- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2-336-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00445-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- UAB „Nakeda“
- Advokatai
- Vytautas Dargis
dalyvaujant ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovui J. K., atsakovės UAB „Nakeda“ atstovui advokatui Vytautui Dargiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Nakeda“ dėl įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir rizika atlikti (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybė (toliau – savivaldybė) patikėjimo teise valdo minėtą Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos kompleksu, kuris 2001-02-08 Hidrotechnikos komplekso nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), pasirašyta Vilniaus apskrities viršininko, atstovaujamo Širvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K., ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus A. N., buvo išnuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos. Atsakovė pagal Nuomos sutartį įsipareigojo mokėti 5 792,40 Eur nuomos mokestį per metus, taip pat perėmė visas hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas, už jų vykdymą atsakant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2019-05-10 buvo gautas teismo paskirtos ekspertizės (duomenys neskelbtini) hidromazgo (hidrokomplekso) techninės būklės įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad kapitalinis remontas reikalingas atlikti šachtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams; rekonstravimas (arba kapitalinis remontas) reikalingas atlikti šachtinei perteklinio vandens pralaidai ir ištekėjimo dalies užslenksčiui. Ieškovė 2020-04-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-05-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš atsakovės savo rizika ir lėšomis atlikti kapitalinį remontą, tačiau atsakovė tokio reikalavimo neįvykdė. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Nuomos sutarties 4 punktu, pagal kurį atsakovė nuo Nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perėmė hidrotechnikos kompleksą bei visas jo priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas iš kompleksą eksploatuojančios institucijos, taip pat Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 nutarimu Nr. 1006, Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 651, Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklių nuostatomis; taip pat Kauno apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimu, Kauno apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi, kaip turinčiais prejudicinę galią. Pažymėjo, kad hidrokomplekso būklė sutarties sudarymo metu buvo gera ir pakankama, kad atsakovė galėtų naudotis išnuomotu daiktu visa apimtimi, pagal šio daikto pagrindinę paskirtį ir be jokių kliūčių. Atkreipė dėmesį, kad net ir po to, kai, išsinuomojusi hidrotechnikos kompleksą atsakovė atliko visą eilę veiksmų ar gavo duomenų, susijusių su objekto būklės ir techninių charakteristikų įvertinimu, ji ne tik nepriėmė sprendimo atsisakyti sutarties dėl netinkamos hidrotechnikos komplekso būklės, bet, priešingai, nusprendė gauti leidimus hidroelektrinei eksploatuoti, ją suprojektavo, įrengė ir ilgą laiką, nuo 2006-04-07, eksploatuoja. Mano, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jog atsakovė tinkami prižiūri hidrotechnikos kompleksą. Pastaruoju metu kasmetinių apžiūrų metu nuolat fiksuojami hidrokomplekso priežiūros trūkumai. Dėl pareigos atlikti kapitalinį remontą, pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas jau 2019-12-19 sprendime konstatavo, kad ši pareiga tenka atsakovei. Dėl valstybės dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose, šiuo atveju mano, kad aptariamos sutarties negalima prilyginti paprastai civilinei sutarčiai. Pažymėjo, kad atsakovė yra verslo subjektas, kuris kaip protinga ir apdairi šalis turėjo įsivertinti visas su pasirašoma sutartimi kilsiančias rizikas bei šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų realų vykdymą, galimų išlaidų atsiradimą, kurios gali atsirasti per ganėtinai ilgą nuomos laikotarpį (net 50 metų). Papildomai nurodė, kad nutraukus Nuomos sutartį, po įvykusio statinio perdavimo pakartotinai 2021-06-14 nuvykus apžiūrėti, ar mažosios hidroelektrinės savininkas UAB „Nakeda“ naudoja užtvanką ir tvenkinio vandenį mažosios hidroelektrinės eksploatacijai ir elektros gamybai, nustatyta, kad UAB „Nakeda“ neteisėtai naudoja užtvanką ir tvenkinio vandenį hidroelektrinės eksploatacijai ir elektros gamybai, kas iš esmės patvirtina, kad atsakovė net ir perdavus statinį ieškovei, toliau naudojasi statiniu, gauna finansinę naudą, tačiau ir toliau siekia bet kokiomis priemonėmis išvengti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kurie atsirado dar iki sutarties nutraukimo, įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad sudarant Nuomos sutartį ieškovė nesilaikė pareigos perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Pažymėjo, kad viešam nuomos konkursui (aukcionui) kaip informacija apie aukciono būdu siūlomą išnuomoti hidrokompleksą nebuvo pateiktas 2000 m. spalio mėn. parengtas Hidrokomplekso remonto darbo projektas, nors jis tuo metu jau buvo parengtas (V. Ž. firmos (duomenys neskelbtini) parengtas 2000-11-14). Taip aukciono organizatorius nuomotojas turėjo informaciją apie hidrokomplekso defektus ir šią informaciją nesąžiningai nuslėpė nuo aukciono dalyvių potencialių nuomininkų. Aptariamas hidrokompleksas turėjo paslėptų esminių trūkumų prieš sudarant sutartį, kurie atsakovei nebuvo atskleisti iki jo perdavimo ar jo perdavimo metu, ką patvirtina ir Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 atlikta ekspertizė, kurios akte konstatavus, kad hidromazgo šachtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams reikalingas kapitalinis remontas, o kitoms pagrindinėms vandens (ir grunto) slėgį laikančioms konstrukcijoms – šachtinei perteklinio vandens pralaidai ir užslenksčio ramstams (atraminėms sienoms) būtina atlikti kapitalinį remontą arba rekonstrukciją, taip pat nurodyta, kad pagrindinė šių defektų priežastis hidromazgo statybai panaudotos netinkamos medžiagos (kiaurymėtosios plokštės, nekokybiškas betonas, ir t. t.). Hidrokomplekso realus vidutinis elektros energijos išdirbis per metus yra du kartus mažesnis už nurodytą hidrokomplekso projektiniuose pasiūlymuose. Atsakovė tikrąjį energijos išdirbį vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais galėjo nustatyti tik iš daugiamečio šio rodiklio stebėjimo, kuris statistiškai atspindi faktinę situaciją. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą informavo ieškovę apie perduoto daikto esminius trūkumus, trukdančius atsakovei daiktą naudoti pagal paskirtį: techninių rodiklių neatitikimą ieškovės rengto konkurso dėl hidrokomplekso nuomos metu deklaruotoms sąlygoms; kelio, vedančio prie hidrokomplekso būklę; būtinybę atlikti hidrokomplekso kapitalinį remontą, tačiau atsakovė į pranešimus tinkamai nereagavo, trūkumų nepašalino. Be to, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. 19/02 matyti, jog dar 2002 m. atlikus patikrinimą nustatyta kad pro hidrotechniniame statinyje esančio skydo apatinę dalį visu perimetru prabėga vanduo iš aukštutinio bjefo, kas tik patvirtina faktą, jog atsakovei pradėjus naudotis hidrokompleksu jo būklė buvo bloga, hidrokompleksui reikėjo atlikti kapitalinį remontą. Teigė, kad vykdė hidrokomplekso priežiūrą bei atliko einamąjį remontą, tačiau jis nedavė teigiamų rezultatų, ką patvirtina ir minėta atlikta teismo ekspertizė. Pažymėjo, kad Nuomos sutarties 4 punkte nėra aptarta, kuriai iš šalių tenka pareiga atlikti hidrokomplekso kapitalinį remontą, todėl mano, kad šiuo atveju taikytini ne ieškovės nurodyti poįstatyminiai aktai, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) reglamentavimas, ir pagal CK 6.492 straipsnį minėta pareiga tenka ieškovei. Akcentavo, kad valstybei/savivaldybei įgyvendinant turto savininko teises susiklosto civiliniai teisiniai santykiai (ekonominiai santykiai) ir ji šiuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinės teisės subjektai, todėl šiuose santykiuose valstybė negali būti privilegijuojama. Nurodė, kad ryšium su tuo, jog yra akivaizdu kad hidrokompleksui yra reikalingas kapitalinis remontas ir/ar rekonstrukcija atsakovė užsakė hidrokomplekso kapitalinio remonto atlikimo sąmatinius skaičiavimus, ir pagal R. B. parengtą hidrokomplekso remonto sąmatą, remiantis 2020 m. balandžio mėn. kainomis, matyti kad kapitalinis remontas potencialiai kainuotų 87 328 Eur sumą, kuri nėra proporcinga atsakovės gaunamoms pajamoms, vykdant hidrokomplekso veiklą, t. y. per visą hidrokomplekso nuomos laikotarpį atsakovė negavo tiek pajamų, kad realiai galėtų atlikti tokią kainą siekiantį remontą, tuo pačiu pažymint, kad vien tik dėl aukciono metu pateiktos neteisingos informacijos apie elektros energijos išdirbį atsakovė laikotarpiu iki 2018 m. imtinai negavo 449501,62 Eur pajamų, vidutiniškai 37 458,47 Eur per metus, kurias teisėtai tikėjosi gauti. Įpareigojus atsakovę atlikti kapitalinį hidrokomplekso remontą būtų atliktas esminis hidrokomplekso pagerinimas ir tokiu atveju ieškovei nepagrįstai būtų suteiktas pranašumas, t. y. ieškovė gautų neproporcingai didelę ir realią naudą, nepagrįstai sutaupytų ir praturtėtų atsakovės sąskaita, kadangi ne dėl atsakovės kaltės Hidrokompleksas tiek nusidėvėjo. Nesutinka, kad prisiėmė statinio defektų riziką, kadangi defektų nebuvo įmanoma pastebėti daikto perdavimo metu, ir jie buvo nustatyti teismo ekspertams pritaikius specialias žinias. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė informavo teismą apie minėtos Nuomos sutarties vienašališką nutraukimą ir aptariamo hidrotechnikos komplekso perdavimą ieškovei (pateiktas 2021-04-01 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas bei 2021-04-01 hidrotechnikos statinio (duomenys neskelbtini) kasmetinės apžiūros aktas). Taip pat atsakovė pateikė teismui Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2021-04-28 sprendimą, kuriuo buvo pritarta hidrokomplekso rekonstravimo projekto rengimui ir įgyvendinimui, kas atsakovės nuomone, įrodo, kad savivaldybė ir planuoja atlikti hidrokomplekso rekonstrukciją, ir atsakovei nekyla pareiga atlikti hidrokomplekso remontą.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad Nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta, tačiau mano, kad net ir nutraukus Nuomos sutartį, pareiga atlikti aptariamo statinio kapitalinį remontą išlieka atsakovei; akcentavo, kad atsakovė ir toliau naudojasi hidrokompleksu. Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2021-04-28 priimto sprendimo paaiškino, kad planuojama teikti paraišką agentūrai, bandyti dalyvauti konkurse ir siekti gauti finansavimą hidrokomplekso remontui. Šiuo metu yra tik gautas savivaldybės tarybos pritarimas, kitų veiksmų nėra atlikta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Akcentavo naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl Nuomos sutarties nutraukimo, su kuriuo ieškovė sutiko, kaip ir su nuomos objekto grąžinimu, kas įrodo, kad nuomos santykiai tarp šalių yra pasibaigę, ir pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, pasibaigus sutarčiai, pasibaigė ir atsakovei iš sutarties kylanti prievolė, kuri grįžo pačiai ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad aptariamo objekto perdavimo akte nėra jokių įrašų, pretenzijų, kad daiktas turi būti suremontuotas. Dėl ieškovės aplinkybių, kad atsakovė ir toliau naudoja užtvanką, pažymėjo, kad pati ieškovė turi techininę galimybę nepaduoti vandens į atsakovės hidroelektrinę, reguliuojant vandens lygį, tačiau tai nėra daroma. Be to, atsakovė taip pat negali taip paprastai uždaryti vamzdį, nes tai galėtų sukelti pavojų užtvankai. Todėl šiuo atveju iš atsakovės jokio piktnaudžiavimo nėra. Mano, kad byloje yra neginčijamai įrodyta teismo ekspertizės aktu, kad hidrokomplekso defektų pagrindinė priežastis yra prasta statybos metu panaudoto betono kokybė, netinkamai atlikti darbai, ir su tais defektais kompleksas buvo perduotas atsakovei. Pats faktas, kad tiek metų niekas nematė tų defektų tik patvirtina, kad nuomininkas negalėjo tokių defektų įžvelgti, todėl atsakomybė už šiuos defektus tenka nuomotojui. Akcentavo minėtą Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo pritarta hidrokomplekso rekonstravimo projekto rengimui ir įgyvendinimui, ir kuris turi būti vykdomas. Mano, kad tokiu būdu pati ieškovė pripažįsta, kad jai tenka pareiga remontuoti ginčo užtvanką. Taip pat abejoja, ar priimtą ieškovei palankų sprendimą būtų įmanoma vykyti, kadangi visas kompleksas yra perduotas ieškovei ir ieškovė jį valdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausantį nekilnojamąjį turtą – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos kompleksu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis hidrotechnikos kompleksas 2001-02-08 sutartimi dėl hidrotechnikos komplekso nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), pasirašyta Vilniaus apskrities viršininko, atstovaujamo Širvintų rajono melioracijos skyriaus vedėjo Z. K., ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus A. N., buvo išnuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos, mokant Nuomos sutarties 7 punkte numatytą nuomos mokestį. Nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, kad nuomininkas (šioje byloje – atsakovė) nuo sutarties pasirašymo dienos perima visas hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas ir už jų vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė 2020-04-29 raštu ir 2020-05-22 raštu, be kita ko, pareikalavo iš atsakovės savo rizika ir lėšomis atlikti kapitalinį remontą, tačiau atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko.
Ieškovė šioje byloje savo reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą iš esmės grindžia minėtu Nuomos sutarties 4 punktu, taip pat Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiomis Valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 nutarimu Nr. 1006, Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 651, Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklių nuostatomis; taip pat Kauno apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimu, Kauno apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi. Atsakovė gi mano, kad šiuo atveju pareiga atlikti aptariamo statinio kapitalinį remontą tenka ieškovei, tokią savo pozicija pirmiausia motyvuodama tuo, kad perduodant nuomos objektą atsakovei jis jau buvo su defektais, ką patvirtina ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 atliktos ekspertizės išvados, ir atsakomybė už šiuos defektus tenka nuomotojui.
Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 atlikus ekspertizę, buvo pateikta ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) hidromazgo šachtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams reikalingas kapitalinis remontas, o kitoms pagrindinėms vandens (ir grunto) slėgį laikančioms konstrukcijoms – šachtinei perteklinio vandens pralaidai ir užslenksčio ramtams (atraminėms sienoms) būtina atlikti kapitalinį remontą arba rekonstravimą. Projektavimo metu, atlikus hidraulinius ir konstrukcinius skaičiavimus, projektuotojas numatys, ar būtinas minėtų konstrukcijų kapitalinis remontas, ar rekonstravimas. Ekspertai konstatavo, kad išnuomotas statinys turėjo defektų ir pažaidų, perteklinio vandens pralaidos (PVP) būklė buvo bloga, o atlikus (duomenys neskelbtini) tvenkinio šachtinės perteklinio vandens pralaidos betono natūrinius ir laboratorinius tyrimus nustatyta, kad pažaidų, susijusių su statinio gelžbetoninių konstrukcijų irimu, išgraužų susidarymu, pagrindinė priežastis ypač prasta statybos metu panaudoto betono kokybė, taip pat statybininkų darbo brokas (nekokybiško betono sutankinimas), nepakankamas statybos darbų priežiūros vykdymas.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei 2021-02-26 pranešimą dėl Nuomos sutarties vienašališko nutraukimo, kurį, remdamasis minėta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 atlikta ekspertize, be kita ko motyvavo ir tuo, kad ieškovė perdavė atsakovei hidrotechnikos kompleksą, neatitinkantį tokiems statiniams keliamų reikalavimų, ką atsakovė vertina kaip CK 6.483 straipsnio 1 dalies pažeidimą, dėl ko laikui bėgant paaiškėjo, kad hidrotechnikos komplekso savybės yra blogesnės nei buvo deklaruota nuomos konkurso metu. Iš byloje pateikto 2021-04-01 Valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad šį aktą sudarė Širvintų rajono savivaldybė (nuomotojas) ir UAB „Nakeda“ (nuomininkas), atsižvelgiant į 2021-03-02 iš UAB „Nakeda“ gautą pranešimą „Dėl 2001-02-08 hidrotechnikos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališko nutraukimo“, kuriuo nuomininkas vienašališkai nutraukė 2001-02-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl hidrotechnikos komplekso nuomos“ suėjus 30 dienų terminui nuo jo pranešimo gavimo dienos; šiuo aktu nuomininkas perdavė, o nuomotojas priėmė nekilnojamąjį turtą (kitus inžinerinius statinius) – užtvanką (užtvankos pylimą, pylimo sutvirtinimo plokštes, gelžbetonio konstrukcijas, metalo konstrukcijas, g/b vamzdį, drenažą), vadinamą (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos kompleksu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kartu pažymint, kad hidrotechnikos komplekso būklė nurodyta pridedamame 2021-04-01 hidrotechikos statinio (duomenys neskelbtini) kasmetinės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Aptariamu atveju, kaip minėta, Nuomos sutartis buvo nutraukta ir šioje byloje aptariamas turtas buvo perduotas nuomotojui Širvintų rajono savivaldybei, atstovaujamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės. Perduodamo objekto būklė yra nurodyta pateiktame 2021-04-01 hidrotechikos statinio (duomenys neskelbtini) kasmetinės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra pasisakyta dėl reikalavimo atsakovei remontuoti statinį. Nuomos sutartyje jos nutraukimo klausimas nėra aptartas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino Nuomos sutarties nutraukimo faktinę aplinkybę. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su Nuomos sutarties nutraukimu sutiko, jo neginčijo. Tokia situacija tik patvirtina aplinkybę, kad sutarties nutraukimas ieškovei nėra nepriimtinas, juolab, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovė ir pati anksčiau siekė Nuomos sutartį su atsakove nutraukti, tik kitais pagrindais (dėl nuomos mokesčio nemokėjimo) (civilinė byla Nr. e2-1116-522/2020). Tokiu būdu, vadovaujantis minėta CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostata laikytina, kad šios sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, t. y. šiuo atveju ir nuo Nuomos sutarties 4 punkte numatyto reikalavimo vykdymo. Nuomos sutarties objektas (duomenys neskelbtini) hidrotechnikos kompleksas buvo perduotas savivaldybei, kuri toliau ir yra atsakinga už jo priežiūrą Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nustatyta tvarka.
Aptariamu atveju, reikšminga bylai aplinkybe laikytinas ir priėmimas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2021-04-28 sprendimo (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pritarta tokio projekto rengimui ir įgyvendinimui, o Širvintų rajono savivaldybės administracija buvo įgaliota pateikti parašką finansinei paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „ Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, taip pat nuspręsta skirti 23 proc. lėšų iš Širvintų rajono savivaldybės biudžeto ar skolintų lėšų projektui parengti ir įgyvendinti, apmokėti visas netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skirtas finansavimas. Teismo vertinimu, paminėtas savivaldybės tarybos sprendimas tik patvirtina būtent ieškovės planus, ketinimus remontuoti ginčo užtvanką. Byloje nėra duomenų, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas būtų panaikintas ar negaliojantis, todėl jis turi būti vykdomas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai kad Nuomos sutartis jau yra nutraukta, Nuomos sutarties objektas yra perduotas savivaldybei, kuri toliau privalo juo rūpintis, tai, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba jau yra priėmusi ir sprendimą dėl pritarimo rengti ir įgyvendinti projektą dėl hidrokomplekso rekonstravimo ir ieškovė jau yra įpareigota atlikti su tuo susijusius veiksmus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovei atlikti kapitalinį aptariamo statinio remontą negali būti tenkinamas. Be kita ko, pažymint, kad priešingu atveju nebūtų galimybės tokį teismo sprendimą (palankų ieškovei) vykdyti (byloje tokios galimybės nebuvo atskleistos).
Kita vertus, sprendžiant dėl kapitalinio remonto pareigos pagal Nuomos sutartį, pastebėtina, kad nors ieškovės paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apylinkės teismo 2019-12-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019, kurį Kauno apygardos teismas 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-549-945/2020 paliko nepakeistą) buvo nustatyta, kad įsipareigojimą prižiūrėti hidrotechnikos kompleksą, t. y. ir vykdyti jo kapitalinį remontą, prisiėmė atsakovė, tačiau aptariamu atveju svarbu akcentuoti būtent Kauno apylinkės teismo 2019-12-19 civilinėje byloje Nr. e2-454-962/2019 atliktos ekspertizės išvadas. Kaip jau buvo minėta, ekspertai konstatavo, kad išnuomotas statinys turėjo defektų ir pažaidų, perteklinio vandens pralaidos (PVP) būklė buvo bloga, o atlikus (duomenys neskelbtini) tvenkinio šachtinės perteklinio vandens pralaidos betono natūrinius ir laboratorinius tyrimus nustatyta, kad pažaidų, susijusių su statinio gelžbetoninių konstrukcijų irimu, išgraužų susidarymu, pagrindinė priežastis ypač prasta statybos metu panaudoto betono kokybė, taip pat statybininkų darbo brokas (nekokybiško betono sutankinimas), nepakankamas statybos darbų priežiūros vykdymas. Taigi, tokiu būdu, 2019 m. atliekant ekspertizę buvo nustatytas ir minėtų statinio defektų atsiradimo laikas, t. y. statybos metu (iki objekto perdavimo atsakovei), kas neabejotinai turėjo įtakos ir tolesnės objekto būklės blogėjimui, todėl net ir nenutraukus sutarties, teismas nemato galimybės šiuo atveju įpareigoti atsakovę atlikti aptariamo objekto kapitalinio remonto darbus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys yra atmetamas. Kiti šalių argumentai (dėl tolesnio atsakovės naudojimosi užtvanka, remonto išlaidų paskaičiavimo, jų neproporcingumo, ir kt.) neturi esminės įtakos priimtam sprendimui, todėl teismui plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės patirtas 1 996,50 Eur išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas, kurių detalizacija pateikta 2021-06-15 patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šias išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui, tripliko parengimas ir pateikimas teismui, pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo parengimas ir pateikimas teismui, prašymo dėl bylos atnaujinimo parengimas ir pateikimas teismui, prašymų dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui.
Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovės ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atsižvelgiant į maksimalius dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad atsakovės pateiktas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo buvo paliktas nenagrinėtas, todėl ir šios išlaidos (300 Eur be PVM) neturi būti atlygintos, teismas iš ieškovės priteisia atsakovei 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Nakeda“ dėl įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Nakeda“, juridinio asmens kodas 135687886, iš ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188722373, 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.