogų parkus. Tėvui būnant užsienyje, pastarasis skambindavo, bendraudavo žinutėmis. Mažametė G. K. nurodė, kad anksčiau D. K. vadindavo tėčiu, dabar vadina vardu. Tėvas jai retkarčiais parašydavo trumpąsias SMS žinutes, dabar nebeparašo. Per gimtadienį tėvas padovanojo auksinius auskarus, Kalėdoms – lėlę. Mama jai sakė, kad ji turi ir kitą tėtį, su kuriuo bendraudavo trumposiomis SMS žinutėmis, bet dabar nebendrauja (paskutinę žinutę parašė prieš metus). Nurodė, kad labai pyksta ant tėčio D., nes jis nori atimti jos pavardę, o ji turi daug diplomų ir pagyrimų K. pavarde. J. K. dėl mažo amžiaus nebuvo išklausytas. Vaiko mama R. E. nurodė, kad J. tėvu pripažįsta tik D. K., labai jo pasiilgo, nuolat klausia, kur jis yra. VTAS vertinimu, ieškovą ir mažamečius vaikus sieja socialinė tėvystė – ieškovas savanoriškai pripažino tėvystę jų atžvilgiu, kartu šeimoje su vaikų motina ir vaikais gyveno beveik 13 metų, jais rūpinosi, vedė bendrą ūkį. VTAS pateikė pirminę preliminarią išvadą, kad pateiktas ieškinys pažeidžia mažamečių G. K. ir J. K. interesus, nes vienas iš svarbiausių vaiko interesų – turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises ir interesus, o nuginčijus tėvystę mažamečiai vaikai galbūt liktų be tėvo, vykdančio tėvo teises ir pareigas, ir tai pakenktų geriausiems vaikų interesams.

Šalies argumentai

4. Atsakovė R. E. pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) priteisti iš ieškovo 250,00 Eur dydžio išlaikymą G. K., mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki G. K. pilnametystės, paskiriant atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas; 2) priteisti iš ieškovo 250,00 Eur dydžio išlaikymą J. K., mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki J. K. pilnametystės, paskiriant atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas; 3) pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-533-799/2012 priteistą išlaikymo dydį iš ieškovo savo nepilnamečiam vaikui G. K., nustatant išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo priešieškinio pateikimo dienos iki G. K. pilnametystės, paskiriant atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ginčija dviejų vaikų tėvystę. Kol vyksta teisminis ginčas, ieškovas turi, o tėvystės nenuginčijimo atveju ir toliau turės pareigą finansiškai prisidėti išlaikant G. K. ir J. K.. Ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba Norvegijoje, jam Norvegijos institucijos moka tikslines išmokas dėl to, kad jis turi vaikų, taip pat ieškovas turi nekilnojamojo turto. Ieškovas turi visas galimybes bei pareigą rūpintis savo vaikais ir skirti jiems deramą išlaikymą, be to, jis atsakovei buvo teigęs, jog kiekvienam vaikui skirs po 250,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo ir tai, jog 2012 m. lapkričio 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-533-799/2012 patvirtino tarp jos ir ieškovo sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė, kad ieškovas sūnui G. K. teiks išlaikymą po 300,00 Lt (t. y. 86,89 Eur), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovės nuomone, tokio dydžio išlaikymas yra per mažas, kad būtų patenkinti bent minimalūs G. K. poreikiai, prašė išlaikymo sumą padidinti iki 250,00 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas D. K. prašė priešieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi atsakovė nesikreipė į mediatorių dėl privalomosios mediacijos procedūros. Nurodė, kad atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo G. K. ir J. K., išlaikymo padidinimo G. K. grindžia bendromis kasacinio teismo nuostatomis, nepateikdama jokios detalesnės informacijos, kuria remiantis buvo nustatytas 250,00 Eur išlaikymo dydis. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Mano, kad atsakovės teiginys, kad išlaikymo dydžio nereikia įrodinėti, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 daliai. Pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje minimalus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 467,00 Eur, o atsakovės reikalaujamas 250,00 Eur išlaikymo dydis viršija kasacinio teismo rekomenduojamą išlaikymo sumos ribą, todėl atsakovė privalo įrodinėti vaikų poreikius. Kadangi abu tėvai proporcingai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, pagal atsakovę, per mėnesį visų vaikų išlaikymui turėtų būti skiriama 1 500,00 Eur suma. Anot ieškovo, reikalaujamas išlaikymo dydis yra visai nepagrįstas. Be to, nesutinka su išlaikymo priteisimu G. K. ir J. K., mano, kad jais visapusiškai pasirūpinti turėtų jų biologinis tėvas V. A..

6. VTAS 2021 m. gegužės 26 d. išvadoje Nr. 10SD-1555 nurodė, kad prašoma priteisti 250,00 Eur išlaikymo suma neviršija orientacinio kriterijaus (607,00 Eur minimalios mėnesinės algos dydžio), todėl atsakovė neturi pareigos pagrįsti vaiko poreikius atitinkančias išlaidas. Pažymėjo, jog akivaizdu, kad vaikai sparčiai augantys, kartu auga ir jų poreikiai, be to, didesnė išlaidų našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Mano, kad 250,00 Eur išlaikymo priteisimas G. K. ir J. K. neprieštarautų įstatymų nuostatoms ir geriausiems vaikų interesams. VTAS nuomone, iš ieškovo G. K. šiuo metu teikiamas 86,89 Eur išlaikymas nėra pakankamas, kad būtų patenkinti būtiniausi mažamečio poreikiai, todėl yra pagrindas išlaikymo dydį didinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu patikslintas ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas iš dalies. Priteistas iš ieškovo D. K. išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 3 d., iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-533-799/2012 priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K. dydis ir iš ieškovo D. K. nepilnamečiam vaikui G. K. priteistas nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 3 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 200,00 Eur išlaikymas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. R. E. paskirta nepilnamečiams vaikams G. K., J. K. ir G. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nuspręsta sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai. Likusi priešieškinio dalis atmesta. Priteistas iš ieškovo D. K. 1 463,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei R. E.. Taip pat priteistos iš ieškovo D. K. valstybei bylinėjimosi išlaidos – 139,00 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

7.1 Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas D. K., mama – R. E.; (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas D. K., mama – R. E.; (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas D. K., mama – R. E.. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biuro notarė Danutė Sandarienė patvirtino D. K. ir R. E. pasirašytą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, notarinio registro Nr. 2-3973, kuriuo D. K. pareiškė, kad yra R. E. dukters G. E. tėvas, prašė pripažinti mergaitės tėvu, įrašyti vaiko gimimo įraše duomenis apie jo tėvystę ir suteikti jai jo pavardę. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biuro notarė Danutė Sandarienė patvirtino D. K. ir R. E. pasirašytą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, notarinio registro Nr. 2-306, kuriuo D. K. pareiškė, kad yra R. E. sūnaus J. tėvas, prašo pripažinti šio vaiko tėvu, įrašyti vaiko gimimo įraše duomenis apie jo tėvystę ir suteikti jam jo pavardę. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edonum“ 2021 m. sausio 8 d. laiške D. K. nurodyta, jog, ištyrus D. K. ir J. K. DNR mėginius, buvo nustatyta, kad tikimybė, jog D. K. yra J. K. tėvas, yra lygi 0 proc. 2021 m. sausio 21 d. D. K. išėjo iš namų, 2021 m. vasario 9 d. teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Šalies argumentai

7.2 Teismas pažymėjo, jog ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystės G. K. nuginčijimui, o dėl J. K. mano, kad senaties termino praleidęs nėra.

Žemesnės instancijos teismas

7.3 Teismas nurodė, jog rašytine bylos medžiaga, šalių pareiškimais nustatyta, kad faktą, jog ieškovas nėra G. K. biologinis tėvas, sužinojo dar prieš gimstant vaikui, t. y. maždaug prieš 8 metus. Ieškovas mano, kad imperatyvų vienų metų terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad suteikdamas vaikui savo pavardę ir pripažindamas tėvystę nežinojo, kokios pasekmės ateityje jo laukia; buvo įsitikinęs, kad atsakovė imsis aktyvių veiksmų ir kartu su tikruoju G. K. tėvu nuvyks į notarų biurą ir išspręs šį klausimą pareikštine tvarka, o laikui einant suvokė, kad atsakovė neketina imtis veiksmų dėl tikrojo G. K. tėvo įrašymo į vaiko gimimo liudijimą; nesuvokė tėvystės nuginčijimo proceso, nežinojo, kad teisės aktuose apsikritai yra įtvirtintas toks senaties terminas, per kurį yra būtina kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, ir kad gimimo įraše padarytų tėvystės įrašų nebus galima pakeisti notarine tvarka; jo darbo pobūdis ir nuolatinis vykimas į užsienį taip pat sunkino galimybes dėl kreipimosi į teisininkus dėl teisinės pagalbos suteikimo; žinodamas, jog G. K. nėra jo biologinė dukra, su mergaite niekuomet neplėtojo artimo tarpusavio ryšio.

7.4 Teismas pažymėjo, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami. Ieškovas trimis atvejais pripažino savo tėvystę notarine tvarka. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės patvirtintuose ir ieškovo pasirašytuose pareiškimuose dėl tėvystės pripažinimo nurodoma, kad pasirašantiems asmenims dokumento tekstas yra garsiai perskaitytas, teisinės pasekmės išaiškintos, suprastos ir atitinka pasirašančiųjų valią. Tai, kad ieškovas lengvabūdiškai, nesuvokdamas jo atliekamų veiksmų teisinių pasekmių ir padarinių, laisva valia prisiėmė atsakomybę ir visas tėvui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tenkančias pareigas, nesudaro svaraus pagrindo atnaujinti termino tėvystei nuginčyti, kuris buvo praleistas net 8 metus. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kadangi abu su atsakove po išsiskyrimo siekė kurti bendrą gyvenimą ir jau turėjo sūnų K. pavarde, kad neskirtų vaikų, t. y. kad vaikų pavardės nebūtų skirtingos, laisva valia notarine tvarka pripažino tėvystę G. K.. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pripažindamas tėvystę G. K. ieškovas negalvojo apie tai, jog laikui einant atsakovė aktyviais veiksmais sieks nustatyti mergaitės biologinio tėvo tėvystę, galiausiai, jei ir tikėjosi tokio veiksmo ir jautė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, per protingą terminą nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Pripažinęs G. K. savo dukra, kartu su ja, jos broliais ir mama, nors ir su pertraukomis (kai ieškovas išvažiuodavo dirbti į užsienį), gyveno iki 2021 m. sausio 21 d. Ieškovo ir G. K. artimą ryšį pagrindžia ne tik bendro gyvenimo kartu trukmė. Atsakovė į bylą pateikė nuotraukas, kuriuose užfiksuoti ieškovas ir G. K.. Nuotraukose asmenys atrodo laimingi ir artimi. Remiantis VTAS išvada, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad G. K. jaučia nuoskaudą, kad ieškovas su ja nebebendrauja, nebeaplanko, kad nori pakeisti jos pavardę. Jei ieškovo prisiminimas mažamečiam vaikui nekeltų neigiamų emocijų, t. y. liūdesio ir nuoskaudos jausmo, būtų galima daryti prielaidą, kad tarp ieškovo ir vaiko nebuvo užsimezgusio artimo ryšio, tačiau šiuo atveju aptartos faktinės aplinkybės byloja tai, kad ieškovą ir mažametę G. K. jungė emocinis ir socialinis ryšys. Teismas nusprendė, kad ieškovas aplinkybę, jog nėra G. K. biologinis tėvas, sužinojo dar prieš jai gimstant, t. y. prieš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 9 d., teismas pripažino, kad vienų metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės G. K. nuginčijimo yra praleistas.

7.5 Teismas pažymėjo, jog, anot ieškovo, aplinkybę, kad jis nėra J. K. biologinis tėvas, ieškovas sužinojo 2021 m. sausio 8 d. gavęs DNR testo atsakymą, todėl mano, kad jis nėra praleidęs ieškinio dėl tėvystės J. K. nuginčijimo senaties termino. Išnagrinėjęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, teismas padarė priešingą išvadą. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad žinojo, jog laikotarpiu nuo G. iki J. gimimo atsakovė su trečiuoju asmeniu palaikė ryšį, bendravo, matė žinutes. Tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiu metu akcentavo atsakovės neištikimybės atvejus. Atsakovė pripažino, kad 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais su ieškovu buvo stipriai susipykę, nebendravo, tuo metu ieškovas buvo Norvegijoje, todėl buvo pradėjusi bendrauti su V. A., susitiko 2–3 kartus, pastojo. Ieškovui grįžus iš užsienio jie susitaikė, 12-tą nėštumo savaitę ieškovui pasakė, kad gimsiančio vaiko tėvas ne jis, o V. A.. Atsakovė mano, kad tai, jog nėra gimsiančio vaiko tėvas, ieškovas turėjo susiprasti ir pats, nes tarp jų ilgiau nei pakankamai nebuvo lytinių santykių. Pastarosios atsakovės teiktos aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės neištikimybės atvejus. Ieškovo ir atsakovės bendras gyvenimas nebuvo stabilus, jie ne kartą skyrėsi ir taikėsi, nemažą laiko dalį praleisdavo atskirai dėl ieškovo darbo pobūdžio. Susipykus ar trumpam išsiskyrus atsakovė pradėdavo bendrauti su V. A.. Šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė. Teismas pripažino, kad ieškovas žinojo arba turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat J. K. gimimo dienos, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau aktyvių veiksmų, siekiant tuo įsitikinti arba abejonę paneigti, nesiėmė iki pat 2019 m. gruodžio mėn., kai slapta nusivežė J. K. į Klaipėdą ir atliko DNR testą.

7.6 Teismas nurodė, jog ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu bandė sumenkinti savo ryšį su mergaite, tačiau nuo pat G. K. gimimo iki 2021 m. sausio 21 d. jis nenutrūkstamai vedė bendrą ūkį ir gyveno šeimoje kartu su jos mama ir broliais, jais rūpinosi finansiškai, bendravo, leisdavo laisvalaikį, veždavosi pramogauti. G. K. užaugo ir formavosi kaip asmenybė, suvokdama, kad jos tėtis yra ieškovas. Mergaitė nurodė, kad žino, jog turi ir kitą tėtį V. A., kad yra jį mačiusi ir su juo bendravusi. Atsakovė patvirtino pastarąją aplinkybę nurodydama, kad mergaitei apie tai, kad jos tėvas yra trečiasis asmuo, pasakė kai vaikui buvo 6–7 metai, siekdama apsaugoti vaiką nuo galbūt viešumoje paplisiančių apkalbų. Teismo nuomone, mergaitės amžius yra per mažas, kad ji suvoktų, koks yra esminis skirtumas tarp tėčio D. K. ir tėčio V. A., ir kad suvokimu, kuris būdingas tokio amžiaus vaikui, kuris nuo pat gimimo augo, bendravo, matė ir suprato, kaip yra bendraujama su jos mama ir broliais, D. K. socialine ir emocine prasme pasąmoningai priėmė ir laiko tikruoju tėčiu, jam jautė ir jaučia jausmus – meilę, džiaugsmą, prisirišimą, ilgesį, šiuo atveju – dabartinių ieškovo veiksmų sukeltą nuoskaudą. Net palikęs bendrus namus, t. y. po 2021 m. sausio 21 d., nors teigia priešingai, ieškovas nuo atsakovės šeimos visiškai neatsiribojo – vasaros metu visus vaikus vežėsi pramogauti, leido su jais laiką. Tai patvirtino G. ir G. bendravimo su VTAS specialistu metu, nurodydami aplinkybę, kad tėtis vasarą visus vaikus vežėsi į pramogų parkus, prie jūros.

7.7 Dėl J. K. ieškovas nurodo, jog, būdamas įsitikinęs, kad yra berniuko tėvas, juo rūpinosi, stengėsi kiek galima daugiau bendrauti, tačiau dėl darbo pobūdžio ir buvimo užsienyje itin glaudaus ryšio su vaiku nesukūrė. Pastarąją aplinkybę teismas laikė deklaratyvia, paremta tik ieškovo manymu, ir nelaikė svaria priežastimi kategoriškai nuneigti ieškovo ir J. K. glaudų socialinį ir emocinį ryšį. Teismas pažymėjo, jog VTAS specialistai neišklausė J. nuomonės dėl jo mažo amžiaus. Atsakovė tiek VTAS specialistei, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. savo tėvu laiko tik ieškovą, jo ilgisi, pažymėjo, kad jei ieškovas pasirodytų jo akiratyje, vaikas iškart pas jį bėgtų. Analogiškai kaip ir G. K., J. nuo pat gimimo augo ir kaip asmenybė formavosi suvokdamas, kad jo tėtis yra D. K.. Šį suvokimą suformavo ieškovo dėmesys ir rūpestis vaiku. Nors ieškovas ir važinėjo į užsienį uždarbiauti, tačiau, kaip jis pats teigia, vaiku rūpinosi ir stengėsi su juo kiek įmanoma daugiau bendrauti. Atsakovės teigimu, grįžęs iš užsienio ieškovas su savimi pasiimdavo visus vaikus ir išvykdavo pramogauti, pirkdavo dovanas. Šios aplinkybės ieškovas nenuneigė. Vaiko tėvas, kuris planavo ir laukė vaiko gimimo, po to 4 metus vaiką laikė savo tikru vaiku, grįžęs po ilgo nebuvimo namuose iš užsienio turėtų būti itin pasiilgęs vaiko, skirti jam daug laiko ir dėmesio. Pastarieji du dalykai yra vienas iš pagrindinių aspektų glaudaus ir artimo ryšio su vaiku susiformavimui. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šis socialinis ryšys nėra nutrūkęs.

7.8 Teismas konstatavo, jog tiek G. K., tiek J. K. su ieškovu sieja stiprus, dėl ieškovo aktyvių veiksmų, t. y. bendravimo ir rūpinimosi vaikais, susiformavęs emocinis ir socialinis ryšys.

7.9 Teismas pažymėjo, jog atsakovė patvirtino, kad G. ir J. tėvas yra trečiasis asmuo V. A.. Pastarasis teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, atsakyti į klausimus, nurodė, kad atsakovės nepažįsta ir kad jam neįdomios jų problemos. Trečiasis asmuo teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, kadangi šiuo metu įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju egzistuoja reali galimybė nustatyti biologinį vaikų tėvą, tačiau tokio reikalavimo byloje nėra pareikšta. Kita vertus, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar tėvystės nuginčijimas nustačius faktus, kad vaikų gimimo įrašuose įrašytas tėvu ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas, tačiau nustačius, kad vaikus su ieškovu sieja glaudi socialinė tėvystė, ir nustačius biologinę tėvystę asmens, kuris nagrinėjamu atveju kategoriškai atsisako bendrauti ir teikti paaiškinimus itin jautriais klausimais bei vadovaujantis išimtinai nepilnamečių vaikų teise žinoti savo tėvus, nepažeis esminės vaikų teisės turėti tėvą, tuo labiau – jo neprarasti. Trečiasis asmuo nepateikė jokios nuomonės nagrinėjamais klausimai, demonstravo priešiškumą ir nepasitenkinimą, bendravo nepagarbiai. Atsakovė patvirtino, kad tiek V. A., tiek G. K. žino, kad ji yra V. A. dukra, jie buvo 2–3 kartus susitikę, trečiasis asmuo mergaitei yra rašęs žinutę. Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gimus mergaitei trečiasis asmuo norėjo pripažinti tėvystę ir suteikti vaikui savo pavardę, tačiau su tuo nesutiko ieškovas. Daugiau duomenų apie bendravimą, užsimezgusį ryšį ar trečiojo asmens interesą dėl vaikų byloje nėra. Šiuo metu trečiasis asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo terminas nežinomas. Trečiąjį asmenį charakterizuojančių aplinkybių byloje nepateikta, tačiau viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad V. A. linkęs nusikalsti, jo atliktos nusikalstamos veikos, jų padarymo aplinkybės vaikams laikytinos itin pavojingomis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad, nuginčijus tėvystę, G. ir J. kiltų grėsmė likti be tėvo. Teismas pažymėjo, jog nenuvertina ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą, apimančią ir teisę į tėvystės nuginčijimą, tačiau, remdamasis anksčiau išdėstytų aplinkybių visetu laikė, kad abiejų vaikų interesai neginčijamai nukentėtų dėl aptariamos ieškovo teisės apgynimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vaikų interesai nusveria ieškovo.

7.10 Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų turėti tėvą, užtikrinantį vaikų turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikams grėsmę netekti tėvo, taip pat teisės į išlaikymą.

Šalies argumentai

7.11 Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentracijos principais, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga priimti procesinį sprendimą šioje byloje ir dėl atsakovės pateikto priešieškinio. Palikus ieškinį nenagrinėtą vien dėl to, kad nebuvo pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (privalomąja mediacija), teismo vertinimu, būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų teisėti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

7.12 Teismas nustatė, jog atsakovė yra dirbanti, kas mėnesį gaunamų pajamų suma kintanti, išvedus 2021 m. balandžio–rugsėjo mėnesio vidurkį, atsakovės mėnesio pajamas sudaro 787,00 Eur suma. Taip pat jai kiekvieną mėnesį mokama 333,60 Eur išmoka vaikams. Nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas vienas automobilis. Ieškovas dirbantis, darbdavys – Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė, tačiau ieškovo darbo vieta Norvegijoje. 2021 m. lapkričio 4 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis nustatyta, kad kas mėnesį gaunamų pajamų suma kintanti, išvedus 2021 m. liepos–rugsėjo mėnesio vidurkį, ieškovo mėnesio pajamas sudaro 4 029,00 Eur suma. Ieškovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais Šilalės rajone, taip pat automobilį. Ieškovas darbingas, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Teismas konstatavo, kad ieškovo finansinė padėtis itin gera, geresnė nei atsakovės, jis turi pakankamai lėšų išlaikyti vaikus.

7.13 Teismas pažymėjo, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas pažymėjo ir tai, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga bus 730,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – apie 520,00 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis, tenkantis vienam iš tėvų, 2021 m. turėtų būti pusė būtent šios sumos – 234,21 Eur, 2022 m. – 260,00 Eur. Teismas akcentavo, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ji neturi pareigos pagrįsti vaikų poreikių objektyviais įrodymais, jei reikalaujama išlaikymo suma neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

7.14 Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsakovė mano, kad G. ir J. išlaikymui per mėnesį reikia 1 000,00 Eur sumos, t. y. kiekvienam po 500,00 Eur, jei kiekvienas iš tėvų turi pareigą teikti vienodą 250,00 Eur išlaikymą. Nors byloje nėra pateikta lėšų, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti, skaičiuotė ir išlaidas patvirtinantys įrodymai, o prašoma priteisti išlaikymo suma nežymiai viršija orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, taip pat atsižvelgiant į būtinus ir protingus vaikų poreikius, šalies ekonominę situaciją bei atsakovės turtinę padėtį, kuri yra akivaizdžiai prastesnė už atsakovo, manytina, kad ši suma užtikrintų vaikų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, yra protinga, reali ir ne per didelė.

7.15 Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovei valstybė kiekvieną mėnesį moka po 111,20 Eur išmoką kiekvienam vaikui, todėl teismo nustatyta vaikams reikalingo išlaikymo suma mažintina 111,20 Eur išmoka (500,00 Eur – 111,20 Eur = 389,00 Eur / 2 = 195,00 Eur).

7.16 Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių (G. aštuoneri, J. greit sueis penkeri), įvertinęs tokio amžiaus vaikų būtinuosius poreikius, atsakovės reikalaujamas priteisti išlaikymo sumas, jos gaunamas pajamas ir tikslines išmokas vaikams, ieškovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo G. K. ir J. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200,00 Eur periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, 200,00 Eur išlaikymo dydis vaikams šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą.

7.17 Teismas iš dalies sutiko su ieškovu, kad atsakovė turėjo objektyviai pagrįsti reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo. Tačiau nurodė, jog svarbu atsižvelgti į tai, kad išlaikymas vaikui priteistas 2012 m., t. y. prieš 9 metus. Tuo metu G. K. buvo 3 metų amžiaus. Šią dieną G. K. yra 12 metų amžiaus. Per tokį ilgą laiko tarpą berniuko poreikiai kito ir iš esmės padidėjo. Taip pat Lietuvoje pakito ekonominė situacija, pasikeitė valiuta, maisto ir būtinųjų paslaugų kainos didėja. Orientacinis minimalus materialinio išlaikymo dydis tolygus minimalios algos dydžiui, tačiau šiuo atveju G. K. išlaikymo dydis yra net kelis kartus mažesnis. Be to, atsakovei gyvenant kartu su vaiku jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Atsakovės pateikto banko išrašo duomenys patvirtina, kad berniuko išlaikymui ieškovas atsakovei kas mėnesį perveda po 200,00 Eur. Ieškovas ir be teismo sprendimo G. K. teikia didesnį išlaikymą, nevengia jo teikti. Atsakovės prašoma iš ieškovo priteisti 250,00 Eur suma (laikant, kad bendra vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma lygi 500,00 Eur), kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, vertintina kaip atitinkanti vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas, juolab, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642,00 Eur (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – apie 470,00 Eur. Pastaroji suma 2022 m. bus 260,00 Eur. Taip pat iš prašomos kas mėnesį vaiko poreikiams skirtinos sumos reikia išskaičiuoti ir kas mėnesį iš valstybės gaunamus vaikų pinigus. Nagrinėjamu atveju – 111,20 Eur.

7.18 Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, tai, jog per 9 metų laikotarpį G. K. poreikiai neginčijamai padidėjo, atsižvelgę į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas padidinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-533-799/2012, nustatytą G. K. išlaikymo sumą, todėl minėta teismo nutartimi patvirtintas D. K. įsipareigoto teikti išlaikymo dydis pakeistas, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 31 d. iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. K. ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės R. E. priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1 Teismas nurodė, kad apeliantas praleido vienų metų ieškinio senaties terminą, o jo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Apeliantas sutiko suteikti savo pavardę G. K., nes buvo įsitikinęs, kad vėliau bus galima vaiko pavardę pakeisti notarine tvarka, jam, atsakovei ir biologiniam tėvui nuvykus pas notarą. Gyvenant kartu ir planuojant trečio vaiko gimimą nebuvo inicijuojami teisminiai procesai dėl tėvystės nuginčijimo, nes jei ieškovas ir būtų kreipęsis į teismą ir nurodęs, kad siekia kurtį tolimesnę ateitį su atsakove, bet nori nuginčyti tėvystę, tokia susidariusi situacija būtų aiškinama kaip neatitinkanti nei teisingumo, nei protingumo ar sąžiningumo principų. Gimus trečiajam vaikui, planuojant sudaryti santuoką, atliekant parengiamuosius veiksmus santuokos sudarymui, kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo būtų buvęs nelogiškas.

8.2 Apelianto nuomone, aplinkybė, kad G. K. supranta ir žino, kas yra jos biologinis tėvas, su juo bendravo, palaiko ryšius su biologinio tėvo V. A. šeimos nariais, yra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti.

8.3 Kadangi apelianto ir atsakovės tarpusavio santykiai yra nutrūkę, apeliantas su nepilnamete G. K. nebendrauja nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, ja nesidomi, nesirūpina, neteikia jai išlaikymo ir aiškiai nurodė, kad vaikui nejaučia jokių šiltų jausmų ir neketina toliau palaikyti tarpusavio santykių, įvertinant tai, kad biologinis tėvas šioje byloje yra žinomas, jis, kaip nurodė pati atsakovė, siekė pripažinti savo tėvystę, teikti išlaikymą ir tam tikrą laiką bendravo su savo dukra, šios aplinkybės, apelianto nuomone, turi būti pripažįstamos svarbiomis terminui dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinti.

8.4 Pažymi, jog teismų praktikoje yra atvejų, kai ir po 12 metų, vaiko motinai žinant apie biologinį tėvą, buvo priimtas sprendimas atnaujinti praleistą terminą tėvystės nuginčijimui ir tėvystės nustatymui, nors priežastis dėl termino praleidimo grindžiama tik tuo, jog buvo tikimasi, kad ateityje biologinis tėvas rūpinsis vaiku. Terminas tėvystės nuginčijimui buvo atnaujintas ir tuo atveju, kai teismas terminą tėvystės nuginčijimui susiejo su DNR tyrimo atlikimu. Dar kitoje byloje teismas taip pat atnaujino terminą tėvystės nuginčijimui, nors reikalavimas buvo pareikštas po 12 metų, teismas pažymėjo, kad ilgalaikis neveikimas negali padaryti įtakos nepilnamečio vaiko interesams, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu.

8.5 Pažymi, jog apeliantas ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad aplinkybę, jog jis nėra J. K. tėvas, sužinojo tik tuomet, kai buvo gauti DNR tyrimo rezultatai 2021 m. sausio 8 d. Tačiau teismas prioritetine aplinkybe laikė ne ieškovo teikiamus paaiškinimus ir pateiktus DNR tyrimo rezultatus, bet suinteresuotos atsakovės R. E. paaiškinimus. Taip pat pažymi, jog ieškovas teismo posėdžio metu paminėjo žinutes, tačiau teismas nesiaiškino minėtų žinučių turinio, jų kiekio. Apeliantui buvo žinoma, kad V. A. yra G. K. biologinis tėvas, todėl kelių žinučių gavimas jam nesudarė pagrindo manyti, kad atsakovė turėjo lytinių santykių su trečiuoju asmeniu. V. A. žinučių siuntimas buvo epizodinis, o atsakovei nurodžius, kad tarp jos ir V. A. nieko nėra ir nieko būti negali, kad žinutės susijusios su jų bendra dukra, tai sudarė pagrindą apeliantui ir toliau pasikliauti atsakove. Teismas nuspręsdamas, kad yra praleistas terminas tėvystės J. K. nuginčijimui, turėjo vertinti ne tik atsakovės teiginį, kad ji neva apie tai, kad ieškovas nėra biologinis J. K. tėvas, pranešė būdama 12-oje nėštumo savaitėje, bet turėjo įvertinti ir tai, kad šio teiginio nepatvirtino jokie kiti bylos įrodymai. Apeliantas aplinkybę, kad neva jam buvo žinoma apie atsakovės neištikimybę ir kad trečiasis vaikas yra ne jo, kategoriškai neigia.

8.6 Teismas turėjo vertinti ir nuoseklius apelianto veiksmus, t. y. bylos šalių tarpusavio santykiams nutrūkus, apeliantas savo bendravimą su G. K. nutraukė. Jei apeliantui būtų buvusi žinoma aplinkybė dėl tėvystės J. K., jis savo bendravimą ir išlaikymo teikimą būtų nutraukęs ir J., tačiau to nebuvo, apeliantas toliau bendravo su G. K. ir J. K.. Apelianto bendravimas su J. K. nutrūko tuomet, kai buvo gauti DNR tyrimo rezultatai. Apeliantas DNR tyrimą atliko tik siekdamas paneigti aplinkinių asmenų kalbas po šalių išsiskyrimo bei išsklaidyti abejones.

8.7 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat J. K. gimimo dienos, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus. Tačiau teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pabrėžiama, kad senaties termino tėvystei nuginčyti pradžia siejama su sužinojimu apie ginčijamus duomenis, o ne su turėjimu tai sužinoti.

Šalies argumentai

8.8 Apeliantas mano, kad teismui sprendžiant dėl aplinkybių, susijusių su J. K. tėvystės nuginčijimu, buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas išimtinai pasikliovė tik atsakovės teiktais paaiškinimais apie tariamą apelianto informavimą, kad jis nėra biologinis J. K. tėvas. Atsakovės teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu prieštarauja elementariai logikai, nes šalys planavo trečio vaiko gimimą, ruošėsi santuokos sudarymui, jei apeliantui būtų žinoma, kad atsakovė buvo neištikima ir antrą kartą susilaukė vaiko su V. A., šalių santykiai būtų nedelsiant nutrūkę. Tačiau nuo G. K. gimimo bylos šalys nebuvo išsiskyrusios, o nuosekliai kūrė bendrą ateitį.

8.9 Apeliantas mano, kad sprendimo dalis dėl tėvystės nuginčijimo taip pat yra nepagrįsta. Pažymi, kad jo ir G. K. ryšys yra nutrūkęs nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė, ji patvirtino, kad iš G. K. jaučiamas atšalimas D. K.. Mergaitė apelianto tėvu nevadina. Apeliantas mergaitei neteikia išlaikymo ir su ja nebendrauja. Jau yra praėję daugiau nei pusantrų metų, kai apeliantas nepalaiko jokio ryšio su G. K.. Mano, jog teismo teiginys, kad socialinis ryšys tarp G. K. ir D. K. nėra nutrūkęs, visiškai nepagrįstas.

8.10 Apeliantas pažymi ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos vos kelios nuotraukos. Jo nuomone, nuotraukose užfiksuota šypsena negali būti tapatinama su tėviškais jausmais, priešingu atveju būtų formuojama praktika, kad kelių nuotraukų pateikimas, kurios darytos viešose vietose, sudarytų pagrindą atmesti reikalavimą nuginčyti tėvystę.

8.11 Natūralu, kad bylos šalims gyvenant kartu apeliantas stengėsi neišskirti G. K., nes tokie veiksmai neabejotinai būtų sukėlę pykčius tarp šalių.

8.12 Pažymi, jog G. K. šiuo metu yra beveik 9 metai. Tokio amžiaus vaikas jau geba suvokti aplinką, priimti sprendimus, geba vertinti gaunamą informaciją. G. K. bendraudama su VTAS specialiste pati nurodė, jog ji supranta ir jai yra žinoma, kad jos biologinis tėvas yra ne D. K., o V. A., su kuriuo ji bendravo. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad G. K. D. K. tėčiu nevadina. G. K. vaiko nuomonės išklausymo akte visiškai nemini tariamų neigiamų emocijų ar tai, kad toliau nori bendrauti su D. K., nenurodo, kad D. K. myli kaip tėtį, kad jo pasiilgsta, nenurodo jokių išgyvenimų dėl nutrūkusių jos ir D. K. santykių. Apeliantas mano, jei D. K. ir G. K. sietų stiprus emocinis ryšys, vaikas pirmiausia kalbėtų apie tai, kad ją įskaudino, nuliūdino, kad pasiilgo D. K.. Tačiau vaikas nurodo tik tai, kad jai yra itin svarbūs diplomai, kurių ji dėl pavardės keisti nenori.

8.13 2021 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog jei V. A. ir kreiptųsi į teismą dėl tėvystės G. K., ji prieštarautų, nes vaikui yra svarbūs diplomai. Pasikeitus pavardei, vaikas nebegalėtų jais džiaugtis. Tačiau dėl J. K. tėvystės pripažinimo ji neprieštarautų, nes jis yra dar mažas. Be to, pati atsakovė pripažino, kad biologinė tėvystė yra žymiai svarbesnė nei svetimo asmens pavardė, kuri reikalinga tik dėl formalumo. Atsakovė prioritetą dėl nesutikimo su ieškiniu įvardijo pavardės pakeitimą, bet ne socialinius ryšius ar vaiko išgyvenimus dėl apelianto atsisakymo toliau bendrauti su G. K.. Tokių prioritetų iškėlimas negali būti pateisinama priežastimi visiškai svetimam asmeniui sukurti nemaža teisinių pareigų. Be to, atsakovė nurodė, jog biologiniam tėvui leidžia bendrauti, V. A. turi dukros mobiliojo telefono numerį, todėl tėvas bet kada gali bendrauti telefonu su dukra. Apeliantas šioje situacijoje yra tik asmuo, kuriam perkeliama išlaikymo pareiga.

8.14 Apeliantas pažymi, kad teismas sprendime nepasisakė dėl socialinio ryšio plėtojimo ne tik su biologiniu tėvu, bet ir su biologinio tėvo šeimos nariais. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad V. A. bendravo su dukra, buvo jo namuose, kad V. A. išreiškė aiškią poziciją dėl tėvystės pripažinimo, norėjo, kad dukra turėtų jo pavardę arba pačios atsakovės, kategoriškai prieštaravo, kad trečiojo asmens dukrai būtų suteikta K. pavardė. Nepilnametė G. K. žino, kas yra jos biologinis tėvas. Socialiniai ryšiai yra plėtojami ir su V. A. giminėmis, G. K. krikšto mama yra V. A. tėvo žmona (sugyventinė). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. A. giminystės saitai yra žymiai tvirtesni nei su apeliantu ir jo gimine.

8.15 Apelianto nuomone, teismas, pasisakydamas dėl emocinio ir socialinio ryšio, tokią savo poziciją turėjo grįsti ne atsakovės ar VTAS pasvarstymais, o psichologo teikiamomis išvadomis. Su nepilnamečiais vaikais, siekiant nustatyti socialinę tėvystę, turėjo bendrauti specialistai – psichologai – ir iš esmės išsiaiškinti vaikų suvokimą ir susidariusios situacijos vertinimą.

8.16 Mano, kad apeliantui nutraukus bet kokias sąsajas su G. K. ir J. K. ir neketinant ateityje su šiais vaikais bendrauti ar palaikyti kitokį ryšį, socialinės tėvystės institutas negali būti taikomas.

8.17 Pažymi ir tai, kad apelianto ir G. K. bendravimas nutrūko nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, su J. K. paskutinį kartą apeliantas bendravo 2020 m. gruodžio mėnesį, o ne po 2021 m. sausio 21 d., kaip nurodyta sprendime.

8.18 Mano, jog atsakovės siekis išsaugoti neteisingą įrašą apie tėvą nepilnamečių vaikų dokumentuose pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę žinoti savo tėvus.

8.19 Apeliantas pažymi, jog jo ir nepilnamečių vaikų G. K. ir J. K. ryšys yra nutrūkęs. Jis neketina atkurti nutrūkusių santykių, nebejaučia šiems vaikams jokių jausmų. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad emocinis ryšys tarp apelianto ir vaikų nėra nutrūkęs, tačiau, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada, nėra nurodoma. Teismas turėjo vertinti ne tik buvusius apelianto santykius su vaikais, bet ir dabartinius santykius, taip pat tai, ar ateityje bus galimybė tuos santykius atkurti, nes psichologinė ir socialinė tėvystė vystosi bėgant laikui, leidžiant jį kartu su vaiku.

8.20 Apeliantas rūpinosi G. K. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, o J. K. – iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Byloje J. K. nuomonė nebuvo išklausyta, tvirtinant, kad vaikas yra per mažas, bet, remiantis atsakovės pasakojimais, vaikas geba papasakoti, ką žino, ką suprato, todėl, tikėtina, jei specialistai būtų bendravę su vaiku, būtų gauta bent dalinė išvada apie vaiko potyrius. Vis dėlto vienu atveju teismas nusprendė, kad J. K. yra per mažas suvokti esančią situaciją, o kitu atveju nusprendė, jog tėvystės nuginčijimas sukeltų vaikui neigiamus išgyvenimus. Tokia teismo išvada yra prieštaringa. Jei vaikas dar negeba suvokti susidariusios situacijos, tikėtina, tėvystės nuginčijimas nesukeltų vaikui itin didelių išgyvenimų. Teismas turėjo vertinti ne buvusį ryšį su vaikais, bet dabartinę padėtį.

8.21 Neišklausius nepilnamečių vaikų teisme, neinicijuojant teismo psichologinės ekspertizės, byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie socialinius apelianto ir nepilnamečių vaikų ryšius.

8.22 Mano, jog tėvystės santykis negali būti analizuojamas vienpusiškai, tik iš vaiko teisių pozicijų, nustelbiant kitų suinteresuotų šalių, visų pirma tėvų (tiek biologinių, tiek faktinių) teisių bei teisėtų interesų.

8.23 Pažymi ir tai, jog teismas nurodė, kad egzistuoja reali galimybė nustatyti biologinį vaikų tėvą, tačiau tokio reikalavimo byloje nėra pareikšta. Tačiau ieškovas teikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas nustatyti V. A. tėvystę, bet 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi patikslintą ieškinį buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad ieškovas neturi teisės jo pareikšti. O VTAS atsisakė reikšti tokį reikalavimą.

8.24 Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam sprendžiant dėl vaiko tėvystės. Nagrinėjamas ginčas pirmiausia susijęs ne su apelianto siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaikų teise žinoti savo kilmę. Teismas nepilnamečių vaikų interesais turėjo aiškintis aplinkybes ne tik dėl socialinės tėvystės, bet ir dėl tėvystės nustatymo.

8.25 Pažymi, jog atsakovės priešieškinis buvo pareikštas nesilaikant Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas). Be to, priešieškinis buvo pareikštas ne tik dėl G. ir J. K., bet ir dėl G. K., dėl kurio tarp bylos šalių ginčas net nekyla, ieškovas sūnui G. K. teikia 200,00 Eur dydžio išlaikymą, nesant net teismo sprendimo, todėl akivaizdu, kad dėl šios dalies buvo galima sudaryti taikos sutartį ir taip išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, priešieškinį turėjo būti atsisakoma priimti.

8.26 Pažymi, jog 2021 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas reikalingas vaikui išlaikymo dydis. Atsakovė nurodė, kad jos atstovas jai padėjo nustatyti išlaikymo sumą, kad vienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma. Buvo gautas bendrinis atsakymas, jog toks išlaikymo dydis reikalingas maistui, darželiui, rūbams, būreliams. Klausiant, ar vaikai lanko mokamus būrelius, atsakymas nebuvo gautas. Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nebuvo analizuojami, todėl apeliantas neturi galimybės sužinoti, iš kokių poreikių susidaro išlaikymui priteista suma. O atsakovės teiginys, jog išlaikymo dydis neturi būti įrodinėjamas, prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 daliai.

8.27 Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Nesant konkrečių duomenų apie vaikų poreikius, nėra galimybės tinkamai jų įvertinti finansine išraiška. Be to, būtina atsižvelgti ir į pačių tėvų esamą finansinę padėtį, sveikatos būklę.

8.28 Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo nebuvo klausiama, koks vidutinis jo darbo užmokestis, kokia jo sveikatos būklė, kokių kreditinių įsipareigojimų jis turi. Apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbas nėra pastovus. Apelianto komandiruotės trunka įvairiai, nuo 3 iki 6 savaičių, Lietuvoje praleidžiamas laikas nuo 2 iki 5 savaičių, tačiau tuo metu, kai jis yra Lietuvoje, jam darbo užmokestis nėra mokamas, todėl gaunamas darbo užmokestis turi būti paskirstomas ir tam laikotarpiui, kurį asmuo praleidžia Lietuvoje. Apelianto skaičiavimu, jo vidutinis darbo užmokestis neviršija 2 000,00 Eur, be to, jis turi paskolinių įsipareigojimų.

8.29 Pastebi, kad priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas savo sūnui G. K. išlaikymą nuolat teikia, išlaikymo teikimas nebuvo nutrūkęs. Nuo 2021 m. sausio mėnesio teikiamo išlaikymo dydis – 200,00 Eur, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad išlaikymas G. K. skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 3 d. iki vaiko pilnametystės. Mano, kad šiuo atveju išlaikymo dydžio pakeitimas galėjo būti fiksuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. E. prašo apelianto D. K. apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto atsakovės naudai jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

9.1 Pirmosios instancijos teismas aiškiai, išsamiai konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą tiek dėl tėvystės G. K. nuginčijimo, tiek ir J. K.. O apelianto nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra nepagrįsti.

9.2 Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įstatymų nežinojimas negali būti priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą, priešingu atveju bet kuris fizinis ar juridinis asmuo galėtų teigti, jog įstatymų nežinojimas yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.

9.3 Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad jeigu planuoji kurti šeimą su žmogumi, kuris jau turi vaikų, tai privalai kartu įsiteisinti ir kaip jų tėvas.

Šalies argumentai

9.4 Apelianto nurodoma teismų praktika, kuriose buvo atnaujintas ieškinio senaties terminas, nėra tinkami precedentai šiai bylai.

9.5 Apelianto tyčinis atsiribojimas nuo bendravimo su G. K. nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senatį ir nuginčyti patvirtintą tėvystę.

9.6 Apeliantas, pripažinęs G. K. savo dukra, kartu su ja, jos broliais ir mama, nors ir su pertraukomis (kai išvažiuodavo dirbti į užsienį) gyveno iki 2021 m. sausio 21 d. VTAS nurodė, kad G. K. jaučia nuoskaudą, jog ieškovas su ja nebebendrauja, nebeaplanko, kad nori pakeisti jos pavardę. Tokia G. K. reakcija yra natūrali ir patvirtina, kad tarp G. K. ir apelianto yra užsimezgęs stiprus emocinis ir socialinis ryšys. Jeigu G. K. apeliantas nerūpėtų, ji nejaustų jokių emocijų ir jai nerūpėtų, jog apeliantas su ja nebendrauja.

9.7 Apeliantas net teoriškai negalėjo būti J. K. tėvu ir jis tai žinojo. Atsakovė nuosekliai tvirtino, kad apeliantas buvo išvykęs į užsienį tuo metu, kai ji pradėjo lauktis J. K.. Apeliaciniame skunde ši faktinė aplinkybė nebuvo ginčyta. Apeliantas žinodamas, po kiek laiko gimsta vaikai, galėjo pasitelkti aritmetiką ir išsiaiškinti, kad nėra J. K. tėvas dar iki jam gimstant. Atsakovė nuosekliai tvirtino, jog jau 12-tą nėštumo savaitę pranešė apeliantui apie tai, jog jis nėra J. K. tėvas. Atsakovė šitaip pasielgė ne tik dėl to, kad norėjo būti sąžininga, bet buvo akivaizdu, jog vaikui gimus apeliantas gali apskaičiuoti nėštumo mėnesius ir pats suprasti, jog nėra vaiko tėvas. Apeliantas ne tik neginčijo tėvystės, bet tėvystę sutiko įtvirtinti teisiniu būdu. Taigi apeliantas dar nėštumo metu galėjo viską apsvarstyti ir nuspręsti, ar nori tapti J. K. tėvu. Apeliantas pasirinko būti J. K. tėvu. Mano, jog apeliantas neįrodė, kad ieškinio senatis dėl tėvystės nuginčijimo nėra praleista. Taip pat apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

9.8 Apeliantas tiek dėl G. K., tiek dėl J. K. dar prieš sutikdamas būti jų teisiniu tėvu žinojo, jog nėra jų biologinis tėvas. Vaikai nėra daiktai, kuriuos įsigyji, o vėliau, kai nusibosta, grąžini atgal.

9.9 Atsakovės nuomone, apeliantas tyčia nutraukė iki tol puikius santykius su G. K., vien siekdamas pagrįsti šioje byloje dėstomą savo poziciją. Socialinis ir emocinis ryšys susiformuoja ne per kelias dienas ir tuo labiau jis nenutrūksta per trumpą laikotarpį. Apeliantas su vaiku nuoširdžiai, maloniai bendravo, juo rūpinosi 8 metus ir tik 1 metus savo iniciatyva bendravimą nutraukė. Per 8 metus G. K. susikūrė stiprų emocinį ir socialinį ryšį, priešingu atveju šiuo metu nebūtų tokia stipri jos atmetimo reakcija dėl apelianto. G. K. nuoširdžiai pyksta ant žmogaus, kurį kone visą savo gyvenimą laikė tėčiu. Mergaitės pyktis atsirado būtent todėl, kad atsakovas staigiai nutraukė bet kokį bendravimą su mergaite. Per 8 metus G. K. būtent apeliantą socialine ir emocine prasme pasąmoningai priėmė ir laiko tikruoju tėčiu, jam jautė ir jaučia jausmus – meilę, džiaugsmą, prisirišimą, ilgesį bei apelianto veiksmų sukeltą nuoskaudą. G. K. būtent apeliantą nuo pat vaikystės laikė ir laiko savo tikruoju tėčiu.

9.10 Apeliantas taip pat neįrodė, kad tarp jo ir nepilnamečio J. K. nėra susiklostęs glaudus socialinis ir emocinis ryšys. Visą savo gyvenimą J. K. būtent apeliantą matė kaip savo tėtį. Apelianto teiginys, kad vaikas dėl savo amžiaus nepajus, jog apelianto nėra šalia, ir jo nebelaikys tėvu, yra visiškai nepagrįstas. Kiekvienam vaikui reikia būtent to tėčio, kuris jį prižiūrėjo, mokė, ugdė nuo pirmųjų dienų. Toks ir yra apeliantas. J. K. amžius nėra kliūtis konstatuoti, jog tarp apelianto ir J. K. yra susiklostęs glaudus tarpusavio ryšys.

9.11 Nesutinka, kad teismas pažeidė CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam, sprendžiant dėl vaiko tėvystės, nes neinicijavo vaikų biologinio tėvo nustatymo. Pats apeliantas nurodo, jog kasacinis teismas yra aiškiai pasakęs, kad bylose reikalavimą dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti tik vaiko motina, o jai to nedarant, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Taigi teismui nėra pagrindo inicijuoti tėvystės nustatymo, tai gali padaryti tik tam tikri asmenys.

9.12 Teismas teisingai konstatavo, kad nuginčijus tėvystę G. ir J. kiltų grėsmė likti be tėvo.

9.13 Mano, jog teismas priėmė teisingą sprendimą, išnagrinėdamas atsakovės priešieškinį iš esmės.

9.14 Apeliantas, ginčydamas išlaikymo dydį, nenurodo, koks, jo nuomone, išlaikymo dydis būtų teisingas.

9.15 Pažymi, jog priteista išlaikymo suma tenkins iš esmės tik minimalius vaiko poreikius.

9.16 Be to, apelianto finansinė padėtis yra itin gera. Apeliantas turėjo ir galėjo pateikti visus dokumentus, kurie neva patvirtintų jo sunkią finansinę padėtį, tačiau jis apsiribojo tik deklaratyviai nurodydamas, kad jo vidutinis darbo užmokestis neviršija 2 000,00 Eur ir neva turi paskolinių įsipareigojimų.

9.17 Taip pat teismas pagrįstai pakeitė G. K. priteistą išlaikymo dydį. Nors apeliantas tvirtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl G. K. išlaikymo dydžio, nes neva jau dabar moka po 200,00 Eur, tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantas prašo atsakovės priešieškinį atmesti visiškai. Vadinasi, apeliantas ginčija teismo sprendimą pakeisti išlaikymo dydį G. K.. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neteikė siūlymo sudaryti taikos sutartį dėl šios dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. 2022 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apelianto prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Nurodo, jog apeliantas, vykdydamas skundžiamą sprendimą, 2022 m. sausio 7 d. pervedė išlaikymą visiems trims nepilnamečiams vaikams. Nepaisant to, atsakovė kreipėsi į antstolio kontorą, pradėdama išieškojimo procedūrą ne tik dėl periodinių išmokų, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo. 2022 m. vasario 10 d. prašymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo apeliantas kreipėsi į antstolį, tačiau 2022 m. vasario 24 d. gautas patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą, nurodyta, kad vykdomas išlaikymo, bet ne išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas, todėl pagrindo atidėti vykdymo veiksmus nėra. Šiuo metu apelianto banko sąskaitai taikytas areštas, apeliantas negali disponuoti piniginėmis lėšomis, todėl negalėjo atlikti periodinio mokėjimo nepilnamečių vaikų išlaikymui už vasario mėnesį. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad išlaikymas turi būti teikiamas nuo 2021 m. kovo 3 d., aptartos aplinkybės yra neatsiejamos nuo pateikto apeliacinio skundo, todėl prašo prie civilinės bylos pridėti 2022 m. sausio 6 d. ir 7 d. bankinių pavedimų kopijas, 2022 m. vasario 7 d. antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kopiją, 2022 m. vasario 10 d. prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo kopiją ir 2022 m. vasario 24 d. antstolio patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo tėvystės dviem nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. nuginčijimo, ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti (ne)praleidimo ir jo (ne)atnaujinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. priteisimo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K. pakeitimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje

14. 2022 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apelianto prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Apeliantas prašo prie bylos pridėti 2022 m. sausio 6 d. ir 7 d. bankinių pavedimų kopijas, 2022 m. vasario 7 d. antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kopiją, 2022 m. vasario 10 d. prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo kopiją ir 2022 m. vasario 24 d. antstolio patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo kopiją. Nurodo, jog apeliaciniu skundu, be kita ko, yra skundžiama teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti teikiamas nuo 2021 m. kovo 3 d. Mano, kad naujai teikiami įrodymai, patvirtinantys jo atliktus išlaikymo vaikams mokėjimus, atsakovės veiksmus inicijuojant išieškojimo procedūrą ne tik dėl periodinių išmokų, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra neatsiejamai susiję su apeliaciniu skundu.

15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Taip pat pažymėtina, jog įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Priešingu atveju teismas turi teisę atsisakyti tokį įrodymą priimti.

16. Taigi bet koks papildomai apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų pateikimas turi būti ne tik pagrįstas aplinkybėmis, dėl ko šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir šie įrodymai turi būti reikšmingi byloje sprendžiamam klausimui, t. y. susiję su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis). Anksčiau aptartos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos ir ginčo esmė nustato, jog apeliacijos dalyko nesudaro antstolio atliekami veiksmai priimant vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo ir išieškant išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliantas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK nustatyta tvarka.

17. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog apelianto 2022 m. kovo 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui neturi, dėl to juos atsisakytina priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Kadangi šie įrodymai teismui buvo pateikti elektroninėmis priemonėmis, t. y. per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), jie juos pateikusiam asmeniui negrąžintini.

Dėl ieškinio senaties

18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas praleido terminą reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo šalių nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. pareikšti ir nėra jokio pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti.

19. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, jo nuomone, jis ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės G. K. nuginčijimo praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, o ieškinio senaties termino reikalavimui dėl tėvystės J. K. nuginčijimo nepraleido, nes apie tai, kad nėra biologinis šio vaiko tėvas, sužinojo tik 2021 m. sausio 8 d. gavęs DNR tyrimo atsakymus. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

20. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Taigi, kadangi nagrinėjama situacija ir aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, remtis apeliaciniame skunde apelianto nurodoma teismų praktika kitose bylose, kuriose ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas, nėra pagrindo.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodomos aplinkybės (jis nežinojo visų teisinių pasekmių; buvo įsitikinęs, kad vėliau bus galima vaiko pavardę pakeisti notarine tvarka, jam, atsakovei ir biologiniam tėvui nuvykus pas notarą; jam gyvenant šeimoje ir kuriant su atsakove ateitį teisminis procesas dėl tėvystės nuginčijimo, jo nuomone, būtų teismo įvertintas kaip neatitinkantis nei teisingumo, nei protingumo ar sąžiningumo principų) – tai ne objektyvios priežastys, sukliudžiusios ieškovui laiku ir tinkamai ginti galbūt savo pažeistas teises, o jo paties pasirinktas elgesys kurti šeiminius santykius su atsakove ir nepilnamečiais vaikais, kurti ir puoselėti tėvo ir vaikų santykius. Byloje yra duomenų, jog trečiasis asmuo norėjo suteikti G. savo pavardę ir pripažinti tėvystę, tačiau šio vaiko tėvystę laisva valia prisiėmė ir pripažino būtent apeliantas.

22. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad G. K. supranta ir žino, kas yra jos biologinis tėvas, su juo bendravo, palaiko ryšius su biologinio tėvo V. A. šeimos nariais, yra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje nelaikytinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti, kadangi pagal šalių teikiamus paaiškinimus G. K. su trečiuoju asmeniu bendravo vos kelis kartus, pastarasis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės nepažįsta ir kad jam neįdomios jų problemos, be to, byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nuginčijus tėvystę.

23. Apeliaciniame skunde apelianto nurodytos aplinkybės – apelianto ir atsakovės tarpusavio santykiai yra nutrūkę, apeliantas su nepilnamete G. K. nebendrauja nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, ja nesidomi, nesirūpina, neteikia jai išlaikymo ir aiškiai nurodė, kad vaikui nejaučia jokių šiltų jausmų ir neketina toliau palaikyti tarpusavio santykių – taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti, kadangi tai paties apelianto šiuo metu pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios priežastys, egzistavusios anksčiau ir sukliudžiusios ieškovui laiku ginti galbūt savo pažeistas teises ir pateikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

24. Taip pat, priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas rungimosi principo, vertino ir pasisakė tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės teikiamų įrodymų bei duodamų paaiškinimų, susijusių su aplinkybėmis, kada ieškovui tapo žinoma, jog jis nėra biologinis vaiko J. K. tėvas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiu metu ieškovas akcentavo atsakovės neištikimybės atvejus. Atsakovė pripažino, kad 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais su ieškovu buvo stipriai susipykę, nebendravo, tuo metu ieškovas buvo Norvegijoje, todėl buvo pradėjusi bendrauti su V. A., susitiko 2–3 kartus, pastojo. Ieškovui grįžus iš užsienio jie susitaikė, 12-tą nėštumo savaitę ieškovui pasakė, kad gimsiančio vaiko tėvas ne jis, o V. A.. Tokios savo pozicijos atsakovė laikosi ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, jog J. K. gimė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės nėštumas būtų trukęs trumpiau nei paprastai vidutiniškai trunka nėštumas 9 mėnesius, tad akivaizdu, jog atsakovė turėjo pastoti būtent 2016 m. kovo–balandžio mėnesiais. Ieškovas neįrodinėja, kad tuo metu, kai atsakovė pastojo ir pradėjo lauktis trečiojo vaiko, jis nebuvo išvykęs į užsienį, kad tuo metu jis faktiškai gyveno su atsakove, turėjo lytinių santykių, todėl turėjo realų ir pagrįstą pagrindą manyti, kad biologinis J. K. tėvas yra būtent jis.

25. Anot apelianto, teismas turėjo vertinti nuoseklius apelianto veiksmus, t. y. šalių tarpusavio santykiams nutrūkus, apeliantas savo bendravimą su G. K. nutraukė. Jei apeliantui būtų buvusi žinoma aplinkybė dėl tėvystės J. K., jis savo bendravimą ir išlaikymo teikimą būtų nutraukęs ir J., tačiau to nebuvo, apeliantas toliau bendravo su G. K. ir J. K.. Apelianto bendravimas su J. K. nutrūko tuomet, kai buvo gauti DNR tyrimo rezultatai. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog tokie apelianto argumentai yra prieštaringi ir neatitinka jo paties teikiamos pozicijos. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, ir ginčo dėl to byloje nėra, jog šalys nebegyvena kartu nuo 2020 m. sausio 21 d. (teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys gyveno iki 2021 m. sausio 21 d. Tačiau tai laikytina apsirikimu, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys nebegyvena kartu nuo 2020 m. sausio 21 d., pirmosios instancijos teismas būtent šią datą ir nurodė aprašomojoje sprendimo dalyje). Anot apelianto, šalių tarpusavio santykiams nutrūkus, apeliantas nutraukė ir savo bendravimą su G. K.. Tačiau pažymėtina, jog jis pats apeliaciniame skunde pripažįsta, kad su G. K. bendravo iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Taigi, net ir nutraukęs santykius su atsakove, jis su dukra G. K. bendravo, nors ir žinojo, kad ji nėra jo biologinė dukra (apeliantas pripažįsta, jog ši aplinkybė jam buvo žinoma nuo G. K. gimimo). Be to, pats apeliantas nurodo, kad su sūnumi J. K. jis bendravo iki 2020 m. gruodžio mėnesio. DNR tyrimas buvo atliktas tik 2021 m. sausio 8 d. Vadinasi, apelianto apsisprendimas nebebendrauti su sūnumi J. K. nebuvo DNR tyrimo rezultatų gavimo pasekmė, jis santykius su sūnumi nutraukė truputį anksčiau. Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto argumentais, kad neva gavęs DNR tyrimo rezultatus ir sužinojęs, kad nėra biologinis J. K. tėvas, jis nutraukė ryšius ir su sūnumi J. K..

26. Teisėjų kolegija vertina, jog apelianto kreipimasis dėl DNR tyrimo šioje nagrinėjamoje situacijoje nepatvirtina senaties termino eigos pradžios, nes ieškovui faktas, kad nėra biologinis J. K. tėvas, buvo žinomas daug anksčiau, o kreipimasis dėl DNR tyrimo tik įrodo, kad ieškovas tokiais savo veiksmais pradėjo rinkti įrodymus dėl tėvystės nuginčijimo.

27. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl ieškinio senaties yra teisėtos ir pagrįstos, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl tėvystės nuginčijimo

28. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų dėl tėvystės G. K. ir J. K. nuginčijimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai neištyrė bylos, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teismų praktiką, todėl dėl šių jo reikalavimų priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tačiau tokiems apeliacinio skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria dėl toliau išvardytų motyvų.

29. Visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Remiantis CK 3.147 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu, vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Nors ieškovas proceso metu teikė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, tačiau Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo D. K. patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, motyvuojant tuo, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Nei atsakovė, nei išvadą byloje teikianti institucija nereiškė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Kadangi teisinis reglamentavimas aiškiai įvardija subjektus, kurie turi teisę pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, ir tarp šių subjektų teismo nėra, todėl apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam sprendžiant klausimą dėl vaiko tėvystės, yra nepagrįsti, be to, teismas neturi teisės įpareigoti / priversti asmenį pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

30. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei asmuo atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį asmens atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

31. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė patvirtino, kad G. ir J. K. tėvas yra trečiasis asmuo V. A., tačiau pastarasis teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, atsakyti į klausimus, nurodė, kad atsakovės nepažįsta ir kad jam neįdomios jų problemos. Trečiasis asmuo nepateikė jokios nuomonės nagrinėjamais klausimais, demonstravo priešiškumą ir nepasitenkinimą, bendravo nepagarbiai. Atsakovė patvirtino, kad tiek V. A., tiek G. K. žino, kad ji yra V. A. dukra, jie buvo 2–3 kartus susitikę, trečiasis asmuo mergaitei yra rašęs žinutę. Daugiau duomenų apie bendravimą, užsimezgusį ryšį ar trečiojo asmens interesą dėl vaikų byloje nėra. Apeliantas teisus ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju egzistuoja reali galimybė nustatyti biologinį vaikų tėvą, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir yra aktyvus tokio pobūdžio bylose, tačiau jam nesuteikta teisė savo iniciatyva nustatyti tėvystę.

32. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes dėl trečiojo asmens požiūrio į nagrinėjamą situaciją pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog, nuginčijus tėvystę, G. K. ir J. K. kiltų grėsmė likti be tėvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostytų, nes, nuginčijus ieškovo D. K. tėvystę, šalių vaikams G. K. ir J. K. kiltų grėsmė likti be tėvo. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo nenori ir neketina bendrauti su G. K. ir J. K., ir šiuo metu nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog jo nuomonė pasikeis, nėra jokios tikimybės, kad tarp trečiojo asmens ir vaikų galėtų susiklostyti tėvo ir dukros bei sūnaus santykiai.

33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

34. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi būti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų svarba yra akcentuojama ir EŽTT praktikoje, kurioje pažymėta, kad tokio (tėvystės nuginčijimo) pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę. Vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (pvz., 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Kasacinis teismas savo ruožtu taip pat yra pripažinęs, kad vaiko interesai, be kita ko, gali nulemti asmens, siekiančio nuginčyti savo tėvystę, teisės į privatų gyvenimą (papildomai pažymėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05)) apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

35. Priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. ar yra susiformavęs ryšys tarp ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų G. ir J. K., ar vaikai pripažįsta, jog ieškovas yra jų tėvas. Dėl šių aplinkybių G. K. buvo apklausta VTAS specialisto, taip pat paaiškinimus davė su vaikais nuolatos gyvenanti atsakovė. VTAS atstovė R. K. teismui nurodė, kad G. K. pasakė, jog pyksta ant ieškovo, nes jis neatvažiuoja, niekur nebesiveža, nebendrauja, taip pat nepatinka noras pakeisti jos pavardę. Su J. dėl jo mažo amžiaus nebendravo, nuomonę apie ryšį su ieškovu susidarė remdamasi atsakovės paaiškinimais, kad vaikas klausinėja, kur yra tėtis, kodėl neatvažiuoja. Atsakovė, priešingai negu teigia apeliantas, taip pat įrodinėja vaikų socialinį ryšį su ieškovu, vaikų prieraišumą ieškovui, nurodo, kad ieškovas su G. K. nuoširdžiai bendravo, ja rūpinosi 8 metus, per 8 metus G. K. susikūrė stiprų emocinį ir socialinį ryšį, priešingu atveju šiuo metu nebūtų tokia stipri jos atmetimo reakcija apeliantui. G. K. nuoširdžiai pyksta ant žmogaus, kurį kone visą savo gyvenimą laikė tėčiu. Mergaitės pyktis atsirado būtent todėl, kad atsakovas staigiai nutraukė bet kokį bendravimą su ja. Per 8 metus G. K. būtent apeliantą socialine ir emocine prasme pasąmoningai priėmė ir laiko tikruoju tėčiu. Pažymi, jog J. K. būtent apeliantą matė kaip savo tėtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė tiek VTAS specialistei, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad J. savo tėvu laiko tik ieškovą, jo ilgisi, pažymėjo, kad jei ieškovas pasirodytų jo akiratyje, vaikas iškart pas jį bėgtų.

36. Apelianto nuomone, teismas, pasisakydamas dėl emocinio ir socialinio ieškovo ir vaikų ryšio, tokią savo poziciją turėjo grįsti ne atsakovės ar VTAS pasvarstymais, o psichologo teikiamomis išvadomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog psichologo išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių tokio pobūdžio bylose. Ji nėra nei privaloma, nei nusverianti kitus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės ir (ar) VTAS specialisto teikiamais paaiškinimais, VTAS byloje pateikta išvada, kurie yra įrodymai ir vieni kitiems neprieštarauja (CPK 177 straipsnis). Juolab, ir paties apelianto teikiami paaiškinimai, kad kūrė su atsakove šeimą, nė vieno vaiko jis neišskyrė, jais rūpinosi, papildo ir patvirtina atsakovės teikiamus paaiškinimus.

37. Šeiminius ir tėviškus ieškovo ir G. K. bei J. K. santykius patvirtina taip pat ir byloje esančios pateiktos šeimos fotonuotraukos. Apelianto nuomone, nuotraukose užfiksuota šypsena negali būti tapatinama su tėviškais jausmais, priešingu atveju būtų formuojama praktika, kad kelių nuotraukų pateikimas, kurios darytos viešose vietose, sudarytų pagrindą atmesti reikalavimą nuginčyti tėvystę. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog ne kelių nuotraukų pateikimas buvo pagrindas atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, o įrodymų visuma (be kita ko, ir atsakovės paaiškinimai, VTAS išvada ir specialisto paaiškinimai, išklausius G. K., paties ieškovo paaiškinimai). Taip pat pastebėtina, jog pateiktose nuotraukose ieškovas su G. K. užfiksuotas ne tik šventėse, bet ir jiems kartu leidžiant laisvalaikį, su J. K., tikėtina, viena iš nuotraukų daryta namų aplinkoje, taip pat nuotraukos darytos ligoninės palatoje, kur pašaliniai žmonės neužfiksuoti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad tėviškus jausmus buvo bandoma suvaidinti dėl viešumos.

38. Taigi, nors ieškovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad tarp jo ir G. bei J. K. nebėra jokio ryšio, jų ryšiai nutrūkę jau pusantrų metų, tačiau šiuo atveju prioritetas teikiamas ne apelianto siekiams nutraukti visus galimus ryšius su nepilnamečiais vaikais, o vaikų interesams turėti tėvą, kurį vaikai dėl bendro gyvenimo kartu nuo pat jų gimimo, prieraišumo, rūpinimosi jais pažįsta kaip savo tėvą ir laiko savo tėvu. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas pripažįsta, kad jis ne tik pripažino tėvystę, bet ir su G. bei J. bendravo kaip tėvas, jais rūpinosi, nė vieno iš jų neišskyrė. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra svarbesnis vaikų emocinis ryšys su asmeniu, kurį jie laiko savo tėvu ir kuriam jaučia prieraišumą, kurio buvo auginami nuo pat jų gimimo, nei kraujo ryšys ir biologinė tėvystė.

39. Sutiktina, jog egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams to nenorint. Ir pagal kasacinio teismo praktiką, egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamu atveju šalių vaikai G. K. ir J. K. būtent ieškovą laiko savo tikruoju tėvu. Pagrindas panaikinti socialinę, teisinę tėvystę būtų abipusis noras nutraukti tėvo ir vaiko santykius. Nagrinėjamoje byloje toks noras yra vienpusis, tik iš apelianto pusės, todėl pagrindo panaikinti socialinę, teisinę tėvystę nėra.

40. Ieškovas pripažįsta, kad dukra G. K. rūpinosi nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugsėjo mėnesio (t. y. beveik 7 metus ir 5 mėnesius), sūnumi J. K. – nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio mėnesio (t. y. beveik 4 metus). Ir nors apeliantas akcentuoja, kad jis su dukra G. K. bei sūnumi J. K. pusantrų metų nebendrauja, tačiau toks pasirinktas apelianto elgesys negali paneigti nepilnamečių vaikų teisinio statuso aiškumo ir teisės turėti tėvą. Taip pat šis laikotarpis nėra pagrindas išvadai, kad išnyko visi tarp ieškovo ir G. K. bei J. K. sukurti emociniai, tėvo ir vaikų ryšiai. Apeliacinio skundo argumentus, kad neva trečiojo asmens V. A. giminystės saitai su vaikais yra žymiai tvirtesni, nei apelianto su vaikais, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir deklaratyvius.

41. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (CK 3.152 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

42. Ieškovas savo laisva valia, niekieno neverčiamas, žinodamas, jog nėra biologinis vaikų tėvas, pripažino tėvystę, prisiėmė tėvo vaidmenį, augino dukrą G. K. ir sūnų J. K. kaip savo. Taigi ieškovas D. K., pripažindamas tėvystę, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikams ir jų lengvabūdiškai negali atsisakyti.

43. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nors ieškovas ir teigia priešingai, tačiau ginčas iš esmės yra susijęs ne su vaiko teise žinoti savo kilmę, o su ieškovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, siekiant išvengti savo, kaip tėvo, finansinių pareigų vaikams. Apeliaciniame skunde apeliantas aiškiai įvardija nesutikimą su jam tenkančia vaikų išlaikymo prievole. Tačiau dar kartą pažymėtina, jog ieškovas, pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikams, iš kurių viena – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

44. Pažymėtina, jog šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Nagrinėjamoje situacijoje esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui D. K., kaip tėvui, bendravus su vaikais G. K. su J. K. nuo pat jų gimimo iki atitinkamai beveik 7 metų ir 5 mėnesių bei beveik 4 metų amžiaus, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa pačių vaikų prisirišimas ir jausmai ieškovui, kaip tėvui. Pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju ieškovo siekis nuginčyti savo tėvystę neatitinka šalių nepilnamečių vaikų geriausių interesų.

45. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl tėvystės nuginčijimo yra teisėtos ir pagrįstos, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl privalomosios mediacijos

46. Pirmosios instancijos teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentracijos principais, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga priimti procesinį sprendimą šioje byloje ir dėl atsakovės pateikto priešieškinio. Pažymėjo, jog palikus ieškinį nenagrinėtą vien dėl to, kad nebuvo pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (privalomąja mediacija), būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų teisėti interesai.

47. Apeliantas pažymi, jog atsakovės priešieškinis buvo pareikštas nesilaikant Mediacijos įstatymo. Be to, priešieškinis buvo pareikštas ne tik dėl G. ir J. K., bet ir dėl G. K., dėl kurio tarp bylos šalių ginčas net nekyla, ieškovas sūnui G. K. teikia 200,00 Eur dydžio išlaikymą, nesant net teismo sprendimo, todėl akivaizdu, kad dėl šios dalies buvo galima sudaryti taikos sutartį ir taip išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog buvo pažeistas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, priešieškinį turėjo būti atsisakoma priimti.

48. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 dalyje nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

49. Taigi, laikantis teisinio reglamentavimo, atsakovė privalėjo prieš pareikšdama priešieškinį kreiptis dėl privalomosios mediacijos taikymo, kadangi vienas svarbiausių privalomosios mediacijos taikymo šeimos bylose tikslų – siekis skatinti ginčo šalis, kurias sieja šeimos, emociniai ir panašaus pobūdžio socialiniai santykiai, ginčą išspręsti taikiai. Apeliantas pažymi, jog ginčas nekyla dėl sūnaus G. K. išlaikymo, jis ir be teismo sprendimo sūnui teikia 200,00 Eur išlaikymą, todėl dėl šios dalies buvo galima sudaryti taikos sutartį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu ieškovas nematė ginčo dėl nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymo pakeitimo, jis galėjo šią bylos dalį užbaigti taikos sutartimi su atsakove pirmosios instancijos teisme. Ir vis dėlto apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ginčas tarp šalių net ir dėl šios dalies kyla, kadangi ieškovas apeliaciniu skundu prašo atsakovės priešieškinį atmesti visiškai, taigi ir dėl reikalavimo pakeisti nepilnamečiam sūnui G. K. priteistą išlaikymą.

50. Įvertinęs aptartas aplinkybes, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, taip teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju procesinis teisės normų nesilaikymas / pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo, remiantis šiais apeliacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimo dalį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

51. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 3 d., iki vaikų pilnametystės kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

52. Apeliaciniame skunde ieškovas pažymi, jog atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas reikalingas vaikui išlaikymo dydis, atsakovė tik nurodė, kad jos atstovas jai padėjo nustatyti išlaikymo sumą, kad vienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma. Buvo gautas bendrinis atsakymas, jog toks išlaikymo dydis reikalingas maistui, darželiui, rūbams, būreliams. Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nebuvo analizuojami.

53. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas, nesutikdamas su priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu, taip pat nepateikia jokių skaičiavimų, kurie, jo nuomone, pagrįstų šalių vaikų poreikius. Jis prašo atsakovės priešieškinį atmesti, vadinasi, iš viso nesutinka su išlaikymo priteisimu nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K.. Tačiau tai prieštarauja įstatyme įtvirtintai tėvo pareigai materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis).

54. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį, rėmėsi teisės normomis, reglamentuojančiomis tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, aktualia teismų praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, o visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Taip pat teismas įvertino tėvų turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovė gauna iš valstybės vaiko pinigus, vaikų amžių. Kadangi atsakovė neprašė priteisti išlaikymo, kuris viršytų minimaliosios mėnesinės algos sumą, teisėjų kolegija sutinka, jog atsakovė neturi pareigos pagrįsti vaikų poreikių objektyviais įrodymais.

55. Apeliantas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu jo nebuvo klausiama, koks vidutinis jo darbo užmokestis, kokia jo sveikatos būklė, kokių kreditinių įsipareigojimų jis turi. Apelianto skaičiavimu, jo vidutinis darbo užmokestis neviršija 2 000,00 Eur, be to, jis turi paskolinių įsipareigojimų. Tačiau net ir sutinkant su apelianto taikomais skaičiavimo metodais, kad jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 000,00 Eur, akivaizdu, jog jo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės negu atsakovės, su kuria nuolatos gyvena šalių vaikai. Deklaruodamas, kad turi paskolinių įsipareigojimų, apeliantas su apeliaciniu skundu tokių įrodymų nepateikė. Taip pat jis nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra darbingas.

56. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pakeisti 2012 m. lapkričio 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-533-799/2012 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K. dydį ir iš ieškovo D. K. nepilnamečiam vaikui G. K. priteisti nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 3 d., iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 200,00 Eur išlaikymą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

58. Apeliaciniame skunde dėl šios sprendimo dalies apeliantas pateikė vienintelį argumentą, t. y., kad priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas savo sūnui G. K. išlaikymą nuolat teikia, išlaikymo teikimas nebuvo nutrūkęs. Nuo 2021 m. sausio mėnesio teikiamo išlaikymo dydis – 200,00 Eur, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad išlaikymas G. K. skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 3 d. iki vaiko pilnametystės. Mano, kad šiuo atveju išlaikymo dydžio pakeitimas galėjo būti fiksuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnį, anksčiau priteistas išlaikymas vaikui padidinamas dėl tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo ar būtinų papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimo. Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytų CK straipsnių teisės normas, darytina išvada, kad teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja (pripažįsta) ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį, negu jam buvo priteistas, išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3. 200 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

60. Teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju teisė į padidintą išlaikymą šalių sūnui G. K. atsirado nuo priešieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo teismui dienos, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas 200,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K. dydį priteisė nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kaip prašo apeliantas. Tačiau taip pat pastebėtina, jog atsakovės priešieškinis teismui buvo pateiktas ne 2021 m. kovo 3 d., o 2021 m. kovo 31 d. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad nepilnamečiam vaikui G. K. padidintas išlaikymas priteisiamas nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, netikslios dienos nurodymas (vietoje 31 d. nurodyta 3 d.) laikytinas rašybos apsirikimu, kuris, nekeičiant sprendimo esmės, patikslintinas. Analogiškai patikslintina ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. K. ir J. K. priteisimo diena, nekeičiant sprendimo esmės.

61. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad jis nuo 2021 m. sausio mėnesio sūnui G. K. kiekvieną mėnesį teikė 200,00 Eur išlaikymą, tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų jis pirmosios instancijos teismui neteikė. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl plačiau dėl to teisėjų kolegija nepasisako. Kita vertus, jeigu apeliantas nepilnamečiam sūnui G. K. nuo 2021 m. sausio mėnesio kas mėnesį teikė 200,00 Eur išlaikymą, visi klausimai, susiję su išlaikymo teikimu, įsiskolinimo (ne)buvimu, galės būti išspręsti sprendimo vykdymo metu.

62. Kitų argumentų dėl šios skundžiamo sprendimo dalies apeliantas neišdėstė, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

63. Ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

64. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir iš dalies tenkindamas atsakovės priešieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, tėvystės nuginčijimą, išlaikymo priteisimą ir išlaikymo pakeitimą, taip pat teismų praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Pripažinus, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, iš naujo perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

67. Apelianto D. K. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

68. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto jos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu pateikė įrodymus, t. y. 2022 m. vasario 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IB 009 bei 2022 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė advokatui sumokėjo 1 000,00 Eur sumą. Išlaidos yra realios, pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11 punktų, todėl atsakovei iš ieškovo, kurio apeliacinis skundas atmestas, priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

69. Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog, remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Tačiau pažymėtina, jog jis skundė ne tik sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinys, bet ir sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio, prašė atsakovės priešieškinį atmesti visiškai. Todėl iš apelianto priteistina 139,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, nurodant, kad išlaikymas ir išlaikymo pakeitimas priteisiamas nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 31 d.

Priteisti iš ieškovo D. K. atsakovei R. E. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. K. valstybei 139,00 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė