- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2-533/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-76-40/2010, pagal akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB “Lietuvos geležinkeliai” patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 23 464 270,91 Lt įsiskolinimo ir 34 934,14 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ (teisių perėmėjas pakeitus pavadinimą - AB „ORLEN Lietuva“).
2008 m. spalio 8 d. atsakovas AB “Mažeikių nafta” pateikė prašymą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad jis nagrinėtinas teisme, - civilinę bylą sustabdyti iki tol, kol arbitražo teismas, nagrinėjantis ginčą dėl 1999 m. spalio 28 d. sutarties (duomenys neskelbtini) priims galutinį sprendimą (T. 2, b. l. 76-79).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino AB “Mažeikių nafta” prašymą ir bylą sustabdė iki bus pašalintos aplinkybės dėl kurių ji buvo sustabdyta (T. 2, b. l. 117-120).
Šalies argumentai
2009 m. lapkričio 19 d. AB “Lietuvos geležinkeliai” pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta (T.3, b. l. 7-8), Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir civilinę bylą atnaujino (T. 3, b. l. 9).
2009 m. gruodžio 31 d. gautas ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” prašymas ieškinį ir patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtus ir grąžinti sumokėtą 37 800 Lt dydžio žyminį mokestį, nes 2009 m. lapkričio 10 d. Arbitražinis teismas išnagrinėjo arbitražo bylą ir priėmė sprendimą, kuris yra galutinis ir neskundžiamas.
Šalies argumentai
2010 m. sausio 11 d. atsakovas AB “ORLEN Lietuva” pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” 43 599,28 Lt išlaidas advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti, pridėjo PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) teisininkai suteikė eilę teisinių paslaugų: rinko įrodymus, konsultavo, analizavo ir ruošė procesinius dokumentus. Ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi prašymus tenkino ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB „ORLEN Lietuva“ dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtą. Be to, teismas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteisė AB „ORLEN Lietuva“ naudai 43 599,28 Lt išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti, o taip pat įpareigojo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 37 800 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. lapkričio 10 d. arbitražinis teismas išnagrinėjo arbitražo bylą pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „ORLEN Lietuva“ priešieškinį AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei 2009 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuris yra galutinis ir neskundžiamas. Iš minėto teismo sprendimo yra akivaizdu, kad atsakovas turi prievolę sumokėti įsiskolinimą už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, o taip pat palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių ieškovas yra pareiškęs ieškinį Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Kadangi ginčas tarp šalių yra išspręstas, teismas tenkino ieškovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (LR CPK 87 str. 1 d. 5 p., 296 str. 1 d. 9 p). Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovas, pateikdamas teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, pripažino faktą, kad esant arbitražiniam susitarimui, pats netinkamai įgyvendino savo teisę pareikšti ieškinį, o toks netinkamas ieškovo elgesys sąlygojo atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas, kurias ieškovas privalo atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas kartu su savo advokatais aktyviai dalyvavo procese, nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelė jos apimtis pareikalavo daug laiko sąnaudų, ieškovas ne kartą tikslino savo reikalavimus, dėl to atsakovas turėjo tinkamai pasiruošti, ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, todėl padarė išvadą, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, kurias patvirtina atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros, advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti (43 599,28 Lt) yra pagrįsto dydžio (CPK 98 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria atsakovui AB „ORLEN Lietuva“ priteistos 43 599,28 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos bei išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš ieškovo priteisti AB „ORLEN Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.), o ieškinys paliktas nenagrinėtu pagal abiejų bylos šalių pateiktus prašymus. Ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog ginčui, kilusiam dėl atsakovo įsiskolinimo už 2008 m. rugsėjo 1 – 30 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktas krovinių vežimo paslaugas, taikytina arbitražinė išlyga, paaiškėjo, kai 2009 m. lapkričio 10 d. arbitražinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, jog paslaugų teikimo laikotarpiu dar galiojo 1999 m. spalio 28 d. sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis).
2. Ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą ir visiškai pagrįstai ieškinį pareiškė Šiaulių apygardos teismui dėl nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarytų atskirų krovinių vežimo sutarčių, dėl kurių teismingumo ieškinio pareiškimo metu joks arbitražinis susitarimas nebuvo sudarytas, o 1999 m. spalio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis, numačiusi arbitražinę išlygą iš Sutarties kylantiems ginčams spręsti, 2008 m. liepos 28 d. pranešimu Nr. 2-2901 buvo nutraukta nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.
3. Šiaulių apygardos teisme AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareikštas reikalavimas materialiuoju teisiniu požiūriu buvo teisėtas ir pagrįstas, o ir pats teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas turi prievolę sumokėti įsiskolinimą už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, o taip pat palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, dėl kurio ieškovas yra pareiškęs ieškinį Šiaulių apygardos teisme. Tokiu būdu ieškinys paliktas nenagrinėtas tik todėl, kad arbitražo teismas nusprendė, jog įsiskolinimo atsiradimo laikotarpiu galiojo arbitražinė išlyga, kurią numatė 1999 m. spalio 28 d. Sutartis.
4. Atsakovo naudai priteistos išlaidos (43 599,29 Lt) advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės bei neatitinka nei įstatymų, nei teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Atitinkamai turėtų būti priteisiamos tik tos realios, būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atitinka bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas bei LR Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose numatytus dydžius. Tuo tarpu konkrečiu atveju byla dėl skolos pagal krovinių vežimo sutartis ir palūkanų priteisimo negali būti laikoma ypatingai sudėtinga, o byla Šiaulių apygardos eisme nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nevyko nei vienas žodinis teismo posėdis. Be to, priteistos teisinės pagalbos išlaidos yra visiškai neprotingos ir akivaizdžiai viršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad dėl nepagrįsto ieškovo kreipimosi į Šiaulių apygardos teismą, AB „ORLEN Lietuva“ buvo priverstas bylinėtis tiek arbitraže, tiek ir teisme ir dėl to patyrė papildomas atstovavimo išlaidas. Tuo tarpu atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą pareikštas kaip gynimasis nuo ieškovo nepagrįstai inicijuoto proceso ginčo teisenos tvarka. Vadovaujantis LR Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsniu, arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, o šalys negali jo vienašališkai keisti. Atsakovas pažymi, kad ieškovas civilinę bylą vedė nuo pat pradžių naudodamasis profesionalių teisininkų – advokatų pagalba, kurie turėjo įvertinti kreipimosi į teismą pagrįstumą bei tokio pagrįstumo teisines pasekmes ieškovui, o tai, kad ieškovas vėliau nusprendė nepalaikyti savo reikalavimo, negali lemti atsakovo išlaidų neatlyginimo. Atitinkamai pats ieškovas savo veiksmais pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Be to, Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijose Nr. R (81) 7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ visišką išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą nurodė kaip vieną iš priemonių, garantuojančių teisės kreiptis į teismą realumą ir veiksmingumą. Tuo tarpu, atsakovo nuomone, priteistos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos (byla sudėtinga, didelės apimties, ginčas dėl didelės pinigų sumos), o atsakovas patyrė netgi daugiau išlaidų negu buvo prašoma, todėl, nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, atsakovas nepagrįstai patirtų nuostolius. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad pareikalautos atlyginti išlaidos yra neprotingai didelės, o LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punkte nurodyta, jog išimtinais atvejais teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių. Atsakovo nuomone, nejaučiama atsakomybė už tai, kad dėl nepagrįstai pradėtos bylos šalis turės atlyginti kitos šalies išlaidas, lemia ir šiuo metu labai išaugusį civilinių bylų skaičių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tuo tarpu konkrečiu atveju skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinys paliktas nenagrinėtas, todėl ieškovas mano, jog jis nėra priimtas kurios nors iš šalių naudai ir todėl bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos. Teismas pripažįsta, kad įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti paskirstomos išlaidos, kai šalis patiria išlaidas už advokato pagalbą, kai ieškinys nepradedamas iš esmės nagrinėti teisme, t. y. šiuo atžvilgiu egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, tačiau ji užpildoma taikant CPK 98 straipsnio 1 dalies analogiją (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-420/2007). Konkrečiu atveju atsakovas teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė iki teismo baigiamojo akto priėmimo (T. 3, b. l. 157 – 168), todėl teismas, pagal analogiją vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atsakovo patirtų išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą sprendė nutartimi, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi teisę į turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, nes būtent ieškovas inicijavo procesą Šiaulių apygardos teisme, o atsakovas nuo pat pradžių siekė šio proceso išvengti, o teismui nusprendus priimti ieškinį, atsakovas siekė nuo pat pradžių stabdyti bylos nagrinėjimo procesą (prašė atsisakyti priimti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį, o nusprendus priimti, stabdyti bylą (T. 1, b. l. 22 – 28). Be to, ieškovo prašymu (T. 1, b. l. 16 – 18), nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo AB „Mažeikių nafta“ turtui, todėl, siekdamas apginti savo interesus, buvo priverstas skųsti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį (T. 1, b. l. 156 – 158, 196 - 202; atskirojo skundo nagrinėjimo medžiaga). Be to, ieškovui patikslinus ieškinį (T. 2, b. l. 3 – 14), atsakovo pozicija liko iš esmės nepakitusi, o gindamas savo interesus atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba stabdyti bylą (T. 2, b. l. 76 – 79; 172 – 175)). Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismui 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą (T. 2, b. l. 117 – 120), tačiau ieškovui apskundus minėtą nutartį (T. 2, b. l. 126 – 130), atsakovas, gindamas savo interesus, vėlgi buvo priverstas naudotis mokamomis teisinės pagalbos paslaugomis (T. 2, b. l. 150 – 153, 163 – 167, 189 – 193, 231 - 237). Tuo tarpu ieškovas, jau išnagrinėjus bylą arbitražo teisme (priėmus 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą), prašė vien tik atnaujinti sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą (T. 3, b. l. 7 – 8), o atsakovas ir toliau laikėsi pozicijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį palikti nenagrinėtą (T. 3, b. l. 146 – 147), kol to paties paprašė ir pats ieškovas (T. 3, b. l. 153 – 155), o skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi būtent tai ir buvo padaryta.
Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovas, gindamas savo teises ieškovo inicijuoto proceso metu bei naudodamasis mokamomis teisinėmis paslaugomis, patyrė išlaidas ir apskritai turi teisę į jų atlyginimą. Tačiau teismas, spręsdamas dėl CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų dydžio, privalo įvertinti, kiek jos yra realios, būtinos ir pagrįstos, nes ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti teismams sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, o taip pat numatyti ir rekomenduojami maksimalūs dydžiai už atskiras teisines paslaugas (Rekomendacijų 2, 8 punktai), tačiau, visų pirma, numatyti įkainiai yra rekomendacinio pobūdžio, o ir pačių minėtų rekomendacijų 11 punkte numatyta, jog išimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos išskirtinumą lemia pačių šalių svarba Lietuvos Respublikos ekonomikai ir rinkai bei paties ginčo pobūdis. Be to, nors atskirajame skunde ieškovas akcentuoja, kad atsakovo naudai priteistos išlaidos advokatų ir advokatų pagalbai apmokėti yra visiškai neprotingos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių dokumentų aišku, jog pats ieškovas iš esmės vien už teisines paslaugas, susijusias su pirminio ieškinio atsakovui parengimu, sumokėjo 12755,80 Lt (T. 1, b. l. 14 – 15) ir, nors tai nereiškia, jog teismas, esant ieškovui palankiam sprendimui, būtų visas šias išlaidas priteisęs iš kitos šalies, tačiau į tai taip pat atsižvelgtina vertinant atsakovo patirtų išlaidų dydžio atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors iš esmės ir nėra neribojami už teisines paslaugas šalių mokėtinų piniginių sumų dydžiai, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad civilinė byla taip ir nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, atsakovo prašomos priteisti 43 599,28 Lt išlaidos advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 157 – 160) neatitinka ne tik LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, o atsižvelgiant į pačios bylos išskirtinumą, atsakovui priteistinos išlaidos advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti mažintinos iki 15 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
n utaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties dalį dėl AB „ORLEN Lietuva“ išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.
Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ (į. k. 166451720) priteistą išlaidų sumą advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti sumažinti iki 15 000 Lt (penkiolikos tūkstančių litų).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.