Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

A. C. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir – BK ) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika ( kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ), padariniai ( eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ( pažeidimus ) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018 ). Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomas ir įvertinamas ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti veiksniai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2011 ). Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti ( nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis ), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti ( nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis ). Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime nesuteikiančių pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus ( neveikimą ) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada ir ar apskritai kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus ( ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti ), kaltininko asmenines savybes ( ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių ) ir kitas bylos aplinkybes ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt. ).

Liudytojų V. Č., M. G. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, tiek liudytojo V. Č., tiek liudytojo M. G. teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės atitinka šių liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymai kartu ir kiekvieno atskirai atitinka kitus byloje esančius duomenis, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti minėti liudytojų parodymais, todėl teismas kaltinamojo gynėjo advokato R.Bareikos išsakytas abejones šių liudytojų parodymų patikimumu atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje yra 2023-03-31 eismo įvykio schema, sudaryta policijos pareigūno V.Laurukėno, pasirašyta eismo įvykio dalyvių A. C., M. G. ir policijos pareigūno V.Laurukėno ( t. 1, b. l. 49 ) ir 2023-03-31 eismo įvykio schema sudaryta ir pasirašyta policijos pareigūno M.Petranio ( t. 1, b. l. 47-48 ), be eismo dalyvių parašų. Liudytojas V.Laurukėnas paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą nebuvo duomenų, kokius sužalojimus patyrė BMW automobiliu vykusi mergina, todėl pildė eismo įvykio schemą dėl administracinės atsakomybės, kurią pasirašė eismo įvykio dalyviai. Paaiškėjus aplinkybėms dėl sveikatos sužalojimo M.Petranis užpildė eismo įvykio schemą „ikiteisminiam tyrimui“, t. y. kitą eismo įvykio schemos formą. Šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnas M.Petranis. Policijos pareigūno V.Laukurėno, tiek policijos pareigūno M.Petranio schemos sudarytos dėl to paties – 2023-03-31, toje pačioje vietoje – kelio Utena – Kaltanėnai – Švenčionys 62/22 km ruožas, įvykusio eismo įvykio, abejose schemose užfiksuoti tie patys duomenys – automobilių išsidėstymas, atstumai ir kt., šios abi schemos yra sudėtinės 2023-03-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 25-50 ) dalys. Sutiktina, kad eismo įvykio vietos schema sudaryta ir pasirašyta policijos pareigūno M.Petranio turi trūkumų, t. y. ji nėra pasirašyta eismo įvykio dalyvių, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia šio pareigūno pildytoje eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų tikrumo ar patikimumo, kaip ir nepaneigia policijos pareigūno V.Laurukėno sudarytos ir eismo įvykio dalyvių bei policijos pareigūno V.Laurukėno pasirašytos eismo įvykio schemos tikrumo ar joje užfiksuotų duomenų patikimumo, eismo dalyvių parašų nebuvimas ant vienos iš schemų, kuriose užfiksuoti iš esmės tapatūs duomenys, nesukliudė nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai su kaltinamuoju A. C. bendravo jam suprantama rusų kalba, policijos pareigūnų vaizdo kameros „Body“ užfiksuotose vaizdo įrašuose matyti, kad kaltinamasis į policijos pareigūnų jam suprantama rusų kalba užduodamus klausimus atsako, kaltinamasis pats rusų kalba aiškina policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, byloje duomenų, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams bendraujant su kaltinamuoju A. C. jis būtų nesupratęs policijos pareigūnų jam suprantama kalba ( rusų ) perteikiamos informacijos ( klausimų, patikslinimų ir kt. ) nėra, kaltinamojo pasirašytoje 2023-03-31 eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis – eismo įvykio vietą, laiką, transporto priemonių išdėstymą, patvirtina liudytojų M.Petranio, V.Laurukėno, M. G., V. Č., teik paties kaltinamojo parodymai ir bylos medžiaga, BPK 44, 50 ir 51 straipsniuose nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. C. buvo užtikrinta teisė turėti vertėją ir gynėją, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo teisės nebuvo pažeistos.

Nustatytas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas ( Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2023-09-13 išvados Nr. 11-1763 (23) ( t. 2, b. l. 175-184 )): automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. C. apsisukinėjo kelyje, sankryžoje su šalutiniu keliu nepasitraukęs arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės kairio krašto, o nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio į dešinę, sudarė kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio „BMW 3ER REIHE“ judėjimui. Pastarojo automobilio vairuotojas M. G., vengdamas susidūrimo, nusuko į kairę, tačiau kelio kairėje pusėje automobilio priekine dalimi, visu pločiu atsitrenkė į automobilio „Audi A3“ kairį šoną. Prieš pat susidūrimą automobilis „BMW 3ER REIHE“ judėjo apie 80 km/h greičiu, o automobilis „Audi A3“ - apie 10 km/h greičiu. Susidūrimo metu automobilis „Audi A3“ buvo stumiamas automobilio „BMW 3ER REIHE“ priekine dalimi dešiniu šonu į priekį. Atsiskyręs nuo jo automobilis „Audi A3“ nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Automobilis „BMW 3ER REIHE“ vairuotojo buvo sustabdytas kairėje nuo kelio buvo padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Automobilis „BMW 3ER REIHE“ vairuotojo buvo sustabdytas kairėje nuo kelio. Automobiliai „BMW 3ER REIHE“ ir „Audi A3“ susidūrė pagrindinio kelio kairėje pusėje, žiūrint nuo Švenčionių pusės, sankryžoje su šalutiniu keliu. Teismo ekspertui pateikus papildomą klausimą kurio iš vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui gauta išvada ( Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2023-12-06 išvada Nr. 11-1763 (23) ( t. 2, b. l. 203-204 )), kad tikėtina, jog automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. C. apsisukinėjo kelyje, sankryžoje su šalutiniu keliu nepasitraukęs arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės kairio krašto, o nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio į dešinę, taip sudarydamas kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio „BMW 3ER REIHE“, vairuojamo M. G., judėjimui, kas, savo ruožtu, sąlygojo minimų transporto priemonių susidūrimą. Tokie A. C. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Taip pat tikėtina, kad M. G. laiku nesiėmė stabdyti vairuojamo automobilio „BMW 3ER REIHE“, o nusuko į kairę, dėl to susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu „Audi A3“, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio likimu.

Minėtus ekspertinius tyrimus atlikęs teismo ekspertas V. M., teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus dėl savo duotų išvadų jas patvirtino ir nurodė, kad automobilių susidūrimo vieta tikėtinai buvo nustatyta atsižvelgiant į susiformavusius pėdsakus ir kadangi nebuvo nustatyta kategoriška ( konkreti ) susidūrimo vieta, todėl buvo duota tikėtina išvada. Patvirtino, kad automobilio Audi vairuotojas darė apsisukimo manevrą, nes jei būtų sukama į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, tuomet susidūrimo momentu automobilis Audi į automobilį BMW būtų pasisukęs kairiu šonu ir galine dalimi, tuomet automobilis BMW į jį atsitrenktų pirmiausia priekiniu dešiniu kampu ir sugadinimų intensyvumas būtų didesnis galinėje dalyje. Jei automobilis važiuotų tiesiai, po to pasuktų į kairę, tai būtų visai kitoks susidūrimo kampas. Šiuo atveju tarp kontaktinių paviršių buvo labai nedidelis smailus kampas arba šie paviršiai buvo lygiagretūs, beveik statmenai buvo atsitrenkta į automobilį Audi. BMW lenkimo manevro nebuvo, kadangi šis automobilis važiavo ne tai, kad priešpriešinėje eismo juostoje, o automobilis buvo nukreiptas net nuo kelio į kairę, tai yra jau nusukimas nuo kliūties. Jei būna lenkimas, tai kažkuriuo momentu automobilis juda lygiagrečiai ašinei linijai, šiuo atveju automobilis BMW buvo pasisukęs į kairę pakankamai dideliu kampu. Minėtus ekspertinius tyrimus atliko tokius tyrimus atlikti akredituotos įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. M., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, transporto inžinerijos mokslo magistro laipsnį, eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir ekspertinio darbo stažą nuo 1997 m., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Byloje nėra jokių duomenų paneigiančių ekspertinių išvadų pagrįstumą ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti teismo eksperto V. M. duotomis išvadomis ir jo teisiamajame posėdyje dėl savo pateiktų išvadų duotais paaiškinimais.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis A. C., vairuodamas automobilį Audi, nesilaikė imperatyvaus KET 154 p. numatyto draudimo, įpareigojančio nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančiam vairuotojui duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ir tuo taip pat pažeidė bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, numatytą KET 9 p., dėl šių jo padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – K. M. sveikata.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. C. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino. Sprendžiant dėl būtinojo subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – kaltės (ne)buvimo, pažymėtina, kad M. G., vairuodamas automobilį BMW, važiavo pagrindiniu keliu ir turėjo pirmumo teisę prieš nelygiareikšmių kelių sankryžoje – sankryžoje su pagrindiniu keliu, automobiliu Audi apsisukinėjantį kaltinamąjį A. C.. Nors techniniu požiūriu nepriimtina, kad M. G., tikėtina, laiku nesiėmė stabdyti jo vairuojamo automobilio BMW, o nusuko į kairę, dėl to susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu Audi, kas turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir transporto priemonių susidūrimui buvo techniniu požiūriu nepriimtini kaltinamojo A. C. veiksmai, kai jis vairuodamas automobilį Audi apsisukinėjo kelyje, sankryžoje su šalutiniu keliu nepasitraukęs arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės kairio krašto, o nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio į dešinę, taip sudarydamas kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio BMW. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis A. C. teigia, kad automobilio BMW vairuotojas M. G. jį norėjo lenkti, tačiau šie kaltinamojo teiginiai paneigti ekspertinius tyrimus atlikusio specialisto V. M. pateiktomis išvadomis ir teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, kad BMW lenkimo manevro nebuvo, kadangi automobilis ( BMW ) priešpriešinėje eismo juostoje buvo nukreiptas net nuo kelio į kairę, tai yra jau nusukimas nuo kliūties, esant lenkimui, kažkuriuo momentu lenkiantis automobilis juda lygiagrečiai ašinei linijai, šiuo atveju automobilis BMW buvo pasuktas į kairę pakankamai dideliu kampu. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia iš karto po eismo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose be kita ko užfiksuota, kad kaltinamasis pats nurodo, jog pakreipė ( „prisispaudė“ ) automobilį į kelio dešinę ir norėdamas apsisukti išvažiavo į kelią. Kaltinamajam A. C. praleidus pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį BMW, t. y. apsisukimo manevrą atliekant po to, kai pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis BMW būtų pravažiavęs, eismo įvykis nebūtų kilęs.

Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį ( pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan. ) ar transporto priemonėje važiuojančių asmenų elgesio (ne)tinkamumą ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt. ).

Kaltinamasis A. C. eismo įvykio metu buvo 61 m. amžiaus ( gim. 1962 m. ), turintis virš 30 m. vairavimo stažą, todėl įvykio dieną vairuodamas automobilį Audi turėjo žinoti kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jose nustatytą pareigą nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią pagrindiniu keliu artėjančiai prie sankryžos transporto priemonei, ir šviesiu paros metu apie 11,56 val. 2023-03-31, būdamas atviroje vietovėje esančiame kelio ruože, esant geram apžvelgiamumui ir pakankamai geroms oro sąlygoms – apsiniaukę, kelio danga šlapia ( t. 1, b. l. 25–50 ), matydamas pagrindiniu keliu artėjantį automobilį ( kaltinamasis nurodė, kad „prisispausdmas“ prie dešinio kelio krašto galinio vaizdo veidrodėlyje tolumoje matė artėjantį automobilį ), todėl turėjo pareigą įsitikinti, kad jo norimas atlikti manevras nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams ir turėjo bei galėjo numatyti, kad jam nepraleidus pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės, jo vairuojamu automobiliu atliekant apsisukimo sankryžoje manevrą, gali kilti padariniai – eismo įvykis, todėl teismas vertina, kad kaltinamasis A. C. jo vairuojamu automobiliu, atlikdamas apsisukimo sankryžoje manevrą nepraleidus pagrindiniu keliu artėjančios transporto priemonės, veikė nusikalstamai nerūpestingai ( BK 16 straipsnio 3 dalis ).

Byloje surinktų duomenų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtinama, kad kaltinamasis A. C., vairuodamas automobilį Audi, pažeidė KET 9 p., 154 p. reikalavimus, t. y. nevykdė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio nevykdė pareigos nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei BMW, vairuojamai M. G., ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu BMW automobilyje važiavusi K. M. patyrė sveikatos sutrikdymą – muštinę žaizdą ( 10 cm ilgio ) kaktos dešinėje pusėje, kuri kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( t. 2, b. l. 124-127 ), todėl A. C. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ( BK 54 straipsnio 1 dalis ). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis ). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra ( kasacinio teismo 2014-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas ). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamasis A. C. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukėlusį asmens sveikatai nesunkius padarinius ( BK 281 straipsnio 1 dalis ), kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra užsienio šalies – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie jo teistumą užsienyje nėra, nebaustas administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, dirba, nukentėjusiajai padarytos žalos ( jos dalies ) neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė, taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiosios sužalojimų apimtį ir pasekmes, todėl manoma, kad bausmės tikslai ( BK 41 straipsnis ) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ). Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas ( CK 6.250 straipsnis ) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji K. M. ( gim. 2005-09-16 ) eismo įvykio metu ( 2023-03-31 ) buvo nepilnametė, bylą nagrinėjant teisme sukako pilnametystės, apklausiama teisiamajame posėdyje palaikė ikiteisminio tyrimo metu savo atstovės pagal įstatymą – motinos S. M. pareikštą civilinį ieškinį ( t. 2, b. l. 22-41 ) dėl 2820 € turtinės ir 3000 € neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 1) išlaidos medikamentams – 54,52 €; 2) ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijų darymo išlaidos – 22,30 €; 3) transporto išlaidos, susijusios su vykimu į Vilnių gydymo tikslais ( ligonio slaugymas, vizitai pas gydytojus, taip at į policijos komisariatą apklausų tikslais ) – 542,35 €; 4) planuojamos plastinės operacijos atlikimui būtinos išlaidos dėl K. M. veide esančio 10 cm ilgio rando pašalinimo (1 cm rando šalinimo kaina 200 € ) – 2000 €. Prašomą priteisti 3000 € dydžio neturtinę žalą sudaro nukentėjusios eismo įvykio metu patirtas sužalojimas, skausmas, pablogėjusi sveikata – dėl blogos savijautos po eismo įvykio teko vartoti raminamuosius, antidepresantus, būdavo užmigus staigiai atsikeldavo, nes atrodė, kad kažkas atsitiko, iki šiol svaigsta galva, dėl patirto sveikatos sutrikdymo apribotos galimybės dalyvauti sporto varžybose, nepatogumai dėl po eismo įvykio likusio rando.

Teismas kaltinamąjį A. C. pripažino kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė nukentėjusioji K. M., kaltinamasis A. C., kaip jau minėta, nukentėjusiajai padarytos žalos ( jos dalies ) neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis A. C. vairavo transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri pripažinta civiline atsakove ( t. 2, b. l. 62-63, 64-65 ). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji K. M. dėl eismo įvykio patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – muštinės žaizdos ( 10 cm ilgio ) kaktos dešinėje pusėje, galvos svaigimą, nukentėjusioji yra jauno amžiaus, randas yra matomojoje vietoje, dėl sveikatos būklės ji turėjo atsisakyti pomėgio – negali dalyvauti sporto varžybose, diskomfortu dėl likusio rando, civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ su civilinės ieškovės prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu sutiko, todėl iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ K. M. priteisiama 3000 € neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji nurodė, kad po eismo įvykio likusiam randui šalinti reikalinga 2000 € suma, pateikė internetinių svetainių ištraukas su plastinių ( randų šalinimo ) operacijų įkainiais, tačiau nukentėjusioji nepateikė duomenų ( gydytojų konsultacija, gydymo planas, vizitų skaičius ir kt. ), kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl prašomos priteisti sumos objektyvaus pagrįstumo, todėl civilinis ieškinys dėl 2000 € sumos turtinei žalai atlyginti netenkinamas. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio šioje dalyje atmetimas, nepašalina ateityje galimybės ieškovei K. M. kreiptis dėl realiai patirtų rando šalinimo išlaidų atlyginimo į akcinę draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“.

Ieškovė tai pat prašo priteisti 542,35 € transporto išlaidų, susijusių su vykimu į gydymo įstaigas ( ligonio slaugymas, vizitai pas gydytojus, taip pat į policijos komisariatą apklausų tikslais ), pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius čekius ir duomenis ( e.sveikata išrašus, patvirtinančius, kad K. M. po gydymo ligoninės stacionare nuo 2023-03-31 iki 2023-04-03 gydymo įstaigose Vilniuje lankėsi 3 kartus ( 2023-04-12, 2024-01-17, 2024-03-06 ), 1 kartą ( 2023-12-07 lankėsi gydymo įstaigoje Utenoje, ir 7 kartus Švenčionių rajono sveikatos priežiūros centre ( 2023-04-04, 2023-04-17, 2023-05-19, 2023-10-11, 2023-11-21, 2023-11-27, 2023-02-12 ), todėl manytina turėjo pagrįstų su vykimu į medicinos įstaigas susijusių 270 € dydžio išlaidų. Civilinė atsakovė sutinka atlyginti 270 € kelionės išlaidų. Aplinkybė, kad civilinė ieškovė, vykdama kaip keleivė automobiliu BMW galinėje automobilio vietoje, nebuvo prisisegusi saugos diržu, teismo vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinės ieškovės patirti sužalojimai buvo įtakoti pačios ieškovės didelio neatsargumo, todėl pagrįstu pripažintas turtinės žalos dydis kelionės į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti – 270 €, nemažinamos.

Sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų – 5 proc. dydžio priteisimo, paminėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas ( kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019 ). Atsižvelgiant į tai, iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ K. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 3324,52 € ), skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą ( BPK 105 straipsnio 1 dalis ).

Bylos duomenimis patvirtinama, kad civilinė ieškovė K. M. turėjo 39,30 € dydžio išlaidas susijusias su procesinių dokumentų kopijų darymu ( t. 3, b. l. 7-11, 12 ( sumokėjo 14 € ), b. l. 21-25, 26 ( sumokėjo 8,30 € ), 5 t, b. l. 77-79, 80 ( sumokėjo 17 € ). Nukentėjusiosios K. M. turėtos su procesinių dokumentų kopijų darymu, susijusios išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis, kurios, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų – 22,30 €, priteistinos iš kaltinamojo K. M..

Bylą nagrinėjant teisme teismas turėjo 39,65 € ( 5 vnt. x 7,93 ) pašto išlaidų, kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. C. į valstybės biudžetą.

A. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Byloje yra informacijos laikmenos – keturi DVD kompaktiniai diskai, su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais, kurie paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį bauda – 50 MGL ( 2500 € ) dydžio, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ K. M. 324,52 € turtinei žalai atlyginti ir 3000 € neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 3324,52 € ( tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus 52 ct ) ir 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 3324,52 € ) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. C. K. M. 22,30 € ( dvidešimt du eurus 30 ct ) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. C. 39,65 € ( trisdešimt devynis eurus 65 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Informacijos laikmenas – DVD kompaktinius diskus ( 4 vnt. ) su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

A. C. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.