Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja I. B., veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2 Impact“ (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) 587,28 Eur negrąžintą kreditą, 126,46 Eur palūkanas, 363,51 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d., 71,88 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip sutarties pabaigos (2025 m. lapkričio 7 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas. Priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 700,00 Eur kredito limitą 36 mėn. grąžinimo laikotarpiui. Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 102,95 proc., fiksuotoji metinė palūkanų norma – 71,88 proc. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. nepadengė susidariusio įsiskolinimo, todėl pradinė kreditorė 2023 m. lapkričio 21 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Duomenų apie tai, kad atsakovas padengė įsiskolinimą byloje nėra.

5. Tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „B2 Impact“ (buvęs pavadinimas UAB „B2Kapital“) 2017 m. spalio 31 d. sudarytas Susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210, pagal kurį pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo informuota ieškovės 2023 m. gegužės 30 d. pranešimu.

6. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

7. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 587,28 Eur negrąžintas kreditas ir 126,46 Eur palūkanos (palūkanų norma 71,88 proc.), paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 21 d.).

8. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 363,51 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 22 d. (sekanti diena po Sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. rugsėjo 26 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 71,88 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2025 m. lapkričio 7 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

12. Taigi, atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteistinos 363,51 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 22 d. (sekanti diena po Sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. rugsėjo 26 d. (kreipimosi į teismą dienos) bei 71,88 procentų dydžio metinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki Sutarties pabaigos (2025 m. lapkričio 11 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 24,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 587,28 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 28 ct) negrąžintą kreditą, 126,46 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 46 ct) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 21 d.), 363,51 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 51 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 22 d. (sekanti diena po Sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. rugsėjo 26 d. (kreipimosi į teismą dienos), 71,88 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2025 m. lapkričio 7 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.