- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1100-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- A. F.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. L. ir I. K. prašė pripažinti apsimestiniu 2017 m. liepos 19 d. sudarytą dovanojimo sandorį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovas A. K. paveldėjo 1/6 buto dalimi apdovanojo atsakovą A. F.: nustatyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris: panaikinus jį, perkelti pirkėjo teises ir pareigas į šią buto 1/6 dalį ieškovams, įsigyjant ją už 2 300 Eur sumą, kuri buvo nurodyta dovanojimo sutartyje, pagal UAB „Capital vertinimas“ atliktą daikto, t. y. buto 1/6 dalies, įkainojimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodo, kad jiems ir atsakovui A. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovams priklauso 2/6 šio buto dalys (kiekvienam po 1/6), o atsakovui A. K. – likusi buto dalis. Dar iki paveldėjimo teisės pagal įstatymą juridinio fakto nustatymo atsakovas A. K. slapta, be ieškovų žinios, organizavo ginčo buto pardavimą. Sužinoję apie šią aplinkybę, ieškovai pasiūlė A. K. perleisti jam priklausančią buto dalį ieškovams, kadangi ieškovai siekė išsaugoti jų tėvų atminimą ir išpildyti tėvų prašymą – auginti ginčo bute anūkus. Atsakovas A. K. nesutiko su ieškovų pasiūlymu. 2017 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jis padovanojo 1/6 ginčo buto dalį atsakovui A. F.. A. K. elgėsi nesąžiningai, be bendraturčių žinios perleidęs nuosavybės teisę į buto dalį pašaliniam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovų teises, nes jie, kaip ginčo buto bendrasavininkai, turėjo pirmenybės teisę įsigyti iš A. K. jam priklausiusią parduotą 1/6 buto dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ieškovams neįrodžius ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad ieškovai nesupranta dovanojimo sutarties sampratos ir šio sandorio dalyvių vidinės valios, nepateikia įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo motyvai ir tikroji šalių valia buvo kitokia, kad A. K. gavo už tai atlygį. Pažymi, kad ieškovams buvo žinoma, kad A. K. savo paveldėtą turto dalį ketina parduoti, nes turėjo planų išvykti iš Lietuvos. Ieškovams apie 4 metus buvo siūlyta nupirkti iš atsakovo jam priklausančią turto dalį, tačiau iš jų elgesio, teiginių, kad ieškovai neturi pinigų, atsakovui A. K. tapo aišku, kad ieškovai nesirengia pirkti šios buto dalies. Butą išlaikyti teko atsakovui A. K., tai jam nemažai kainavo. Butas buvo labai apleistas. Ieškovai net nesilankydavo ginčo bute, nežinojo, kokios būklės yra butas. Ieškovų netenkino siūloma buto dalies pardavimo kaina. Jų supratimu, atsakovas turėjo šią buto dalį jiems perleisti pusvelčiui. Po civilinės bylos užvedimo ieškovas I. K. buvo susitikęs su atsakovu A. K., šalys bandė tartis dėl taikaus ginčo išsprendimo. A. K. sutiko vesti derybas, siūlė atlikti naują buto vertės nustatymą, kadangi nesutiko su ieškinyje nurodoma buto dalies kaina. I. K. nesutiko su atsakovo pasiūlymu. Atsakovui yra neaišku, kuo vadovaudamiesi ieškovai nurodo ginčo buto dalies kainą. Ieškovai nenurodė nei vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis. Atsakovas A. F. yra atsakovo A. K. vaikystės draugas, atsakovai visą laiką bendravo, augo viename kieme, iki šiol palaiko ryšį, santykiai yra draugiški. A. F. yra žinoma apie A. K. sunkią finansinę padėtį, jis padėjo atsakovui finansiškai, prisidėjo prie buto išlaikymo (mokesčių), padėjo padaryti buto remontą, pažymėtina, kad suremontuota buvo ir ieškovams priklausanti dalis. Atsakovui A. K. reikėjo kažkokia dalimi atlyginti už gerą darbą atsakovui A. F.. Už suteiktą paramą A. K. pasiūlė A. F. padovanoti ginčo buto dalį, o A. F. sutiko su šiuo pasiūlymu. Tai buvo abiejų šalių suderinta valia, nebuvo skaičiuojama, kokia pinigine dalimi A. F. prisidėjo prie buto remonto. Gavęs dovaną, A. F. iš karto įregistravo buto dalies nuosavybės teises VĮ „Registrų centras“, prižiūri savo buto dalį, jį išlaiko.
4. Atsakovas A. F. pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad pagrindinis dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Dovanojimo sutarčiai kvalifikuoti būtina nustatyti, kad tikroji šalių valia buvo perduoti ir, atitinkamai, priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Nėra svarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia būtų perduoti turtą (turtinę teisę) nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanos suteikimo motyvus atskleidžiančios aplinkybės gali būti įrodomaisiais faktais dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Atsakovai vienas kitą pažįsta nuo vaikystės, jie kartu augo bei bendravo, taip pat lankė tą pačią vidurinę mokyklą. Atsakovus sieja itin draugiški ir artimi santykiai, kas paneigia ieškovų teiginius esą A. F. yra pašalinis asmuo. Be to, A. F. yra daug kartų padėjęs A. K. įvairiose gyvenimo situacijose. Šiuo atveju A. K. prasitarė atsakovui A. F., kad ginčo bute yra būtina atlikti remonto darbus, kadangi butas buvo prastos būklės – seniai remontuotas, su nesandariais, šilumą praleidžiančiais langais bei pasenusia vidaus apdaila. A. F. pasiūlė A. K. savo pagalbą prisidedant prie remonto darbų, taip pat pasiūlė apmokėti sąskaitas už buto komunalines paslaugas, įskaitant visus patarnavimus. Butas buvo remontuojamas 2016 metais. Apie šią aplinkybę žinojo ir ieškovai, tačiau jie nebuvo suinteresuoti pagelbėti A. K., nors apie prastą buto būklę žinojo. Paprastai dovanojama siekiant padėkoti ar padėti ir pan. Be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų ar pažįstamų žmonių. A. K., norėdamas atsidėkoti A. F. už pagalbą, nusprendė jam padovanoti 1/6 dalį ginčo buto. Atsakovas A. F. nesutinka su ieškovų argumentais esą sudaryta dovanojimo sutartis pažeidžia bendraturčių teises, nes sudarant dovanojimo sutartį kiti bendraturčiai neturi pirmenybės teisės įsigyti dovanojamo turto dalį, o dovanotojas neprivalo iš anksto įspėti kitų bendrasavininkų apie dovanojimo sutarties sudarymą. Nepagrįsti ieškovų teiginiai neva jie siekė išpirkti iš A. K. jo buto dalį. Priešingai, tiek A. K., tiek A. F. ne kartą siūlė ieškovams parduoti jiems priklausančią buto dalį, kadangi ieškovai iš principo netinkamai vykdo bendrasavininkų pareigas – neprižiūri, neišlaiko ir neremontuoja ginčo buto. Svarbu ir tai, kad ieškovai neprisidėjo prie buto remonto. A. F. niekada nebūtų pirkęs iš A. K. jo buto dalies, kadangi A. F. pats turi butą, be to, nėra tikslo įsigyti 1/6 buto dalį, kuri iš esmės nesudaro atskiro kambario kaip turtinio vieneto. A. K. siekė atsilyginti A. F. už pagalbą, todėl jam iš geros valios padovanojo ginčo objekto dalį. Ieškovai įrodinėja, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau iš ieškovų pateiktų įrodymų ir argumentų nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovų sudarytas sandoris patvirtina dovanojimo sutarties apsimestinumą bei pagrindą pripažinti jį pirkimo–pardavimo sutartimi.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarė S. K. atsiliepime prašo bylą nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus, jai nedalyvaujant. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure patvirtina ginčijama dovanojimo sutartis, kuria atsakovas A. K. padovanojo 1/6 dalį ginčo buto atsakovui A. F., t. y. neatlygintinai perleido dalį savo turimo turto ir taip siekė sukurti atitinkamus civilinius teisinius santykius. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio šalių valią ir nulemia sandorio teisinį tikslą. N. S. K., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes atsakovams bei įsitikino jų veiksnumu. Be abejo, notaras, tvirtindamas sandorį, atlieka teisinį tyrimą, siekia užtikrinti, kad išorinė sandorio šalies valios išraiška pačiame sandoryje atitiktų vidinį subjektyvų valios turinį ir kad būtų tinkamai kvalifikuoti teisiniai santykiai. Atsakovai sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių, o notarė S. K. nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie aplinkybes, kurios galėjo būti pagrindu arba sukeltų abejonių sudaryti būtent dovanojimo sutartį negaliojančia. Šiuo atveju pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turėtų būti keliamas notaro atsakomybės klausimas. Dovanojimo sutarties sudarymo dieną pateikti dokumentai bei juridiniai faktai sandorio sudarymo metu patvirtina, kad šalių sudarytas sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, viešuose valstybės registruose nebuvo jokių juridinių faktų, dėl kurių atsakovai negalėtų sudaryti ginčijamo sandorio arba sudarytų apsimestinį. Ginčijama sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo pripažinti ją negaliojančia arba pirkimo–pardavimo sutartimi.
6. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo išsprendimo. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl atsakovo A. F. nuosavybės teisė į 1/6 dalį ginčo buto Nekilnojamojo turto registre įrašyta pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams.
7. Byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems asmenims, teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovas I. K. paaiškino, kad atsakovai sako netiesą, nes vien aplinkybę, kad tiek A., tiek A. vaikystėje gyveno netoli vienas kito ir leido laiką tame pačiame kieme, nesąlygoja išvados, kad tokius santykius jie palaikė ir toliau, pakeitę gyvenamąsias vietas. Apie ginčo buto dalies perleidimą atsakovas ieškovų neinformavo, todėl susiklosčiusią situaciją vertina tik kaip siekį apeiti įstatyme numatytą privalomą sąlygą siūlyti turto dalį įsigyti bendraturčiams. Atkreipė dėmesį į dovanojimo sutartyje numatytą turto dalies įvertinimą, kuris kelia ieškovui pagrįstų abejonių.
Šalies argumentai
9. I. J. L. posėdžio metu paaiškino, kad palaiko brolio I. K. paaiškinimus ir patvirtina, kad nesutinka, jog atsakovai tarpusavyje yra artimi draugai, nes tokia informacija būtų jai žinoma.
10. Ieškovų atstovas advokatas palaikė ieškovų išdėstytus argumentus bei prašė atkreipti dėmesį į tai, kad patys atsakovai posėdyje nors ir nesutiko su ieškiniu, savo paaiškinimais patvirtino ieškovų teiginius dėl tikrosios valios ir tikslo.
11. Atsakovas A. K. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti. Paaiškino, kad atsakovas A. yra jo vaikystės draugas, su kuriuo palaiko santykius, bendrauja ir kuris padėjo, kai atsakovui buvo sunki materialinė padėtis. Norėdamas atsidėkoti, jis padovanojo jam dalį jam priklausančio buto dalies, atitinkančią 1/6 dalį buto. Paaiškino, kad ginčo bute pats negyvena.
Atsiliepimas
12. Atsakovo A. K. atstovė prašė ieškinį atmesti, esminių papildymų nei nurodyta atsiliepime į ieškinį nenurodė.
13. Atsakovas A. F. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis yra atsakovo vaikystės draugas, su kuriuo palaiko artimus santykius, ir, kai buvo atsakovui materialiai sunku išlaikyti butą, padėjo jį suremontuoti ir sumokėjo butui paskaičiuotų komunalinių mokesčių įsiskolinimą. Patvirtino, kad turi kitą gyvenamąją vietą ir ginčo bute pats negyvena, o butas yra nuomojamas.
14. Atsakovo A. F. atstovas advokatas palaikė atsakovo poziciją ir prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Prašė teismo nesivadovauti jų pateiktais kvitais bei kitais rašytiniais įrodymais, kurie yra neįskaitomi ir nurodė, kad nesinaudoja teise prašyti sudaryti sąlygas pateikti įrodymus, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė pripažinti 2017 m. liepos 19 d. buto 1/6 dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir A. F., kuria A. K. padovanojo A. F. 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pirkimo – pardavimo sutartimi. Perkelti ieškovams I. K. ir J. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas A. K., pardavė, o ieškovai I. K. ir J. L. už 2 300 Eur nupirko 1/6 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovų I. K. ir J. L. atsakovo A. K. naudai 2300 Eur.
16. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 19 d. atsakovas A. K. padovanojo dalį jam priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kas sudarė 1/6 dalį viso buto, atsakovui A. F.. Ginčo butas iki ginčijamos 2017 m. liepos 19 d. dovanojimo sutarties sudarymo priklausė trims bendraturčiams – A. K. (2/3 buto), I. K. (1/6 buto dalis) ir J. L. (1/6 buto dalis).
17. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui A. K. ginčo buto dalis iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo priklausė 2017 m. birželio 26 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriam išduoti pagrindu buvo 2017 m. balandžio 20 d. įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje A2-17589-595-2016.
18. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių, vienam iš bendraturčių dalį jam priklausančio buto dalies perleidus dovanojimo sutarties pagrindu ne turto (buto) bendraturčiui, o kitam asmeniui. Tokį perleidimo sandorį ginčija kiti ginčo buto bendraturčiai teigdami, kad tikroji atsakovo A. K. valia buvo ne padovanoti dalį jam priklausančios buto dalies, o ją parduoti.
19. Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl paveldėjimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo buvo atnaujintas procesas ir 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-17589-595-2016 buvo pakeistas teismo 2016 m. vasario 23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016. Teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d. Notaras atsakovui A. K. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2017 m. birželio 26 d. Ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. liepos 19 d. Komunaliniai mokesčiai, įskaitant susidariusių įsiskolinimą, sumokėti taip pat 2017 m. liepos 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nustatyta, kad atsakovas A. K. pripažino aplinkybę, kad ginčo bute jis su šeima negyvena, butas yra išnuomojamas, atsakovas A. F. ginčo bute negyvena, o už butą susidariusias skolas už butui paskaičiuotus komunalinius mokesčius jis sumokėjo sandorio sudarymo dieną (2017 m. liepos 19 d. apie 907 Eur). Kiek kainavo bute atliktas remontas, atsakovai neatskleidė.
Atsiliepimas
21. Atsakovas A. F. patvirtino atsakovo A. K. paaiškinimus, taip pat paaiškino, kad jis dirba įmonėje, užsiimančia nekilnojamojo turto nuoma, pardavimu ir pan. Pripažino ieškovų nurodytą aplinkybę, kad ginčo bute ieškovai negyvena. Patys ieškovai nurodė, kad ginčo bute jie negyvena, nes jų paaiškinimu, jie negali į ginčo butą patekti. Atsakovų paaiškinimus dėl jų tarpusavio artimo ryšio, gerų ir draugiškų tarpusavio santykių buvimo viso teisminio nagrinėjimo metu ieškovai neigė, teigdami, kad ieškovai neneigia aplinkybės, kad atsakovai tarpusavyje yra pažįstami, nes gyveno tame pačiame rajone, netgi daugiabučių namų kieme, tačiau, kad jų giminaitis (brolio N. sūnus) A. K. būtų artimas A. F. draugas jie nesutinka, nes tai neatitinka tikrovės, įvertinus ieškovo I. K. paaiškinimus, jog pastarajam yra gerai žinomi A. draugai, nes jis kurį laiką buvo sūnėno treneriu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad aukščiau šalių pateikti paaiškinimai dėl artimų ir draugiškų santykių buvimo tarp atsakovų analizuojami ir vertintini kartu su aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais bei juridinių faktų eiga ir visuma, t. y. 2016 m. balandžio 25 d. A. K. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo pakeistas teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. A2-17589-595/2016 ir teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pakeitus teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą, ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties 1994 m. kovo 24 d. palikimą priėmė T. K., J. L. ir I. K.; teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d.; notaras paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovui A. K. išdavė 2017 m. birželio 26 d., o 2017 m. liepos 19 d. atsakovas A. K. sudarė dalies jam priklausančio buto dalies dovanojimo sutartį. Teismo nurodė, šių nurodytų aplinkybių kontekste turi būti vertinama ir tai, kad atsakovas (paveldėtojas) ginčo bute negyvena, sutiko, kad A. F. atliktų bute remontą, kad būtų surasti buto nuomininkai negavus ieškovų sutikimo, be to, komunalinių mokesčių skolos buvo apmokėtos ne iki sandorio sudarymo, kaip tvirtino atsakovas A. K., o sandorio sudarymo dieną, t. y. 2017 m. liepos 19 d.
23. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių ir faktų analizė sąlygoja išvadą, kad atsakovas A. K. turėjo tikslą ne padovanoti, o sudaryti kitą sandorį, ką iš esmės patvirtina jo paties parodymai teisminio nagrinėjimo metu kalbant apie norą atsidėkoti A. F. už buto remonto atlikimą bei apmokėjimą už komunalines paslaugas. Apie tokį atsidėkojimą iš esmės davė parodymus ir atsakovas A. F., kuris paaiškino, kad dirba įmonėje, besiverčiančioje nekilnojamojo turto nuoma, pardavimu ir pan. Be to, abu atsakovai pripažino aplinkybę, kad nei vienas iš jų ginčo bute negyvena, kad atlikus bute remontą, jis buvo išnuomotas be ieškovų sutikimo. Pažymėta tai, kad aplinkybės dėl atsakovų tarpusavio artimo bendravimo sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui A. F. buvo žinomi teisminiai procesai dėl ginčo buto bei aplinkybė, kad naujas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovui A. K. išduotas 2017 m. birželio 26 d. o nepraėjus mėnesiui buvo sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dovanojimo sutarties 3.1. punkte dovanojamos ginčo buto dalies (1/6) kaina nurodyta 2300 Eur, kai vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenis masinio ginčo buto vertinimo metu buto vertė nurodyta 66 500 Eur, o 1/6 dalies vertė sudarytų 11 083,33 Eur. Pagal atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus dėl komunalinių mokesčių skolų, apmokėtų 2017 m. liepos 19 d., t. y. ginčijamos dovanojimo sandorio sudarymo dieną, buvo 907,45 Eur. Kiek kainavo buto remontas, atsakovai teismui neatskleidė.
24. Atsižvelgdamas į nustatytus duomenis teismas dovanojimo sutartį pripažino pirkimo – pardavimo sutartimi. Teismas sprendė, kad ieškovams perkeltinos atsakovui A. K. priklausančios ginčo buto dalies 1/6 dalies pirkėjų teisės ir pareigos. Dovanojimo sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad dovanojamo daikto kaina yra 2 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovai yra įpareigoti sumokėti atsakovui A. K. 2300 Eur už 1/6 buto dalį.
I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
25. Apeliaciniu skundu apeliantas A. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-324-600/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškovų I. K. ir J. L. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodo, kad atsakovai į bylą pateikė ne vieną rašytinį įrodymą apie glaudžius jų tarpusavio ryšius nešališko asmens E. F. rašytinį patvirtinimą, jog atsakovai nuo pat vaikystės artimai bendravo bei bičiuliavosi, nešališko asmens J. Z. rašytinę pažymą, jog atsakovai kartu su juo nuo mažų dienų bendravo ir draugavo ir buvo kiemo draugai. Atsakovas A. K. į šią civilinę bylą teikė nuotraukas iš savo vestuvių, kuriose buvo ir apeliantas, tačiau teismas šių nuotraukų nusprendė neprijungti, kadangi 2018 m. kovo 14 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovai jau neneigė šios aplinkybes, kad atsakovai yra artimi draugai, atsakovas A. K. teismui tai pat pateikė nuotraukas iš socialinio tinklapio „Facebook“, kuriose užfiksuotos akimirkos iš jų bendro laisvalaikio, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti. Nagrinėjamu atveju, atsakovų paaiškinimai, nešališkų trečiųjų asmenų liudijimai, bei bendros nuotraukos apie tarpusavio ryšius iš esmės sutampa, todėl tai yra pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovų tarpusavio santykių buvimą. Teigia, kad ieškovų ir jų atstovo pateikti paaiškinimai, jog atsakovų nesieja jokie giminystės santykiai, patys savaime, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai veikė nesąžiningai ir/ar turėjo tikslą ginčijamu sandoriu nuslėpti kito sandorio sudarymą ir juo sukeliamas teisines pasekmes.
Šalies argumentai
27. Nurodė, kad A. K. ne kartą buvo susitikęs su ieškovais aptarti ginčo objekto pardavimo klausimą, tačiau kiekvieną kartą tarp šalių kildavo nesutarimai dėl objekto pardavimo kainos, kuri ieškovų iš esmės netenkino. Atsakovas A. K., norėdamas atsidėkoti apeliantui už pastarojo pagalbą, remontuojant ginčo objektą bei apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas, nusprendė padovanoti 1/6 ginčo buto dalies, kuri iš esmės net nesudaro atskiro kambario kaip turtinio vieneto, nors atsakovas A. K. turėdamas 1/2 buto dalies, galėjo padovanoti ir visą savo buto dalį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas Dovanojimo sutarties sudarymo dieną, t. y. 2017 m. liepos 19 d., sumokėjo ginčo objekto komunalinius mokesčius bei susidariusį įsiskolinimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nurodyti mokėjimai buvo atlikti net ne sandorio sudarymo dieną, o nuo sandorio praėjus 2 mėnesiams, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d.
28. Apeliantas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog ginčo objekte jie negyvena, nes negali patekti į ginčo butą. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovai jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jų teiginius dėl trukdymo naudotis jiems priklausančia buto dalimi nepateikė. Nurodo, kad atsakovai ne kartą buvo susitikę su ieškovais dėl galimo buto pirkimo — pardavimo, įskaitant gyvenimo jame, šias aplinkybes teisme ne kartą nurodė ir patys atsakovai. Svarbu ir tai, jog atsakovai visada deklaravo norą nustatyti ginčo objekto naudojimosi tvarką, bei niekada nedraudė ieškovams apsigyventi jiems priklausančioje buto dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo sprendimu nustatė, jog ginčo objekto dalies kaina yra 2 300 Eur, kadangi tokia vertė buvo nurodyta Dovanojimo sutarties 3.1 punkte. Atitinkamai, teismas įpareigojo ieškovus šią sumą sumokėti atsakovui A. K.. Su tokiu teismo vertinimu apeliantas nesutinka. Nurodo, kad teismas nevertino šio fakto, jog ginčo objekto dalies rinkos kaina yra visai ne tokia, kokia buvo nurodyta Dovanojimo sutartyje. Ši kaina, sudarant sandorį, buvo nustatyta pagal UAB „Capital vertinimas“ atliktą vertinimą, o pati pažyma yra informacinio pobūdžio ir jokios teisinės galios neturi (Sutarties 5.3 punktas). Dar daugiau, ši kaina (2 300,00 Eur) neatitinka rinkos vertės, o tokiu būdu iš informacinio pobūdžio pažymos negali atsirasti joks teisinis pagrindas. Nurodo, kad apeliantas į nagrinėjamą bylą pateikė nekilnojamojo turto agentūros UAB „OBER - HAUS” turto vertinimo ataskaitą, atitinkančią Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatas. Vadovaujantis UAB „OBER – HAUS“ pateikta išvada, vertinamo Turto rinkos vertė 2017 m. spalio 2 d. sudarė 82 000 Eur, atitinkamai ginčo objekto dalis sudarė 13 666,67 Eur (82 000 Eur x 1/6).
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu ieškovai K. I. ir J. L. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad šioje byloje esminė aplinkybė yra ta, kad turtas (buto 1/6 dalis) buvo perleistas už atlygį, t. y. parduota pašaliniam asmeniui - atsakovui A. F. prieš tai nepasiūlius bendrasavininkams. Šias faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde patvirtino ir pats apeliantas A. F., jas nurodo ir atsakovas A. K. bei tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
31. Mano, jog akivaizdu, kad atsakovai A. F. ir A. K. apsimestiniu sandoriu siekė apeiti įstatyme numatytus reikalavimus, kurie numato tam tikrą ribojimą parduodant bendraturčiams priklausantį turtą. Apeliantas teigdamas, kad teismas sprendime nustatė netinkamą 1/6 dalies buto kainą, neįvertina tai, kad teismas nustatydamas 1/6 dalies buto kainą būtent rėmėsi apelianto - atsakovo A. F. ir atsakovo A. K. teikta notarui informacija, jog suinteresuotos šalys sudarant Dovanojimo sutartį sutarė, jog 1/6 dalies buto kaina yra lygi 2 300 Eur. Kaip patvirtinimą, jog 1/6 dalis buto būtent kainuoja 2 300 Eur, notarui buvo pateikta specialisto pažyma. Kaip matyti atsakovai, kaip „Sutarties Šalys“ sutarties sudarymo metu nei po jos pretenzijų dėl 1/6 dalies buto kainos viena kitai nereiškė, o taip pat nereiškė pretenzijos ir specialistui įvertinusiam šią buto dalį. Mano, kad šiuo klausimu apelianto pretenzijos atmestinos.
32. Ieškovų manymu, atsakovų sudarytas toks, paveldėtos 1/6 dalies buto - už atlygį, dovanojimo sandoris patvirtina dovanojimo sandorio apsimestinumą, todėl pagrįstai ir teisėtai teismas pripažino šį sudarytą dovanojimo sandorį apsimestiniu, nes faktiškai šalių buvo sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris, kuris akivaizdžiai pažeidė bendraturčių interesus, todėl teismas pagrįstai, tokį dovanojimo sandorį, kaip prieštaraujanti įstatymui, panaikino.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
34. Byloje kilęs ginčas dėl 2017 m. liepos 19 d. buto 1/6 dalies dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 7858, sudarytos tarp A. K. ir A. F., kuria A. K. padovanojo A. F. 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai ginčydami minėtą 2017 m. liepos 19 d. buto 1/6 dalies dovanojimo sandorį, prašė šią sutartį pripažinti pirkimo pardavimo sutartimi. Ieškovai apeliavo į tai, jog dovanojimo sandoriu buvos siekiama nuslėpti tikrąją sutarties šalių valią, ir atsakovų A. K. bei A. F. siekį sudaryti 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį.
35. Teismas ieškinį tenkino ir skundžiamu sprendimu pripažino 2017 m. liepos 19 d. buto 1/6 dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir A. F., kuria A. K. padovanojo A. F. 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi. Pripažinus dovanojimo sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi nuspręsta perkelti ieškovams I. K. ir J. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas A. K., pardavė, o ieškovai I. K. ir J. L. už 2 300 Eur nupirko 1/6 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nuspręsta priteisti iš ieškovų I. K. ir J. L. atsakovo A. K. naudai 2300 Eur.
36. Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikšta valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.
37. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.).
38. Byloje pateikti duomenys, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. nuosavybės teise priklauso šiems asmenims: A. K. ½ dalis buto, A. F. priklauso 1/6 dalis buto, J. L. priklauso 1/6 buto, I. K. priklauso 1/6 dalis buto. I. J. L. ir I. K. teigimu, atsakovų A. K. bei A. F. tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tokiu atveju atsakovas A. K., parduodamas savo dalį turto, kuris yra bendroji jo ir ieškovų nuosavybė, būtų privalėjęs pranešti ieškovams, jog jie gali pirkti nurodytą turtą pirmenybės teise, jeigu ieškovai būtų pasinaudoję šia teise, ginčo turto dalis nebūtų perleista atsakovui A. F..
39. Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu.
40. Iš atsakovo, A. K., kuris dovanojimo sandorio pagrindu perleido dalį savo nuosavybės matyti, jog jo valia buvo parduoti jam priklausančią buto dalį – atsiliepime atsakovas pažymėjo, jog ieškovams buvo žinoma, jog A. K. savo paveldėtą turto dalį ketina parduoti, teigė, kad ieškovams apie 4 metus buvo siūlyta nupirkti iš atsakovo jam priklausančią turto dalį, tačiau iš jų elgesio, teiginių, kad ieškovai neturi pinigų, atsakovui A. K. tapo aišku, kad ieškovai nesirengia pirkti šios buto dalies. Butą išlaikyti teko atsakovui A. K., tai jam nemažai kainavo. Atsakovas teigė, jog ieškovų netenkino siūloma buto dalies pardavimo kaina. Atsakovas A. K. teikdamas paaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad atsakovui A. F., kuriam ieškovas padovanojo savo buto dalį, yra žinoma apie A. K. sunkią finansinę padėtį, jis padėjo atsakovui A. K. finansiškai, prisidėjo prie buto išlaikymo (mokesčių), padėjo padaryti buto remontą, pažymėta, kad suremontuota buvo ir ieškovams priklausanti dalis. Atsakovas nurodė, kad už suteiktą paramą A. K. pasiūlė A. F. padovanoti ginčo buto dalį, o A. F. sutiko su šiuo pasiūlymu. Atsakovas A. F. taip pat patvirtino, atsakovo A. K. nurodytas aplinkybes, jog jis pasiūlė A. K. savo pagalbą prisidedant prie remonto darbų, taip pat pasiūlė apmokėti sąskaitas už buto komunalines paslaugas, įskaitant visus patarnavimus.
41. Civilinio kodekso 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju atsiranda apsimestinių sandorių teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog egzistuoja Civilinio kodekso 466 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kada dovanojimo sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi, apibendrinant, tiek teisinis reglamentavimas, tiek byloje nustatytos aplinkybės (atsakovui A. K. dovanojant 1/6 dalį ginčo buto atsakovui A. F. už jo lėšomis atliktus remonto darbus bei apmokėjus komunalines išlaidas) suponuoja išvadą, kad apsimestinio mainų sandorio šalių tikroji valia buvo pirkti – parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą.
42. Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teisė pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą –per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr.: Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011).
43. Aiškindamas Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigą pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams, tačiau pabrėžia, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (žr.: Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (Civilinio kodekso 1.5, 1.137 straipsniai) (žr.: Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
44. Minėta, perleista 1/6 dalis ginčo buto, yra viena dalis iš bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nors nagrinėjamoje byloje atsakovas A. K. ir teigė, kad ieškovams buvo siūloma pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau duomenų, jog įvykdytas minėtoje Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį, byloje nėra.
45. Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas gali pasireikšti, jeigu yra pažeistos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius pardavėjas įgyja teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Pardavėjas privalo informuoti bendraturtį apie galimybę įsigyti parduodamą bendro turto dalį, o bendraturtis per nustatytą terminą gali atsisakyti pasinaudoti pirmumo teise. Jeigu pardavėjas iš viso neinformavo bendraturčio arba pardavė turto dalį kitam asmeniui, ne bendraturčiui, esant bendraturčio ketinimui pasinaudoti pirmumo teise, arba daiktas buvo parduotas nesuėjus pasinaudojimo šia teise terminui, o bendraturtis nebuvo aiškiai atsisakęs pasinaudoti pirmumo teise, tai gali būti nustatytas bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas (žr.: Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018).
46. Pagal Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos A. T. praktikoje konstatuota, kad iš Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Edgira“ v. UAB „Norta“, bylos Nr. 3K-3-599/2005).
47. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje K. V. v. A. Z. B., A. S. agroserviso įmonė, A. S., bylos Nr. 3K-3-134/2007).
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama, į tai, kad 2017 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartis, kuri pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta pažeidžiant bendraturčių, t. y. ieškovų, teisę pirkti parduodamas ginčo nekilnojamojo turto dalis pirmenybės teise ta kaina, kuria jos parduodamos, kitomis tomis pačiomis sąlygomis (Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ginti ieškovų J. L. ir I. K. teises, perkeliant jiems pirkėjų teises ir pareigas pagal nurodytą sutartį (Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant juos sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šioje sutartyje.
49. Perkeliant A. F., kaip 2017 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo, teises ir pareigas ieškovams, šie solidariai įpareigojami sumokėti atsakovui A. F. įvardytoje sutartyje nustatytą ginčo nekilnojamojo turto pirkimo kainą, t. y. 2 300 Eur pagal 2017 m. liepos 19 d. sutartį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nurodytas būtent toks pirkimo kainos priteisimo būdas (žr. pvz.: Lietuvos A. T. 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009), kuris atitinka ir faktines aplinkybes, tai yra tai, jog turto kainą buvo sumokėjęs atsakovas A. F. (sumokėdamas remonto išlaidas bei už komunalines paslaugas). Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisdamas turto kainą atsakovui A. K. neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, todėl yra pagrindas šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš ieškovų I. K. ir J. L. solidariai atsakovo A. F. naudai 2300 Eur (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas už turtinį reikalavimą 2 300 Eur sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį, apeliantui priteisus 2 300 Eur ieškinio sumą, iš ieškovų lygiomis dalimi apelianto A. F. naudai priteisina 52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti solidariai iš ieškovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 300 Eur.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 300 Eur, 52 Eur bylinėjimosi išlaidų.