- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2-15841-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17073-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Advokatai
- Agnė Gauronskaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti vienašališką atsakovės AB SEB banko 2017 m. gegužės 16 d. kredito sutarties Nr. 14A1718212759-A8 (toliau - Sutartis) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovę toliau vykdyti kredito sutartį.
2. Ieškovė nurodo, pagal suteiktą kreditą buvo įgytas namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Visos įmokos pagal Sutartį iki karantino (COVID-19 pandemija) buvo atliekamos. Nuo 2020-03-15 jai vienai gyvenant su penkiais mažamečiais vaikais teko užsidaryti namuose, neturint kai kurių technologinių galimybių bendrauti su aplinka. Per tą laikotarpį ieškovė dalyvavo teisminiuose procesuose, buvo areštuotos jos sąskaitos. Apie tai atsakovė buvo informuota, prašyta suteikti galimybę atsiskaityti kitais būdais, įnešant į sąskaitą grynaisiais ar mokant per kitą sąskaitą. Tačiau atsakovė jokio kompromiso nesiūlė, nurodė mokėti per sąskaitą. Po nuolatinio bendravimo tik 2021-02-12 gavo atsakymą kaip atlikti įmokas per trečiąjį asmenį ir visa suma buvo įnešta į kito asmens – P. R. – sąskaitą, per kurią toliau ir vyko atsiskaitymai, taip pat padengiant ir susikaupusius delspinigius, kurie susidarė dėl atsakovės laiku nesuteiktos informacijos.
3. Nepaisant mokamų įmokų ieškovė gavo iš atsakovės informaciją, kad Sutartis nutraukta, vykdomasis raštas bus perduotas antstoliams.
Šalies argumentai
4. Ieškovė rašė skundus atsakovei, tačiau atsakymuose buvo nurodoma, kad Sutartis nutraukta, dėl naujos sutarties sudarymo bus vertinama iš naujo, taikant nepalankias palūkanas, reikalaujant vykdymo išlaidų ir vykdymo procese paskaičiuotų palūkanų.
5. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė jos, kaip vartotojos teises, nesuteikdama tinkamos informacijos apie Sutarties vykdymą; ieškovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį.
7. Atsakovė nurodo, kad dėl netinkamai vykdomos Sutarties, o vėliau - ir šalių 2018-01-10 lizingo sutarties Nr. V2018-010008 (toliau - Lizingo sutartis), su ieškove buvo pradėta bendrauti elektroniniu paštu ir telefonu. AB SEB banko informacinėje sistemoje užfiksuotais duomenimis, 2020-06-18 skambučio metu su ieškove buvo aptartas klausimas ir dėl galimybės mokėti kredito įmokas per trečiojo asmens sąskaitą, ieškovei rekomenduota dėl detalesnės informacijos papildomai pasikonsultuoti su kompetentingais banko darbuotojais.
8. Ieškovei nevykdant pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o būtent - vėluojant grąžinti kreditą 67 dienas ir vėluojant apmokėti priskaičiuotas palūkanas 129 dienas, dėl ko susidarė 2 361,13 Eur dydžio pradelsta mokėti suma (iš jos 1 191,33 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 1 109,16 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 60,64 Eur nesumokėti delspinigiai), atsakovė 2020-09-04 raštu Nr. SEBLT/20/CR24396 pirmą kartą įspėjo ieškovę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimo Sutarties nutraukimo. Ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2020-10-05 susidariusiai skolai padengti.
9. 2020-10-02 elektroniniu paštu ieškovė informavo atsakovę, kad dviejų savaičių bėgyje, t. y. iki 2020-10-17 padengs visą skolą.
Motyvuojamoji dalis
10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir toliau tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, o būtent – vėlavo grąžinti kreditą 137 dienas, vėlavo apmokėti priskaičiuotas palūkanas 197 dienas, dėl ko susidarė 3 664,55 Eur dydžio pradelsta mokėti suma (iš jos 1 985,55 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 1 552,80 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 126,20 Eur nesumokėti delspinigiai), atsakovė 2020-11-11 raštu Nr. SEBLT/20/CR31046 antrą kartą įspėjo ieškovę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimo Sutarties nutraukimo. Ieškovei buvo nustatytas terminas skolai padengti iki 2020-12-11, numatant, kad iki nustatyto termino ieškovei nepadengus įsiskolinimų Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2020-12-11.
11. 2020-12-03 ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti dalimis padengti susidariusią skolą per gruodžio mėnesį. Atsakovė elektroniniu paštu nurodė, kad papildomas terminas suteikiamas nebus ir ieškovė turi padengti įsiskolinimą iki 2020-12-11.
12. 2020-12-10 tarp ieškovės ir banko darbuotojos toliau vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, kurio metu darbuotoja informavo ieškovę, kur pastaroji turėtų kreiptis detalios informacijos dėl banko sąskaitos juridiniam asmeniui atidarymo.
13. Ieškovė toliau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, o būtent - nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos ieškovė neįmokėjo nė vienos kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokos, kreditą grąžinti vėlavo 168 dienas, o palūkanas – 231 dienas, dėl ko susidarė 4 283,48 Eur dydžio pradelsta mokėti suma (iš jos 2 382,66 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 1 774,62 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 126,20 Eur nesumokėti delspinigiai). Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2020-12-15 raštu Nr. SEBLT/20/CR35251 trečią kartą įspėjo ieškovę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimo Sutarties nutraukimo Pažymėtina, kad atsakovė visgi suteikė ieškovei papildomą terminą skolai padengti iki 2021-01-15, tačiau ieškovė iki nustatyto termino nesumokėjo nė vienos įmokos.
14. 2021-01-19 atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį ir kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ojo notaro biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo.
15. 2021-01-27 ieškovė kreipėsi elektroniniu paštu į atsakovę, teigdama, kad atliko lėšų pervedimą (2 000 Eur). 2021-01-28 atsakovė informavo ieškovę, kad nurodytas lėšų pervedimas AB SEB banke nebuvo gautas.
16. 2021-02-26 atsakovė gavo iš Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2021-02-22 Notaro vykdomąjį įrašą MK-2707 (toliau – Vykdomasis įrašas).
17. 2021-02-26 ieškovė skolinių įsipareigojimų dengimui įmokėjo 4 060 Eur sumą, 2021-03-01 – 260 Eur sumą ir 2021-03-03 - 600 Eur sumą, t. y. sumokėjo atsakovei iki Sutarties nutraukimo buvusią skolą.
18. 2021-03-03 ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę su prašymu sustabdyti priverstinį išieškojimą bei atnaujinti Sutarties vykdymą. 2021-03-05 atsakovė elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kuriame taip pat nurodė, jog AB SEB bankas, atsižvelgęs į ieškovės atliktas įmokas padengiant iki Sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą, sutinka toliau nurodytomis sąlygomis sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą, kol bus išspręstas klausimas dėl Sutarties atnaujinimo ar taikos sutarties sudarymo.
19. 2021-03-26 atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę informuodama, kad ieškovė 2021-03-24 pervedė 715 Eur skolai dengti, nors 2021-03-05 AB SEB banko laiške buvo nurodyta mokėti po 730 Eur per mėnesį.
20. Laikotarpiu nuo 2021-03-26 iki 2021-12-28 ieškovė įmokas vykdė ir įsipareigojimų dengimui mokėjo po 730 EUR per mėnesį.
21. 2021-10-20 raštu Nr. SEBLT/21/CR32984 atsakovė informavo ieškovę apie taikos sutarties sudarymo ar Sutarties atnaujinimo galimybę ir sąlygas.
22. 2021-11-24 atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę primindamas, kad ieškovė nėra pateikusi AB SEB bankui prašymo dėl taikos sutarties sudarymo ar Sutarties atnaujinimo, užpildytos paraiškos, taip pat nėra padengusi procesinių palūkanų, ir informuodama, kad Vykdomasis įrašas 2021-11-29 bus teikiamas antstoliui vykdyti.
23. 2021-11-24 elektroniniu paštu gavus ieškovės atsakymą, atsižvelgdama į jame nurodytas aplinkybes, atsakovė 2021-11-25 raštu Nr. SEBLT/21/CR36813 pakartotinai informavo ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo ar Sutarties atnaujinimo galimybės ir sąlygų, suteikdamas ieškovei papildomą terminą, siekiant pasinaudoti šia galimybe. Tačiau iškovė iki 2022-01-05 neįvykdė nė vienos iš minėtame atsakovės pranešime nurodytų sąlygų.
24. 2022-01-10 atsakovė elektroniniu paštu gavo ieškovės laišką, kuriame ji prašė pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, pakeisti Sutarties nuostatas, įskaityti per trečiąjį asmenį sumokėtą sumą skolos likutį ir atnaujinti Sutarties vykdymą išdėstant likusią nesumokėto kredito dalį lygiomis dalimis mokant kasmėnesines įmokas. Susirašinėjimo metu buvo sutarta, kad atsakovė galėtų pasirašyti su ieškove taikos sutartį, jei ji įvykdys ankstesniuose pranešimuose nurodytas sąlygas, primenant, kad telefoninio pokalbio metu jai buvo dar kartą suteiktas papildomas terminas iki 2022-01-14, siekiant pasinaudoti šia galimybe.
25. Nuo 2022-01-18 iki 2022-02-08 ieškovė pateikė atsakovei reikiamus dokumentus, vyko abipusis susirašinėjimas elektroniniais laiškais. 2022-02-08 AB SEB bankas priėmė sprendimą sudaryti su ieškove taikos sutartį ir ją apie tai informavo elektroniniu paštu, į kurį 2022-02-14 ieškovė pateikė atsakymą, prašydama duoti laiko pagalvoti iki 2022-02-21.
26. 2022-02-22 ieškovė kreipėsi į AB SEB banką elektroniniu laišku, kuriame išdėstė savo poziciją dėl taikos sutarties sąlygų. Atsakovė 2022-02-25 elektroniniu paštu pateikė ieškovei atsakymą, kuriame taip pat pakartotinai nurodė, kad AB SEB bankas svarstytų Sutarties atnaujinimo klausimą, t. y. galėtų būti svarstomas naujos kreditavimo sutarties sudarymas ne pagal išduotą vykdomąjį įrašą su tikėtinomis mažesnio dydžio metinėmis palūkanomis, ieškovei įvykdžius nurodytas sąlygas. Ieškovei dar kartą buvo pratęstas terminas iki 2022-03-14, siekiant išnaudoti galimybę sudaryti taikos sutartį arba atnaujinti nutrauktą Sutartį.
27. Atsakovė pažymi, kad tuo metu ieškovės atžvilgiu galiojančių turto areštų mastas bendrai sudarė tik 4 674,63 Eur sumą, kas leidžia manyti, kad ieškovė turėjo realią galimybę įvykdyti Sutarties atnaujinimo sąlygas, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
28. Ieškovei nurodytu galutiniu terminu neįvykdžius taikos sutarties sudarymo ar Sutarties atnaujinimo sąlygų, atsakovė 2022-05-27 elektroniniu paštu ir 2022-06-09 pranešimu Nr. SEBLT/22/CR18020 informavo ieškovę apie priverstinio skolos išieškojimo procedūros inicijavimą, perduodant Vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Atsakovė pažymi, kad ieškinyje nutylima informacija apie tai, kad 2020-04-07 tarp šalių nuotoliniu būdu buvo sudarytas ir elektroniniais parašais pasirašytas Sutarties pakeitimas, kuriuo atsakovė sutiko atidėti ieškovei kredito grąžinimą 2 mėnesiams, o ieškovė įsipareigojo kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpiu mokėti palūkanas pagal Sutartį, tačiau šios pareigos nevykdė.
30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne kartą raštu ir telefoninių pokalbių metu ragino ieškovę vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, informavo ieškovę apie galimybę vykdyti įsipareigojimus per trečiojo asmens sąskaitą, suteikė daugiau kaip 3 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, tik įrodo tai, kad atsakovė siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis Sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio priemonė, kai objektyviai jau nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Pažymi, jog Sutarties nutraukimo dieną kredito grąžinimo įmokų skola buvo 2 772,38 Eur (vėluota grąžinti 204 dienas, t. y. nuo 2020-06-29), priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų skola buvo 2 159,11 Eur (vėluota grąžinti 267 dienas, t. y. nuo 2020-04-27), priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių skola 126,20 Eur. Visa pavėluota sumokėti skola buvo 5 057,69 Eur ir sudarė 3,14 proc. nuo negrąžinto 161 321,86 Eur kredito likučio. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki Sutarties nutraukimo dienos - 2022-01-19 - jokių įmokų pagal Sutartį nebuvo atlikusi, todėl atsakovė nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė toliau galės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Be to, tuo laikotarpiu ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir pagal Lizingo sutartį.
31. Vertinant susidariusio įsiskolinimo dydį ir jo trukmę Sutarties nutraukimo metu, Sutarties pažeidimas nebuvo nežymus ar vienkartinis, o buvo tęstinis ir esminis - atsakovė ilgą laiką iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį, ir po pastangų išsaugoti sutartinius santykius nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis – kad ieškovė pašalins Sutarties pažeidimą ir pradės ją vykdyti tinkamai. Tolimesnis Sutarties nevykdymo toleravimas, didinantis įsiskolinimą atsakovei, būtų nepagrįstai didinęs atsakovės nuostolius.
32. Vertinant Sutartį per vartotojų interesų prizmę, pažymi, kad tai, jog sutarties šalis yra vartotojas, savaime dar nereiškia, jog jam gali negalioti sutarties nuostatos (atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Sprendžiant ginčus dėl vartojimo sutarties vykdymo, taip pat jos nutraukimo, mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2016-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016).
33. Atsakovė mano, kad ieškovei neteko neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta ir nėra pagrindo pripažinti, kad nutraukiant Sutartį buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai. Atsakovė, elgdamasi sąžiningai, protingai ir teisingai, iš anksto raštu įspėjusi ieškovę, Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai, dėl esminio sutarties pažeidimo, kuris atitiko numatytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsikirtimus, pagrįsdama juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
35. Į teismo posėdį neatvyko (nuotoliniu būdu neprisijungė) ieškovė. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir formą jai pranešta tinkamai. Teisme negauta jos prašymų dėl teismo posėdžio. Tokiu atveju byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovei (CPK 7, 246 straipsniai).
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
38. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-05-16 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 14A1718212759-A8, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 174 400 Eur kreditas būsto įsigijimui finansuoti. Ieškovės prievolių pagal Sutartį užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris ir AB SEB bankui buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir vienbutis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini).
40. Byloje nekilo ginčas, kad dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2020-04-07 tarp ieškovės ir atsakovės nuotoliniu būdu buvo pasirašytas susitarimas pakeisti Sutarties sąlygas Nr. 1 (toliau – Sutarties pakeitimas), kuriuo šalys susitarė atidėti kredito grąžinimą 2 mėnesiams, kredito įmokas pradedant mokėti nuo 2020-06-27.
41. Byloje nekilo ginčas dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos ieškovė neįmokėjo nė vienos kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokos. Atsakovės paskaičiavimais ieškovė kreditą grąžinti vėlavo 168 dienas, o palūkanas – 231 dienas, dėl ko susidarė 4 283,48 Eur dydžio pradelsta mokėti suma (iš jos 2 382,66 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 1 774,62 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 126,20 Eur nesumokėti delspinigiai).
42. Byloje nekilo ginčas dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė tris kartus įspėjo ieškovę dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimo Sutarties nutraukimo ir atitinkamai jai buvo nustatyti terminai skolai padengti iki 2020-10-05, 2020-12-11 ir 2021-01-15; kad 2021-01-19 atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį.
43. Iš P. R. sąskaitos banke išrašo matyti, kad mokėjimai už ieškovę buvo pradėti vykdyti nuo 2021-02-26, t. y. po Sutarties nutraukimo.
44. Nagrinėjimo byloje ieškovė reikalavimus grindžia iš esmės dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms ir dėl nepagrįsto, neteisėto sutarties vienašališko nutraukimo
Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms
45. Teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Todėl siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).
46. CK 6.204 straipsnis nustato tvarką, pagal kurią turi būti vykdoma sutartis, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai (CK 6.204 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi nustatant, ar sutarties sąlygos vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa labai sudėtinga, būtina išnagrinėti ir nustatyti visus pastaruosius 4 kriterijus, nurodytus CK 6.204 straipsnio 2 dalyje.
47. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatas minėtas sutarties šalių pusiausvyros pažeidimas turi būti esminis, t. y. ieškovui sutarties vykdymo kaina turėjo padidėti iš esmės.
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodydama, kad yra juristė/teismo mediatorė, pažymėjo, jog visos įmokos pagal Sutartį iki COVID-19 pandemijos buvo atliekamos, nuo 2020-03-15 jai vienai gyvenant su penkiais mažamečiais vaikais teko užsidaryti namuose, neturint kai kurių technologinių galimybių bendrauti su aplinka; per tą laikotarpį ieškovė dalyvavo teisminiuose procesuose, buvo areštuotos jos sąskaitos; apie tai atsakovė buvo informuota, prašyta suteikti galimybę atsiskaityti kitais būdais, įnešant į sąskaitą grynaisiais ar mokant per kitą sąskaitą; po nuolatinio bendravimo su atsakove tik 2021-02-12 gavo atsakymą kaip atlikti įmokas per trečiąjį asmenį ir visa suma buvo įnešta į kito asmens – P. R. – sąskaitą, per kurią toliau ir vyko atsiskaitymai, taip pat padengiant ir susikaupusius delspinigius, kurie susidarė dėl atsakovės laiku nesuteiktos informacijos.
49. Kaip matyti, atsakovė aiškiai neteigia, kad dėl COVID-19 pandemijos ji negalėjo tinkamai vykdyti Sutarties. Ji nurodo teisminius procesus ir taikytus apribojimus sąskaitoms, tačiau neįvardina, kokios aplinkybės lėmė šiuos teisminius procesus ir atitinkamai sąskaitų areštus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ar jos darbinę veiklą iki COVID-19 pandemijos ir šios pandemijos metu. Teismo nuomone, nenurodant tokių esminių aplinkybių ir nepateikiant turtinę padėtį ir teisminių procesų priežastis pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įvykdyti Sutartį ieškovei, kaip vartotojai ir tikėtina teisininkei ar teismo mediatorei, tampa sudėtingiau, kad apskritai įvyko sutarties šalių pusiausvyros esminis pažeidimas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė teismui jos esamą turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtinius įsipareigojimus ir pan.). Tuo pačiu, teismo nuomone, kritiškai vertintina aplinkybė, jog ieškovė kaip teisininkė ar teismo mediatorė nežinojo ar negalėjo žinoti apie galimybę vykdyti Sutarties prievolės per trečiuosius asmenis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu yra taikytas ieškovei piniginių lėšų disponavimo apribojimas banko sąskaitose, tai kokiu teisiniu pagrindu ji (ieškovė) gali atsiskaityti prieš kitus asmenis apie gaunamas pinigines lėšas ir vykdomas pinigines operacijas neinformavus kreditoriaus (-ių) ar areštą taikiusio subjekto, t. y. kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, jos gaunamų faktinių pajamų dydžio ir jų tinkamo išviešinimo (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esamų SODROS duomenų matyti, kad 2021-2023 metais ieškovės pajamos yra ir akivaizdžiai nepakankamos, kad vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pvz. 2023 metais (duomenys neskelbtini) kas mėnesį priskaičiuodavo po 5,15 Eur darbo užmokesčio, o (duomenys neskelbtini) – kas mėnesį atitinkamai nuo 20,68 Eur iki 41,36), tačiau ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl šių pajamų dydžio pagrįstumo ir jų sumažėjimo priežasčių, lyginant su Sutarties galiojimo metu.
50. Tokiu atveju nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad dėl COVID-19 pandemijos, teisminių procesų ar kitų aplinkybių ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti Sutarties, kad faktiškai egzistavo Sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą (CK 6.204 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl sutarties nutraukimo
51. Sutartis ginčo šalių sudarytos laisva valia, todėl jų nuostatų privalu laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai pasirinkti, kokia tvarka bus grąžinamas kreditas ir kitos piniginės prievolės, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šios sutartinės sąlygos yra niekinės ar negaliojančios. Teismas vertina, ar konkrečiomis aplinkybėmis sutarties šalis tinkamai įgyvendino savo sutartines teises.
52. CK 6.881 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
53. Sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties pažeidimas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, o nukentėjusiosios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusiosios šalies savigynos priemonė, įstatymo leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).
54. Esminį sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.
55. Taigi šiuo atveju turi būti aiškinamasi, ar Sutartyje numatytas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. ar Sutarties pažeidimai yra esminiai.
56. Kaip minėta, ieškovė mokėjimų nevykdė apie 6 mėnesius, atsakovė tris kartus rašė ieškovei apie susidariusį įsiskolinimą ir ketinimus nutraukti Sutartį, tačiau ieškovė ir toliau netinkamai vykdė įsipareigojimus, t. y. pradelstų mokėjimų nepadengė. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos realią galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ateityje.
57. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ji apie 6 mėnesius (Sutarties nevykdymo laikotarpis) nežinojo, kaip mokėti atsakovei įmokas, nors, kaip minėta, nurodo, esanti juristė/teismo mediatorė. Sąžiningai, protingai ir teisingai elgdamasis asmuo privalo skubiai aiškintis, kaip įvykdyti prievolę kreditoriaus atžvilgiu, ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju prievolių nevykdymas apie 6 mėnesius negali būti pateisinamas kaip protingas terminas, grindžiant vien tuo, jog tariamai ieškovė nežinojo, ar galėjo mokėti per trečiojo asmens sąskaitą banke, ar bankas gali priimti įmoką grynais ir pan. (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog prievolių nevykdymo metu ji apskritai turėjo pakankamai lėšų, tame tarpe teisėtai įgytų pajamų, vykdyti įsipareigojimus.
58. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog Sutarties pažeidimai yra esminiai, todėl Sutartį vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai, t. y. ją nutraukė nepažeisdamas imperatyvių įstatymo nuostatų, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tęsti Sutarties vykdymą (CPK 178, 185 straipsniai).
59. Vien ta aplinkybė, kad po Sutarties nutraukimo buvo pervedamos įmokos atsakovei, vienareikšmiškai nereiškia, jog Sutartis nutraukta nepagrįstai ar neteisėtai, kad yra pagrindas atnaujinti jos vykdymą. Pasibaigus teisiniams kreditavimo sutartiniams santykiams, teisine prasme pastarieji sutartiniai santykiai ir pasibaigia, t. y. neatnaujinami, o gali būti sudaromi nauji sandoriai.
60. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
61. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
62. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina atsakovei 600 Eur už teisines paslaugas; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
63. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujančiam asmeniui sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei akcinei bendrovei AB SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.