- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2-1842/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „DnB NORD bankas“
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. M. (I. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. papildomos nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ištaisyta klaida teismo nutartyje, priimtos civilinėje byloje 2-672-104/2011 pagal ieškovo I. M. (I. M.) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „DnB NORD bankas“ dėl sutarčių sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. M. (I. M.) kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu (priimtu 2010 m. balandžio 1 d.) atsakovui AB „DnB NORD“ dėl sutarčių sąlygų pakeitimo (t. 1, b. l. 2-6). Nurodytos apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą (t. 1, b. l. 170).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau ieškovas neįvykdė nurodyto teismo įpareigojimo, todėl 2011 m. vasario 28 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti jo ieškinį ir nutarta jį grąžinti ieškovui (t. 1, b. l. 185, 193).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „DnB NORD bankas“ pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame nurodė, kad teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi neišsprendė atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų klausimo, prašė priteisti iš ieškovo 3 630 Lt atstovavimo išlaidų bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 197-199).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo I. M. (I. M.) atsakovui AB „DnB NORD bankas“ 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Be to, teismas nutarė ištaisyti 2011 m. vasario 28 d. teismo nutartyje padarytą klaidą – vietoje sakinio „pareiškėjo I. M. (I. M.) ieškinį atsakovui AB „DnB NORD bankas“ dėl sutarčių sąlygų pakeitimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui“ nurodyti: „ieškovo I. M. (I. M.) ieškinį atsakovui AB „DnB NORD bankas“ dėl sutarčių sąlygų pakeitimo palikti nenagrinėtą“ (t. 1, b. l. 215-216).
Apygardos teismas nurodė, kad ieškovas nustatytu terminu nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio už ieškinį dalies, dėl to ieškovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau teismas padarė klaidą, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nors ieškinys jau buvo priimtas ir nagrinėjamas teisme. Teismo teigimu, yra pagrindo ištaisyti paminėtą teismo nutartį, joje nurodant, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu, nes toks klaidos ištaisymas nekeičia nutarties esmės (CPK 276 str.).
Be to, teismas, iš dalies patenkindamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad maksimalus atsakovo atstovavimo išlaidų dydis šioje byloje yra 2 772 Lt, tačiau, atsižvelgus į tai, jog byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o ieškinys paliktas nenagrinėtas, nėra teisinio pagrindo priteisti atstovavimo išlaidų maksimalų dydį, o protinga priteisti atsakovui dalį, t. y. 2 000 Lt, šių išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 2, b. l. 1-2). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų – nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies, tačiau jis buvo sumokėjęs dalį žyminio mokesčio, pateikdamas ieškinį apylinkės teismui, kuriame ieškinys buvo priimtas, o bylą perdavus apygardos teismui, šiame teisme ieškinys nebuvo priimtas ir nagrinėjamas, todėl jis negali būti paliktas nenagrinėtas. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.
2. Atsakovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, jeigu apylinkės teismas ieškinio priėmimo stadijoje būtų pripažinęs ieškovo reikalavimą turtiniu. Be to, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būtų tenkinamas ir dėl to, kad nagrinėjamoje byloje nėra priimtas teismo sprendimas. Juolab kad atsakovas nepateikė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB „DnB NORD bankas“ prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo papildomą nutartį (t. 1, b. l. 5-6). Nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinį, vadovaujantis CPK 86 straipsnio 3 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 296 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymi, kad ieškovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto atstovo (advokato), todėl tik dėl ieškovo kaltės, nesumokant žyminio mokesčio, o vėliau – nesumokant likusios jo dalies, atsakovas patyrė atstovavimo išlaidas, kurias prašydamas priteisti, vadovavosi CPK 98 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalyką sudaro apygardos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas ieškinys turi būti apmokestintas CPK 80 straipsnyje nustatytu žyminiu mokesčiu. Jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą, o, neprimokėjus dalies žyminio mokesčio, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią neprimokėtas žyminis mokestis (CPK 86 str. 2 d., 3 d.). Be to, CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu jį padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą nepašalina trūkumų, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Tuo tarpu atsisakymo priimti ieškinį pagrindai nustatyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje, t. y. CPK XI skyriaus ketvirtajame skirsnyje, kuriame įtvirtinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai bei ieškinio priėmimo taisyklės.
Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys buvo priimtas 2010 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.) ir, pradėjus nagrinėti civilinę bylą bei nustačius, kad nagrinėjamoje byloje kilusio turtinio ginčo suma yra didesnė nei 100 000 Lt, apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą apygardos teismui. 2011 m. sausio 25 d. apygardos teismas nutartimi įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (7 740 Lt), nustatęs, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 8 000 Lt (ieškinio suma – 400 000 Lt), o ieškovas yra sumokėjęs tik 260 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškinį buvo apmokėjęs pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas neturtinio ginčo apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisykles, tačiau, apylinkės teismui perdavus bylą pagal teismingumą nagrinėti apygardos teismui, ieškovas buvo pagrįstai įpareigotas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal nurodyto teismo nustatytą turtinio reikalavimo dydį (CPK 86 str. 2 d.). Todėl, ieškovui neprimokėjus dalies žyminio mokesčio už ieškinį, apygardos teismas turėjo pagrindo priimtą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 86 str. 3 d., 296 str. 1 d. 7 p., 2 d.), o apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Beje, CPK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio trūkumų d., 2 d.), gali būti taikomos ieškinio priėmimo, bet ne bylos nagrinėjimo stadijoje, o šiuo atveju byla jau buvo nagrinėjama iš esmės. Juolab kad nagrinėjamu atveju ir nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų (kurie numatyti CPK 137 str. 1 d., 2 d.), todėl teismas buvo suklydęs, 2011 m. vasario 28 d. nutartyje teigdamas, kad atsisako priimti I. M. ieškinį ir grąžina jį padavusiam asmeniui; be to, ieškinys ir nebuvo grąžintas ieškovui.
Nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo (papildomą) nutartį ir apelianto nuorodos, jog nagrinėjamoje byloje nėra priimto teismo sprendimo, o dėl to netenkintinas ir atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau proceso įstatymo normos nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ginčas iš esmės neišnagrinėjamas ir nepriimamas galutinis teismo sprendimas. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Todėl šiuo atveju, ieškinį palikus nenagrinėtą, turėjo būti taikoma analogija CPK 98 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti tvarką, ginčą išsprendus iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1080/2010, 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-533/2010). Dėl ko apygardos teismas turėjo pagrindo priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka CPK 98 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtinto 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Juolab kad apeliantas, iš esmės nesutikdamas su atsakovo teise į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, neginčija priteisto išlaidų dydžio (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti iš esmės teisingą skundžiamą teismo nutartį (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. papildomą nutartį.