- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- TS-2-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19703-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2024 m. gruodžio 31 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis mokosi, įtrauktas į darbinę veiklą, dalyvauja tęstinėse intervencinėse programose, dengia finansinius įsiskolinimus, moka alimentus. Kalėjime 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau piktnaudžiavimo narkotikais bei alkoholiu veiksniai šiuo metu yra valdomi. Dabartinės bausmės metu asmuo itin palankiai priima priežiūrą, įsitraukia resocializacijos procesą, atvirai kalba apie tai, kaip laikui bėgant teigiama linkme kito jo kriminalinės nuostatos, žmogiškos vertybės ir suvokimas apie subkultūros taisyklių laikymąsi. Bausmės atlikimo metu pagerėjo problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžiai, savitvardos ir impulsyvumo kontrolė. Šiuo metu tęsia dalyvavimą pykčio valdymo programoje. Asmuo teistas ne vieną kartą, yra recidyvistas, nuteistojo vykdyti nusikaltimai yra jo asocialaus gyvenimo būdo pasekmė. Paskutinės nusikalstamos veikos įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio. Nors fiksuojama, kad asmuo nevartoja psichiką veikiančias medžiagas apie du metus, tačiau per šiuos metus, nėra dalyvavęs į šią sritį nukreiptuose jokiose intervencinėse priemonėse. Nuteistojo motyvacija darbinei veikla yra kintanti, jis turėjo sunkumu su darbine veikla tiek įkalinimo įstaigoje (buvo atleistas iš užimamų pareigų), tiek už įstaigos ribų. Nuteistajam sunku išlaikyti tvarius darbinius santykius. Išlieka aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenamoji vieta, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju apsistotų nakvynės namuose. 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuteistajam buvo parengti pranešimai dėl lygtinio paleidimo netaikymo, kadangi nuteistasis neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didelė, bausmė atliekama paprastoje grupėje, jis neskatintas, apsauginių veiksnių – nenustatyta. Teigiami pokyčiai, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kalėjime praleido viso apie 14 metų, stebimi dar trumpą laiką, jis dar nėra baigęs jam numatytų priemonių ir programų, kurios turi koreguoti jo elgesį ir mąstymą. Asmuo nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes aukoms ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. teismui pateikė skundą, kuriuo nesutinka su skundžiamu Komisijos nutarimu ir prašo jį panaikinti bei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, jog Komisija neatsižvelgė, kad nuteistasis laisvėje turi mažametę dukrą, taip pat, kad buvo nuteistas už veikas, kurias padarė 2022 metais, po to laiko daugiau nenusikalto, todėl geba valdyti savo nusikalstamą elgesį. Būdamas laisvėje, nesislapstydamas dirbo, naujų nusikalstamų veikų nedarė, o vėliau pats savanoriškai atvyko atlikti jam paskirta laisvės atėmimo bausmę. Ankstesnių teistumų metu laikydavosi jam taikytų kardomųjų priemonių. Komisija nevertino nuteistojo pažangos, į ją atsižvelgė tik paviršutiniškai, nevertino, jog nuteistasis turi darbinės patirties užsienyje, o įkalinimo įstaigoje darbo vietą prarado dėl reorganizacijos, o ne dėl paties veiksmų. Skunde nurodoma ir tai, kad Komisija neįvertino, jog nuteistasis vengia nuobaudų, jų negauna, o be to atlygina jam priteistą žalą, taip pat nebuvo vertinta tai, kad nuteistasis nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, savo noru jų yra atsisakęs, kas atskleidžia stiprią nuteistojo valią.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmestinas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam M. B. jau egzistuoja, tai yra jis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tuo tarpu reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, kuris šiuo atveju, vis tik dar nėra nustatytas. Tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atitinka kriterijų – didelė. Toks rizikos vertinimas BVK 82 straipsnio prasme, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl reikalinga vertinti ar nuteistasis daro akivaizdžią pažangą tokią riziką mažinti, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 2025 m. sausio 27 d., 2025 m. liepos 14 d. ir 2025 m. lapkričio 10 d. ir visų šių vertinimų metu buvo fiksuojama, kaip atitinkanti kriterijų – didelė, todėl nekintantis pakartotinio nusikalstamo elgesio įvertinimas, neabejotinai patvirtina, jog akivaizdžiomis pastangomis, mažinti nustatytąją riziką, nuteistasis nepasižymi, nors iš Socialinio tyrimo išvados ir nustatyta, kad kai kurias problemines sritis jis stengiasi koreguoti, tačiau akivaizdu, jog bent kol kas nuteistojo pastangos nėra pakankamos, nes pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis nėra fiksuojamas. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vyrauja išskirtinai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi mažą darbo patirtį; neturi darbinių įgūdžių; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; smurto prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, nuteistajam siekiant eliminuoti iš savo elgesio bet kokias abejones, dėl jo galimos nusikalstamo elgesio raiškos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesyje nėra fiksuojamas nei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys, o įvertinus išskirtinai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, ši aplinkybė tik sustiprina teismo vertinimą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog Komisija neįvertino to, jog jis šiuo metu bausmę atlieka už veikas, kurias įvykdė 2022 metais, ir po šio laiko pakartotinai nėra nusikaltęs, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, vis tik, tokie skundo argumentai neatitinka objektyvių bylos duomenų. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieką pagal teismo nuosprendį, kuomet jis buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos 2023 metais, todėl akivaizdu, kad savo nusikalstamų nuostatų raiškos, priešingai nei tai nurodo nuteistasis, jis nebuvo atsisakęs ir po 2022 metų, tai yra po ankstesnių teistumų. Tuo tarpu, Komisija vertino ir ankstesnę nuteistojo kriminalinę praeitį, kas teismo vertinimu yra objektyvus kriterijus ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, įvertinant ar nuteistojo asmens nusikalstamos nuostatos, jam atliekant laisvės atėmimo, jau yra esmingai pakitusios, jog būtų galima iš nuteistojo tikėtis elgesio, kuris būtų paremtas įstatymų laikymusi, ko šiuo atveju, atsižvelgus į dinaminius kriminogeninius veiksnius, dar nėra galimybės spręsti. Vien tai, kad nuteistasis nesislapstė, nuo bausmės atlikimo, jo niekaip teigiamai, vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymą, necharakterizuoja. Bausmės atlikimas yra neišvengiama nuteistojo asmens pareiga, todėl, tai, kad asmuo savanoriškai atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmę, neturi įtakos lygtinio paleidimo taikymui.
Skunde nuteistasis akcentavo ir tai, kad jis įkalinimo įstaigoje stengiasi elgtis taip, jog negautų nuobaudų ir jų negauna, kas atskleidžia nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, vis tik, su šiais skundo argumentais teismas nesutinka. Susipažinus su Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus, nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas nebuvo, tuo tarpu net tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iš kurių du kartus jam nuobauda nebuvo skirta, tačiau už 2025 m. gruodžio 18 d. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nuobauda jau buvo skirta, kas iš esmės tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, nors ir teigiantį, jog keičia savo nusikalstamas nuostatas, tačiau iš tiesų nelinkusį savo elgesį koreguoti taip, kad jo teigiama dinamika nekeltų abejonių ir būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo efektyvumo. Taigi,, šiuo atveju, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus.
Taip pat, nors nuteistasis M. B. savo skunde pažymi, jog jis šiuo metu savanoriškai nevartoja nei alkoholio nei narkotinių medžiagų, kas nuteistojo vertinimu, jį charakterizuoja išskirtinai teigiamai, kaip stiprios valios asmenį, teismas su tokiu nuteistojo savivaizdžiu sutikti negali. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, jog visų pirma, narkotinių medžiagų vartojimas yra nelegalus ne tik įkalinimo įstaigoje, tačiau ir apskritai tokių medžiagų vartojimas yra draudžiamas bendrąja prasme, todėl asmens vertinimui, jog jų nevartojimas yra teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nėra pagrindo. Taip pat, sutinkamai su BVK 50 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, todėl nors nuteistasis alkoholinių gėrimų nevartojimą, skunde nurodė, kaip jį teigiamai charakterizuojančią aplinkybę, tačiau iš tiesų, alkoholio vartojimas nuteistajam apskirtai yra draudžiamas, o jo nevartojimas atskleidžia tik tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip jo reikalaujama įstatymu. Taigi, ir šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai, priešingai nei tai nurodo nuteistasis, jo necharakterizuoja ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat, nors skunde nuteistasis akcentuoja, jog ankstesniuose teisminiuose procesuose jis laikėsi jam skirtų kardomųjų priemonių, kas jį charakterizuoja teigiamai, teismas ir su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kardomųjų priemonių taikymas yra reglamentuotas Baudžiamojo proceso įstatymo, o jų laikymasis nėra asmens, kuriam jos taikomos, pasirinkimo dalykas, kardomosios priemonės laikymasis yra privalomas procesas, o dėl kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo, asmeniui, kuriam jos taikomos, kyla tam tikra, įstatymu reglamentuota atsakomybė. Taigi, vien tai, kad nuteistasis M. B. anksčiau nepažeidinėjo kardomųjų priemonių sąlygų, nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes tai nėra aplinkybė atskleidžianti nuteistojo nusikalstamų nuostatų pokyčio. Priešingai, nuteistasis būdamas jauno amžiaus, jau yra išskirtinai daug kartų teistas, taigi akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamos nuostatos yra aktyviai besireiškiančios, o įvertinus dinaminius kriminogeninius veiksnius, bei įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, akivaizdu, jog ir nėra keičiamos, dėl ko nėra ir pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog nuteistasis turi nors ir nedidelių, tačiau reikšmingų finansinių įsipareigojimų, ir nors šiuo metu stengiasi juos dengti, tačiau nuteistojo nestabili darbinė patirtis ir nenuoseklios įsidarbinimo galimybės lygtinio paleidimo atveju, dar neleidžia spręsti, jog dinaminiai kriminogeniniai veiksniais, susiję su įsidarbinimu ir lėšų tvarkymu jau yra esmingai koreguojami. Priešingai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nuteistojo galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, o įvertinus tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamų veikų, kurias jis įvykdė siekdamas finansinės naudos, dar nėra pagrindo spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, tai nėra pirmoji nuteistojo laisvės atėmimo bausmė, o po ankstesnių bausmių atlikimo, nuteistasis išėjęs į laisvę pakartotinai nusikalsdavo. Todėl tik neabejotini nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiai, nuoseklios teigiamos nuostatos darbinės veiklos aspektu, būtų pagrindu spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo efektyvumo.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo M. B. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, ypač įvertinus nustatytąją riziką ir dinaminius kriminogeninius veiksnius bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, o taip pat ir visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptingai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, mažinant dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo M. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.