Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir būdu, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo aštuonis lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurios masė – 0,2426 g, kurioje yra 0,0538 g gryno heroino, kurią turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė nuteistųjų bendrabučio kambaryje Nr. X kojinėje iki 2017 m. rugsėjo 7 d. 8.20 val., kai šią narkotinę medžiagą bendrosios planinės kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo A. S. išteisino pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

11. Šioje byloje nėra ginčo dėl pačio narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė – 0,2426 g, kurioje yra 0,0538 g gryno heroino, suradimo bendrabučio kambaryje Nr. X, kojinėje, kuri buvo rasta ant vienos iš lovų, skirtų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų miegojimui, planinės kratos metu fakto, taip pat narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo pripažinimo teisėtu, t. y. ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, ginčijamas tik rastos kojinės su narkotine medžiaga priklausomumo išteisintajam A. S., o ne kitiems asmenims, klausimas. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog kojinių, kurios buvo sunertos viena į kitą ir vienoje iš jų buvo paslėptos narkotinės medžiagos, priklausomumą A. S. patvirtina ta aplinkybė, jog kojinės buvo rastos tarp A. S. daiktų, buvusių virš jo miegamojo lovos, kambaryje Nr. X. Šią aplinkybę, anot prokurorės, patvirtina liudytojų Š. K., G. G., A. P., E. Z., R. M., R. Č. ir M. S. parodymai. Kaip matyti iš liudytojo Š. K., kuris kartu su kolegomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kaltinime nurodytu laiku vykdė planinę kratą, parodymų, jis tvirtino, jog ant lovos, kur buvo rastos kojinės su narkotine medžiaga, buvo sumesti tik A. S. priklausantys įvairūs daiktai, tarp jų ir nuotraukos, laiškai, elektroniniai prietaisai. Išanalizavus liudytojų A. P., R. M., R. Č., M. S. parodymus, matyti, jog šie liudytojai apie ant lovos esančių daiktų ypatybes net nebuvo apklausiami. Tuo tarpu liudytoja E. Z. apklausta parodė, jog apie lovoje rastus daiktus – elektrinius prietaisus, laiškus, kad jie priklauso A. S., jai buvo sakę kratą atlikę pareigūnai. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad vienintelio liudytojo Š. K. parodymai galėtų patvirtinti, jog ant lovos, kurioje rastos kojinės su vienoje iš jų paslėpta narkotine medžiaga, buvo tik A. S. daiktai, kas neabejotinai sustiprintų ir tą faktą, kad lovoje buvo laikomos būtent išteisintajam priklausančios kojinės. Tačiau, kaip jau minėta, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus, jų visumą, o ne atskirus duomenis. Vieno asmens parodymai negali būti vertinami kaip vienintelė objektyvi tiesa, jeigu jie bent iš dalies prieštarauja kitų asmenų parodymams ir jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai.

13.1. Pažymėtina, jog apklaustas liudytojas V. V., kuris kartu su A. S. buvo priskirtas miegoti kambaryje Nr. X, parodė, jog dviaukštės lovos, kurios pirmame aukšte miegojo A. S., antrasis aukštas buvo naudojamas kaip sandėliukas daiktų laikymui, daiktus galėjo dėti kas nori, jų buvo daug. Šiuos liudytojo parodymus iš esmės patvirtina ir R. P. bei M. E., kurie taip pat atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir kaltinime nurodytu laiku buvo priskirti miegoti kambaryje Nr. X, parodymai. Apklausiamas R. P. parodė, jog kambaryje esančios lovos, kuriose niekas nemiegojo, buvo naudojamos kaip sandėliukai daiktams laikyti, kaip sandėliukas buvo naudojama ir lova, esanti virš A. S. miegamosios vietos, joje daiktus laikyti galėjo bet kas. Apklausiamas M. E. taip pat tvirtino, jog ant tuščių lovų buvo laikomi nuteistųjų krepšiai. Šiame punkte aptartų liudytojų parodymai leidžia abejoti liudytojo Š. K. parodymais, jog ant lovos, kurioje buvo rastos kojinės su vienoje iš jų paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, buvo laikomi išimtinai tik išteisintojo A. S. asmeniniai daiktai. Pažymėtina, jog liudytojo Š. K. parodymai galėjo būti patikrinti, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų atlikti visi reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau tai nebuvo padaryta. Atlikus kratą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančiame kambaryje Nr. X ir vienoje ant lovų radus slepiamas narkotines medžiagas, nebuvo išsamiai atlikta įvykio vietos apžiūra, detaliai aprašant įvykio vietoje šalia BK 260 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo dalyko rastus daiktus ir užfiksavus juos vaizdo fiksavimo priemonėmis. Taip pat neatlikta ir detali kambario Nr. X apžiūra, siekiant nustatyti, kurioje konkrečiai lovoje miegojo ir savo asmenininius daiktus laikė kiekvienas iš tame kambaryje miegoti priskirtų nuteistųjų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti Š. K. parodymus, teismas nemato pagrindo suteikti jiems prioritetą, ignoruojant liudytojų V. V., R. P. bei M. E. duotus iš esmės analogiškus parodymus.

13.2. Nors apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlikusių nuteistųjų V. V., R. P., A. R., M. E., A. J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, nekonkretūs, didelės apimties ir klaidinantys, apygardos teismas su tokiu šių liudytojų parodymų vertinimu sutikti negali. Pažymėtina, jog apeliantė skunde nurodydama, jog aukščiau nurodytų liudytojų parodymai yra nekonkretūs, nenuoseklūs, konkrečių motyvų, kuo pasireiškia jų nekonkretumas ir nenuoseklumas, nenurodo. Apygardos teismas išanalizavęs V. V., R. P. bei M. E. parodymus, kuriais grindžiamos 13.1 punkte padarytos išvados, jokių esminių šių liudytojų parodymų neatitikimo tarpusavyje, kurie leistų teigti, jog parodymai yra nenuoseklūs, nenustatė. Minėtų liudytojų parodymų nenuosekliais jokiu būdu nedaro ir ta aplinkybė, jog jie yra didelės apimties. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju didelės apimties yra ne tik (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlikusių nuteistųjų V. V., R. P., A. R., M. E., A. J., parodymai, tačiau ir kitų byloje apklaustų asmenų – (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įvykio metu dirbusių Š. K., G. G., E. Z., R. M., R. Č., A. P., M. S., A. M. bei pataisos namuose bausmę atlikusio E. A. parodymai. Nepaisant to, jog visų byloje apklaustų liudytojų parodymų apimtis yra didelė, tačiau prokurorė, remiantis šiuo kriterijumi, prašo kritiškai vertinti tik (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų V. V., R. P., A. R., M. E., A. J. parodymus, kurie iš esmės yra palankūs išteisintajam. Tokiu būdu apeliantė iš esmės siūlo vadovautis selektyviai atrenkamais, kaltinimą, jos manymu, pagrindžiančiais įrodymais ir jų interpretavimu, bei atmesti visus kaltinimui nepalankius įrodymus. Tačiau toks selektyvus ir nepagrįstas įrodymų parinkimas, siekiant apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį, baudžiamajame procese nėra galimas.

12. Prie išteisintojo A. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų prokurorė, kaip jau minėta, priskiria ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro centro 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, jog atlikus DNR tyrimą, ant vienos iš paimtų kojinių gautas dominuojantis vyriškos lyties DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999 % tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Ištyręs šią specialisto išvadą ir įvertinęs joje padarytas išvadas, apylinkės teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai konstatavo, jog specialisto išvadoje pateikti duomenys neabejotinai nepatvirtina, kad kojinės, kurių vienoje buvo rastos narkotinės medžiagos – heroinas, priklauso būtent išteisintajam A. S., o nustato tik jo galimo kontakto su kojinėmis faktą. Grįsdamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad 2017 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant kojinės (2 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau ant aštuonių popierinių lankstinukų, kuriuose buvo supakuotos narkotinės medžiagos, ant kojinės (1 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, nebuvo gauta. Liudytojo Š. K. parodymais nustatyta, jog abi kojinės buvo sunertos viena į kitą, o tik jas išnėrus pasimatė popieriniai paketėliai, tačiau liudytojas negalėjo nurodyti, kurioje kojinėje buvo paketėliai su narkotine medžiaga. Nuo kurios kojinės – vidinės ar išorinės, buvo paimtas DNR profilis tinkamas identifikavimui nebuvo galima nustatyti ir kitomis priemonėmis, kadangi kojinės nebuvo specialiai pažymėtos. Pažymėtina, jog apklausiamas A. S. neneigė, kad ant lovos, kurioje buvo rastos kojinės su vienoje iš jų paslėpta narkotine medžiaga, galėjo būti ir jo daiktų, todėl pirmosios instancijos teismas, taip pat atsižvelgęs į jau aptartus liudytojų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parodymus, jog ant miegojimui nenaudojamos lovos daiktus galėjo laikyti ir kiti asmenys, ne tik A. S., pagrįstai nurodė, jog išteisintasis, imdamas nuo lovos jam priklausančius daiktus, galėjo kontaktuoti ir su kitų asmenų daiktais, tame tarpe ir kojinėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog šio daikto priklausomybės tarpinį faktą silpnina ir tai, kad specialisto išvadoje kojinės pėdos ilgis nustatytas 19,5 cm, o teisminio nagrinėjimo metu teismui pamatavus jis nustatytas ne daugiau kaip 21 cm, kai tuo tarpu pamatavus A. S. pėdos ilgį, nustatytas jos ilgis yra 26 cm, t.y. kojinės nėra išteisintojo pėdos dydžio. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog ant vienos iš kojinių buvo gautas ne tik DNR profilis kuris sutapo su A. S. DNR profiliu, tačiau ir kito asmens DNR priemaiša. Nors minėta DNR priemaiša nebuvo tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui, tačiau tai tik sustiprina teismo manymą, kad kojinės galėjo priklausyti nebūtinai A. S., o būtent kitam asmeniui, arba šis asmuo, taip pat galėjo kontaktuoti su kojinėmis, imdamas ar dėdamas savo asmeninius daiktus ant pagal paskirtį nenaudojamos lovos, kaip ir A. S..

14.1 .Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog daikto kaip įrodymo vertinimas – tai jo leistinumo, sąsajos ir įrodomosios vertės nustatymas. Leistinumas apibrėžiamas kaip daikto išėmimo ir procesinio įforminimo taisyklių laikymasis. Įrodymais byloje negali būti pripažįstami daiktai, kurių atsiradimas byloje yra niekaip neįformintas arba juos paimant buvo padaryti šiurkštūs BPK pažeidimai. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo Š. K. 2017 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio pranešimo dėl draudžiamų daiktų suradimo matyti, jog Š. K. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. nuo 8 val. buvo atliekama planinė krata X-ame nuteistųjų būryje. Apie 8.20 val. kambario Nr. X dešinėje, prie lango esančioje dviaukštėje lovoje, antrame lovos aukšte, tarp sudėtų daiktų, rado kojinę, kuri buvo įmauta į kitą kojinę, o viduje buvo 8 popieriniai lankstinukai su galimai narkotinėmis medžiagomis, todėl šiuos paketėlius jis perdavė Kriminalinės žvalgybos pareigūnams. Tačiau savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose perduotų daiktų – dviejų pilkos spalvos kojinių ir 8 popierinių lankstinukų su galimai narkotine ar psichotropine medžiaga, perdavimo faktas, buvo surašytas tik 2017 m. rugsėjo 8 d. 8.00-8.15 val. Jį Š. K. taip pat pasirašė tik 2017 m. rugsėjo 8 d. Kur įvykio vietoje rasti ir paimti objektai – dvi pilkos spalvos kojinės ir 8 popieriniai lankstinukai su narkotine medžiaga, buvo saugomi laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. 8.20 val. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. 8.00-8.15 val. nepatvirtina jokia byloje esanti rašytinė medžiaga, taip pat ši aplinkybė patikimai nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu, apklausiant liudytojus Š. K., G. G., E. Z., R. M., R. Č., A. P., A. M.. Liudytoju apklausiamas Š. K. nurodė, jog lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis bei kojinėmis jis iš karto po atliktos kratos perdavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos pareigūnei E. Z., kur jie buvo saugomi nežino. Tai, kad narkotinės medžiagos iš karto po kratos buvo perduotos E. Z. apklausiamas tvirtino ir liudytojas G. G.. Apklausiama E. Z. parodė, jog kojines su narkotinėmis medžiagomis jai perdavė Š. K., jos buvo saugomos seife. Liudytoju apklausiamas R. Č. tikino, jog Š. K. narkotines medžiagas galėjo pateikti budėtojui, kuris turi pasirūpinti draudžiamų daiktų saugojimu seife. Liudytoju apklaustas R. M., kur buvo saugomos narkotinės medžiagos nuo jų suradimo momento iki savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo surašymo nurodyti, apskritai, negalėjo, o liudytoju apklausiamas A. P., kaip ir R. Č., tik spėliojo kam Š. K. galėjo perduoti kratos metu rastas narkotines medžiagas su kojinėmis, nurodydamas, jog šie objektai galėjo būti perduoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams arba budėtojui, kuris juos turėjo saugoti seife ir perduoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnei E. Z.. Tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose vyriausiuoju specialistu apsaugos ir priežiūros skyriuje budėtojų dalyje dirbęs A. M. apklaustas kategoriškai neigė, jog šią dieną kratos metu rastos ir paimtos saugoti narkotinės medžiagos bei kojinės jam buvo perduotos saugoti.

14.2 Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog kratos metu rastos ir paimtos kojinės su narkotinėmis medžiagomis daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos tik 2017 m. rugsėjo 12 d. 13.06-13.40 val. Iš apžiūros protokolo negalima nustatyti, kaip buvo atlikta minėtų daiktų apžiūra, ar jie buvo užantspauduotose pakuotėse, ar paketai buvo ardomi, vėliau juos vėl užantspauduojant, iš fotolentelės, pridėtos prie daiktų apžiūros protokolo, nematyti, kad jie būtų buvę užanstpauduotuose paketuose. Byloje nesant jokių obektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie kojinių bei paketėlių su narkotinėmis medžiagomis išėmimo, perdavimo ir saugojimo taisyklių laikymąsi, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar šie daiktai nagrinėjamu atveju atitinka leistinumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi pagrindo abejoti minėtų daiktų atitikimu leistinumo kriterijui, atitinkamai kyla pagrįstų abejonių ir specialistų išvadų, kurios buvo pateiktos atlikus šių daiktų tyrimą, įrodomąja verte. Taigi konstatuotina, jog prokurorės skunde akcentuojama Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro centro 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma patikimu ir pakankamu įrodymu A. S. kaltei dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrįsti ne tik pirmosios instancijos teismo išdėstytų, 14 punkte nurodyt motyvų pagrindu, tačiau ir remiantis 14.1 ir 14.2 punktuose išdėstytų apygardos teismo motyvų pagrindu.

13. Grįsdama A. S. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, prokurorė taip pat teikia nuorodą į liudytojų R. M., R. Č., A. M. bei E. A. parodymus, kurie neva patvirtina aplinkybę, jog A. S. pataisos namuose platina narkotines medžiagas, taip pat nurodo, jog A. S. kaltę netiesiogiai patvirtina ir pažymos apie liudytojo E. A. nuobaudas ir paskatinimus, iš kurių matyti, kad šis liudytojas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose eilę kartų baustas už alkoholinių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, bei duomenys apie nuteistojo A. S. paskyrimą į X-ąjį būrį, kas patvirtina E. A. ir A. S. kontaktavimo galimybę. Prokurorės manymu, E. A. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir patikimi, nenustatyta, kad E. A. galėtų apkalbėti A. S. ar, duodamas parodymus, būtų nenuoširdus. Su tokiais skundo argumentais apygardos teismas sutikti negali.

15.1. Nors apklausiamas teisminio nagrinėjimu metu E. A. patvirtino, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis vartojo narkotines medžiagas, ką neabejotinai patvirtina 2018 m. vasario 19 d. pažyma apie E. A. nuobaudas ir paskatinimus, opijas (heroiną) dozėmis, įvyniotomis į foliją, įsigydavo iš A. S., kuris narkotines medžiagas laikydavo kojinėse, o jas laikydavo sportiniame krepšyje ar keduose, tačiau, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad remtis šiais liudytojo E. A. parodymais šioje byloje nėra jokio pagrindo, kadangi jie tiesiogiai neliečia byloje įrodinėtinų aplinkybių. Pažymėtina, jog E. A. parodymai yra tik bendro pobūdžio paaiškinimai apie tai, jog jis pats narkotines medžiagas pradėjo vartoti nuo 2014 ar 2015 metų, kai į pataisos namus atvyko išteisintasis A. S., kuris pasiūlė liudytojui įsigyti narkotinių medžiagų iš jo. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad A. S. ir E. A. tame pačiame, X-ame nuteistųjų būryje gyveno ir galėjo kontaktuoti laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 iki 2017 m. birželio 12 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. (kai A. S. gyvenamojoje patalpoje buvo rastos narkotinės medžiagos) šie asmenys kontaktuoti negalėjo. Nagrinėjamu atveju A. S. buvo kaltinamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku įgijo aštuonis lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurios masė – 0,2426 g, kurioje yra 0,0538 g gryno heroino, kurią, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2017 m. rugsėjo 7 d. 8.20 val. Taigi minėto liudytojo parodymai niekaip neįrodo kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų pardavimo fakto E. A. kaltinime nurodytu laikotarpiu, kas galėtų būti laikoma reikšmingais duomenimis, įrodinėjant, jog A. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu iš tiesų įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

15.2. Pažymėtina ir tai, jog E. A. apklausiamas nurodė, jog narkotines medžiagas A. S. laikydavo kojinėse, o jas laikė sportiniame krepšyje ar keduose, kas leidžia daryti išvadą, jog E. A. tvirtina, jog narkotinės medžiagos jam būdavo parduodamos būtent toje patalpoje, kur gyventi buvo priskirtas ir savo asmeninius daiktus laikė išteisintasis A. S., t. y. bendrabučio kambaryje Nr. X. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nei vienas iš apklaustų liudytojų, gyvenusių kambaryje Nr. X kartu su A. S., nepatvirtino, kad būtų matę A. S. bendraujantį su E. A., A. R. teigė, jog E. A. į jų kambarį niekada nebuvo atėjęs, nors, kaip teigia E. A., jis narkotines medžiagas iš A. S. pirko ne vieną kartą, o sistemingai. Toks E. A. parodymų prieštaringumas kitų asmenų paaiškinimams, nesant duomenų apie kartu su A. S. kambaryje Nr. X gyvenusių asmenų suinteresuotumą duoti išimtinai A. S. palankius parodymus ir taip rizikuoti būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, neabejotinai verčia kritiškai vertinti liudytojo E. A. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Akcentuotina ir tai, kad liudytojas E. A. apklausiamas teisme kategoriškai tvirtino, jog narkotines medžiagas pradėjo vartoti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus atvykus A. S., iš kitų asmenų narkotinių medžiagų nepirko. Tačiau, atlikus pažymos apie E. A. nuobaudas ir paskatinimus bei A. S. charakteristikos analizę, matyti, jog A. S. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus atvyko tik 2015 m. spalio 29 d. Tuo tarpu E. A. už narkotinių medžiagų vartojimą buvo baustas ne tik po 2015 m. spalio 29 d., tačiau ir 2014 m. vasario 24 d., 2015 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 14 d. Šie objektyvūs byloje esantys duomenys rodo, kad E. A. narkotines medžiagas neabejotinai įsigydavo ir iš kitų asmenų, o tai leidžia konstatuoti, kad E. A. teismui davė melagingus parodymus. Taigi tiek ši aplinkybė, tiek faktas, kad E. A. parodymų nepatvirtino kambaryje Nr. X kartu su A. S. gyvenę asmenys, vis tik leidžia abejoti jo parodymų objektyvumu ir jais nesivadovauti.

15.3. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pataisos namų darbuotojų duoti parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sklido informacija, jog A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos teritorijoje galimai prekiauja narkotinėmis medžiagomis, taip pat negali būti pripažįstami duomenimis, patvirtinančiais bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti, kadangi tokie parodymai, kaip ir E. A. duoti paaiškinimai, tiesiogiai neliečia byloje įrodinėtinų aplinkybių, yra paremti tik nuogirdomis, o ne konkrečiais bei objektyviais faktais.

14. Įvertinus aukščiau aptartą, darytina išvada, jog valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė prašo pripažinti A. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo remiantis vien tik prielaidomis, jog kojinės, iš kurių vienoje buvo rastos paslėptos narkotinės medžiagos, priklausė A. S., bei liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, ar kurie neliečia tiesiogiai byloje įrodinėtinų aplinkybių, taip pat yra ne visiškai objektyvūs (E. A. atveju). Šiame kontekste pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015).

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo reikalavimo ir, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pripažinti kaltu ir nuteisti A. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, jog A. S. išteisintas pagrįstai, kadangi neįrodyta, jos jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.