- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-7-334/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00353-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -D. K. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. liepos 10 d., 02.30 val., vairavo automobilį darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) sankryžoje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galimai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri, ypač tarp eismo dalyvių, yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 82.2, 119 ir 127 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. K. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau to paties teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas D. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį bei Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, priteisti iš valstybės D. K. naudai visas patirtas bylinėjimo išlaidas. Netenkinus šio prašymo, pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti kuo trumpesnį jos taikymo terminą.
4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, priimant skundžiamą nutartį neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepasisakė dėl visų pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų. Dėl to, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir turi būti panaikinta.
5. Skunde pareiškėjas teigia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl automobilio slydimo. Pareiškėjo teigimu nutartyje teismas neatskleidė kuo remiantis buvo daroma išvada, kad automobilis apskritai slydo, taip pat neaišku kuo remiantis buvo sprendžiama, kad automobilis vėliau išsitiesino. Pareiškėjo teigimu, byloje esančiame vaizdo įraše (00:16 val.) matomas transporto priemonės susiūbavimas (sujudėjimas) yra ne transporto priemonės slydimas, o galios netekimas ir atsiradimas dėl pavarų perjungimo. Šias aplinkybes jis nurodė ir teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo vairuojamas automobilis buvo netekęs pilno sukibimo su kelio danga arba, kad jis važiavo vingiuotai. Nurodo, kad automobiliui slystant sausu asfaltu, ant kelio dangos neabejotinai būtų likusios padangų slydimo žymės, tačiau kaip matyti, tokių duomenų byloje nėra užfiksuota. Patys policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad nefiksavo kelio dangos. Be to, vaizdo įrašas, užfiksavęs tariamą nusižengimą, darytas tamsiu paros metu, todėl iš jo puikiai galima matyti automobilio žibintų skleidžiamos šviesos trajektoriją. Šiuo atveju iš vaizdo įrašo galima matyti tik tai, kad transporto priemonės žibintai keičia kryptį (sukasi) tolygiai pagal vairuotojo atliktą posūkio manevrą, tačiau tai neįrodo, kad transporto priemonė būtų vingiavusi.
7. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas neatskleidė ir kieno konkrečiai atžvilgiu buvo nukreiptas tariamas pareiškėjo noras pademonstruoti niekinantį požiūrį, kieno atžvilgiu pareiškėjas norėjo padaryti iššūkį. Šiuo atveju administracinis nusižengimas padarytas 02:30 val. nakties, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje nebuvo jokių žmonių ar kitų transporto priemonių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas norėjo pademonstruoti niekinantį požiūrį į visuomenę, nes akivaizdu, kad tokios tuo metu nebuvo. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su juo važiavęs draugas negali būti laikomas „visuomene“, nes šis administracinis nusižengimas buvo padarytas daugiau bendrai su juo, nei nukreiptas prieš jį. Be to, šis draugas nebuvo apklaustas ir nebuvo aiškintasi ar tas draugas pritarė pareiškėjo veiksmams ar reiškė pretenzijas dėl tokio elgesio.
8. Pareiškėjo įsitikimu, teismas taip pat nepagrįstai jo pirminius paaiškinimus vertino kaip prisipažinimą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nurodo, kad sustabdę policijos pareigūnai jo paklausė prieš ką „mandravoji“, tačiau nenurodė apie kokį konkrečiai pažeidimą jie kalba, jam nebuvo pranešta kokiu konkrečiai administracinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas. Anot pareiškėjo, šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas iš kurio matyti, jog iš pradžių patys policijos pareigūnai dvejojo dėl jo veiksmų kvalifikacijos pagal ANK.
9. Dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, pareiškėjas pateikia aukštesnės instancijos teismo nutarčių (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-535-397/2018; AN2-435-397/2018; AN2-276-954/2019) ir teigia, kad šiuo atveju teismas netaikydamas jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio nuostatų, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad administracinis nusižengimas truko trumpą laiką, taip pat neįvertino administracinio nusižengimo pavojingumo, padarymo laiko, neatsižvelgta į tai, kad nebuvo žmonių, kuriems jis galėtų kelti pavojų.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas skunde taip pat analizuoja BPK 106 straipsnio nuostatas ir prašo priteisti iš valstybės visas jo patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į D. K. skundą, Panevėžio AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nesutinka su pateikto skundo reikalavimais ir prašo D. K. skundą atmesti. Mano, kad teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą D. K. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, kad D. K. padarė jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.
12. Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra keliamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. nubaudimo pagrįstumo bei nuobaudos individualizavimo klausimai, teigiant, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, taip pat nurodant, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Taigi, apygardos teismas pasisakys būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo, ar D. K. galėjo būti pripažintas tyčia chuliganiškai vairavęs automobilį ir ar apylinkės teismas paskyrė tinkamą bei proporcingą administracinio poveikio priemonę.
14. Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
15. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, atliko jų visumos analizę ir pateikė motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl D. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Su tokiomis išvadomis sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad D. K. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 127 punkto nuostatas, vairuotojui yra nustatyta pareiga pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>. Pagal KET 119 punktą, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal KET 82.2 punktą, vairuotojas <...> prieš sukdamas į dešinę ar kairę, privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais.
17. Policijos pareigūnai (M. R. ir G. K.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie įvykio vakarą sustojo degalinėje užsipilti kuro. Išlipę iš automobilio išgirdo, kad kyla variklio apsukos ir yra „gazuojama“, o atsisukus, prie sankryžos, pamatė automobilį BMW. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis nerodant posūkio signalo, staigiai suko dešinėn, o darydamas posūkio manevrą, slydo šonu, sankryžoje užsiskersavo ratai, buvo „piešiamas vingiuotas kelias“, t. y. buvo atlikti mažiausiai du vingiai – į kairę, į dešinę, o tada automobilis išsitiesino ir nuvažiavo tiesiai. Automobilis buvo išslydęs šonu ir į priešpriešinę eismo juostą. Galas buvo priešpriešinėje eismo juostoje, o priekis į juos (pareigūnus). Automobilis BMW su garsais, slydimais, akseliaravimu važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevras užtruko kelias sekundes. Į minėtą automobilį gal ir nebūtų atkreipę dėmesio, jei ne jo skleidžiami garsai, pvz. padangų cypimas, variklio gausmas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nesama pagrindo netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, paaiškinimais. Policijos pareigūnai parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio jie būtų pažinoję D. K. ir būtų šališki, siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, policijos pareigūnų paaiškinimus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys, tame tarpe ir tarnybinis pranešimas bei vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, iš kurios aiškiai matyti, kaip prie šviesoforo sustojo automobilis, o užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, automobilis be posūkio signalo, staigiai iš vietos pajudėdamas gana nemažu greičiu pasuka dešinėn, automobilis slysta šonu, netenka pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisuka ant kelio dangos), ko pasėkoje automobilis tampa nestabilus (vingiuoja kelyje), o paskui automobilis išsitiesina ir nuvažiuoja tiesiai tolyn.
18. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. tvirtina, kad automobilio „sujudėjimas“ yra ne transporto priemonės slydimas, o galios netekimas ir atsiradimas dėl pavarų perjungimo, tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo, nes iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilis, staigiai sukdamas į dešinę, trumpą laiko tarpą netenka pilno sukibimo su kelio danga, slysta šonu, automobilio galas atsiduria priešpriešinėje eismo juostoje, paskui išsitiesina ir nuvažiuoja tolyn. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai, nurodydami, kad darydamas posūkio manevrą, automobilis slydo šonu, atliko mažiausiai du vingius – į kairę, į dešinę. Kita vertus, jei automobilio sujudėjimas būtų sąlygotas pavarų perjungimo, kaip, kad teigia pareiškėjas, tai akivaizdu, kad automobilis nebūtų slydęs šonu, nes pavarų keitimo metu automobilis juda laisva eiga ir tai nesąlygoja automobilio slydimo šonu. Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo fiksavimo metu policijos pareigūnui paklausus prieš ką „mandravoji“, pastarasis atsakė, kad prieš patį save. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą peržiūrėjęs vaizdo įrašą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad D. K. taip atsakė nežinodamas kokiu administracinio nusižengimo padarymu yra įtariamas, juo labiau, kad automobilio eksploatacijos pažeidimų klausimas iškilo tik po tam tikro laiko tarpo, t. y. policijos pareigūnui apžiūrėjus automobilio padangas. Vien tai, kad policijos pareigūnai neužfiksavo slydimo žymių ant kelio dangos ir vaizdo įraše, kuris, beje, darytas vaizdo kamera, įrengta tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame horizontaliai važiuojančio aptariamo automobilio, nematyti kardinalaus D. K. vairuotos transporto priemonės skleidžiamos šviesos trajektorijos pasikeitimo, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių, nes kaip minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
19. Atsižvelgdamas į visa tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, jog jo vairavimo negalima laikyti chuliganišku, yra paneigti anksčiau aptartų įrodymų visuma ir laikytini gynybine pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Šiuo atveju visiškai sutiktina, kad D. K., darydamas KET pažeidimus ir priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, kėlė pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui. Nors D. K. teigimu, įvykis įvyko nakties metu (02.30 val.), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje nebuvo jokių žmonių ar kitų transporto priemonių, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo, visai šalia šios sankryžos yra degalinė, į kurią, bet kuriuo paros metu gali atvykti kitos transporto priemonės, be to, ir įvykio metu joje buvo žmonių, įskaitant ir pačius policijos pareigūnus, todėl neabejotina, kad D. K.veiksmai ne tik sudarė riziką eismo įvykiui ar avarinei situacijai kilti, bet ir kėlė realų pavojų kitiems asmenims, nes, be to, kas jau aptarta, įvertintina ir tai, kad šalia D. K.sėdėjo bendrakeleivis. Svarbu ir tai, kad automobiliui slydimo metu esant nevaldomam, neįmanoma nuspėti jo tolimesnės judėjimo trajektorijos ir numatyti, kokius objektus/subjektus savo kelyje tokia transporto priemonė kliudys. Dėl to, vien tai, kad tuo momentu nebuvo kitų transporto priemonių, D. K. pavojingų veiksmų nemažina ir administracinės atsakomybės nešalina.
20. Taigi, aptartas neatsakingas D. K.elgesys iš tiesų sudarė ne tik eismo įvykio kilimo grėsmę, bet ir kėlė pavojų kitų asmenų saugumui, tad šios aplinkybės rodo, kad D. K.elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, parodydamas aiškų kitų asmenų negerbimą bei niekinantį požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elementarias moralės bei elgesio normas, o tai vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Pažymėtina, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Šiuo atveju esama aplinkybių, kurios leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl D. K. chuliganiškų paskatų buvimo. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, konstatuota, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog D. K. savo pasirinktu vairavimo būdu (duomenys neskelbtini). sankryžoje, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galimai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, sudarė didelė riziką eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui ir savo veiksmais pademonstravo nepagarbą visuomenei bei visuomeninei tvarkai.
21. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs D. K. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos duomenis, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai D. K. veiksmuose konstatavo ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad D. K. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu (nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, specialiai staigiai sukdamas dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir spausdamas akceleratoriaus pedalą jis didino variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus taip priverčiant transporto priemonę slysti šonu, „piešiant vingiuotą kelią“ padarė ją sunkiai valdomą), matant automobilyje sėdinčiam bendrakeleiviui, taip pat policijos pareigūnams (būtent šie veiksmai atkreipė jų dėmesį), D. K.iš chuliganiškų paskatų demonstravo savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Chuliganiškai vairuodamas, D. K. sudarė didelę riziką eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui, taip pat kėlė pavojų savo ir automobilyje buvusiam keleiviui bei kitų asmenų, kurie bet kuriuo metu (šioje sankryžoje esanti degalinė dirba visą parą) galėjo ten atsidurti saugumui. Nors pats D. K.savo veiksmų nevertina kaip chuliganiškų, tačiau pažymėtina, jog tokie jo veiksmai, kuomet jis vairavo transporto priemonę sankryžoje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn, taip keisdamas transporto priemonės kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą, didindamas variklio apsukas, dėl to automobilio ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, rodo asmens nepagarbą visuomenei, elementarių moralės bei elgesio normų paniekinimą, demonstruoja asmens niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi KET. Aptarti D. K.veiksmai visiškai neatitinka padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojui keliamų aukštesnių atsargumo ir atidumo standartų. Teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios D. K.veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.
22. Taigi nagrinėjamu atveju, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl D. K. kaltės nustatymo, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
23. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde taip pat prašo, netenkinus jo skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo jo atžvilgiu, pakeisti skundžiamą nutartį bei Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti kuo trumpesnį jos taikymo terminą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau apygardos teismo vertinimu, švelninti D. K. skirtą administracinę nuobaudą, jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
24. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
25. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
26. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padarius ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
27. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
28. Vertinamu atveju D. K.buvo nubaustas ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančia pinigine bauda, o teisė vairuoti transporto priemones jam atimta minimaliam terminui. Sprendžiant šios administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad D. K.padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir D. K.charakterizuoja labiau neigiamai.
29. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis administracinis nusižengimas D. K.nebuvo vienintelis. Praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą (pastatė automobilį vietoje, kurioje be specialaus leidimo neturėjo teisės statyti, nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą, viešoje vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, nusistatyti blaivumą kategoriškai atsisakė, viršijo leistiną važiavimo greitį net 76 km/h), jo atžvilgiu taip pat buvo taikytos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, tačiau akivaizdu, jog jokių išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio D. K.nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. D. K. daromi pažeidimai pakankamai pavojingi ir visa tai neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad jis kritiškai nevertina ir dabartinio savo pažeidimo – kaltės dėl padaryto nusižengimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. K. nepripažino, o iš skunduose pateiktų argumentų galima spręsti, kad jis pergyvena ne dėl savo padaryto nusižengimo, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jos elgesio pasekmių, t. y. teisės vairuoti transporto priemones netekimo, kas vėlgi administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuoja labiau neigiamai.
30. Pagrindo švelninti D. K.skirtą administracinę nuobaudą nesudaro ir jo apeliacinio skundo motyvai, kad administracinis nusižengimas padarytas nakties metu, kuomet aplinkui nebuvo žmonių, kuriems jis galėtų kelti pavojų, administracinis nusižengimas truko trumpą laiką. Šioje vietoje vis tik akcentuotina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kyla ir administracinė nuobauda asmeniui skiriama nepriklausomai nuo keliamos/padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, bet ne sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos skyrimo. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas chuliganiško vairavimo pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas pakankamai griežtas administracines nuobaudas, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, skiriant D. K.švelnesnę administracinę nuobaudą, nėra jokio pagrindo. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys, iš kurių matyti, kad pastarosios aplinkybės nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių skiriasi ne tik pažeidimo esme, pavojingumu, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika, todėl vadovautis nurodytomis nutartimis ir tuo pagrindu D. K. švelninti nuobaudą, pagrindo taip pat nėra.
31. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad D. K.paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
32. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, kad šioje byloje D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir D. K. už šį nusižengimą Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, ir administracinio nusižengimo bylą D. K.atžvilgiu nutraukti, taip pat keisti minėtus procesinius sprendimus ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Kadangi šia nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinis skundas netenkinamas, atitinkamai nėra pagrindo ir iš Panevėžio AVPK priteisti bylinėjimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.