- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2VP-711-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00490-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- T. R., L. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. R., L. R. ir antstolė Audronė Muzikevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
išieškotojas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininko T. R. sutuoktinės L. R. gaunamo darbo užmokesčio ½ dalis priklauso skolininkui.
Teisme 2017-05-29 gautas suinteresuoto asmens L. R. atsiliepimas, kuriame ji prašo pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymo dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo netenkinti. Nurodo, jog ji su T. R. jau metus laiko neveda bendro ūkio, šiuo metu parengti santuokos nutraukimo dokumentai šalių sutarimu, kurie pateikti Druskininkų miesto apylinkės teismui. L. R. metus laiko veda atskirą gyvenimą, neturi bendro ūkio, bendrų pajamų, panaudos pagrindais viena nuomojasi gyvenamąjį butą Druskininkuose, viena moka komunalinius mokesčius, 2017-03-02 yra sudariusi su UAB „Nordecum" asmeninę vartojimo kredito sutartį, paimta bendra vartojimo kredito suma 1185.48 Eur, įsipareigojimą vykdo viena, vykdys ir ateityje po santuokos nutraukimo, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad jos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, t. y. kad jos įgyjamas turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. L. R. taip pat nurodo, jog gyvenant santuokoje su T. R., neužgyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. T. R. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-932-314 turi finansinių įsipareigojimų, todėl šis finansinis įsipareigojimas prieš kreditorių, po santuokos nutraukimo turi ir likti asmenine finansine T. R. prievole. T. R. 2009 metų prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra paimti dar iki santuokos sudarymo, todėl nėra pagrindo pripažinti L. R. gaunamas pajamas bendromis šeimos pajamomis ir tuo pagrindu išieškoti iš jos asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagal T. R. prisiimtas prievoles, kurios nėra pripažintos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. L. R. nepasirašė ir nevaldė informacijos apie T. R. prisiimtus įsipareigojimus, niekada nedavė savo sutikimo kreditui imti. Minėtas kreditas nebuvo išduotas šeimos interesais, nes šeimos tuo metu dar nebuvo, jai nebuvo žinoma apie kredito egzistavimą iki tol, kol nebuvo gautas teismo pranešimas, todėl ji negali būti atsakinga už įsipareigojimus pagal T. R. prisiimtus asmeninius įsipareigojimus. T. R. privalo minėtas kreditorines prievoles prisiimti vykdyti asmeniškai, yra sveikas, galintis ir sugebantis dirbti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys - T. R. ir antstolė Audronė Muzikevičienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje skolininko piniginė prievolė išieškotojai yra asmeninio pobūdžio. Nepaisant to kokio pobūdžio yra prievolė, įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 str. 1 d.) numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, todėl prievolės pobūdis šiuo atveju nėra kriterijus sprendžiant prašymo dėl turto dalies nustatymo vykdymo procese tenkinimo ar netenkinimo klausimą (Šiaulių apygardos teismo 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-697-883/2015).
Nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje pagal Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-10-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-932-314/2009 užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/09/1735 dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. R.. Vykdomojoje byloje 2017-04-27 sustabdytas lėšų išmokėjimas skolininko sutuoktinei L. R. jos darbovietėje (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. 0151/09/1735 yra duomenys, patvirtinantys, kad T. R. ir L. R. yra susituokę 2015-06-26. Teismas neturi jokių duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (ikivedybinę ar povedybinę sutartį) ir padarę susitarimus, nustatančius jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsnis). 2017-05-31 vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad T. R. ir L. R. nėra sudarę vedybų ar turto padalijimo sutarties. Nors 2017-05-31 LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teisme 2017-05-26 pateiktas T. R. ir L. R. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau byla nėra išnagrinėta. Taigi šios nutarties priėmimo dieną, t. y. 2017-06-01, T. R. ir L. R. santuoka faktiškai nėra nutraukta, kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismas nepriėmęs sprendimo dėl T. R. ir L. R. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsižvelgiant į tai, teismas turi teisinį pagrindą T. R. ir L. R. laikyti sutuoktiniais.
Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra visos sąlygos tenkinti išieškotojo pareiškimą. L. R. darbo užmokestis, kitos pajamos laikytinos bendrąja jungtine T. R. ir L. R. nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3, 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d., teismas daro išvadą, kad pusė L. R. darbo užmokesčio priklauso skolininkui – sutuoktiniui T. R..
Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 str., 593 str. 5 d., 667 str., teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininko T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalis jo sutuoktinės L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje sudaro pusę (50%) darbo užmokesčio.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.