Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir būdu, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo aštuonis lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurios masė – 0,2426 g, kurioje yra 0,0538 g gryno heroino, kurią turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė nuteistųjų bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kojinėje, iki 2017 m. rugsėjo 7 d. 8.20 val., kol šią narkotinę medžiagą, bendrosios planinės kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą, A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Kaltinamasis A. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti, pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone.Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, brangų suimtųjų išlaikymą, šeimyninę jo padėtį, tai, jog nori dirbti ir save išlaikyti, mokėti mokesčius valstybei, padengti skolas. Taip pat pažymima, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, darbą (dėl įdarbinimo sudarytas žodinis susitarimas). Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas suėmimo paskyrimą motyvavo tuo, jog 2015 m. buvo paskelbta jo paieška, ir pažymi, kad nuo 2015 m. praėjo gana nemažai laiko, be to, tuo metu nebuvo vedęs. Nurodo pasižadantis dirbti, mokėti mokesčius, padenginėti skolas, atvykti į teismo posėdžius ir nesislėpti. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teise buvo gautas kaltinamojo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymas atidėti skundo nagrinėjimui surengtą teismo posėdį, vykusį 2018 m. rugsėjo 10 d. 13.00 val., kitą teismo posėdį paskiriant ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 21 d. Šis prašymas protokoline nutartimi buvo atmestas, skundą nutarta nagrinėti, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija skundą dėl suėmimo paskyrimo privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Kaltinamojo skundas Kauno apygardos teisme gautas 2018 m. rugsėjo 4 d., taigi, tenkinus jo gynėjo prašymą ir išnagrinėjus skundą ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 21 d., būtų pažeistas BPK numatytas skundo išnagrinėjimo terminas.Kaltinamojo A. S. skundas atmetamas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. S. paskirta pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai akivaizdžiai patvirtina byloje pateiktų duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, kaltinamajam A. S. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su kaltinamojo skundo argumentu, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą, nepakankamai atsižvelgė į jo skunde nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai paskyrė suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino tai, jog kaltinamasis turi žmoną, gyvenamąją vietą, teigė laisvėje dirbsiantis, tačiau konstatavo, jog šios aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius. Tokiam vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė, jog kaltinamasis šeimą sukūrė tik laisvės atėmimo bausmės vietoje, susipažino su sutuoktine taip pat tik pataisos namuose, iki šiol kartu negyveno, vaikų neturi, kadangi šios aplinkybės verčia abejoti dėl kaltinamojo ir jo sutuoktinės artimų ryšių buvimo. Nors kaltinamasis skunde teigia, jog laisvėje dirbs, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktos A. S. charakteristikos, kaltinamasis, atlikdamas bausmę pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį, į pataisos namų administraciją dėl darbo nesikreipė, iki jo sulaikymo taip pat nedėjo pastangų susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, todėl šis skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Akcentuotina ir tai, jog šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, 2015 metais paskelbtą jo paiešką, nusikalstamos veikos sunkumą ir už jos padarymą gresiančios bausmės griežtumą. Vertinant kaltinamojo asmenybę atkreiptinas dėmesys, jog A. S. yra net 8 kartus teistas, naują nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, neigiamai charakterizuojamas ir pataisos namų administracijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo neabejotinai sustiprina ir informacija apie tai, jog kaltinamasis jau buvo pažeidęs ikiteisminiame tyrime Nr. 89-1-00792-14 paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dėl ko Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 metais paskelbė jo paiešką. Nors kaltinamasis mano, jog ši aplinkybė neturėtų būti vertinama, sprendžiant dėl jam skirtinos kardomosios priemonės, kadangi nuo paieškos paskelbimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, tuo metu nebuvo vedęs, teismas su tokia A. S. pozicija sutikti negali. Dėl šeimyninės kaltinamojo padėties, jo ryšių su sutuoktine, kaip veiksnio, galinčio sumažinti bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę, šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl dar kartą šių argumentų apygardos teismas nekartoja. Tuo tarpu paieškos paskelbimo laikotarpis nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, kadangi, kaip matyti, po jos paskelbimo Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2015 m. birželio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismas priėmė A. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jis pasiųstas atlikti 3 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Taigi visą laikotarpį nuo jo paieškos paskelbimo 2015 metais iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo šioje byloje kaltinamojo laisvė buvo suvaržyta, jis neturėjo galimybės įrodyti, jog nesislėptų nuo teismo, atvyktų į teismo posėdžius, ir būdamas laisvėje. Apygardos teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, jog manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, pagrindžia ir tai, jog už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą A. S. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, kadangi teismų praktikoje skiriant ir tęsiant suėmimo terminą išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Kaip matyti, A. S. yra kaltinamasis sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas ir žino bausmės neišvengiamumo principą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, nemato galimybės taikyti kaltinamajam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo A. S. teises, taip pat didesnę finansinę naštą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo patiria ir valstybės biudžetas, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas A. S. atžvilgiu taikymui. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. S. pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Taigi šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, paskirta pagrįstai, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, nepažeidžiant BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.