Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės ir Jurgitos Mačionytės,

civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotajam atstovui Kęstučiui Gedvilui (dalyvavo nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotojo atstovo K. Gedvilo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios K. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ K. M. priteista 324,52 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 3 324,52 Eur, ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 324,52 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, o iš A. C. K. M. priteista 22,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš A. C. valstybės naudai priteista 39,65 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. C. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2023 m. kovo 31 d., apie 11.56 val., Švenčionių rajone, būdamas transporto priemonės vairuotoju, vairuodamas automobilį AUDI A3 WAHLW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.), 9 punkto, numatančio, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, reikalavimus, važiuodamas keliu Utena-Kaltanėnai-Švenčionys (kelio Nr. 111, 62/22 kilometras), Švenčionėlių miesto kryptimi, atsiradus poreikiui apsisukti ir važiuoti nurodytu keliu Švenčionių miesto kryptimi, norėdamas apsisukti kelio sankryžoje su šalutiniu keliu, nuvažiavo nuo pagrindinio kelio į dešinę ant šalutinio kelio, apsisuko ir išvažiuodamas atgal į pagrindinį kelią (nuo Grigaliūnų kaimo), buvo neatidus ir neatsargus, sudarė netikėtą kliūtį prie jo iš kairės pagrindiniu keliu Utena-Kaltanėnai-Švenčionys, Švenčionėlių miesto kryptimi, artėjusio automobilio BMW 3 ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. G., judėjimui, nedavė jam kelio ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 154 punkto, numatančio, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu keleivinio automobilio BMW 3 ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui – K. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta muštinė žaizda (10 cm ilgio) kaktos dešinėje pusėje, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotojo atstovo K. Gedvilo apeliaciniame skunde A. C. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami, nėra ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. C. skirtos bausmės bei civilinio ieškinio priteisimo iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagrįstumas, nekvestionuojamas ir apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, keliamas tik nukentėjusiajai K. M. iš minėtos draudimo bendrovės priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, teigiant, kad šis dydis (324,52 Eur) turėtų būti mažinamas iki 162,26 Eur, atsižvelgiant į nukentėjusiosios didelį neatsargumą – saugos diržo nesegėjimą įvykio metu. Taigi skundžiamas nuosprendis ginčijamas nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteistos turtinės žalos atlyginimo aspektu, todėl, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis A. C. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė sumažinti jam nuosprendžiu skirtą baudą (taip pat pateikė ir analogišką rašytinį prašymą), tačiau, nesant tuo klausimu pateikto apeliacinio skundo, šis nuteistojo prašymas nenagrinėjamas ir dėl A. C. skirtos bausmės dydžio pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl nukentėjusiajai K. M. iš draudimo bendrovės priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio

7. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju draudimo bendrovė pripažįsta, jog nukentėjusioji K. M. patyrė 54,52 Eur išlaidų medikamentams bei 270 Eur transporto išlaidų, susijusių su vykimu į Vilnių gydymo tikslais, iš viso 324,52 Eur, kurie skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai K. M. buvo priteisti iš draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tačiau civilinės atsakovės nuomone, dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo, kuris pasireiškė tuo, kad eismo įvykio metu ji, vykdama kaip keleivė, sėdėdama galinėje automobilio BMW keleivio vietoje, buvo neprisisegusi saugos diržo ir tai turėjo įtakos jos sužalojimui, iš civilinės atsakovės turėtų būti priteisiama tik pusė minėtos sumos, tai yra 162,26 Eur.

8. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nukentėjusioji K. M. eismo įvykio metu važiavo neprisisegusi saugos diržo. Taigi nukentėjusioji nesilaikė KET 196 punkto reikalavimo, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, tiek vairuotojas, tiek keleiviai privalo juos užsisegti. Vis tik, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, nukentėjusioji nėra atsakinga dėl eismo įvykio, tai yra saugos diržo neprisisegimas nesukėlė eismo įvykio. Be to, nors iš bylos duomenų nustatyta, jog tiesioginio smūgio į nukentėjusiosios sėdimą vietą nebuvo, o nukentėjusiosios manymu, ji atsitrenkė į priekinę automobilio sėdynę, nes sėdynė buvo truputį įskilusi ir jai skaudėjo krūtinkaulį, o tada turbūt atsitrenkė į automobilio stiklą, tačiau šiuo atveju teigti, jog akivaizdu, kad jei nukentėjusioji būtų segėjusi saugos diržą, sužalojimai būtų minimalūs arba jų visai nebūtų, nėra jokio pagrindo.

10. Šioje baudžiamojoje byloje K. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos (10 cm ilgio) kaktos dešinėje pusėje (2 t., b. l. 124–127). Kaip nustatė ekspertė, šis sužalojimas atsirado automobilių susidūrimo metu ir buvo padarytas kietu buku daiktu (automobilio salono vidumi). Nors nukentėjusioji ir nurodė, kad galimai atsitrenkė į priekinę automobilio sėdynę, o paskui į stiklą, tačiau teigė paties smūgio neprisimenanti ir taip mano pagal patirtus pojūčius bei automobilio apgadinimus. Konkretus nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas, tai yra, ar ji smūgio metu galva trenkėsi į priekinę automobilio sėdynę ar į galinį šoninį automobilio langą ar kitą automobilio salono viduje esantį kietą buką daiktą, byloje nenustatytas. Taip pat byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų (specialisto išvados, ekspertizės akto, specialisto ar eksperto paaiškinimų), kuriais remiantis galima būtų tvirtinti, jog jei nukentėjusioji būtų segėjusi saugos diržą, sužalojimų apskritai nebūtų patyrusi arba padariniai būtų žymiai švelnesni. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo (tik prielaidos) teigti, kad nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtą sužalojimą (muštinę žaizdą kaktoje) lėmė būtent jos didelis neatsargumas, pasireiškęs saugos diržo neprisisegimu, ir jog išimtinai tik dėl tokio K. M. didelio neatsargumo ji patyrė turtinę žalą. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad kiti asmenys, tame pačiame automobilyje segėję saugos diržus, rimtų sužalojimų nepatyrė, nes, kaip matyti iš bylos duomenų – Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (1 t., b. l. 25–48), BMW automobilio vairuotojas ir priekyje sėdėjęs keleivis ne tik, kad buvo prisisegę saugos diržus, bet eismo įvykio metu jiems, priešingai nei ant galinės sėdynės sėdėjusiai nukentėjusiajai K. M., išsiskleidė ir saugos pagalvės, kurios taip pat sumažina avarijos metu patiriamų sužalojimų riziką.

11. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų duomenų visumą, nesant pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios K. M. važiavimas vertinamo eismo įvykio metu neužsisegus saugos diržo, laikytinas jos dideliu neatsargumu, priežastiniu ryšiu susijusiu su kilusiomis pasekmėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino civilinės atsakovės prašymo sumažinti nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteistiną turtinės žalos dydį. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

12. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 16 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma Nr. APD-2024-10231 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad už advokatės I. Karšul suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. C. buvo patirtos 285,42 Eur dydžio išlaidos.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

14. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotojo atstovo K. Gedvilo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Be to, pastebėtina, kad šioje byloje nuteistajam A. C. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja (advokatė I. Karšul) buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (6 t., b. l. 102), esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja A. C. buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, be to, nuteistojo A. C. gynėja teismo posėdžio metu nurodė nesutinkanti, kad iš jos ginamojo būtų priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, nes jis nemoka lietuvių kalbos ir apeliacinės instancijos teisme gynėjas jam yra būtinas. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į A. C. turtinę padėtį (dirbantis, tačiau dėl jo sutuoktinės sunkios ligos jo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įgaliotojo atstovo Kęstučio Gedvilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo A. C. (A. C.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.