Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Dianos Labokaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Licatrans“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Tradela“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Licatrans“ 7350 Eur skolos, 246,47 Eur dydžio palūkanas, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Tradela“ perėmė iš Lenkijos įmonės Tank Trans Polska Sp. z o. o. reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Licatrans“ 7350 Eur įsiskolinimą pagal skolos priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovės skola Tank Trans Polska Sp. z o. o. kilo neatsiskaičius pagal krovinių pervežimo sutartis. Nurodė, kad pagal krovinių pervežimo sutartis, užsakovė UAB „Licatrans“ įsipareigojo pagal vežėjo Tank Trans Polska Sp. z o. o. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atlikti mokėjimą per 16 dienų nuo krovinio iškrovimo ir PVM sąskaitų-faktūrų bei CMR originalų gavimo, tačiau atsakovė UAB „Licatrans“ su vežėju neatsiskaitė. Ieškovės teigimu, atsakovė atsisakymą sumokėti skolą grindžia vienašališkai atsakovės patvirtintu 2013 m. gruodžio 31 d. skolos suderinimo aktu ir neteisėtais bandymais atlikti vienašališką reikalavimo įskaitymą. Pažymėjo, kad skolos suderinimo aktas nėra patvirtintas pradinio kreditoriaus Tank Trans Polska Sp. z o. o.

Atsakovė UAB „Licatrans“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas reikalavimas dėl neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų yra nepagrįstas, nes jos 2014 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu buvo apmokėtos pradiniam kreditoriui Tank Trans Polska Sp. z o. o., bankinio pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodant: „No. (duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad anksčiau išrašytos sąskaitos (2013 m. spalio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įskaitytos 2013 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savo antspaudu patvirtino pradinis kreditorius. Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 22 d. atliktas bankinis pavedimas patvirtina, jog buvo apmokėtos ne skolų suderinimo aktu suderintos PVM sąskaitos-faktūros, o jau kitos (po jų) išrašytos neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovės teigimu, Tank Trans Polska Sp. z o. o. 2014 m. lapkričio 17 d. perleido UAB „Tradela“ negaliojančią reikalavimo teisę į UAB „Licatrans“. Pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 6 d. Tank Trans Polska Sp. z o. o. pateikė UAB „Licatrans“ prieštaravimus dėl 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktu atliktam įskaitymui ir reikalavimui susimokėti skolą, o tarp UAB „Tradela“ ir „Tank Trans Polska Sp. z o. o. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 17 d. Atsakovės vertinimu, tokiais veiksmais Tank Trans Polska Sp. z o. o. parodė vis dar egzistuojantį savo kaip pradinės kreditorės reikalavimą į UAB „Licatrans“ ir kartu paneigė UAB „Tradela“ reikalavimo teisę. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Licatrans“ ir Tank Trans Polska Sp. Z.o.o 2011 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį. Nustatė ir tai, kad 2014 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Tradela“ perėmė iš Tank Trans Polska Sp. Z.o.o reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Licatrans“ 7350 Eur įsiskolinimą pagal skolos priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sąskaitas faktūras. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad UAB „Licatrans“ 2014 m. sausio 21 d. pervedė Tank Trans Polska Sp. Z.o.o 9429,90 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad apmokama už PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), skolų kompensacija Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas iš atsakovės pateikto 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Licatrans“ ir Tank Trans Polska Sp. Z.o.o skolų suderinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šalys susitarė, jog atsakovė UAB „Licatrans“ yra skolinga Tank Trans Polska Sp. Z.o.o – 27 795,04 Eur sumą, o Tank Trans Polska Sp. Z.o.o pagal 2013 m. gruodžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 11/2013 skolinga UAB „Licatrans“ 7350 Eur sumą. Pažymėjo, kad teismui pateikta UAB „Licatrans“ 2013 m. gruodžio 30 d. išrašyta Tank Trans Polska Sp. Z.o.o sąskaita-faktūra pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7350 baudos taikymo Tank Trans Polska Sp. Z.o.o.

Teismas sprendė, kad byloje taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė Tank Trans Polska Sp. Z.o.o dar iki 2014 m. vasario 5 d. žinojo atsakovės motyvus dėl dalies skolos nemokėjimo, t. y. buvo informuota apie atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą. Pasak teismo, šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas Tank Trans Polska Sp. Z.o.o vardu registruotu laišku UAB „Licatrans“ išsiųstas 2014 m. vasario 5 d. raštas, kuriuo prašoma paaiškinti bendrovei taikytą baudą. Teismo vertinimu, Tank Trans Polska Sp. Z.o.o į atsakovę su rašytine pretenzija, kurioje būtų aiškiai nurodytas reikalavimas padengti įsiskolinimą, per vienerių metų terminą, numatytą CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje, nesikreipė. Teismas nustatė, kad naujoji kreditorė UAB „Tradela“ 2014 m. lapkričio 18 d. surašė UAB „Licatrans“ pretenziją dėl 7350 Eur skolos apmokėjimo, UAB „Licatrans“ 2014 m. gruodžio 18 d. gavo naujosios kreditorės UAB „Tradela“ pretenziją, tačiau ši pretenzija 2014 m. gruodžio 22 d. pranešimu UAB „Licatrans“ buvo atmesta. Teismo nuomone, tiek Tank Trans Polska Sp. Z.o.o, tiek naujajai kreditorei UAB „Tradela“ žinant atsakovės poziciją dėl dalies skolos sudengimo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė piktybiškai, nenurodydama priežasčių vengė atsiskaityti su ieškove. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, sprendė, kad ieškinio senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po kiekvieno ginčo pervežimo užsakymo pasirašymo. Nurodė, kad nustačius, jog krovinio pervežimo užsakymams (pagal kuriuos išrašytos sąskaitos-faktūros ir dėl kurių apmokėjimo reikalavimo teisė buvo perleista ieškovui) ir jų pagrindu išrašytoms sąskaitoms-faktūroms iki ieškinio pareiškimo teisme 2015 m. birželio 11 d. jau buvo suėję ieškinio senaties terminai (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis ir 1 dalies c punktas) ir atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, taikytina vienerių metų ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi ieškinio senaties eigą nutraukė atsakovės atsiųstas įskaitymo aktas, nes tokiu būdu atsakovė pripažino skolą. Teismas pažymėjo, kad minėtas aktas surašytas 2013 m. gruodžio 31 d., o atsakovės gautas ne vėliau kaip 2014 m. vasario 5 d., t. y. dar neprasidėjus ieškinio senaties terminams pagal aukščiau nurodytus vežimo užsakymus, todėl negalėjo jų sustabdyti. Teismas už atstovavimą teisme iš ieškovės atsakovės naudai priteisė maksimalią pagal Rekomendacijų 8.19 punktą sumą 2120,85 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tradela“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnis nenumato ieškinio senaties nutraukimo pagrindų, todėl privalėjo būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 dalis. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008). Teismas nepagrįstai 2013 m. gruodžio 31 d. įskaitymo akto nelaikė ieškinio senaties terminą sustabdančia aplinkybe. Nurodė, kad atsakovė UAB „Licatrans“ savo aktyviais veiksmais: daliniu prievolės įvykdymu, aktyviomis derybomis, tiek pradiniam kreditoriui, tiek ieškovei atsiųstais dokumentais, pripažino prievolę (skolą). Apeliantės vertinimu, pats 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akto pateikimas teismui patvirtina, kad atsakovė UAB „Licatrans“ pripažįsta skolą. Nurodė, kad minėti atsakovės veiksmai ir 2014 m. sausio 22 d. bankinis pavedimas nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 8 d. pradinio kreditoriaus raštas patvirtina, jog atsakovė UAB „Licatrans“ su pradiniu kreditoriumi derėjosi dėl likusios skolos sumokėjimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė UAB „Licatrans“ ieškovei UAB „Tradela“ atsiųstuose pranešimuose PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo neginčijo.

Teismas turėjo nustatyti, kad byloje taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, nes atsakovė UAB „Licatrans“ tyčiniais veiksmais vengė sumokėti skolą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir atsakovei UAB „Licatrans“ buvo žinoma apie PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo tvarką, tačiau atsakovė sąmoningai vengė atsiskaityti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Licatrans“ nėra pateikusi pretenzijų dėl išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pati atsakovė UAB „Licatrans“ pateikė skolų suderinimo aktą. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė UAB „Licatrans“ skolų suderinimo akte nurodė, jog pradinis kreditorius jai skolingas 7350 Eur už patirtus nuostolius, tačiau atsakovė į teismą dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Licatrans“ bandė užskaityti nevienarūšes prievoles. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad pradinio kreditoriaus tariamos žalos dydis (7350 Eur) sutampa su atsakovės UAB „Licatrans“ prievole pradiniam kreditoriui, rodo atsakovės bandymą išvengti prievolės ieškovei.

Teismas nepagrįstai priteisė maksimalius Rekomendacijose nurodytus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Nurodė, kad atsakovės UAB „Licatrans“ pateikti procesiniai dokumentai nėra sudėtingi ar didelės apimties. Apeliantės vertinimu, tokie veiksmai kaip pasiruošimas bylai, susipažinimas su pateiktais įrodymais, kurie atsakovei buvo žinomi, apima atsiliepimo parengimui skirtas išlaidas. Nurodė, kad atsakovės UAB „Licatrans“ patirtos išlaidos neatitinka būtinumo, pagrįstumo, protingumo kriterijų ir yra laikytinos atsakovės išlaidavimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Licatrans“, atstovaujama advokato M. Š., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė apeliaciniame skunde nukrypo nuo ieškinio dalyko. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Tradela“ ieškiniu prašo priteisti skolą, atsiradusią iš neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų. Nurodė, kad visos ieškovės nurodytos PVM sąskaitos-faktūros yra apmokėtos 2014 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu. Atsakovės teigimu, Tank Trans Polska Sp. Z.o.o perleido ieškovei negaliojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl skolos įmokų paskirstymo eiliškumo. Pažymėjo, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių mokėjimo terminai suėjo vėliausiai buvo įskaitytos 2013 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktu. Nurodė, kad po to atsakovė priminiam kreditoriui atliko bankinį pavedimą 9429,90 Eur sumai, kuriuo apmokėjo ieškovės reikalaujamas priteisti sumas. Atsakovės teigimu, pradinis kreditorius negalėjo atlikto bankinio pavedimo paskirties pakeisti priskiriant apmokėjimą kitoms sąskaitoms, o nesutikdamas su atliktu įskaitymu turėjo jį ginčyti teisme. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius po atlikto bankinio pavedimo jokių pretenzijų nereiškė ir nepranešė apie įmokų paskirstymą, be to, įmokos negrąžino. Nurodė, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas Tank Trans Polska Sp. Z.o.o 2016 m. vasario 8 d. raštas nėra reikšmingas šioje byloje.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB „Licatrans“ savo aktyviais veiksmais pripažino skolą. Nurodė, kad atsakovė pranešdama pradiniam kreditoriui apie atliktą įskaitymą patvirtino, jog prievolė atsiskaityti pasibaigė. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akte nurodytos kitos sąskaitos, nei tos pagal kurias ieškovė UAB „Tradela“ prašo priteisti skolą, todėl ieškovė neturi teisės nagrinėti atlikto įskaitymo teisėtumo. Nurodė, kad ieškovė UAB „Tradela“ nepagrįstai teigia, jog atsakovė UAB „Licatrans“ po įskaitymo toliau derėjosi su pradiniu kreditoriumi dėl sąskaitų apmokėjimų. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties termino eigą nutraukė 2013 m. gruodžio 31 d. atliktas įskaitymas. Nurodė, kad jeigu įskaitymas ir patvirtintų prievolės egzistavimą tai tik pagal įskaitymo akte nurodytas prievoles, o ne pagal ieškovės reikalaujamas prievoles. Pažymėjo, kad prievolės įvykdymas nutraukia ieškinio senaties terminą, todėl atsakovei 2014 m. sausio 21 d. visiškai atsiskaičius su pradiniu kreditoriumi, ieškovė neturi teisės į ieškinį ir ieškinio senaties termino taikymas nėra aktualus. Atsakovės UAB „Licatrans“ teigimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė sąmoningai neatsiskaito su ieškove. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei 2014 m. gruodžio 22 d. pranešime paaiškino, kodėl reikalavimai buvo įskaityti. Nurodė, kad ir po 2014 m. sausio 21 d. atsakovė UAB „Licatrans“ toliau palaikė verslo santykius su pradiniu kreditoriumi. Pasak atsakovės, aplinkybė, kad atsakovės prievolės suma pradiniam kreditoriui sutampa su atsakovės nurodoma žala, nerodo jos nesąžiningumo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes reikalavimai yra nevienarūšiai. Nurodė, kad tiek reikalavimas atlyginti žalą, tiek reikalavimas sumokėti užmokestį už suteiktas paslaugas yra piniginis, todėl yra vienarūšis ir gali būti įskaitytas. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius neginčijo 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akto, ant jo uždėjo savo antspaudą.

Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti 3464,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, o teismas priteisė tik 2423,67 Eur, taigi, atsakovė UAB „Licatrans“ prisiėmė trečdalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos. Nurodė, kad buvo teiktos kompleksinės teisinės paslaugos, byla buvo sudėtinga, buvo reikalingos specifinės teisinės žinios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010, 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Tradela“ ir Tank Trans Polska Sp. Z.o.o 2014 m. lapkričio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Licatrans“ 7350 Eur įsiskolinimą pagal skolos priėmimo-perdavimo akte nurodytas PVM sąskaitas-faktūras (t. 1., b. l. 8-9). Ieškovė UAB „Tradela“, remdamasi minėta reikalavimo perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Licatrans“ 7350 Eur skolą ir palūkanas. Atsakovė UAB „Licatrans“ su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, kad ji 2014 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu pradiniam kreditoriui Tank Trans Polska Sp. z o. o. apmokėjo skolos priėmimo-perdavimo akte prie 2014 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. kovo 1 d. sprendimu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės UAB „Tradela“ ieškinį, pagrįstą su pradiniu kreditoriumi Tank Trans Polska Sp. z o. o. sudaryta 2014 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, tokiu būdu nusprendė dėl pradinio kreditoriaus materialinių teisių ir pareigų, nes pradiniam kreditoriui gali kilti civilinė sutartinė atsakomybė naujam kreditoriui dėl galimo reikalavimo negaliojimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkte numatyta, jog pradinis kreditorius patvirtina ir garantuoja, kad šia sutartimi perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas skolininkui ir pradinis kreditorius įsipareigoja atlyginti naujajam kreditoriui žalą ir nuostolius, jeigu pradinio kreditoriaus patvirtinimas būtų klaidingas (t. 1., b. l. 8). Taigi, teismui ieškinį atmetus naujasis kreditorius UAB „Tradela“ turės teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pradiniam kreditoriui Tank Trans Polska Sp. z o. o., kuris galimai perleido negaliojančią reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Licatrans“ (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, turi spręsti klausimą dėl reikalavimo galiojimo, nes nuo šio juridinio fakto priklauso ieškinio senaties termino taikymo pagrįstumas, tačiau, esant neįtrauktam pradiniam kreditoriui Tank Trans Polska Sp. z o. o., taip būtų pažeistos jo procesinės teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė UAB „Licatrans“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pradinio kreditoriaus Tank Trans Polska Sp. z o. o. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos pradinio kreditoriaus teisėms ir pareigoms (t. 1., b. l. 94-98). Apeliacinės instancijos teismas iš 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad ieškovės atstovė advokatė I. B. trečiuoju asmeniu prašė įtraukti pradinį kreditorių Tank Trans Polska Sp. z o. o., tačiau teisėja nutarė spręsti šį klausimą vėlesnėse proceso stadijose (2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 8-37 s.). Pažymėtina, kad šis klausimas kituose teismo posėdžiuose (2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. vasario 9 d.) nebuvo išspręstas.

Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pradinio kreditoriaus Tank Trans Polska Sp. z o. o. ir nuspręsdamas dėl jo materialiųjų teisių bei pareigų, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukęs Tank Trans Polska Sp. z o. o., turėtų nustatyti aplinkybes, susijusias su 2013 m. gruodžio 31 d. skolų sudengimo akto sudarymu. Pažymėtina, kad minėtas skolų sudengimo aktas yra pasirašytas atsakovės UAB „Licatrans“ ir nors nėra pasirašytas Tank Trans Polska Sp. z o. o., tačiau yra uždėtas šios įmonės antspaudas (t. 1., b. l. 100). Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio Tank Trans Polska Sp. z o. o. 2016 m. vasario 8 d. rašto nustatė, kad Tank Trans Polska Sp. z o. o. 2014 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu gavęs iš atsakovės UAB „Licatrans“ 9429,90 Eur pinigines lėšas, jas įskaitė 2013 m. spalio mėnesį išrašytoms sąskaitoms-faktūroms, kurios buvo nurodytos 2013 m. gruodžio 31 d. skolų sudengimo akte, apmokėti (t. 2., b. l. 69-74). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas taip pat turi išsiaiškinti aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus Tank Trans Polska Sp. z o. o. atlikto įskaitymo pagrįstumo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.