Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-45-491/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-03
Bylos Nr.: 1A-45-491/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Valdas Petras Meidus

Kategorijos

1.2.8.1.1Tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas (BK 154 str. 1 d.)
1.2.10.3Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas (BK 167 str.)
2.4.6.6.5Panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą (BPK 326 str. 5 d. 5 p.)
2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-491/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33825-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.8.1.1; 1.2.10.3; 2.4.6.6.5; 2.10.11PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei,asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – V. K.,jos gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – V. K., ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria V. K., būnant nepakaltinamai padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Ta pačia nutartimi V. K. baudžiamoji byla dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), nutraukta, jos veiksmuose nesant baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, tokiomis aplinkybėmis: 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, tyčia be teisėto išduoto leidimo ir M. Š. sutikimo mobiliojo ryšio telefone „Samsung S8“ įmontuota vaizdo kamera filmavo (duomenys neskelbtini) esantį M. Š. bei kitus kieme buvusius asmenis, tai yra vykdė M. Š. ir būsto stebėjimą, padarė vaizdo įrašą, jį išsaugojo ir įrašiusi į kompiuterinę laikmeną kartu su 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimu, registruotu 2021 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Š. poveikio, spaudimo jai darymo, jos terorizavimo, pareigūno vardo pažeminimo, papuošalų vagystės, jos įžeidinėjimo, triukšmo, pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.39 val., būdama (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, tyčia be teisėto išduoto leidimo ir M. Š. sutikimo mobiliojo ryšio telefone „Samsung S8“ įmontuota vaizdo kamera (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą ir jame bei šalia jo esantį M. Š. bei kitus buvusius asmenis, tai yra vykdė M. Š. ir būsto stebėjimą, padarė vaizdo įrašą, kurį išsaugojo;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.07 val., būdama (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, tyčia be teisėto išduoto leidimo ir M. Š. sutikimo, mobiliojo ryšio telefone „Samsung S8“ įmontuota vaizdo kamera filmavo (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą ir jame bei šalia jo esantį M. Š. bei kitus buvusius asmenis, tai yra vykdė M. Š. ir būsto stebėjimą, padarė vaizdo įrašą, jį išsaugojo ir įrašiusi į kompiuterinę laikmeną kartu su 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimu, registruotu 2021 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Š. poveikio, spaudimo jai darymo, jos terorizavimo, pareigūno vardo pažeminimo, papuošalų vagystės, jos įžeidinėjimo, triukšmo, pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 0.00 val., būdama (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, tyčia be teisėto išduoto leidimo ir M. Š. sutikimo, mobiliojo ryšio telefone „Samsung S8“ įmontuota vaizdo kamera filmavo (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą ir jame bei šalia jo esantį M. Š. bei kitus buvusius asmenis, tai yra vykdė M. Š. ir būsto stebėjimą, padarė vaizdo įrašą, kurį išsaugojo;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 1.31 val., būdama (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, tyčia be teisėto išduoto leidimo ir M. Š. sutikimo mobiliojo ryšio telefone „Samsung S8“ įmontuota vaizdo kamera filmavo (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą ir jame bei šalia jo esantį M. Š. bei kitus buvusius asmenis, tai yra vykdė M. Š. ir būsto stebėjimą, padarė vaizdo įrašą, kurį išsaugojo.

2. V. K. buvo perduota teismui spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės jai skyrimo, bet jai baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl dviejų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo tokiomis aplinkybėmis:

2.1. 2020 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), skunde, be kitų aplinkybių, nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai sistemingai vykdo turto prievartavimą, siekdami užvaldyti jos (V. K.) tėvų turtą, papirkinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiąjį tyrėją N. P., daro poveikį liudytojams, yra nusikaltimo prieš ją bei jos šeimą organizatoriai ir vykdytojai;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis buvo perduota (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 30 d. apklausiama nuotoliniu būdu kaip liudytoja skunde bei nuotolinės apklausos metu nurodė, kad D. Š. ir jos šeimos nariai kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiuoju tyrėju N. P. yra nusikaltimo, vykdomo prieš ją ir jos šeimą, organizatoriai ir vykdytojai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiajam tyrėjui N. P., D. Š. ir jos šeimos nariams dėl jos įžeidinėjimo, persekiojimo, siekiant sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, turto prievartavimo, šmeižimo, bendrininkavimo, nusikaltimo slėpimo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. P. papirkimo;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 6 d. apklausiama nuotoliniu būdu kaip liudytoja pareiškime bei nuotolinės apklausos metu nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai bendrininkauja su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiuoju tyrėju N. P. vykdant bei slepiant nusikalstamas veikas prieš ją ir jos šeimą, daro poveikį liudytojams, policijos pareigūnams, kad jie jos (V. K.) pareiškimų netirtų, papirkinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiąjį tyrėją N. P.;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo pridedamais kitais skundais, dėl kurių jau buvo priimti procesiniai sprendimai, dėl ko buvo pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), skunde, be kitų aplinkybių, nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai vykdo nusikaltimus prieš ją ir jos šeimą, yra šių nusikaltimų organizatoriai ir vykdytojai, papirkinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją N. P., grasina, daro poveikį liudytojams, persekioja ją, siekdami sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kad ji taptų psichiniu ligoniu ar privestų prie savižudybės, prievartauja turtą, šmeižia, terorizuoja, vykdo kitas nusikalstamas veikas, kursto kitus asmenis ją įžeidinėti bei šmeižti;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 23 d. generalinei prokurorei Nidai Grunskienei pateikė prašymą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 vasario 10 d. apklausiama kaip liudytoja prašyme bei apklausos metu nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai bendrininkauja su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju N. P., vykdant bei slepiant nusikalstamas veikas prieš ją ir jos šeimą, papirkinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiąjį tyrėją N. P.;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), skunde, be kitų aplinkybių, nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai vykdo nusikaltimus prieš ją ir jos šeimą, yra šių nusikaltimų organizatoriai ir vykdytojai, šmeižia ją, papirkinėja policijos pareigūnus, kad nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos;

2.2. 2020 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis buvo perduota (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 30 d. apklausiama nuotoliniu būdu kaip liudytoja skunde bei nuotolinės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. P. piktnaudžiauja pareigomis, yra nusikaltimo, vykdomo prieš ją ir jos šeimą, organizatorius ir vykdytojas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiajam tyrėjui N. P. ir kitiems asmenims dėl jos įžeidinėjimo, persekiojimo, siekiant sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, turto prievartavimo, šmeižimo, bendrininkavimo, dokumentų klastojimo, nusikaltimo slėpimo, kyšininkavimo;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 6 d. apklausiama nuotoliniu būdu kaip liudytoja pareiškime bei nuotolinės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiasis tyrėjas N. P. piktnaudžiauja pareigomis, tai yra kyšininkauja, siekdamas nuslėpti prieš ją daromas nusikalstamas veikas, bendrininkauja su asmenimis, vykdančiais nusikalstamas veikas prieš ją, daro poveikį kitiems policijos pareigūnams, kad jie jos (V. K.) pareiškimų netirtų;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 23 d. generalinei prokurorei N. Grunskienei pateikė prašymą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 10 d. apklausiama kaip liudytoja prašyme bei apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. P. piktnaudžiauja pareigomis, tai yra kyšininkauja, siekdamas nuslėpti prieš ją daromas nusikalstamas veikas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į vieną iš jų argumentai

3. Apeliaciniu skundu V. K. prašo: baudžiamąją bylą dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, jai nutraukti; grąžinti jai kratos metu paimtas laikmenas; D. Š., N. P., M. Š., G. Š., R. Š. ir E. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 236 straipsnį, ekspertę R. D. – pagal BK 235 straipsnį; priteisti jai skunde nurodytas sumas iš atitinkamų asmenų už jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

3.1. Apeliaciniame skunde V. K. dėsto įvairias aplinkybes ir nurodo įvykius, susijusius su jos ir Š. bei kitų su jais susijusių asmenų tarpusavio santykiais, teigia, kad būtent Š. dar nuo 2015 metų įvairiais būdais siekia jai pakenkti, ją terorizuoja, renka apie ją informaciją, netgi seka. Nurodo, kad ir šis prieš ją vykstantis baudžiamasis procesas taip pat yra vienas iš jų būdų su ja susidoroti.

3.2. Jos teigimu, policijos pareigūnai nereaguoja į jos pareiškimus, jų netiria ir nepriima jokių sprendimų. Pačių policijos pareigūnų paraginta ji pati pradėjo rinkti duomenis apie prieš ją vykdomas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad kai fiksuojama asmens daroma nusikalstama veika, nereikia gauti tokio asmens leidimo ar sutikimo. Taip ji elgėsi ir 2021 m. rugpjūčio 20-21 dienomis. Tąkart Š. kieme buvo 5-6 asmenys, triukšmavo, ją įžeidinėjo. Baimindamasi fizinio išpuolio prieš ją, ji tik bandė užfiksuoti iš Š. kiemo sklindantį triukšmą, kuris jai trukdė ilsėtis. M. Š. buvo viešoje erdvėje, matomas, galimai neblaivus, todėl ji turėjo teisę jį filmuoti. Be to, ji filmavo, kai buvo tamsu, todėl šiuose įrašuose nieko nesimato. Taigi, ji nerinko informacijos apie privatų Š. gyvenimą. Pažymi, kad dėl triukšmo ji kvietė policiją, pareigūnai atvažiavo, pakalbėjo su ja, bet nesiėmė jokių priemonių prieš Š., kad jie nustotų triukšmauti, pažeidinėti viešąją tvarką. Jos pokalbis su pareigūnais 2021 m. rugpjūčio 22 d. niekaip nepatvirtina, kad ji rinko kažkokią informaciją apie privatų M. Š. gyvenimą.

3.3. Tvirtina, kad ji nedisponavo jokia informacija, kurią būtų galima laikyti privačia. Ji žino tiek, kad jos kaimynai yra Š. ir kad pas juos kartais atvažiuoja sūnus M. Š.. Be šios informacijos V. K. daugiau apie juos nieko nežinojo ir nesiekė sužinoti, jokių slaptų veiksmų prieš Š. neatliko, M. Š. ir E. M. ji nefotografavo, jų nuotraukų telefone ir kitose iš jos paimtose laikmenose neturėjo ir nelaikė. Š. ir N. P. parodymai yra melagingi ir išgalvoti.

3.4. Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kad ji nesupranta savo veiksmų, neatitinka tikrovės. Jai nebūdingi jokie smurtiniai veiksmai (ji nieko nėra sumušusi, nužudžiusi, sužeidusi ir pan.), todėl nesupranta, kaip ji yra pavojinga visuomenei. Teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstytos jos asmeninės savybės (draugiška, darbšti, komunikabili, išsilavinusi, kūrybinga ir kitos), aktyvi visuomeninė, darbinė veikla paneigia ekspertizės akto išvadas ir jai nustatytą diagnozę. Ji niekada nesilankė pas psichiatrus, nesigydė, nejautė jokių ligos simptomų.

3.5. Nurodo, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) universitetą, dirbo valstybės tarnyboje, šiuo metu vyko individualią veiklą (duomenys neskelbtini), ketina (duomenys neskelbtini) atidaryti parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir joje prekiauti (duomenys neskelbtini). Yra visuomeniška, užsiima miesto aplinkos bei ežero pakrančių tvarkymu, todėl mano, jog neigiamas jos kaip asmenybės vertinimas yra neteisingas.

3.6. Taip pat V. K. teigia, kad tyrėjas N. P. šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Nežiūrint į tai, jis pats ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių, prieš tai į jos namus ir jos kambarį pateko panaudojęs visraktį. Mano, kad toks jo kaip pareigūno elgesys yra neteisėtas. Nurodo, kad visas ikiteisminis tyrimas prieš ją vyko tendencingai, siekiant ją pripažinti nepakaltinama, su ja susidoroti. Yra įsitikinusi, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ji laikoma neteisėtai, nes ji sveika, adekvati ir neturėtų būti izoliuota nuo visuomenės

4. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė G. Valinčienė prašo pripažinti, kad V. K., būdama nepakaltinama, padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4.1. Bylos duomenimis, V. K. pateikė eilę pranešimų, pareiškimų ir skundų įvairioms institucijoms nurodydama, kad D. Š. ir jos šeimos nariai bei N. P. daro įvairias nusikalstamas veikas prieš ją (prievartauja turtą, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, klastoja dokumentus ir t. t.). V. K. pateikta informacija buvo tikrinama, tačiau nei vienu atveju nepasitvirtino. Visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu V. K. sistemingai kaltino D. Š. ir N. P., yra tyčiniai nusikaltimai.

4.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą neva asmuo padarė nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taip pat galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nėra sunkinanti V. K. teisinę padėtį, kadangi sankcijoje numatytos bausmės nesikeitė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą V. K. prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ji negali būti atsakinga už tai, jog teisėsaugos institucijos nesiėmė visų būtinų priemonių jos pareiškimuose ir skunduose nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti. Taip pat atsiliepime kartojamos aplinkybės, nurodytos jos apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje V. K., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ir jos gynėja advokatė K. Rutkauskienė prašė V. K. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės G. V. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė G. V. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. V. K., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Prokurorės G. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė V. K., kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ir prokurorė G. V. Apeliantės ginčija skirtingas pirmosios instancijos teismo nutarties dalis: V. K. nesutinka su tuo, kad ji pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje; prokurorė nesutinka su V. K. nutraukta baudžiamąja byla dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų, kurios buvo išdėstytos kaltinamajam akte. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto išvadas dėl šių apeliacinių skundų esmės.

Dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo

9. Pripažindamas, kad V. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo tuo, kad: 1) V. K. informaciją apie M. Š. rinko (jį filmavo) pastarajam išreiškus aiškų nesutikimą bei po to jam nematant; 2) nors V. K. apie M. Š. surinkta informacija nėra itin intymi, tačiau ji yra jautraus ir asmeninio pobūdžio.

10. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino patį filmavimo mobiliojo ryšio telefone įmontuota vaizdo kamera faktą, todėl neatkreipė dėmesio į kitas byloje nustatytas svarbias aplinkybes ir jų neįvertino.

11. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, visų pirma, sietinas su informacijos gavimo būdo bei pažeisto asmens privatumo įvertinimu. Aiškinant BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes, neteisinga būtų teigti, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Vertinant tokią visumą, svarbu taip pat atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija). Baudžiamoji teisė yra ultima ratio priemonė, todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

12. Dėl šioje byloje vertinamo įvykio, susijusio su nukentėjusiuoju M. Š., V. K. padarė 5 vaizdo ir garso įrašus:

12.1. Iš vaizdo įrašo 20210820_200102 matyti, kad filmuojamas namas, kiemas, jame stovintys automobiliai ir vaikštantys asmenys; vyksta pokalbis tarp V. K., M. Š. ir kitų asmenų, V. K. juos kaltina, kad kažkas jai pasakė „kurva“, asmenys tai neigia, V. K. nesutinka, kad klaidingai girdi žodžius (5 t., b. l. 27-31);

12.2. Iš vaizdo įrašo 20210820_223902 matyti, kad tamsiu paros metu filmuojamas Š. priklausantis namas bei kiemas; viename iš langų dega šviesa; kieme yra žmonių, kurie tarpusavyje kalbasi; visą laiką filmuojantis asmuo stovi toje pačioje vietoje (5 t., b. l. 104-110);

12.3. Iš vaizdo įrašo 20210820_230749 matyti, kad filmuojama tamsiu paros metu; fiksuojamas praviras namo langas, kuriame dega šviesa; girdimi viduje esančių žmonių balsai; pokalbio turinio neįmanoma girdėti dėl per didelio atstumo; girdima, kad filmuojantis asmuo kažkur eina, tuo metu vaizdo įraše nieko nesimato; įrašo pabaigoje matomas namo vaizdas, trijuose namo languose deganti šviesa, tai pat matomas šviesos šaltinis, tikėtina, prie namo durų, matomi į laukę išėję asmenys, kurie tarpusavyje kalba (5 t., b. l. 27-31);

12.4. Iš vaizdo įrašo 20210821_000035 matyti, kad tamsiu paros metu filmuojamas Š. priklausantis namas bei kiemas; V. K. sako: „dabar yra 24.00 ir pas Š. vis dar triukšmas. Kviečiau policiją 23.33 bet vis dar nėra kol kas“ (5 t., b. l. 104-110);

12.5. Iš vaizdo įrašo 20210821_013106 matyti, kad filmuojama tamsiu paros metu; V. K. sako: „dabar 1 valanda 30 minučių“; iš filmuojamo kiemo girdimi privatūs asmenų pokalbiai; vaizdo dėl tamsaus paros meto nesimato (5 t., b. l. 104-110).

13. Peržiūrėjusi šiuos vaizdo ir garso įrašus teisėjų kolegija nustatė, kad didžioji V. K. filmuotos medžiagos dalis, išskyrus 12.1 punkte nurodytą vaizdo ir garso įrašą, buvo padaryta iš esmės slaptai, t. y. apie tai nieko nežinant M. Š. ir kartu su juo buvusiems asmenims. V. K. filmavo nukentėjusiojo M. Š. bendravimą su kitais jo tėvų sodybos kieme buvusiais asmenimis, jų laisvalaikio leidimą privataus kiemo teritorijoje ir gyvenamajame name. Taigi, šie duomenis galima laikyti nukentėjusiojo privataus gyvenimo dalimi. V. K. iš esmės ir neneigė to, kad nurodytu laiku ji filmavo M. Š. su kitais asmenimis jų privačioje erdvėje. V. K. įsitikinimu, tai ji darė, nes norėjo užfiksuoti neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus – keliamą triukšmą, kuris trukdė jai ilsėtis. Tačiau, iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad priešingai V. K. įsitikinimui, nukentėjusysis, be pokalbių su kitais asmenimis kieme bei namo viduje, daugiau jokio triukšmo nekėlė. Be V. K. išreikštų priekaištų dėl filmavimo (vaizdo įrašas 20210820_200102), nukentėjusysis ir kartu su juo buvę asmenys V. K. nekeikė ir necenzūrinių žodžių nevartojo. Taigi, galima spręsti, kad nukentėjusysis M. Š. ir kartu su juo buvę asmenys iš esmės jokių neteisėtų veiksmų prieš V. K. 2021-08-20 vakarą bei po vidurnakčio neatliko, dėl ko pastaroji jų filmuoti neturėjo jokios priežasties. Tai rodo, kad V. K. pernelyg sureikšmino ir hiperbolizavo M. Š. veiksmus, ką galėjo nulemti ir, tikėtina, nulėmė jai diagnozuota psichikos liga, apie kurią bus aptarta toliau šioje nutartyje.

14. Kita vertus, V. K. nufilmuoti vaizdo įrašai yra labai trumpi (visų įrašų bendra trukmė sudaro apie 24 minutes). Nukentėjusysis ir kiti su juo buvę asmenys, jų aplinka buvo filmuojama V. K. esant ne nukentėjusiojo tėvų privačioje valdoje (ji tai darė nuo gatvės ar savo (V. K.) namų valdos), nufilmuotų asmenų pokalbių turinys ir net jų veiksmai nėra aiškūs, nes dėl tamsaus paros meto ir atstumo tarp filmuojamųjų bei V. K. pokalbiai nesuprantami ir žmonės nėra matomi (yra tamsu, matoma tik per langus sklindanti šviesa). Todėl šiuo atveju galima kalbėti tik apie nukentėjusiojo M. Š. ir kartu su juo buvusių asmenų filmavimą, pastariesiems būnant nukentėjusiojo kieme ir namo viduje, nes fiksuotos tik viešai matomos ir girdimos situacijos. Paprastai tariant, V. K. užfiksavo tik bendro pobūdžio informaciją, kad iš pradžių 2021-08-20 vakare ir kiek po vidurnakčio M. Š. su artimaisiais ir draugais leido laisvalaikį privačioje erdvėje – jo tėvų nuosavo namo kieme ir pačiame gyvenamajame name.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą civilinės teisinės gynybos priemonės yra įtvirtintos atitinkamose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose. CK 1.114 straipsnyje žmogaus privatus gyvenimas priskiriamas asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).

16. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pažymima, kad yra įvairių būdų privataus gyvenimo gerbimui užtikrinti ir valstybės pareigos tai padaryti pobūdis priklauso nuo konkretaus privataus gyvenimo aspekto (Didžiosios kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Söderman prieš Švediją, peticijos Nr. 5786/08, par. 79). Teisinį reguliavimą, užtikrinantį asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, gali sudaryti ir civilinės teisinės gynybos priemonės, kurios gali suteikti pakankamą apsaugą (pavyzdžiui, dėl įvairių privatumo pažeidimų asmeninio pobūdžio informacijos, nuotraukų paskelbimo žiniasklaidoje kontekste, 2016 m. spalio 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje A.Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 59076/08, par. 46; dėl duomenų apie privatų gyvenimą galimai neteisėto rinkimo, su atitinkamais pakeitimais, cituoti Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Söderman prieš Švediją (patėvis slapta kamera mėgino filmuoti paauglę podukrą vonios kambaryje); Barbulescu prieš Rumuniją (darbdavio vykdyta darbuotojo privataus susirašinėjimo internetu kontrolė).

17. Teisėjų kolegija, vertindama V. K. veiksmus ir jų pavojingumą, viena vertus, sutinka, kad pats V. K. vykdytas nukentėjusiojo M. Š. ir kitų kieme bendravimo filmavimo faktas 2021 m. rugpjūčio 20-21 dienomis formaliai gali būti laikomas nukentėjusiojo teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Šiuos veiksmus V. K. įvykdė neturėdama tam jokio teisėto pagrindo. Be abejo, tai prisidėjo prie neigiamo psichologinio mikroklimato sukūrimo nukentėjusiajam ir kartu su juo buvusiems asmenims. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo, turi būti įvertinamos ir kitos aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė ir kurių neįvertino. Kaip jau buvo minėta anksčiau, V. K. M. Š. ir kitus asmenis filmavo iš esmės jau tamsiu paros metu, nuo gatvės ar iš savo kiemo, t. y. net nebandydama patekti į nukentėjusiojo tėvų namų valdą. Buvo fiksuotos tik viešai matomos, bendro pobūdžio aplinkybės, o ne kažkokia intymi ar itin jautri asmeninio pobūdžio informacija. Šie nufilmuoti duomenys niekur nebuvo išviešinti (išskyrus tai, kad dalis įrašų buvo pateikti su V. K. pareiškimais policijai). Kolegijos vertinimu, nors V. K. elgesys ir jos veiksmai šiuo atveju pasiekė ir atitiko baudžiamajai atsakomybei reikalingą pavojingumo reikalavimą, kuris būtų pagrindas pripažinti ją padarius BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Paprastai tokiais atvejais (pavyzdžiui, kai asmuo kieme įrengta vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kaimyno privačią namų valdą) taikoma švelnesnė atsakomybės rūšis – civilinė atsakomybė, kur teismų praktikoje pripažįstama pakankama siekiant sulaikyti asmenį nuo tolimesnių tokių neteisėtų veiksmų ir poelgių.

18. Esant tokioms aplinkybėms, V. K. baudžiamoji byla pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nutraukiama, jai nepadarius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Dėl šmeižimo

19. Apeliaciniame skunde prokurorė G. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu baudžiamajame įstatyme nebuvo numatyta atsakomybė už šmeižimą padarius tyčinį nusikaltimą (ne tik sunkų ar labai sunkų nusikaltimą). Be to, apeliantės vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. padarė šias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. K. nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (2 veikos) pripažinęs, jog šių veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė baudžiamąją atsakomybę tik už šmeižimą padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taip pat teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog V. K. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių jai ši baudžiamoji byla buvo nutraukta.

21. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi BK 154 straipsnio 2 dalis numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, jog jis neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Už šią veiką buvo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Tačiau tai nereiškia, kad šmeižimas asmens, neva šis padarė kitokios kategorijos tyčinį nusikaltimą, pavyzdžiui, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, tuo metu negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tuo metu galiojusioje BK 154 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Ar apie kitą žmogų paskleista informacija yra galinti jį paniekinti ar pažeminti, ar pakirsti pasitikėjimą juo, yra vertinimo dalykas ir kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Neabejotina, kad paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, jog neva šis padarė nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tik tokiu atveju ši veika būtų kvalifikuojama pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią redakciją). Už šią veiką numatyta bausmė buvo bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Taigi, pagal tuo metu galiojusią BK 154 straipsnio redakciją, šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. pagal požymį, ar buvo šmeižiama padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. O šmeižimas padarius kitos kategorijos nusikaltimus galėjo būti vertinamas kaip BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas.

22. Taip pat, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuo 2022 m. gruodžio 31 d. galiojančios BK 154 straipsnio redakcijos negalima laikyti griežtinančia baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Šio straipsnio 2 dalies, numatančios kvalifikuotą šmeižimo sudėtį, nebeliko. Už straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Vadinasi, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę, o baudžiamoji atsakomybė tiek už šmeižimą padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tiek už kitos kategorijos nusikaltimus šiuo metu numatyta toje pačioje BK 154 straipsnio 1 dalyje ir ji yra švelninanti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį dėl sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių. Tai reiškia, kad kaip tik nuo 2022 m. gruodžio 31 d. galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija yra švelninti asmens teisinę padėtį dėl veikų, padarytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priėmė nepagrįstą nutartį nutraukdamas V. K. baudžiamąją bylą tuo pagrindu, kad šios dvi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. šmeižimas padarius tyčinį nusikaltimą (BK 154 straipsnio 1 dalis), jų padarymo laikotarpiu (2020 m. rugpjūčio – 2022 m. sausio mėnesiais) nebuvo kriminalizuotos, t. y. už jas nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė.

23. V. K. tvirtino, kad ji nusikalstamų veikų prieš D. Š. ir N. P. nepadarė, t. y. jų neapšmeižė, kad tai ne kaimynai Š., o ji pati turėjo būti pripažinta nukentėjusiąja. Pasak V. K., jos kaimynai ją intensyviai, sistemingai teorizavo nuo 2015 metų įvairiais žodžiais („kurva“, „sūka“, „prostitutė“, „kekšė“), frazėmis („tai S. nupisė“, „apsirenk kaip prostitutė ir atsistok pakely“), gestais, veiksmais (fiziniais išpuoliais). Tokį elgesį ji patirdavo ir iš kitų kaimynų. Kviesdavo policiją, nes buvo kaimynų terorizuojama. Filmuodama rinko įrodymus apie kaimynų prieš ją vykdomus neteisėtus veiksmus, kurią galėtų pateikti policijai ir įrodyti, kad ji nėra psichinis ligonis, jai nesivaidena. Išvežta į psichiatrijos ligoninę buvo taip pat dėl N. P. neteisėtų veiksmų. Dėl N. P. neteisėtų veiksmų nebuvo tiriami jos skundai. Mano, kad kaltinimai jai nepagrįsti, pareikšti tik siekiant su ja susidoroti.

24. Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad dėl V. K. parašytų įvairių skundų teisėsaugos institucijoms buvo kviečiama į policiją. Policijos pareigūnai dažnai (4-5 kartus per mėnesį, kartais per vieną savaitgalį net 3 kartus) atvykdavo pas ją į namus, apklausinėdavo. Nei vienas atvejis, dėl kurio V. K. skųsdavo ją ir jos šeimos narius policijai, nepasitvirtino, jie nebuvo nubausti. Dėl tokio V. K. nuolatinio elgesio ji ir jos šeima yra nuolatinėje įtampoje, bijo išeiti į savo namų kiemą, pas juos į svečius vengia užsukti draugai.

25. Nukentėjusysis N. P. parodė, kad V. K. dėl savo kaimynų Š. dažnai rašė įvairius skundus kaltindama juos įvairiais dalykais (vagystėmis, medžių nupjovimu, jos iškeikimu), o jį patį skunduose nuolat kaltino piktnaudžiavimu tarnyba, kyšių ėmimu, dokumentų klastojimu, jų naikinimu. V. K. tokią informaciją apie jį skunduose teikdavo ne tik policijai, tačiau ir prokuratūrai, Generalinei prokurorei, Policijos departamentui, policijos imuniteto tarnybai, dėl ko jis turėdavo aiškintis savo vadovybei, kolegoms, kodėl yra kaltinamas tokiomis nusikalstamomis veikomis. Pastebėjo, kad visi V. K. jam pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, jam nebuvo skirtos nuobaudos. Dėl V. K. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nukentėjo jo reputacija, nes buvo kaltinamas įvairiomis nusikalstamomis veikomis ir taip apšmeižtas.

26. Liudytojas D. Š. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas) parodė, kad V. K. nuolat rašė įvairius skundus dėl D. Š., jos šeimos narių, taip pat dėl tyrėjo N. P. bei kitų asmenų, kaltindama juos įvairių nusikalstamų veikų prieš ją darymu. Nei karto V. K. skundai nepasitvirtino ir suprantama, kad N. P. dėl tokių V. K. nepagrįstų skundų ir atliekamų tyrimų jautėsi blogai, dėl to jo nepriekaištinga reputacija buvo žeminama ir menkinama visuomenės akyse.

27. Liudytoja B. K. (V. K. motina) parodė, kad tai, ką jos dukra V. K. sako apie D. Š. ir jos šeimą bei tyrėją N. P., yra netiesa. Tai yra V. K. kliedesiai, nulemti jos psichikos ligos. Jos dukros necenzūriniais žodžiais niekas nevadindavo, taip pat ir kaimynai. Kartais dukra girdėdavo, kad ji pati (B. K.) dukrą vadindavo necenzūriniais žodžiais, tačiau taip nebūdavo.

28. Iš administracinių nusižengimų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4-34, 49-208), baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 6-19, 27-136; 4 t., b. l. 1-183) matyti, kad pagal V. K. skundus prieš D. Š. ir jos šeimos narius, N. P. nebuvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos, jie nebuvo nubausti už jokius administracinius nusižengimus prieš ją. Nurodytose baudžiamosiose bylose informacijos patikrinimai buvo atliekami dėl galimai šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, visose šiose bylose, pradėtose dėl V. K. skundų, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nepasitvirtinus skunduose nurodytiems teiginiams. Šie procesiniai sprendimai V. K. buvo skundžiami prokurorui ir teismui, tačiau ir jos skundai atmesti, galutiniai procesiniai sprendimai jau yra įsiteisėję.

29. Iš 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. spalio 27 d., 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. liepos 18 d. daiktų ir kitų objektų apžiūrų protokolų matyti, kad apžiūrėjus daugybę kratos metu iš V. K. paimtų vaizdo ir/ar garso įrašų bei nuotraukų nustatyta, jog ji įrašo pokalbius, vykstančius tarp jos ir kitų asmenų. Didžioji pokalbių dalis fiksuojama jai skambinant į įvairias institucijas (polikliniką, draudimo įmones, telekomunikacijų bendroves, bankus), taip pat skambinant Bendrajam pagalbos centrui, bendraujant su policijos pareigūnais, prokuratūros bei teismų darbuotojais. Pokalbių turinyje didžiąja dalimi atsispindi V. K. nepasitenkinimas institucijų ir jose dirbančių pareigūnų bei tarnautojų darbu. Pvz., V. K. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, policiją, nuolat kalbama apie tai, kad įvairūs asmenys (kaimynai, pažįstami ir nepažįstami asmenys, vaikai) įvairiose vietose (bibliotekoje, viešajame transporte, kieme, parduotuvėje ir pan.) nuolat, tiesiai į akis, taip pat leidžiant per įvairius prietaisus ir kitais būdais, ją įžeidinėja ir vadina necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „kekšė“, „paleistuvė“, „prostitutė“ ir kitais. V. K. teigimu, policijos pareigūnai į jos pranešimus niekaip nereaguoja, sąmoningai jų netiria, nes yra nekompetentingi, sąmoningai dangsto „nusikaltėlius“. Apžiūros metu fiksuota, kad Bendrasis pagalbos centras V. K. skambučių sulaukia kelis kartus per dieną, iš pradžių dėl to, kad moteris kviečia policijos pareigūnus, vėliau dėl to, kad ji yra nepatenkinta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų darbu ir pageidauja, kad atvyktų kiti pareigūnai. Girdimos išankstinės nuostatos, kad niekas nieko vis tiek nedarys. Itin dažnai pokalbiuose minima Š. pavardė, kiekvieną kartą skambinant vis dėl kito įvykio, kurio aplinkybės analogiškos jau fiksuotiems prieš tai. V. K. teigimu, kaimynai Š. nuo 2017 metų nuolat ją įžeidinėja, keikia, tokiu būdu nori užvaldyti jos tėvų turtą bei siekia, kad ji išsikraustytų iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Kiekvieno pranešimo turinys praktiškai analogiškas prieš tai buvusiam, tik skiriasi įvykių datos (5 t., b. l. 27-31, 35-39, 80-82, 104-117).

30. Iš 2022 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) kvietimo korteles nuo 2020 metų iki 2022 m. spalio 6 d., iš viso buvo 14 pagalbos kvietimo atvejų: 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. rugpjūčio 12, 16, 17 dienomis, 2022 m. liepos 15 d. GMP buvo kviečiama V. K.. Kitais atvejais V. K. kvietė GMP motinai B. K. (5 t., b. l. 151-154).

31. Iš 2023 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, apžiūrėjus PRĮR įvykių informaciją pagal paieškos klasifikatorių „V. K.“ nustatyta: 2019 m. registruota 15 įvykių; 2020 m. registruoti 24 įvykiai; 2021 m. registruoti 63 įvykiai; 2022 m. registruoti 47 įvykiai; 2023 m. laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki balandžio 11 d. registruota 16 įvykių (6 t., b. l. 1-2).

32. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. J. 2022 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime apibendrinti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate turimi duomenys apie V. K.. Nurodyta, kad didžiąją V. K. pranešimų policijai dalį (apie 90 proc.) sudaro pranešimai apie jai aplinkinių adresuojamus, ją žeidžiančius žodžius (dažniausiai „kurva“, „suka“, „kekšė“, „prostitutė“). Dažniausiai ji nurodo, kad šiuos necenzūrinius žodžius ji girdi iš ją supančių artimiausių kaimynų (gretimų namų gyventojų), taip pat kartais ją keikia nepažįstami ir pirmą kartą matomi žmonės (pavyzdžiui, pro namus gatve einantys asmenys, keleivinių autobusų, kuriais ji važiuoja, keleiviai ir vairuotojai, bibliotekų darbuotojai, socialiniai darbuotojai, medikai, atvykę padėti jos šeimos nariams, renginiuose greta sėdintys asmenys, parduotuvėse, kuriose ji lankosi, dirbantys darbuotojai ir kiti pirkėjai, netoliese lakstantys mažamečiai vaikai, ir pan.). Nors dalyje savo pranešimų ji nurodo, kad šiuos jai skirtus ir ją žeidžiančius žodžius ji būna užfiksavusi savo telefonu arba diktofonu, tačiau jos paprašius pateikti šiuos įrašus, nė karto jų nepateikė nenurodydama nepateikimo priežasčių. Kitą jos pareiškimų bei pranešimų dalį sudaro kreipimaisi dėl įvairių institucijų, dažniausiai policijos pareigūnų, netinkamai tiriamų ir tikslinamų jos pranešimų. Ji nuolat prašo nušalinti pareigūnus, kuriems pavesta tikslinti jos raštus, nurodant dažniausias nušalinimo priežastis, kad pareigūnai yra papirkti kitų asmenų, dėl to tinkamai netiria jos pranešimų. Dažniausiai tai taikoma policijos darbuotojams (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnai N. P., J. Š., R. S., S. P., A. K., A. B., V. B. ir kt.), taip pat prokuratūros ir teismo darbuotojams, kurie nagrinėja jos skundus. V. K. policijai adresuojamuose pranešimuose dažnai įžvelgiama galimų jos sveikatos sutrikimų požymių, kurie pasireiškia tuo, kad ji girdi garsus iš telefono (kaimynai per savo telefonus leidžia keiksmažodžius), negyvenamuose pastatuose vaiko balsu kažkas į ją kreipiasi žodžiais „mur“ ar „kur“ ir taip ją supantys asmenys siekia sunkiai sutrikdyti jos psichinę sveikatą ir galimai nori ją privesti prie savižudybės. Savo pareiškimuose ji prašo atlikti jokio teisinio pagrindo neturinčius veiksmus (suimti (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūną N. P., teisėją K. R., teigiama, kad (duomenys neskelbtini) teisėja (duomenys neskelbtini) yra nusikaltėlių dangstytoja, ir pan.). Dėl V. K. paūmėjusios nestabilios psichikos būklės, galimai keliančios grėsmę ir jos pačios sveikatai, (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnai 3 kartus raštais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vyriausiąją specialistę (savivaldybės gydytoją) J. G., VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad V. K. būtų suteikta tinkama medikų priežiūra įvertinant jos būklę. Žinoma, kad į medikų raginimus savanoriškai atvykti pasitikrinti, ji kategoriškai nereaguoja (7 t., b. l. 123-128).

33. Šioje byloje nustatyta, kad V. K. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. sausio 27 d. pateikė iš viso 5 skundus (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, 1 pareiškimą Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai ir 1 prašymą Generalinei prokurorei N. Grunskienei ir šiuose dokumentuose nurodė su D. Š. ir jos šeimos nariais (V. K. kaimynais) bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju N. P. susijusią informaciją, kurios esmė: 1) D. Š. ir jos šeimos nariai bei tyrėjas N. P. prieš ją (V. K.) ir jos šeimą vykdo įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. ją persekioja, terorizuoja, siekia sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, prievartauja turtą, klastoja dokumentus, kyšininkauja ir t. t.; 2) tyrėjas N. P. piktnaudžiauja tarnybinėmis pareigomis, siekdamas nuslėpti prieš V. K. D. Š. ir jos šeimos narių daromas nusikalstamas veikas, t. y. kad šios nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos. V. K. iš esmės neneigė, jog ji surašė minėtus dokumentus ir pateikė juos nurodytoms institucijoms ir pareigūnams. Šios bylos aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, su jomis proceso dalyviai sutinka, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.

34. Kaip galima suprasti iš V. K. parodymų ir jos apeliacinio skundo turinio, šiuose iš viso 7 dokumentuose, jos įsitikinimu, jos nurodyta informacija apie D. Š. ir jos šeimos narius bei tyrėją N. P. yra tikra, tik niekas nesiima reikiamų, realių ir būtinų priemonių šią pateiktą informaciją patikrinti ir tuo patys įsitikinti. Teisėjų kolegija su tokia V. K. pozicija nesutinka.

35. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvus atspindys žinių ar gautos informacijos, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti paremta faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016).

36. Nesunku suprasti, kad V. K. anksčiau nurodytuose dokumentuose, kuriuos ji pateikė teisėsaugos institucijoms, nukentėjusiąją D. Š. ir jos šeimos narius bei nukentėjusįjį N. P. įvardino kaip asmenis, kurie siekia užvaldyti jos tėvų turtą ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ją terorizuoja, persekioja, šmeižia, kyšininkauja, daro poveikį liudytojams, policijos pareigūnams ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš taip apibūdinant kitą žmogų, kaip tai padarė V. K., reikia turėti pakankamai patikimos informacijos apie jį ir tai daryti labai pasvertai, tinkama forma ir jo neįžeidžiant. Tačiau šiuo atveju V. K. nepateikė savo teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusieji daro kokias nors nusikalstamas veikas prieš ją ir jos šeimą. V. K. teigimu, jos skleidžiamų žinių apie nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. tikrumą, visų pirma, patvirtina jos daryti vaizdo ir/ar garso įrašai. Šioje byloje tokių įrašų yra gausybė – dalis jų buvo paimti kratos V. K. gyvenamojoje vietoje metu, kita dalis – pačios V. K. pateikti prie įvairių jos skundų ir pranešimų teisėsaugos institucijoms. Iš byloje esančių šių vaizdo ir/ar garso įrašų apžiūrų protokolų matyti, kad V. K. įrašo pokalbius, vykstančius tarp jos ir kitų asmenų (poliklinikų, bankų, telekomunikacijų, draudimo bendrovių, Bendrojo pagalbos centro darbuotojų), taip pat bendraujant su policijos pareigūnais, prokuratūros bei teismų darbuotojais, kaimynais Š. Tačiau nei viename iš šių vaizdo ir/ar garso įrašų nėra užfiksuoti kitų asmenų, tarp jų – D. Š. ar N. P., neteisėti ar net nusikalstami veiksmai prieš V. K. ar jos šeimą. Taigi, pačios V. K. daryti įvairūs įrašai nepatvirtina jos skleidžiamos informacijos apie nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P.. Be to, liudytoja apklausta V. K. motina B. K. iš esmės paneigė V. K. teiginius apie nusikalstamus D. Š. ir jos šeimos narių bei N. P. veiksmus prieš V. K. ir jos šeimą.

37. Nepagrįsti V. K. skundo argumentai, kad jos pateikta informacija apie D. Š. ir jos šeimos narius bei N. P. nebuvo reikiamai ir kruopščiai tiriama, kaip to reikalauja teisės aktai, dėl to ši informacija nebuvo paneigta. V. K. teisėsaugos institucijoms pateikta informacija apie galimai neteisėtus D. Š. ir jos šeimos narių bei N. P. veiksmus buvo tiriama baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Šiose bylose tyrimai buvo atliekami dėl galimai šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad visose šiose bylose, pradėtose dėl V. K. skundų, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šie procesiniai sprendimai V. K. buvo skundžiami prokurorui ir teismui, tačiau jos skundai atmesti, galutiniai procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Pažymėtina, jog visi sprendimai priimti ėmusis veiksmų patikrinti V. K. nurodytas aplinkybes, surinkus duomenis, galinčius suteikti informacijos apie tokius faktus. Tačiau, visais atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, jog nurodytų asmenų veikoje nebuvo nustatyta nusikalstamų veikų požymių. Apie visus šiuos priimtus procesinius sprendimus V. K. buvo žinoma, ji su jais buvo supažindinta tinkamai. Nepaisydama to, V. K. nesiliovė teikti iš esmės analogiško turinio skundų teisėsaugos institucijoms kaltindama D. Š. ir jos šeimos narius, taip pat N. P. nusikalstamų veikų prieš ją ir jos šeimą darymu. Tai rodo, kad V. K. anksčiau minėtuose 7 dokumentuose, kuriuos ji pateikė teismui, prokuratūrai ir Generalinei prokurorei nurodyta informacija apie nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. neturėjo jokio realaus pagrindo, buvo tiesiog jos pačios išgalvota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. K. skleidė informaciją, jog D. Š., jos šeimos nariai ir N. P. darė įvairaus pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas (ją persekiojo, terorizavo, siekė sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, prievartavo turtą, klastojo dokumentus, kyšininkavo ir t. t.), nors ši informacija neatitinka tikrovės.

38. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Matyti, kad V. K. teiginiuose apie nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. vartojamos sąvokos, susijusius su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, dokumentų klastojimu, asmens persekiojimu, jo terorizavimu, siekiu sunkiai sutrikdyti sveikatą, yra iš esmės tapačios konkrečių kriminalinių veikų pavadinimams, nes asmens siejimas su tokiais veiksmais sudaro visas prielaidas ir regimybę manyti, kad apkalbėtas asmuo buvo atlikęs veiksmus, atitinkančius konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, visi šie žodžiai iš karto suteikia vadinamam asmeniui neigiamą atspalvį, nepriklausomai nuo jo pavartojimo konteksto. Įvertinus visa tai, galima tvirtinti, jog nukentėjusiųjų siejimas su anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų darymu, jų kiekiu pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Taigi, tokia V. K. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusiuosius tiek vertinant jos turinį, tiek jos paskleidimo foną, žemina jų garbę ir orumą.

39. Šios išvados nepaneigia tai, kad V. K. išgalvotą, jos ligos įtakotą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. nurodė raštu įvairiuose dokumentuose teismui ir teisėsaugos institucijoms. Viena vertus, niekam negali būti apribota teisė ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai daryti, be kita ko, kreipiantis į teisėsaugos institucijas skundais, pareiškimais ar prašymais. Kita vertus, tokie asmens veiksmai (kreipimasis į atitinkamas institucijas) neturi peržengti konstitucinės teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos numatytos teisės reikšti savo nuomonę ribų. Šioje byloje nustatyta, kad V. K. nurodyti faktai dėl D. Š. ir jos šeimos narių, taip pat N. P. neva nusikalstamo elgesio objektyviai ne kartą buvo tikrinti ir nė karto nepasitvirtino. Paprastai rūpestingam ir apdairiam asmeniui turi pakakti jo pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimo vieną kartą, juolab, kad tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus procesinius sprendimus galima skųsti tiek prokurorui, tiek teismui. Tai V. K. ne kartą darė, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, teikdama iš esmės analogiško turinio pareiškimus ir skundus. Tai patvirtina aplinkybę, jog V. K. skleidžiami duomenys negali būti laikomi jos nuomone ar samprotavimais. Jie turi akivaizdžius žinios, fakto požymius ir yra objektyviai patikrinami bei buvo ne kartą objektyviai tikrinti. Tačiau, net ir nepasitvirtinus šiems faktas, V. K. toliau skleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie nukentėjusiuosius. Anksčiau nurodytų administracinių nusižengimų ir baudžiamųjų bylų duomenys patvirtina, kad V. K. tikrovės neatitinkančias žinias apie D. Š., jos šeimos narius ir tyrėją N. P. skleidė ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. sausio 27 d., bei tai darė sistemingai, t. y. per šį laikotarpį pateikė iš viso 7 skundus, pareiškimą ir prašymą plačiam teisėsaugos institucijų ratui – teismams, prokuratūroms, policijai, generalinei prokurorei. Akivaizdu, kad su šių raštų turiniu susipažino platus žmonių ratas (teismų, teisėsaugos institucijų darbuotojai, kiti asmenys). Nukentėjusiųjų D. Š. ir N. P., liudytojų D. Š. parodymai patvirtina, kad nukentėjusieji dažnai buvo apklausiami dėl neva jų padarytų nusikalstamų veikų. Vadinasi, jie dažnai buvo atitraukiami nuo savo darbo, laisvalaikio ir įprasto gyvenimo, dėl ko patyrė nepatogumų ir išgyvenimų. Visa tai leidžia teigti, jog V. K. sistemingi veiksmai kaltinant D. Š., jos šeimos narius ir N. P. tyčinių, didelio kiekio ir įvairaus pobūdžio nusikaltimų darymu peržengė teisės reikšti nuomonę ribas, pažeidė šių asmenų garbę ir orumą bei tapo pavojingi baudžiamąja teisine prasme. Tai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius.

40. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad darydama šias veikas prieš nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P., V. K. sirgo lėtine psichikos liga – kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Pačios V. K. nuomone, psichikos liga – kliedesiniu sutrikimu, ji neserga, diagnozuojant jai šią ligą buvo padaryta medicininė klaida. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, teismo psichiatrės ekspertės R. D., liudytojo G. I. paaiškinimus ir parodymus, iš dalies liudytojos B. K. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus (vaizdo ir/ar garso įrašus ir kt.) neturi nė mažiausio pagrindo abejoti specialistų jai nustatyta diagnoze ir sprendžia, kad priešingai V. K. įsitikinimui, ji veikas prieš nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. padarė būdama nepakaltinama. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti ir tai, kad ir šiuo metu V. K. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. V. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (8 t., b. l. 151-164).

41. Teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė R. D., liudytoju apklaustas V. K. gydantis gydytojas G. I. visiškai patvirtino ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad teismo ekspertų psichiatrų komisija, surašydama ekspertizės aktą, įvertino V. K. psichikos būseną padarytų veikų ir ekspertizės metu, jos pasisakymus apie savo elgesį, jos ligos istoriją, baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Maždaug nuo 2015 metų V. K. prasidėjo kliedesiniai pasisakymai prieš aplinkinius – kaimynus, jai pažįstamus ir nepažįstamus, net motiną, kad aplinkiniai jai kenkia, vartoja necenzūrinius žodžius. Ilgainiui šis asmenų ratas V. K. išsiplėtė – apėmė dar daugiau asmenų, įvairias institucijas, o dabar – ją gydančius gydytojus. Dėl jai rekomenduojamo priverstinio gydymo būdo psichiatrai svarstė abu variantus – tiek ambulatorinį, tiek stacionarų. Pasak specialistų, ambulatorinio gydymo taikymui asmuo turi būti bent iš dalies kritiškas tiek savo susirgimui, tiek padarytoms veikoms, turi suprasti gydymo esmę ir jį priimti. Specialistų vertinimu, V. K. psichikos sveikatos būklė tik blogėja, ji nėra kritiška nei jos padarytoms veikoms, nei savo ligai. Atitinkamai ji nemato reikalo laikytis gydytojų rekomendacijų ir vartoti vaistus. Dėl jai nustatyto psichinio sutrikimo vyksta kliedesinė įvykių interpretacija. Tai sudaro pagrindą teigti, kad ji yra socialiai pavojinga. V. K. reikalinga gydyti bent 6 mėnesius ir jos kliedesiai sumažėtų. Tada psichiatrai spręs, ar kreiptis į teismą dėl gydymo pakeitimo iš stacionaraus į ambulatorinį. O šiuo metu ji yra pavojinga, ją reikia gydyti tiek dėl jos pačios pilnavertiško gyvenimo, tiek dėl aplinkinių. Tokių negydomų lėtinių susirgimų perspektyvos ir prognozės nėra geros, liga gali tik sunkėti (pavyzdžiui, išsivystyti į šizofreniją).

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktos išvadomis bei minėtų psichiatrų paaiškinimais apie V. K. diagnozuotą psichikos ligą ir jos pobūdį. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą surašė ilgametę patirtį turinčios 3 teismo psichiatrės ekspertės. Šį ekspertizės aktą teismo psichiatrės ekspertės pagrindė ne tik pokalbių su V. K. ir jos stebėjimo stacionare metu gautais duomenimis. Ekspertėms buvo pateikta baudžiamoji byla, V. K. medicininiai dokumentai. V. K. stacionarinė ekspertizė buvo atliekama beveik 2 savaites laiko (nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 6 d.). Visa tai sudaro pagrindą teigti, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą surašiusios teismo psichiatrės ekspertės turėjo tiek reikiamų specialių žinių, kompetencijos ir kvalifikaciją, tiek laiko konstatuoti, kad V. K. anksčiau aptartas elgesys buvo susijęs ne su jos asmenybės bruožais, o nulemtas psichikos ligos – kliedesinio sutrikimo. Kad vienas iš V. K. diagnozuotos psichikos ligos išraiškos būdų yra klausos haliucinacijos, patvirtina ir byloje esantys vaizdo ir/ar garso įrašai, liudytojos B. K. parodymai, jog V. K. aplinkinius asmenis kaltindavo prieš ją pavartojus necenzūrinius žodžius, nors taip nebūdavo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad veikų prieš nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. padarymo metu ir šiuo metu V. K. negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo – kliedesinio sutrikimo. Taigi, ji yra nepakaltinama (BK 17 straipsnio 1 dalis).

43. BK 17 straipsnyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas. Juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami. Tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą. Šie ypatumai lemia tai, kad minėtų priemonių taikymo procese įrodinėtinos aplinkybės (numatytos BPK 395 straipsnyje) neapima nepakaltinamo asmens kaltės formos, rūšies BK 15, 16 straipsnių prasme nustatymo ir jos negali būti nustatytos. Tai kartu ir nėra baudžiamosios bylos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įrodinėjimo dalykas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2009, 2K-385-222/2018). Atsižvelgiant į tai bei nustačius, kad V. K. veikų prieš nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P. metu dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jos tyčios klausimas nesprendžiamas ir dėl to nepasisakoma.

44. 2023-08-25 prokurorės G. V. nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (12 t., 4 – 44 b.l.) ir skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje V. K. veikos pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išskaidytos į dvi savarankiškas veikas, pagal nukentėjusiuosius, t. y. viena tęstinė veika (sudaryta iš 7 epizodų) apšmeižus nukentėjusiąją D. Š. ir kita veika (3 epizodai) apšmeižus nukentėjusįjį N. P.. Kolegijos vertinimu toks skaidymas nėra pagrįstas, nes V. K. neteisėti veiksmai tiek turinio, tiek laiko prasme yra betarpiškai susiję su abiem nukentėjusiais, t. y. iš bylos matyti, kad ji visų pirma kreipdavosi su pareiškimais dėl neva tai D. Š. neteisėtų veiksmų prieš ją, kuriuos tiriant dalyvavo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas N. P., kuris jau, pagal V. K., netinkamai atliko savo pareigas, piktnaudžiavo tarnyba ir darė kitas jos pareiškimuose nurodytas nusikalstamas veikas.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija nustato, kad V. K. padarė vieną tęstinę veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. raštu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad D. Š. ir N. P. neva padarė tyčinius nusikaltimus, taip juos pažemino kitų žmonių akivaizdoje, t. y. juos apšmeižė, o būtent:

2020 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), skunde, be kitų aplinkybių, nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai sistemingai vykdo turto prievartavimą, siekdami užvaldyti jos (V. K.) tėvų turtą, papirkinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiąjį tyrėją N. P., daro poveikį liudytojams, yra nusikaltimo prieš ją bei jos šeimą organizatoriai ir vykdytojai;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 23 d. Generalinei prokurorei N. Grunskienei pateikė prašymą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 vasario 10 d. apklausiama kaip liudytoja prašyme bei apklausos metu nurodė, kad D. Š., jos šeimos nariai bendrininkauja su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju N. P., vykdant bei slepiant nusikalstamas veikas prieš ją ir jos šeimą, papirkinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiąjį tyrėją N. P.;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams per (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą pateikdama skundą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis buvo perduota (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 30 d. apklausiama nuotoliniu būdu kaip liudytoja skunde bei nuotolinės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. P. piktnaudžiauja pareigomis, yra nusikaltimo, vykdomo prieš ją ir jos šeimą, organizatorius ir vykdytojas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiajam tyrėjui N. P. ir kitiems asmenims dėl jos įžeidinėjimo, persekiojimo, siekiant sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, turto prievartavimo, šmeižimo, bendrininkavimo, dokumentų klastojimo, nusikaltimo slėpimo, kyšininkavimo;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2021 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 6 d. apklausiama nuotoliniu būdu kaip liudytoja pareiškime bei nuotolinės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skriaus vyriausiasis tyrėjas N. P. piktnaudžiauja pareigomis, tai yra kyšininkauja, siekdamas nuslėpti prieš ją daromas nusikalstamas veikas, bendrininkauja su asmenimis, vykdančiais nusikalstamas veikas prieš ją, daro poveikį kitiems policijos pareigūnams, kad jie jos (V. K.) pareiškimų netirtų;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 23 d. generalinei prokurorei N. Grunskienei pateikė prašymą, kuris buvo perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, dėl ko buvo pradėtas patikslinimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 10 d. apklausiama kaip liudytoja prašyme bei apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. P. piktnaudžiauja pareigomis, tai yra kyšininkauja, siekdamas nuslėpti prieš ją daromas nusikalstamas veikas.

46. Ši jos veika, perkvalifikavus prokurorės pareiškime nurodytas dvi savarankiškas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje dėl D. Š. ir dėl N. P. šmeižimo, ir kvalifikavus ją kaip vieną tęstinę veiką, padarytą prieš abu nukentėjusiuosius D. Š. ir N. P., atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1749 redakcija) numatytos veikos sudėtį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

47. Pripažinus, kad V. K., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių jai skyrimo klausimas, kaip tai numatyta BK 17 straipsnio 2 dalyje, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaip galima suprasti iš V. K. pasisakymų, jai iš viso nereikia jokio gydymo, tačiau baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme ji paaiškino, jog gydytojų nebijo, sutinka gydytis ir pati vartoti vaistus. Vis tik, įvertinusi teismo psichiatrijos specialistų išvadas, jos dabartinį elgesį specializuotoje įstaigoje (ji įsitikinusi, kad yra sveika, todėl atsisako vartoti vaistus), teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal dabartinę V. K. psichikos sveikatos būklę švelniausios priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis paskyrimas šiuo metu V. K. būtų netikslingas ir nepagrįstas.

48. Kita vertus, kolegija pastebi, kad šiuo metu skyrus V. K. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ji grįžtų atgal į tą pačią aplinką, kurioje gyveno ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Pagal byloje esančius liudytojos B. K. parodymus, ji pati dažnai dėl savo dukters kliedesių kviesdavo jai greitąją medicinos pagalbą, tačiau realiai jokia pagalba V. K. nebūdavo suteikiama – atvažiavus medikams jos kliedesiai baigdavosi, o ilgainiui ji iš viso medikų nebeįsileisdavo. Liudytoja taip pat parodė, kad ji ieškojo ir kitokios pagalbos savo dukrai – kreipėsi į seniūną, savivaldybės administraciją, Seimo nario padėjėją, kitas gydymo įstaigas, taip pat kalbėjosi su kaimynais, tačiau jokios pagalbos nesulaukė. Pagalbos V. K. ieškojo ir bendruomenė – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai 3 kartus raštais kreipėsi į savivaldybės gydytoją, gydymo įstaigas, V. K. būtų suteikta tinkama medikų priežiūra įvertinant jos būklę, tačiau į medikų raginimus savanoriškai atvykti pasitikrinti ji kategoriškai nereagavo. Tai patvirtina vyriausiosios tyrėjos L. J. 2022 m. vasario 3 d. tarnybinis pranešimas. Aukščiau išvardinti duomenys leidžia konstatuoti, kad V. K. savo ligos nepripažino ir nepripažįsta iki šiol, niekada nesigydė ir jokių vaistų nevartojo, tą daryti atsisako, nėra kritiška nei savo būklei, nei jos padarytoms veikoms. Be to svarbu yra ir tai, kad V. K. mama ne tik sutiko, jog dukrai reikalingas medikamentinis gydymas ligoninėje, bet ir parodė, kad namuose ji negebės užtikrinti, kad dukra reguliariai vartotų vaistus ir lankytųsi pas gydytoją.

49. Kolegija taip pat pastebi, kad iš teismo psichiatrės ekspertės R. D. ir V. K. gydančio G. I. paaiškinimų matyti, kad V. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, savaime, be medikamentinio gydymo, nepraeina, jos situacija vis blogėja, kliedesiai plečiasi, apima vis daugiau asmenų ir institucijų. Pasak specialistų, gydymo fone kliedesiai, kuriuos V. K. išsakė anksčiau ir šiuo metu išsako nenutrūkstamu srautu, taptų ne tokie aktualūs, išblėstų, parastų jai aktualumą ir ji galėtų gyventi kokybišką gyvenimą. Dėl šių priežasčių ekspertizės akte, kurį teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino teisiamajame posėdyje, rekomenduojama V. K. skirti priverstini gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada ir specialistų rekomendacija. Nors V. K. dėl psichikos ligos nėra būdingas smurtinis elgesys, ji nekelia fizinio pavojaus kitiems, tačiau jos socialinis pavojingumas šiuo atveju pasireiškia vis gausėjančiais jai pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms reiškiamais kaltinimais įvairių teisės pažeidimų prieš ją darymu. Ekspertizės metu pati V. K. pripažino, jog ji bijo išeiti iš namų, nes visi ją apkalba, keikia, vartoja įvairius necenzūrinius žodžius. Nėra abejonių, kad V. K. socialinė adaptacija yra sutrikusi. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. K. požiūrį į jai diagnozuotą psichikos ligos ir gydymo poreikį, vadovaudamasi teismo psichiatrijos specialistų vertinimu apie tai, kad V. K. yra socialiai pavojinga, ir netaikant atitinkamo gydymo jos psichikos būklė gali dar labiau pablogėti, pripažįsta, kad V. K. turi būti paskirta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kolegijos vertinimu, tik gydymo eigoje stebint V. K. elgesį ir jos ligos dinamiką bus galima įvertinti galimybę jai pakeisti šią priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Kiti bylos klausimai

50. Atmetamai V. K. apeliacinio skundo reikalavimai spręsti klausimą dėl nukentėjusiųjų ir skunde nurodytų liudytojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 236 straipsnį, o teismo psichiatrės ekspertės R. D. – pagal BK 235 straipsnį, taip pat šių asmenų suėmimo, priteisimo jai skunde nurodytų sumų iš atitinkamų asmenų už jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tam pagrindo šioje baudžiamojoje byloje nėra.

51. Netenkinamas ir V. K. apeliacinio skundo reikalavimas grąžinti jai byloje esančias laikmenas. Šios laikmenos su įrašais yra daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, todėl jie paliekami saugoti byloje, kaip tai numatyta BPK 91 straipsnyje, 94 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

52. Apeliaciniame skunde V. K. teigia, kad ikiteisminis tyrimas prieš ją vyko tendencingai, siekiant ją pripažinti nepakaltinama, su ja susidoroti. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka ir vertina juos kaip deklaratyvius. Jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo požymių, kurie atitiktų BPK 58 straipsnio nurodytus nušalinimo pagrindus, apeliaciniame skunde nenurodoma ir jų teisėjų kolegija nenustatė. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. turėjo gynėją, jai buvo suteikta galimybė teikti dokumentus, parodymus, skųsti jai nepriimtinus procesinius sprendimus, teisė dalyvauti ir pasisakyti baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme. Šiomis savo procesinėmis teisėmis ji naudojosi. Duomenų, kad jos teisės buvo varžomos kaip nors kitaip byloje nėra. Kolegija neturi pagrindo išsamiau vertinti V. K. argumentus dėl tyrėjo N. P. kaip pareigūno galimai neteisėtų veiksmų ją gabenant į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių ekspertizės atlikimui, nes duomenų apie tai byloje nėra. Be to, šio apeliacinio proceso tikslas yra patikrinti bylos duomenis apie asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir įvertinti jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 403 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria V. K. pripažinta būdama nepakaltinama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. K. nutraukti baudžiamąją bylą dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, jai nepadarius šios veikos (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria V. K. nutraukta baudžiamoji byla dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. K. veikas, kvalifikuotas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl D. Š. šmeižimo) ir pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl N. P. šmeižimo) perkvalifikuoti ir pripažinti, kad V. K., būdama nepakaltinama, padarė vieną tęstinę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiosios D. Š. ir N. P. šmeižimo) (2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1749 redakcija).

Taikyti V. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Valdas CiesiūnasAlgirdas GaputisValdas Petras Meidus