- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2-5717-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01494-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- UAB „Investavimas LT“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Dainius Antanaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Investavimas LT“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Investavimas LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. spalio 14 d. pasirašytą paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį negaliojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė pasiteiravo atsakovės, kodėl neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo būtų leidžiama statybos techniniame projekte, Infostatybinis Nr. SRA-100-200903-27415, numatytų dviejų parduotuvių statybos (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) statyba, išdavimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsakydama į paklausimą atsiuntė 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties projektą. Ieškovė nurodė atsakovei, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybų sutartį bei pagal susisiekimo komunikacijų prie prisijungimo sąlygų sutartį, ieškovė atsakovei ir taip jau yra įsipareigojusi įrengti ir neatlygintinai perduoti infrastruktūros už 165 000 Eur (pridėtinės vertės mokestis neįskaičiuotas) bei įrengti ir neatlygintinai perduoti atsakovei pėsčiųjų ir dviračių takus bei gatvės apšvietimą, kurių įrengimo darbų vertė yra apie 15 000 Eur (pridėtinės vertės mokestis neįskaičiuotas). Ieškovė pažymėjo, jog šie įsipareigojimai ieškovės vystomo projekto dydžiui ir taip yra labai dideli, todėl paprašė į tai atsižvelgti ir atleisti ją nuo dar vieno paramos mokesčio. Pažymėjo, jog atsakovė nuo paramos pagal 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį neatleido, bet pasiūlė kreiptis į atsakovę dėl paramos užskaitymo ieškovės įrengta infrastruktūra. Iš esmės tai reiškia, ieškovės atleidimą nuo šios sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad statinių projektas buvo suderintas ir gauti visi reikiami pritarimai ir nėra aiškus teisinis pagrindas, įpareigojantis ieškovę teikti paramą atsakovei turtu ar pinigais, kaip sąlygą statybą leidžiančio dokumento gavimui, ieškovės atstovas 2021 m. rugsėjo 28 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydama paaiškinti kokiu teisiniu pagrindu yra atsisakoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei nurodė, kad atsakymas reikalingas kuo skubiau, nes neturint statybą leidžiančio dokumento, ieškovė negali pradėti statybos darbų, kas gali lemti ne tik statybos kaštų padidėjimą, bet ir laiku negautas nuomos pajamas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsakydama į paklausimą formaliai atrašė, kad darbe vadovaujasi tvarkomis, tačiau konkretaus teisinio pagrindo kodėl reikalaujama pasirašyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį nenurodė bei pakartotinai pasiūlė kreiptis dėl paramos užskaitymo ieškovės įrengta infrastruktūra. Ieškovės teigimu, 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartyje numatytos paramos nei turtu, nei pinigais neprivalo teikti atsakovei. Ieškovė 2021 m. spalio 1 d. pateikė prašymą atsakovei, kuriuo atkreipė dėmesį į 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1-291 ,,Dėl Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir teikimo“ 2.5 punktą, ir tuo pagrindu prašė atleisti ieškovę nuo piniginės paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Tačiau, 2021 m. spalio 13 d. sprendimu dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai Nr. A51-98789/21(2.14.3.8E-AD25) ieškovės prašymas buvo atmestas ir toliau neišduodant statybą leidžiančio dokumento, nors statinių projektas suderintas ir gauti visi reikiami pritarimai, kurių pakanka statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Ieškovė pažymėjo, kad teisės normos, įpareigojančios ją teikti paramą, nurodytą sutartyje, sprendime nėra nurodytos. Ieškovės atstovas dar kartą el. paštu kreipėsi į atsakovę, pakartotinai atkreipdamas dėmesį į 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1-291 ,,Dėl Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir teikimo“ 2.5 punktą bei pabrėždamas, kad ieškovei statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas, nors statinių projektas yra suderintas ir gauti visi pritarimai, dėl ko, šioje situacijoje galima arba labai ilgam laikui stabdyti projektą turint teisminį ginčą dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo arba tiesiog neva „savanoriškai“ pasirašyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais. Ieškovės teigimu, bylinėjimasis dėl statybą leidžiančio dokumento neapibrėžtą laiką, sukeltų dideles ekonomines neigiamas pasekmes ieškovei, kadangi dėl statybos sustabdymo ir kylančių statybos kaštų smarkiai pabrangtų projekto įgyvendinimas, o taip pat, nebūtų gaunamos suplanuotos nuomos pajamos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, naudodamasi tuo, kad ieškovei ekonomiškai būtų labai nenaudinga bylinėtis dėl 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties sudarymo, neišdavė statybą leidžiančio dokumento iki tol, kol nebuvo pasirašyta 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartis. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė neturėjo teisės reikalauti sudaryti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį, tačiau atsisakė vykdyti savo pareigas ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki tol, kol, 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartis nebuvo pasirašyta. Visos išdėstytos aplinkybės parodo, kad 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta ne laisva ieškovės valia, o dėl vertimo ją sudaryti, priverstinio paramos teikimo tikslu bei dėl sunkių Ieškovui susidėjusių aplinkybių, kuriomis pasinaudojusi atsakovė nepaliko ieškovei protingos išeities, kaip tik sudaryti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad atkreiptinas dėmesys į statybą leidžiančio dokumento gavimo aplinkybes. Ieškovė pirmąkart kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo dar 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kaip matoma iš pateikto priedo, net šeši Ieškovės kreipimaisi vienerių metų laikotarpiu buvo nesėkmingi (vienais atvejais nebuvo pateikti visi teisės aktuose nurodyti privalomi pateikti dokumentai, tuo tarpu kitais atvejais buvo gauta atitinkamų institucijų ar specialistų pastabų). Pažymėjo, kad atsakovė nėra atsakinga už netinkamai pateiktus prašymus. Taigi, ieškovė taip pat turi prisiimti atsakomybę, kad taip užtruko statybą leidžiančio dokumento gavimas, kadangi, kaip matoma, pati ieškovė neatliko visko pagal teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad ieškovė ne vieną kartą teikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau jis arba buvo atmestas, arba buvo nepatenkintas. Pažymėjo, kad atsakovė negali išduoti statybą leidžiančio dokumento, kurio dokumentacija neatitinka visų teisės aktų reikalavimų, arba yra gaunamos atitinkamų institucijų pastabos, kurių pagrindu ir yra priimamas neigiamas sprendimas dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Visų pirma, nesutiktina su ieškovės pozicija, kad „atsakovas nuo paramos pagal Sutartį neatleido, bet pasiūlė kreiptis į atsakovą dėl paramos užskaitymo Ieškovo įrengta infrastruktūra. Iš esmės tai reiškia, Ieškovo atleidimą nuo Sutarties“. Šiuo teiginiu, atsakovės nuomone, siekiama sąmoningai suklaidinti teismą. Akivaizdu, kad pagal Sprendimą atsakovės Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio vyriausiajai specialistei nebuvo suteikti jokie įgaliojimai priimti tokius sprendimus. Vėlgi, iš pačio ieškovės priedo matosi, kad atsakovės atstovė ne priėmė neigiamą sprendimą, o paaiškino, kad ji negali tokio sprendimo priimti. Taip pat akcentavo, jog minėta atstovė ne pasiūlė kreiptis, o nurodė, kad ieškovė turi galimybę kreiptis į Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai turtu pasiūlymų vertinimo komisiją su prašymu. Taigi, ieškovė akivaizdžiai klaidingai teigia neva gavusi kvietimą kreiptis į Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai turtu pasiūlymų vertinimo komisiją ir tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas priedas. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės atstovės veiksmas, t. y. nurodytas/paaiškinimas dėl ieškovės turimos galimybės kreiptis į Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai turtu pasiūlymų vertinimo komisiją, turėtų būti traktuojamas kaip gero administravimo principo įgyvendinimas kuomet asmeniui yra paaiškinama apie jo turimas galimybes. Taip pat atsakovė ypatingai atkreipė dėmesį į ieškovės visiškai klaidingą teiginį, kad atsakovės atstovės veiksmas „iš esmės <...> reiškia, ieškovo atleidimą nuo Sutarties“. Manytina, kad pati ieškovė sau susikūrė visiškai nepagrįstą lūkestį, kuris nagrinėjamu atveju neprivalėjo būti patenkintas. Visiškai akivaizdu, kad priėmus nepalankų sprendimą ieškovės atžvilgiu dėl jos pateikto prašymo, niekur nebuvo nurodyta, kad ieškovė privalo pasirašyti paramos sutartį. Atvirkščiai, buvo pateiktas kvietimas pasirašyti sutartį arba rasti kitokį būdą. Bet kokiu atveju tai negali būti traktuojama kaip prievolė, kadangi tai yra kvietimas. Primintina ir tai, kad remiantis Sprendimu parama miesto socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. Ieškovė niekaip neįrodo, kad atsakovė neva reikalavo sudaryti Sutartį. Vien tokių teiginių nurodytas ieškinyje niekaip nepatvirtinta pačio vertimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pačiame Sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai deklaruota, kad parama teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia ir apie šią nuostatą Ieškovė puikiai žinojo. Vertintina, kad tai tėra ieškovės nepagrįstos prielaidos. Manytina, kad ieškovė sąmoningai iškraipo faktus, teikdama, kad neva atsakovė pasinaudojo ieškovės sunkia padėtimi. Priminė, kad būtent dėl pačios ieškovės veiksmų jai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas po pirmojo ar vėlesnių prašymų; primintina, kad pirmąjį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ji pateikė dar 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir nesėkmingai teikė iš viso net šešis kartus; būtent ieškovė atsakinga, kad jos pateikti prašymai neatitiko teisės aktų keliamus reikalavimus arba buvo gautos neigiamos atitinkamų subjektų ir (ar) institucijų išvados. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė nebuvo kategoriškai nurodžiusi, kad atsisako sudaryti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį ar jos nesudarys. Atsakovė nurodė, kad ieškovė sudarydama 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį ne tik išreiškė savo valią ją sudaryti, tačiau jos valios ir neatšaukė iki pat pasirašymo momento. Darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė suprato (turėjo ir galėjo suprasti) 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties esmę ir visas reikšmingas aplinkybes, 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties turinys atitiko jos tikrąją valią. Papildomai pažymėjo, kad į bendravimą su atsakovės atstove taip pat buvo įsitraukęs ir ieškovės atstovas, turintis teisinį išsilavinimą. Taigi, ieškovė, turėdama ir naudodamasi teisinėmis paslaugomis, turėjo visas galimybes itin atidžiai įvertinti savo poziciją ir sprendimą visgi pasirašyti Sutartį ar ne. Tai, kad ieškovės pageidaujamu laiku nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas niekaip nepatvirtina nurodytų aplinkybių ir nėra susiję su 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties pasirašymu. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat negalėjo numatyti, kad statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti ir neišduotas ieškovės norimu laiku ir dėl objektyvių priežasčių. Paaiškino, kad atsakovės atstovai vykdo įvairias jiems pagal kompetenciją paskirtas užduotis, kurių vykdymas pareikalauja didelių laiko sąnaudų, tai viršija įprastinį darbo krūvį. Taigi, pats statybą leidžiančio dokumento išdavimas galėjo susidurti su sunkumais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji neva buvo verčiama pasirašyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį. Tuo labiau ji puikiai žinojo esamą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad parama yra savanoriška ir kuris labai aiškiai pasako, kad atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, ieškovė pati savarankiškai priėmė sprendimą sudaryti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį. Pabrėžė, kad ieškovė turėjo visas galimybes atsisakyti sudaryti sutartį, kadangi tokią teisę (galimybę) garantuoja Sprendimo 2.5 papunktis ir Administracija būtų privalėjusi gerbti jos tokį sprendimą, ypač turint omenyje, kad Sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė niekaip neįrodo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas buvo buvęs sąlygojamas 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties pasirašymu; kitaip tariant, kad neva nepasirašius 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties, statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas. Atsakovės nuomone, tai, kad ieškovės atstovai tokius teiginius nurodo ieškinyje niekaip nepatvirtina tokios aplinkybės ar fakto egzistavimo. Taip pat visiškai nėra įrodytas ieškovės teiginys, kad nepasirašius 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties, ji negalėtų vykdyti darbų, išaugtų kaštai ar nebūtų gautos suplanuotos pajamos. Atsakovės nuomone, ekonominio naudingumo principas nėra reikšmingas tokio pobūdžio sutartims ir paramos sutartis iš viso negali būti vertinama per šio principo prizmę. Papildomai pažymėjo, kad į bendravimą su atsakovės atstove taip pat buvo įsitraukęs ir ieškovės atstovas, turintis teisinį išsilavinimą. Taigi, ieškovė, turėdama ir naudodamasi teisinėmis paslaugomis, turėjo itin atidžiai įsivertinti savo poziciją ir sprendimą visgi pasirašyti Sutartį ar ne. Taigi, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad ieškovė ne tik, kad neįrodė, kad statybą leidžiančio dokumento gavimas buvo sąlygotas Sutarties pasirašymu, o taip pat neįrodyta apgaulės faktas. Ir kaip jau buvo ne vieną kartą nurodyta, remiantis Sprendimo 2.5 papunkčiu, atsisakymas pasirašyti paramos sutartį nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovės nuomone, ieškovė visiškai nepagrindė savo teiginių, kad neva atsakovė pasinaudojo savo padėtimi ir neišdavė statybą leidžiančio dokumento, kol nebus pasirašyta 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartis. Pareiga įrodyti tokių faktų buvimą tenka asmeniui, prašančiam sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Papildomai pažymėjo, kad panaikinus 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį ar ieškovei jos nevykdant, būtų įnešamas nestabilumas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė planuojasi savo finansus, tvirtinasi planus ir pan. Pastačius ieškovės statinius bus papildomai apkraunama infrastruktūra, o atsakovė, pasirašiusi tokią sutartį su ieškove, turėjo pagrįstą lūkestį paramą gauti ir papildomai kažko nesusiplanavo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turėjo suvokti (suvokė), kad 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties pasirašymas ir pati 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartis galimai prieštarauja gerai moralei dar prieš pasirašymą. Taigi, tokiu atveju kyla pagrįsta abejonė, kodėl ieškovė, naudodamasi profesionaliomis teisinėmis paslaugomis, pasirašė 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį, kuri, anot jos, prieštarauja gerai moralei ir neatitinka sąžiningumo principo. Iš ieškovės teikiamos pozicijos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė tiesiog persigalvojo dėl 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties ir dabar siekia ją bet kokiais įmanomais būdai panaikinti, kad nereikėtų vykdyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė nurodė, kad užsidelsęs statybą leidžiančio dokumento gavimas priklausė ir nuo pačios ieškovės veiksmų. Papildomai akcentavo, kad atsakovės nuomone, pati ieškovė teigia, kad situacija turėjo tik du variantus: pasirašyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba nepasirašyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutarties ir inicijuoti teisminį ginčą. Ieškovė ir (ar) jos įgalioti atstovai rengiantys projektinę dokumentaciją visų pirma siekdami gauti statybą leidžiantį dokumentą turėjo taisyti institucijų teiktas pastabas, projekto trūkumus. Ieškovė iš tiesų turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad atsakovė galimai neteisėtai neišduota statybą leidžiančio dokumento. Atsakovės teigimu, ieškovės teiginiai, kad neva atsakovė pasinaudojo ieškovės padėtimi ir tokiu būdu privertė pasirašyti 2021 m. spalio 14 d. paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat visiškai neįrodo ir šių savo teiginių, kad neva „investicijos į susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, kurios bus perduodamos Savivaldybei sudarys apie 200 000,00 Eur neįskaitant PVM“. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties 1 punkte nurodyta, kad „Preliminari Infrastruktūros statybos vertė 131 672 Eur be PVM“. Visgi, ieškovė niekaip nepagrindžia savo teiginių, kad „Privalomų suprojektuoti ir pastatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertė nurodyta sutartyje yra 131 672,00 Eur neįskaitant PVM, tačiau pagal gautus rangovų pasiūlymus darbų vertė sudarys ne mažiau nei 165 000,00 Eur neįskaitant PVM“. Pirma, nurodytoje sutartyje yra nurodyta preliminari infrastruktūros statybos vertė, tuo tarpu ieškovė savo teiginiais pateikia tarsi tai būtų galutinė sutartimi nustatyta infrastruktūros statybos vertė. Antra, nors ieškovė nurodo, kad neva pagal gautus rangovų pasiūlymus darbų vertė sudarys ne mažiau nei 165 000 Eur neįskaitant PVM, bet vėlgi, jokie įrodymai tai nepatvirtina. Taigi, apibendrinus šią informaciją, akivaizdu, kad ieškovė netgi neįrodo, kad „investicijos į susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, kurios bus perduodamos Savivaldybei sudarys apie 200 000,00 Eur neįskaitant PVM“. Įrodymai nebuvo pateikti nei atsakovės atstovams, nei Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai turtu pasiūlymų vertinimo komisijai, nei tuo labiau teismui. Pažymėjo, kad nurodomos sutartys sudarytos dėl ieškovės statiniams būtinos infrastruktūros, t. y. būtent ieškovės poreikiams tenkinti. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė šių sutarčių neginčija, jų sudarymo aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė pati pasirinko tokį jos poreikiams reikalingos infrastruktūros įrengimo būdą. Atsižvelgus į viską, kas buvo išdėstyta, akivaizdu, kad Ieškovės pateiktas ieškinys yra ne tik kad nepagrįstas, tačiau ir visiškai neįrodytas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė 2021 m. spalio 14 d. Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pinigais sutartį Nr. 29-611/21 (toliau - Paramos sutartis). Pagal Paramos sutarties sąlygas ieškovės paramos dydis – 13 718 Eur. Parama buvo teikiama atsižvelgus į statybos techniniame projekte, Infostatybinis Nr. SRA-100-200903-27415, numatytų dviejų parduotuvių statybos (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. duomenys neskelbtini)) naudingą (pagrindinį) 3153,45 kv. m. plotą, šios sutarties 1 punkte nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu rekomenduotus teiktinos paramos dydžius ir numatomą pastatų (patalpų) naudojimo būdą bei Paramos teikėjo (ieškovės) išreikštą sutikimą (valią) dėl numatomo teikti paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai dydžio.
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti Paramos sutartį negaliojančia šiais pagrindais:
šis sandoris pažeidžia imperatyvias teisės normas, nes įstatymo normos draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 1.80 straipsnis, 6.156 straipsnio 2 dalis); sudarytas sandoris prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis); sandoris sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
Su pareikštu ieškiniu atsakovė kategoriškai nesutinka.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, 22 punktas).
CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 44 punktą; 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 48 punktą).
Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).
Parama yra viena iš dovanojimo formų. Dovanojimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo, t. y. šios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Sudaryta paramos sutartis savo esme yra vienos iš jos šalių (atsakovės) pažadas teikti paramą ateityje. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnis). Pažadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turtą galėtų būti vertinamas kaip ikisutartiniai šalių santykiai (CK 6.163 straipsnis).
Iš rašytinės bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi per Infostatybą dėl statybos leidimo dviejų parduotuvių, adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo. Kaip matyti iš Infostatybos duomenų ieškovės prašymas dėl leidimo išdavimo buvo patenkintas jau 2021 m. rugsėjo 23 d., tačiau faktiškai leidimas jai buvo išduotas 2021 m. spalio 14 d. Ieškovė teigia, kad atsakovės darbuotojai panaudojant spaudimą ieškovės atžvilgiu pareikalavo sudaryti Paramos sutartį, ir iš karto po sutarties pasirašymo išdavė ieškovei Statybos leidimą.
Dėl ieškovės argumento dėl sutarties pripažinimo negaliojančia 1.80 straipsnio 1 dalies (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) bei 6.156 straipsnio 2 dalies (draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį) pagrindais
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi per Infostatybą dėl statybos leidimo išdavimo. Jos prašymas dėl leidimo išdavimo pagal Infostatybos duomenys buvo patenkintas 2021 m. rugsėjo 23 d., tai atitinkamai ieškovei statybos leidimas turėjo būti išduotas po trijų dienų, t.y. 2021 m. rugsėjo 26 d. Faktiškai statybos leidimas ieškovei išduotas spalio 14 d. Ieškovė teigia, kad atsakovė ją privertė sudaryti ginčijamą paramos sutartį, nes ji valios sudaryti Paramos sutartį nebuvo pareiškusi. Savo teiginius dėl valios nebuvimo sudaryti Paramos sutartį ieškovė grindžia susirašinėjimu elektroniniais laiškais su atsakovės darbuotojais. Taip pat byloje yra ieškovės prašymas atsakovei, kuriuo ieškovė prašė atleisti ieškovę nuo paramos socialinės ir inžinerinės infrastuktūros plėtrai, tačiau šis ieškovės prašymas nebuvo patenkintas. Tačiau visi nurodyti įrodymai, šalių susirašinėjimas elekroniniais laiškais bei neigiamas atsakovės atsakymas dėl neatleidimo nuo paramos infrastuktūrai nepatvirtina, kad atsakovė privertė ieškovę sudaryti Paramos sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė gavo oficialų atsakovės atsakymą, pasirašytą kompetetingų atsakovės atstovų, kad neišduodamas stybos leidimas dėl to, kad nėra pasirašyta paramos sutartis. Atsakovė deklaravo ir laikėsi tokios praktikos, kad Paramos sutarties nesudarymas nesukėlia teisinių pasekmių. Todėl neturint objektyvių duomenų, kad Statybos leidimas nebuvo išduotas dėl Paramos sutarties nepasirašymo, nėra pagrindo pripažinti Paramos sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei 6.156 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Dėl ieškovės argumento dėl sutarties pripažininimo negaliojančia 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl susidėjusių sunkių aplinkybių)
Ieškovė įrodinėja, kad sudarė Paramos sutartį dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, aiškiai nenaudingomis sąlygomis bei atsakovė žinojo apie sunkiai susiklosčiusias aplinkybes ir savanaudiškai tuo pasinaudojo.
Byloje ginčo nėra, kad ieškovė kreipėsi dėl Statybos leidimo išdavimo nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šešis kartus jos prašymai dėl leidimo išdavimo buvo netenkinti dėl nustatytų trūkumų, kuriuos ieškovė pašalinimo tik pasikreipus 7 kartą. Todėl negalima teigti, kad leidimo išdavimas užsitesę dėl atsakovės veiksmų. Taip pat teismas nesutinka, kad Paramos sutarties ieškovė negalėjo savanoriškai sudaryti dėl didelės paramos sumos. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad tik dalis planuojamų atliktų darbų kaina - 150 062,77 Eur (vandentiekio tinklai), 34 135,91 Eur (buitinių nuotekų tinklai), 79 705,95 Eur (paviršinių nuotekų tinklai). Ieškovė prašė išduoti statybos leidimą dviem parduotuvėms, o tai reiškia, kad šitos statybos yra brangiai kainuojantys objektai. Paramos sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti 13 718 Eur paramos iki statybos užbaigimo akto pasirašymo, t.y. iki statybos pabaigos. Todėl teismas negali spręsti, kad ši paramos suma yra ieškovei ypatingai didelė, ir dėl to teismas negali vertinti kad Paramos sutartis sudaryta aiškiai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovės argumentai, kad ji iš viso perduos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų 165 000 Eur plius PVM vertės bei įrengs pėsčiųjų ir dviračių takų bei gatvės apšvietimą, kurių darbų vertė 15 000 Eur, nepatvirtina, kad tai yra paramos suteikimas turtu, nes ši infrastruktūra yra kuriama, tam kad ieškovė galėtų realizuoti savo verslo projektą, t.y. pastatyti dvi parduotuves. O dėl ieškovės teiginio, kad atsakovė žinojo, kad savalaikis Leidimo negavimas sudarys ieškovei neigiamas pasekmės dėl sutartinių įsipareigijimų neįvykdymo, tai dėl to, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė turėjo tretiesiems asmenims sutartinių įsipareigojimų. Taip pat pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų apie ieškovės įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tačiau savaime aišku, kad visi ieškovės įsipareigojimai galėjo būti vykdomi tik nuo statybos leidimo išdavimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ginčijo statybos leidimo neišdavimo fakto. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. galioja Savivaldybių infrastuktūros plėtros įstatymas, kuris numato, kad Infrastruktūros plėtros įmoką sumoka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie stato nekilnojamojo turto objektus arba juos rekonstruoja išplėsdami nekilnojamojo turto objektų plotą. Tai atitinkamai šiuo metu visi statytojai moka fiksuoto dydžio Infrastruktūros plėtros įmokas. O ginčo atveju, tai buvo daroma savanoriškumo pagrindais, ir teismas nenustatė, kad ieškovė tai padarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.
Taip pat byloje nenustatyta, kad Paramos sutartis prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Paramos sutartyje nurodyta, kad parama suteikiama užtikrinant Vilniaus miesto socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą bendruomenės interesus, todėl akivaizdu, kad ji sudaroma visuomenės (bendruomenės) interesų tenkinimui ir tokios sutarties negalima vertinti, kaip sudarytais pažeidžiant geros moralės principus. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju ieškovė papraščiausiai persigalvojo, ir nusprendė sudarytą Paramos sutartį po jos sudarymo nuginčyti. Teismas atsižvelgia ir įr tai, kad sandoryje dalyvavo juridinis asmuo, kuris naudodamasis teisininkų paslaugomis turėjo galimybę įvertinti visas Paramos sutarties sąlygas ir pasekmes.
Iš ieškovo elgesio sudarant Paramos sutartį, teismas sprendžia, kad ieškovė aiškiai matė kokio turinio sandorį sudaro ir galėjo įvertinti sudaromo sandorio pasekmės. Taip pat teismas negali spręsti, kad sudarytas sandoris ženkliai pablogina ieškovės turtinę padėtį, nes ginčijamo sandorio dydis palyginus su ieškovės atliekamomis investicijomis bei planuojamu gauti pelnu tikrai nėra ženklus. O ieškovės teiginius, kad ji ir taip sukurs didelės vertės infrastruktūros įrenginius, nėra pagrindo vertinti, kad tai yra jos didelis indelis į savivaldybės infrastuktūrą, nes ji tą infrastuktūrą turęs įrengti dėl to, kad pati palanuoja Vilniuje statyti dvi parduotuves. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl jis netenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.