Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, Audronei Tulauskienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs:

- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta 2023 m. gegužės 30 d.), ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta 2023 m. birželio 26 d.), ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pakeista į 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės atėmimo ir ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, skirta už BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta 2023 m. birželio 26 d.) ir skirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies sudedant subendrinta su 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veika padaryta 2023 m. gegužės 30 d.), ir skirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, galutinė bausmė M. B. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta visa ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai priteista iš M. B. 451,66 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt vienas euras ir šešiasdešimt šeši centai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios Ž. I. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos tenkintas visiškai ir civilinės ieškovės naudai solidariai priteista iš M. B. ir R. D. 629,61 Eur (šeši šimtai dvidešimt devyni eurai ir šešiasdešimt vienas centas) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje konstatavo, kad M. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skirdamas M. B. bausmę atsižvelgė, jog nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė visų nusikalstamų veikų įvykdyme yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Dėl nusikaltimo įvykdyto 2023 m. gegužės 30 d. teismas nustatė sunkinančią aplinkybę, tai yra tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą, ir nors bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tuo tarpu dėl nusikalstamų veikų įvykdytų 2023 m. birželio 26 d. teismas nustatė dvi M. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu, ką pagrindžia aukščiau nurodyti motyvai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad M. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka, net ir po šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikalstamų veikų padarymo (4 t., b. l. 1-31), daug kartų teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apskritai M. B., įvertinus jo ankstesnius teistumus ir šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikalstamų veikų, kontekste, yra asmenybė nelinkusi laikytis įstatymų, iš esmės turi nusistovėjusį nihilistinį požiūrį į visuomenėje vyraujančias moralias elgesio normas bei įstatymus, negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, pakartotinai daro naujas nusikalstamas veikas, iš esmės veikia pagal nusistovėjusį elgesio modelį. Kaltinamasis jau yra asmenybė turinti gyvenimiškos patirties, tačiau vis viena negeba savo elgesio išlaikyti tinkamo. Šiuo nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas įvykdė siekdamas patenkinti savo asmeninius poreikius, ciniškai, negerbdamas kitų asmenų nuosavybės, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu pirmąją vagystę įvykdė, nes trūko pinigų, tačiau akivaizdu, kad siekdamas palengvinti savo finansinę padėti, nesiėmė legalaus veikimo, o elgėsi nusikalstamai, kas nėra ir negali būti pateisinama. Tuo tarpu kitų dviejų nusikalstamų veikų motyvų kaltinamasis nenurodė, paaiškindamas tik tai, kad buvo susipykęs su sugyventine ir vartojęs antidepresantus, tačiau teismo vertinimu psichologiniai, vidiniai, asmens išgyvenimai negali būti nei paskata nei motyvas daryti turtinio pobūdžio veikas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jau yra pakeitęs savo elgesį, laisvėje turi sugyventinę, jam neseniai gimė vaikas, kas jo manymu jį paskatintų elgtis išimtinai teigiamai, vis tik teismas nesutiko su šiais kaltinamojo argumentais, kadangi šeiminius santykius su sugyventine, kuri tuo metu laukėsi, jis jau palaikė darydamas šiuo nuosprendžiu pripažintas veikas, o kaip ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu nustatyta, jis naudojo fizinį smurtą besilaukiančios sugyventinės atžvilgiu, todėl spręsti, kad sugyventinė ar vaikas, laisvėje jam būtų paskata keisti savo gyvenimo būdą, nėra jokio pagrindo. Būdamas laisvėje bei gyvendamas nusikalstamų veikų padarymo vietos mieste, kaltinamasis ne tik, kad nedirbo, tačiau ir vedė iš esmės priklausomybėmis paremtą gyvenimo būdą, ką ir pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, patvirtindamas, kad piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis nepaisant pasekmių ar ankstesnių patyrimų. Atsižvelgiant į tai, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. gegužės 30 d. epizodas) paskirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nustatytas artimas vidurkiui ir paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. birželio 26 d. epizodas) paskirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nustatytas artimas vidurkiui ir paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymą paskirta viena iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – arešto bausmė, jo dydį nustatant artimą maksimaliam, tai yra paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Paskirtos bausmės subendrintos.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

5. Atsiliepimų byloje negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėja advokatė Violeta Naujokienė prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

8. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo M. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašydamas bausmę sušvelninti. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo turimus socialinius ryšius bei norą pasikeisti ir atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam M. B. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

Dėl paskirtos bausmės

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatyta, kad M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. B. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi; dėl to Kauno apylinkės teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), dvi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

14. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad sprendžiant M. B. skirtinos bausmės klausimą, buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybės duomenys, t. y. vertina tai, kad apeliantas nedirba, praeityje daugybę kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagoje esančio 2024 m. vasario 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, jog M. B. baustas už tai, jog ne vieną kartą nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o taip pat daugybę kartų už nusižengimus, susijusius su alkoholio bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu (4 t., b. l. 53-69). Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl švelnesnės bausmės skyrimo, susijusiais su M. B. akcentuojamais šeiminiais ryšiais, kadangi iš aukščiau įvardintų aplinkybių akivaizdu, jog vaiko gimimas, o taip pat gyvenimo draugės turėjimas ne tik nesulaiko apelianto nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau jo atžvilgiu ne kartą buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Aukštesnysis teismas atkreipia M. B. dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės nuteistajam paskyrimo, išsamiai ir teisingai pasisakė dėl konkrečios bausmės skyrimo bei bausmę tinkamai individualizavo, kas yra aprašyta skundžiamo nuosprendžio 22 lape.

15. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) bei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 (šešerių) metų – bausmės. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą nustatytos alternatyvios – viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bei atitinkamai griežčiausią BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. už baigtą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus artimą maksimaliai BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio arešto bausmę. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė tokią galutinę subendrintą bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmių paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl darytina išvada, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, jos negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, o anksčiau nuteistajam skirtos net su laisvės atėmimu susijusios bausmės jo nepaveikė teigiamai. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę.

17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu iš esmės tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bausmės skyrimo kontekste, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi M. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Violeta Naujokienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant M. B. yra 254,17 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

19. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo M. B. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jo finansinė padėtis itin sunki, jis niekur nedirba, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.