Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Licatrans“, atstovaujamos advokato Mindaugo Šimkūno, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-16799-192/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Licatrans“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Tradela“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorė nurodo, kad skolininkės UAB „Licatrans“ teiginys, jog skolininkė 7350,00 Eur sumai atliko užskaitą yra nepagrįstas. Tam, kad būtų galima atlikti reikalavimo įskaitymą, turi būti įrodytas jo buvimas. Skolininkė kreditorei bei teismui nepateikė atitinkamų dokumentų, suteikiančių jai teisę atlikti užskaitymą 7350,00 Eur sumai. Skolininkė UAB „Licatrans“ nepateikė teismui duomenų apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, todėl spręsti apie skolininkės realią finansinę būklę iš pateikto teismui sutrumpinto balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos būtų netikslinga. Liteko duomenimis, skolininkei keliamos civilinės bylos dėl skolų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kreditorė UAB „Tradela“ pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl 7350,00 Eur skolos, 690,17 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 60,00 Eur žyminio mokesčio, 420,00 Eur už dokumentų vertimą, 300,00 Eur už pareiškimo ir procesinių dokumentų paruošimą priteisimo iš skolininkės UAB „Licatrans“. Taip pat kreditorė teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės turtą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad kreditorės pareikšto 8820,17 Eur turtinio pobūdžio reikalavimo suma skolininkei yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

Apeliantė UAB „Licatrans“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kreditorės UAB „Tradela“ pareikšto reikalavimo tikėtino pagrįstumo; kreditorės pareikšto reikalavimo suma skolininkei UAB „Licatrans“ nėra didelė, todėl negalima daryti išvados, kad teismui tenkinus skolininkės reikalavimą kiltų kliūčių įvykdyti galimą teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Tradela“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifika yra kitokia nei bylų, nagrinėjamų ginčo teisenos tvarka. CPK 435 straipsnio dalyje numatyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismui priėmus kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik preliminariai įvertinus paties pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorės UAB „Tradela“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitiko tokiam procesiniam dokumentui CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus leistinumo reikalavimus bei CPK 433 straipsnyje numatytus pareiškimo formai ir turiniui numatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas šioje civilinio proceso stadijoje neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pateiktas kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Skolininkė UAB „Licatrans“, siekdama įrodyti, kad kreditorės UAB „Tradela“ pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jos gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2014 m. balanso nustatė, kad UAB „Licatrans“ turimo turto vertė yra 788.351,48 Eur (2.722.020,00 Lt) (b. l. 88). Ilgalaikio turto vertė yra 112.934,43 Eur (389.940,00 Lt), iš jų materialus turtas sudaro 111.003,82 Eur (383.274,00 Lt); skolininkės turimo trumpalaikio turto vertė yra 675.417,05 Eur (2.332.080,00 Lt). Pagal balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viso sudaro 435.917,00 Eur (1.505.136 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 392.281,34 Eur (1.354.469,00 Lt), po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 43.636,18 Eur (150.667,00 Lt). Iš pateiktos 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad skolininkė iš savo veiklos gavo 150.852,35 Eur (520.863,00 Lt) grynojo pelno (b. l. 89). Atsižvelgiant į apeliantės pateiktus finansinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikšto reikalavimo suma (8820,17 Eur) skolininkės UAB „Licatrans“, kaip juridinio asmens atžvilgiu, vertinant jos turimą turtą, turimas lėšas banko sąskaitose ir pelno rodiklius, nelaikytina didele (CPK 178 straipsnis). Nepagrįstas kreditorės UAB „Tradela“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad skolininkei UAB „Licatrans“ nepateikus teismui duomenų apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus nėra tikslinga spręsti, jog skolininkės reali finansinė būklė yra gera. Su atskiruoju skundu skolininkės UAB „Licatrans“ pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkės finansinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius kreditorės UAB „Tradela“ prašomų laikinųjų apsaugos priemonių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkės UAB „Licatrans“ atsisakymas padengti skolą negali būti vertinamas kaip vienas iš požymių patvirtinančių jos nemokumą. Pažymėtina, kad skolininkė UAB „Licatrans“ nesutinka su jai pareikštu kreditorės UAB „Tradela“ reikalavimu, įstatymo nustatyta tvarka 2015 m. birželio 26 d. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuos teismas priėmė (b. l. 68-70), aiškius nesutikimo su skola motyvus nurodė atskirajame skunde (b. l. 72). Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys taip pat nepatvirtina kreditorės UAB „Tradela“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų dėl skolininkei UAB „Licatrans“ iškeltų civilinių bylų dėl skolų priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisme be šios bylos nagrinėjama tik dar viena civilinė byla, iškelta skolininkės UAB „Licatrans“ atžvilgiu. Be to, kreditorė UAB „Tradela“ byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad skolininkė UAB „Licatrans“ mėgina savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, siekdama išvengti būsimo galimo kreditorei palankaus sprendimo įvykdymo (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorės UAB „Tradela“ pareikšto 8820,17 Eur reikalavimo suma skolininkei UAB „Licatrans“ nėra didelė ir nėra grėsmės, jog galimai palankaus kreditorei teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės UAB „Tradela“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Licatrans“ atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Tradela“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.