- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- 1-404-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00165-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- T. E.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Arvydas Alekna
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.7.2.1Seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajam T. E. ir jo gynėjams advokatui Arvydui Aleknai ir advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,
uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. E. 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. M., tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo M. M., o būtent: priėjo jai iš už nugaros ir uždengė delnais jos akis, pargriovė nukentėjusiąją ant grindinio, jos striukės gobtuvu uždengė nukentėjusiosios veidą, keliu prirėmė jos kaklą, kišo rankos pirštus nukentėjusiajai į burną, kad nukentėjusioji negalėtų šauktis pagalbos, o kita ranka numovė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites bei ranka lietė M. M. makštį ir kišo į makštį pirštus, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas smakre, abiejuose žastuose, dešinėje krūtyje, kairėje alkūnėje, abipus klubų srityse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus galvos kairėje momeninėje srityje, dešinės plaštakos antrame piršte, gleivinės nubrozdinimą išoriniuose lyties organuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis T. E. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl pasikėsinimo išžaginti nepripažino, tačiau pripažino savo kaltę dėl seksualinio prievartavimo. Kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną po darbo prieš eidamas namo užėjo pas draugus, trise litrą degtinės ar viskio suvartojo, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Iš draugų nuėjo į kaltinime nurodytą Norfą priduoti taros, ją pridavė, nusipirko maisto. Išėjęs iš parduotuvės prie parduotuvės pastato kampo tamsoje pamatė merginos šešėlį, ji buvo su kuprine, stovėjo ir rūkė. Nežinojo nukentėjusios amžiaus, neįsivaizdavo, kad ji nepilnametė, nes įvykio vietoje buvo tamsu, o prieš tai parduotuvėje nukentėjusiosios nematė. Praėjo pro nukentėjusiąją, pasidėjo maišelį ir grįžo link jos. Priėjo prie nukentėjusiosios jai iš už nugaros ir uždengė nukentėjusiosios akis, ji pradėjo stumdytis, pasiguldė ją ant plytelių, atsegė jai striukės užtrauktuką, kelnių jai nenumovė, kišo rankas po marškinėliais, kelnėmis, čiupinėjo jos lytinius organus. Kišo ranką už kelnaičių, lietė nukentėjusiosios lytinius organus, gal tuo metu ir galėjo nusmukti jos kelnės. Pats kelnių nebuvo nusimovęs. Neatsimena, ar kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį. Neatsimena, ar kišo pirštus į nukentėjusiosios burną, bet jos burną buvo uždengęs, kapišoną buvo jai ant galvos užmovęs. Nieko nukentėjusiajai nesakė, ji priešinosi, bandė ištrūkti, bet prispaudė ją keliu ir pradėjo ją liesti, bet staiga nustojo ją glostyti, nes pats išsigando, kad blogai daro, jog lenda prie jos. Tada nutraukė savo veiksmus, atsikėlė, pasiėmė maišelį ir pabėgo. Nubėgant pastebėjo, kad kažkas išėjo iš Norfos, bet žmones pamatė jau po veiksmų nutraukimo. Tie žmonės nieko nesakė, nes greitai pabėgo. Viskas truko gal 5–10 min. Pabėgęs vaikščiojo gatvėmis mažiausiai 2 val., kad apsiramintų, po to grįžo namo, bet niekam nepasakojo, kas įvyko, nes buvo baisu prisipažinti, ką padarė, stengėsi viską pamiršti. Rankos krumplį susižeidė, kai klupo. Mintis padaryti tai, ką padarė, kilo staiga, neturėjo jokio išankstinio ketinimo kažką tokio daryti. Iš pradžių norėjo tik akis uždengti, o paskui labai staigiai viskas įvyko savaime, t. y. staiga kilo mintis, kad reikia paliesti jos lytinius organus, daugiau jokių minčių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje jo apklausoje nurodyta, kad užsinorėjo svetimos moters, bet norėjo tik ją paliesti, daugiau nieko nenorėjo, nenorėjo lytinių santykių su ja. Liesdamas nukentėjusiąją nejautė jokio malonumo, jo lytinis organas nebuvo sustangrėjęs, bet net jeigu ir būtų susijaudinęs, vis tiek nebūtų lindęs prie nukentėjusiosios, nesugebėtų jos išprievartauti. Nieko blogo nukentėjusiajai nenorėjo padaryti. Labai gailisi, kad taip padarė, ir atsiprašo nukentėjusiosios. Ne tas žmogus buvo tuo metu, t. y. pats nesuvokė, ką daro. Nežino, ar būtų taip atsitikę, jeigu būtų buvęs blaivus. Po apklausos policijoje pirmiausia viską, kas atsitiko, papasakojo mamai. Čia toks pirmas ir vienintelis atvejis buvo, kai taip pasielgė, ir daugiau taip nebedarys, po įvykio nebuvo net minčių vėl taip pasielgti. Dirba, turi šeimą, su sutuoktine augina mažametį vaiką, kuriam 2020 m. spalio mėnesį bus 4 metai, šeimoje santykiai geri. Be to, turi neįgalų tėtį, kurio sveikata labai sunki, jį slaugo mama, kuriai padeda tai daryti, kas antrą dieną vakarais po darbo eina prižiūrėti tėčio. Jeigu negalėtų padėti mamai slaugi tėčio, jai būtų labai sunku vienai tai daryti. Kiek teismas priteis, tiek žalos ir atlygins. Iki šiol yra atlyginęs nukentėjusiajai 1000 Eur žalą. Anksčiau yra teistas Vokietijoje dėl vagytės. Nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų. 2019 m. pradžioje yra baustas administracine tvarka, nes girtas važiavo, avariją padarė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. E. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 68–73).
Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. lankėsi parduotuvėje Norfa, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko valgyti, atsigerti ir eidama namo nusprendė parūkyti. Išėjusi iš parduotuvės pasuko į kairę ir ėjo tarp naujai statomo namo ir parduotuvės pastatų, ten buvo takelis, kuriuo buvo galima nueiti prie kitų daugiabučių namų. Užėjusi už Norfos prisidegė cigaretę, rūkydama susirašinėjo su drauge žinutėmis, įsidėjo telefoną į kišenę. Buvo apsirengusi žiemine striuke, kurios ilgis iki kelių arba beveik iki kelių ir kuri susegama užtrauktuku, užtrauktukas turbūt buvo užsegtas, po striuke vilkėjo marškinėlius, mūvėjo tamprias kelnes, buvo su šaliku, bet be pirštinių, nes nenorėjo, kad į pirštines cigarečių kvapas įsigertų, batai buvo paprasti, juodi, žieminiai. Ten, kur rūkė, buvo plytelės, asfaltas, nebuvo sniego, nebuvo slidu. Tuo metu prie jos iš už nugaros priėjo asmuo ir nieko nesakydamas uždengė akis. Nepastebėjo to momento, kai tas vyras prisiartino. Prieš įvykį asmuo buvo praėjęs pro ją labai greitai, buvo atsisukusi atgal, tada jis labai lėtai nuėjo. Pamanė, kad tai keista, bet nekreipė dėmesio, nebežiūrėjo atgal ir nematė, ar tas pats asmuo sugrįžo. Pagalvojo, kad gal koks draugas norėjo pajuokauti. Juokdamasi paklausė „kas ten“. Kai žmogus neleido atsisukti ir pažiūrėti, tada suprato, kad tai ne draugas, o kažkas, kas nori jai pakenkti. Tuo metu bandė šauktis pagalbos, bet jai uždengė burną. Bandė cigaretę užgesinti jam į ranką, bet nežino, ar pavyko, nes nematė jokios žmogaus reakcijos. Galvojo bandyti bėgti, bet ją pervertė ant kairio šono, o jos nugara, ant kurios buvo sunki kuprinė su pirkiniais ir knygomis, buvo atremta į sieną, dėl to negalėjo atsikelti. Kuprinė nenukrito, buvo ant jos pečių. Viskas įvyko labai greitai, jai kapišoną ir šaliko dalį kišo į burną su pirštais. Tuo metu telefonas buvo kišenėje ir užsidegė jo ekranas, nes gal nuspaudė kokį klavišą ar gavo žinutę. Tai pamatęs žmogus bandė atimti telefoną, bet ji labai kovojo dėl telefono, nes buvo naujas telefonas. Toliau šaukėsi pagalbos, kando į pirštus. Įkasti tikrai galėjo, nes pati sau į žandus įsikando ir bėgo kraujas iš burnos vidaus, nes burnos vidus buvo sužalotas, be to, ant šaliko buvo kraujo. Žmogus su kita ranka labai greitai vienu metu numovė jai maždaug iki kelių kelnes, kurios buvo elastinės, todėl labai lengvai nusimaunančios, ir kelnaites, viena ranka lietė jos lytinius organus, kišo pirštus į jų vidų. Negalėjo kelnių nusiimti spardydamasi, negalėjo pačios kelnės nusmukti, užpuolikas jas jai numovė. Tuo metu ji buvo ant šono, o užpuolikas buvo virš jos. Užpuolikas buvo apsirengęs, pats nenusirenginėjo rūbų. Šaukė, su koja bandė spirti ir pataikyti į asmens lytinius organus, bet nežino, ar pavyko. Žmogus supyko ir trenkė jai su ranka. Negali pasakyti, kiek laiko viskas užtruko, nes tuo metu prarado laiko nuovoką, jai buvo svarbu apsiginti. Tada išėjo žmonės iš parduotuvės ir paklausė, kas vyksta, ją užpuolęs asmuo išsigando ir nubėgo, o ji šaukė, kad ją prievartauja, bet žmonės prie jos nepriėjo ir nuėjo. Užpuolikas pirmas pamatė ateinančius žmones iš parduotuvės ir pradėjo bėgti, tik tada ji juos pamatė keldamasi nuo žemės. Ji pati pirma negalėjo pamatyti tų žmonių, nes jos veidas ir burna buvo uždengti. Tie žmonės buvo prie pat parduotuvės įėjimo, jie ėjo link šaligatvio į (duomenys neskelbtini), o ne į jų pusę. Iki tol, kol žmonės išėjo iš parduotuvės, aplink nematė kitų asmenų. Neįsivaizduoja, koks atstumas nuo parduotuvės iki įvykio vietos. Per visą užpuolimą asmuo nieko nesakė, tik prisimena gilų jo kvėpavimą iš už nugaros, neprisimena, ar užuodė kažkokį kvapą nuo asmens. Žmonės nuėjo, ji atsikėlė, apsimovė kelnes, susirinko daiktus, kurie iškrito, ir nuėjo prie Norfos, paskambino mamai ir nuėjo į parduotuvės vidų laukti mamos, kuri paskambino policijai ir jos tėčiui. Įvykio metu striukė buvo užkelta aukštyn (gal užsikėlė nuo jos judesių), todėl gulėdama jautė šaltį, bet nežino, ar nuogu kūnu gulėjo ant žemės. Po įvykio policininkai vedė prie kiekvieno vyro, bet ji buvo išsigandusi ir negalėjo pasakyti, kuris vyras buvo, nes buvo tamsu, daug streso ir neįsidėmėjo užpuoliko veido, atrodo, kad jis buvo su šviesiomis kelnėmis. Užpuolikas jos rūbų nesuplėšė. Suprato, kad užpuolęs vyras nori lytinių santykių dėl to, jog jis lietė jos lytinius organus ir kišo pirštus į jų vidų. Iš pradžių atvažiavęs tėtis galvojo, kad ją bandė apvogti ar šiaip kažkas pajuokavo, bet tada viską jam papasakojo, kol laukė policijos komisariate. Įvykio vieta buvo neapšviesta. Įvykio vietoje pametė vieną ar abu auskarus. Gyvenimo kokybė po įvykio pasikeitė visiškai negrįžtamai į blogą, skaudžią, baisią pusę ir tai, kas pasikeitė, yra neįkainojama. Po įvykio labai ilgą laiką bijojo išeiti iš namų viena, ją lydėdavo į mokyklą, lydėdavo namo. Tai nepasikeitė ir dabar, vakarais negali niekur eiti, jaučia labai didelę paniką, atsirado vyrų baimė. Jei pamato gatvėje link jos einantį vyrą, einu namo aplinkui, kad tik nieko nesusitiktų. Eidama namo visada kalba telefonu su kažkuo, kad kažkas girdėtų, jeigu jai kažkas atsitiktų. Kartais būna jausmas, kad kažkas yra su ja, grėsmė kažkokia. Atrodo, kad lyg nori miego, bet jaučia, jog kažkas yra už nugaros ir nori jai pakenkti. Kreipėsi į psichologę, bendravo su ja tol, kol mokėsi 11 ir 12 klasėse, bet dabar nebėra tam pinigų. Apsilankymai pas psichologę padėjo, suprato, kad čia ne jos kaltė buvo, kad nereikia teisinti tokio elgesio, kad žmogus turi prisiimti atsakomybę už tai, ką padarė. Įvykio metu jai buvo 17 metų, o dabar – 20 metų. Pagal savo amžių dabar turėtų patirti viską, ką jaunas žmogus turi patirti, visur dalyvauti, bet negali to daryti, nes tiesiog baisu net išeiti iš namų. Įvykis buvo tai, ką bandė pamiršti, o ne prisiminti, bet ją kelis kartus apklausinėjo policijoje ir teisme. Kaltinamasis atlygino 1000 Eur žalos iš prašytų 10000 Eur, todėl prašo priteisti dar 9000 Eur. Nežino, ar priims kaltinamojo atsiprašymą. Iki įvykio dažnai eidavo į tą parduotuvę, tokiu metu būdavo žmonių, gatve mašinos važinėdavo, t. y. vieta yra judri, bet po įvykio į tą parduotuvę nebeina. Po įvykio vis tiek lankė mokyklą, nes nenorėjo suteikti kažkam galios atimti iš jos tai, kas jai svarbu, bet mokykloje nebegalėjo susikoncentruoti ir visi tai pastebėjo, taip pat pastebėjo mėlynę ant veido, pastebėjo, kad nebesišypso, nebekelia rankos. 2018 m. baigė 11 klasę. Artimiausiam draugui pasakojo, kas įvyko, bet daugiausiai rėmėsi artimųjų palaikymu. Iki įvykio buvo planas, kur norėjo mokytis, buvo pasirinkusi finansų inžinerijos specialybę, bet po to įvykio tai nebeatrodė svarbu, po įvykio nieko nebenorėjo. Įvykis turėjo įtakos tam, kur pasirinko mokytis, dabar studijuoja psichologiją, nes norėjo surinkti daugiau žinių apie pačią save, kaip padėti sau ir kitiems, kurie galbūt tą patį patiria.
Nukentėjusioji M. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 17–22).
Liudytojas D. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios tėtis. 2017 m. gruodžio 15 ar 17 d. apie 19.30 val. jam telefonu buvo pranešta, kad M. yra užpulta ir kad ji yra Norfos parduotuvėje, prie kurios netoli dirbo. Nuėjęs ten pamatė, kad M. veidas sužalotas, rankovė kruvina, dukra šoko būsenoje sėdėjo parduotuvėje. Neatsimena, ar dukros rūbai buvo suplėšyti. M. papasakojo, kad ją užpuolė prie parduotuvės, buvo atvykęs policijos ekipažas. Su policija apvažiavo rajoną, bet užpuoliko nerado, tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį komisariatą. Apie vidurnaktį su kriminalistais grįžo prie tos pačios parduotuvės, jie apžiūrėjo įvykio vietą. Buvo paimti M. drabužiai. Buvo patinimai prie M. nosies ir lūpų, jos striukės rankovė buvo iškruvinta, lūpa kruvina. M. papasakojo, kad buvo parduotuvėje, išėjo iš parduotuvės, prie parduotuvės tarp pastatų užsirūkė cigaretę ir nepastebėjo kaip kažkas iš už nugaros pradėjo smaugti kaklą. Iš pradžių pagalvojo, kad tai draugai ar pažįstami, bet kai smaugimas nesiliovė, suprato, kad tai užpuolimas. M. sakė, kad užgesino cigaretę į užpuoliko ranką, bandė rėkti, užpuolikas smaugė ir kišo ranką jai į burną, kad ji nerėktų. Matosi, kad užpuolikas šitoje srityje patyręs, nes žinojo, jog kišant pirštus į burną ten užsispazmuoja, žinojo, jog tai labai geras būdas žmogų užtildyti ir pridusinti ir jog jo pirštams nieko neatsitiks. M. teigimu, ji gynėsi iš paskutiniųjų, su telefonu daužė užpuolikui per rankas, bet jis ją pervertė ant žemės, bandė numauti kelnes. Užpuolikas bandė M. liesti, dar kažką jai daryti, bet jam nepavyko. Kai užpuolikas pamatė, kad nepavyks su ja susidoroti, bandė atimti telefoną, bet tą telefoną ji buvo gavusi neseniai, tai dar iš paskutiniųjų tą telefoną apgynė. M. sakė, kad kelnės ir kelnaitės jai buvo iki kelių numautos. M. šiaip ne taip apsigynė, rėkė, ją išgelbėjo tik tai, kad išėjo kažkokie žmonės iš parduotuvės ir paklausė, kas čia vyksta, kas atsitiko, tada užpuolikas nubėgo. Jeigu nebūtų tų žmonių, būtų visai kitokia pabaiga, t. y. M. būtų buvusi išprievartauta, nes užpuolikas nereagavo į M. klyksmą, nesiruošė savo veiksmų nutraukti, užpuolikui jokių problemų nesudarė tai, kad tai vieša vieta. Visa tai M. papasakojo iš karto po įvykio, kai jis atėjo pas ją į parduotuvę. M. sakė, kad matė tik užpuoliko tamsią striukę. M. nematė užpuoliko veido, galėjo tik maždaug pasakyti, koks jo ūgis, kokia striukė. Neatsimena, ar M. sakė, kad užpuolikas būtų savo rūbus nusiėmęs. Anksčiau geriau viską atsiminė, todėl tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. sakė, jog ją užpuolęs vyras kelnių nusimovęs nebuvo, savo lytinio organo išsitraukęs taip pat nebuvo. Po įvykio M. pasidarė nervinga, gėrė raminamuosius, jai rankos dreba. Negali žmogus nepasikeisti, kai tokie įvykiai vyksta. Kai rašė pareiškimą policijoje, klausė M., ar rašyti pareiškimą, ir M. apsisprendė, kad rašys pareiškimą ir iškentės visus nemalonumus, nes jeigu neparašys pareiškimo, tai dar kelios mergaitės bus užpultos. M. neatleido ir neatleis savo užpuolikui.
Liudytoja I. E. parodė, kad T. E. yra jos sūnus, kuris yra labai tylus. Gal prieš metus ar daugiau pastebėjo, kad T. pasikeitęs, pasidarė liūdnas ir jis 2019 m. prieš Naujuosius metus verkdamas nuoširdžiai pasakojo, kad negerai padarė, nes mergaitę pagrabinėjo ir labai išgąsdino, bet labai gailisi dėl to. Iš sūnaus pasakojimo tiksliai nesuprato, kada tas įvykis įvyko. Atsiprašo už tokį sūnaus poelgį nukentėjusiosios ir teismo. Jeigu neturėtų sūnaus, būtų labai sunku, nes pati dirba ir dar turi prižiūrėti neįgalų vyrą, todėl be sūnaus pagalbos būtų labai sunku. T. E. mokykloje mokėsi vidutiniškai, turi pagrindinį išsilavinimą, dirba, prieš 4 m. vedė, (duomenys neskelbtini) jų šeimoje gimė dukra. Sūnus visiems visada padeda, keičia sauskelnes savo tėčiui, jį valgydina, pavedžioja, nes jai vienai labai sunku juo rūpintis. Be sūnaus dar turi dvi dukras, bet jos negali tiek padėti, nes viena dukra, kuriai 26 metai, gyvena (duomenys neskelbtini), o kita dukra, kuriai 34 metai, su šeima gyvena kaime, turi vyrą, vaiką ir laukiasi dar vieno vaikelio. Visada kviečiasi sūnų, kad jai padėtų, nors su juo gyvena atskirai, nes sūnus gyvena su savo šeima (duomenys neskelbtini)., o ji su vyru – (duomenys neskelbtini). Sūnus atlygins žalą nukentėjusiajai, pati dar jam padės tai padaryti.
2017 m .gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Norfa“. Nuo „Norfos“ parduotuvės pietvakarinio pastato kampo 4 metrų atstumu ant pastato sienos ir ant lietaus nutekėjimo plastikinio baltos spalvos vamzdžio rastos rusvos, panašios į kraują, dėmės. Rusvos, panašios į kraują dėmės rastos šalia pastato sienos ant betoninių trinkelių 1 m atstumu nuo sienos vakarų kryptimi. Šalia lietvamzdžio tarp betoninių trinkelių rastos dvi moteriškų auskarų dalys (1 t., b. l. 12–20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. M. M. padaryta poodinės kraujosruvos smakre, abiejuose žastuose, dešinėje krūtyje, kairėje alkūnėje, abipus klubų srityse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai galvos kairėje momeninėje srityje, dešinės plaštakos antrame piršte, gleivinės nubrozdinimas išoriniuose lyties organuose. 2. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. 5. Nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo, ar jie padaryti prievartinio lytinio akto metu. 6. Mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta. 7. Mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta, jos anatominė struktūra nevertinta, kadangi pagal įvykio aplinkybes duomenų apie buvusį prievartinį lytinį aktą nėra. 8. Lytinė branda nenustatinėjama (1 t., b. l. 26–27).
2017 m. gruodžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas D. M. pateikė M. M. striukę, palaidinę, liemenėlę, marškinėlius, šaliką, kelnaites, džinsines kelnes (1 t., b. l. 66), kurie apžiūrėti apžiūros metu (1 t., b. l. 67–74).
2017 m. gruodžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pateikti UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės kamerų 2017 m. gruodžio 15 d. vaizdo įrašai nuo 19.00 (1 t., b. l. 130–132). 2018 m. kovo 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog 2017 m. gruodžio 15 d. 19:20:07 val. į UAB „Norfos mažmena“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), įeina M. M.. 19:23:40 val. matyti kaip M. M. išeina iš parduotuvės ir nueina į kairę pusę nuo durų. 19:38:22 val. matyti kaip M. M. sugrįžta prie parduotuvės durų iš tos pusės, kaip ir nuėjo, bei skambina lauke telefonu. 19:42:14 M. M. įeina į parduotuvę (1 t., b. l. 133–135).
2020 m. vasario 18 d. papildomos vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrėti UAB „Norfos mažmena“ pateikti vaizdo įrašai. Atidarius failą pavadinimu „20171218131038“ matyti spalvotas vaizdo kameros įrašas. Matyti UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimas iš lauko pusės. Vaizdo įrašas prasideda 2017 m. gruodžio 15 d. 18:46:19 val. Lauke tamsus paros metas. 19:16:14 val. iš dešinės pusės ateina ir prie parduotuvės durų sustoja T. E., kuris vilki languotą striukę bei laiko baltos spalvos plastikinį maišelį. 19:17:14 val. T. E. įeina į parduotuvę. 19:20:07 val. matyti kaip į parduotuvę įeina M. M.. 19:23:40 val. matyti kaip M. M. išeina iš parduotuvės ir nueina į kairę pusę nuo durų. 19:24:03 val. matyti kaip T. E. išeina iš parduotuvės ir nueina į kairę pusę nuo durų. 19:38:22 val. matyti kaip M. M. sugrįžta prie parduotuvės durų iš tos pusės, kaip ir nuėjo, bei skambina lauke telefonu. 19:42:14 val. M. M. įeina į parduotuvę. Atidarius failą pavadinimu „20171218131238“ matyti spalvotas vaizdo kameros įrašas. Matyti UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), išėjimas iš parduotuvės vidaus pusės. Vaizdo įrašas prasideda 2017 m. gruodžio 15 d. 19:08 val. 19:15:40 val. matyti kaip į parduotuvę ateina T. E., kuris vilki languotą striukę ir atsineša plastikinį maišelį su tuščia tara, kurią priduoda į taromatą ir nueina į prekybos salę. 19:18:32 val. matyti kaip į parduotuvę įeina M. M.. 19:22.00 val. matyti kaip M. M. išeina iš parduotuvės ir nueina į kairę pusę nuo durų. 19:22:26 val. T. E., kuris nešasi plastikinį maišelį su produktais, išeina iš parduotuvės ir nueina į kairę pusę nuo durų. 19:40:36 M. M. įeina į parduotuvę. Vaizdo įrašas baigiasi 20:38:35 val. Kitame vaizdo įraše matyti parduotuvės kasa. Kasoje stovi pardavėja. 19:21:22 val. matyti kaip M. M. perka maisto produktus. Už jos eilėje stovi ir 19:22:22 val. nusiperka duonos produktus ir plastikinį butelį T. E., kuris vilki languotą striukę. Vaizdo įrašas baigiasi 20:48 val. (4 t., b. l. 37–39).
2017 m. gruodžio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pateiktas UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašas 2017 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu nuo 19.00 iki 20.00 val. (1 t., b. l. 136–138). 2018 m. kovo 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pateiktą vaizdo įrašą matyti (duomenys neskelbtini) atkarpa, kuri jungia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), filmuojama ties pastatu Nr. 14. 19:25:46 val. matyti kaip šaligatviu nuo (duomenys neskelbtini) pusės nubėga asmuo link (duomenys neskelbtini). Asmuo apsirengęs juodos spalvos striuke, šviesios spalvos kelnėmis (1 t., b. l. 139–141).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuoplovose nuo sienos, nuo lietaus nubėgimo vamzdžio, nuo šaligatvio plytelių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso L. Ž. (1 t., b. l. 35–36).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 18 d. ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktos M. M. striukės rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių L. Ž.. Negalima atsakyti, kam priklauso ant striukės mėginiuose Nr. 1–6 rastas žmogaus kraujas (3 t., b. l. 133–135).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. liepos 24 d. rašte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Europolo Vokietijos nacionalinis skyrius informavo, kad Vokietijos DNR duomenų bazėje saugoma DNR analitė (duomenys neskelbtini) priklauso T. E., gim. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 161).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. Nuoplovose nuo sienos, nuo lietaus nubėgimo vamzdžio, nuo šaligatvio plytelių (SI (duomenys neskelbtini)), M. M. striukės (LP KTC ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini)) nustatytas vyriškos lyties DNR profilis priklauso T. E. su 99,9999999999999996 % tikimybe (4 t., b. l. 34–35).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o BK 150 straipsnio 1 dalyje – tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Pagal teismų tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką kitoks fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą, kito žmogaus kūno lietimą lytiniu organu, pirštų ar kitokių daiktų kišimą į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).
Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant T. E. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. M., t. y. prieidamas jai iš nugaros ir uždengdamas delnais jos akis, pargriaudamas nukentėjusiąją ant asfalto, jos striukės gobtuvu uždengdamas nukentėjusiosios veidą, keliu priremdamas jos kaklą, kišdamas rankos pirštus nukentėjusiajai į burną, kad nukentėjusioji negalėtų šauktis pagalbos, o kita ranka numaudamas nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites bei ranka liesdamas M. M. makštį ir kišdamas į makštį pirštus, padarydamas poodines kraujosruvas smakre, abiejuose žastuose, dešinėje krūtyje, kairėje alkūnėje, abipus klubų srityse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus galvos kairėje momeninėje srityje, dešinės plaštakos antrame piršte, gleivinės nubrozdinimą išoriniuose lyties organuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino išžaginti nepilnametę M. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neįveikė aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo bei pasirodė iš parduotuvės išėję žmonės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsniu, nagrinėjimo teisme dalyviams pranešė, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis T. E. gali būti pripažintas kaltu ne kaip pasikėsinęs padaryti BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bet kaip padaręs BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė T. E. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl pasikėsinimo išžaginti nepripažino, nurodydamas, kad neturėjo tikslo lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, tačiau pripažino savo kaltę dėl seksualinio prievartavimo, nurodydamas, kad lietė nukentėjusiosios lytinius organus.
Paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo D. M., kuriam apie tai, kas nutiko, iš karto po įvykio tiesiogiai papasakojo pati nukentėjusioji, parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose ir specialistų išvadose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės, nukentėjusioji buvo užpulta ir ją užpuolė būtent kaltinamasis T. E., kuriam priklausančio DNR profilio pėdsakai buvo rasti įvykio vietoje ant parduotuvės pastato sienos, lietaus nubėgimo vamzdžio, šaligatvio plytelių ir M. M. striukės. Byloje siekiant teisingai kvalifikuoti kaltinamojo prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, ypatingai svarbu nustatyti, kokius veiksmus atliko kaltinamasis prieš nukentėjusiąją, dėl kokių priežasčių kaltinamasis nutraukė savo veiksmus ir ar įrodytas jo ketinimas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Visos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatytinos vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji šioje byloje buvo apklausta net kelis kartus ir davė nuoseklius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, kurias iš dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, parduotuvės vaizdo kamerų įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei specialisto išvada, kurioje aprašyti jai po įvykio nustatyti sužalojimai. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji 2017 m. gruodžio 15 d. po apsipirkimo (duomenys neskelbtini), esančioje Norfos parduotuvėje iš jos išėjo 19.23 val. ir nuėjo į kairę pusę nuo įėjimo durų prie parduotuvės sienos esančiu takeliu beveik iki pat parduotuvės pastato kampo, kur sustojo, užsirūkė ir naudojosi telefonu. Nepraėjus nė minutei po nukentėjusiosios išėjimo iš parduotuvės iš tos pačios parduotuvės išėjo kaltinamasis, kuris eilėje prie kasos stovėjo iš karto už nukentėjusiosios, ir taip pat nuėjo į kairę pusę nuo įėjimo durų takeliu pagal parduotuvės sieną, kaip ir nukentėjusioji. Kaltinamasis praėjo pro prie parduotuvės pastato sienos stovėjusią nukentėjusiąją, pasidėjo pirkinių maišelį ir grįžo link nukentėjusiosios, kuri stovėjo veidu atsisukusi į parduotuvės įėjimo pusę ir nugara į tą pusę, į kurią buvo nuėjęs kaltinamasis. Kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiosios iš už nugaros, uždengė delnais jos akis, po to kai ji pradėjo šaukti, uždengė burną, pargriovė nukentėjusiąją ant grindinio, nukentėjusiosios striukės gobtuvu uždengė jos veidą, keliu prirėmė jos kaklą prie žemės, kišo rankos pirštus nukentėjusiajai į burną, kad nukentėjusioji negalėtų šauktis pagalbos, o kita ranka numovė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites bei ranka lietė M. M. makštį ir kišo į makštį pirštus. Nors kaltinamasis teigia, kad neatsimena, ar kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį, kad jos kelnės pačios galėjo nusmukti, aplinkybes, jog kaltinamasis kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį ir jog numovė jos kelnes ir kelnaites, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Po to kaltinamasis savo veiksmus nutraukė ir pabėgo link (duomenys neskelbtini).
Specialistai po įvykio nustatė, kad nukentėjusiajai padaryti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakre, abiejuose žastuose, dešinėje krūtyje, kairėje alkūnėje, abipus klubų srityse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai galvos kairėje momeninėje srityje, dešinės plaštakos antrame piršte, gleivinės nubrozdinimas išoriniuose lyties organuose, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamajam T. E. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas praėjus 2 metams nuo įvykio, nes iki tol dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo įtariamas, kaltinamas ir net nuteistas kitas asmuo, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas. Iš karto po pranešimo apie įtarimą įteikimo kaltinamasis T. E. pasinaudojo teise neduoti parodymų, nurodydamas, kad juos duos 2019 m. gruodžio 30 d., ir nurodytą dieną davė parodymus (4 t., b. l. 52–56). Labai panašius parodymus kaltinamasis davė ir teisme. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis paaiškino, kad dalies aplinkybių neprisimena dėl to, jog nuo įvykio praėjo daug laiko, pavyzdžiui, nepamena, ar kišo pirštus į nukentėjusiosios makštį ir burną, nepamena, kad būtų nukentėjusiajai numovęs kelnes ar kelnaites. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis parodė, kad praėjus pro nukentėjusiąją jam staiga kilo mintis paglostyti nukentėjusiosios lytinius organus, bet su ja lytiškai santykiauti nenorėjo, jis prie nukentėjusiosios priėjo iš už nugaros ir ją apkabino, mergina priešinosi, tada abu parkrito ant plytelių, kišo savo rankas po nukentėjusiosios drabužiais ir glostė jos makštį, malonumo nejuto, lytiškai susijaudinęs nebuvo, po to pats nusprendė nutraukti savo veiksmus ir pabėgo, iš parduotuvės išėjusius žmones pamatė tik jau nutraukęs savo veiksmus prieš pabėgdamas.
Nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad ji nuo pat užpuolimo pradžios, kai tik suprato, kad akių uždengimas nėra kokio nors pažįstamo asmens pokštas, aktyviai priešinosi kaltinamajam: bandė jam įkasti, įspirti, trenkti, į jo ranką užgesinti rūkytą cigaretę, šaukti. Aplinkybę, kad nukentėjusioji aktyviai priešinosi, patvirtino ir kaltinamasis. Taigi jis neabejotinai suprato, kad savo veiksmus atlieka prieš nukentėjusiosios valią.
Paprastai pasikėsinimas išžaginti kvalifikuojamas tada, kai asmuo žodžiais ar veiksmais išreiškia tikslą lytiškai santykiauti su auka, tačiau lytinio akto nepradeda dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019 konstatuota, kad nuteistasis buvo nusismaukęs kelnes ir apnuoginęs savo lytinius organus, 2015 m. birželio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-696/2015 nustatyta, kad buvo bandymas atlikti lytinį aktą.
Šiuo atveju per visą užpuolimo laiką kaltinamasis nukentėjusiajai nieko nepasakė, t. y. žodžiu nepasakė nieko, iš ko būtų galima suprasti, kad jis ketina su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti. Be to, pats kaltinamasis buvo apsirengęs ir nenusirenginėjo, t. y. nebandė nusimauti kelnių ar pan. Nukentėjusioji apie kaltinamojo ketinimą ją išprievartauti sprendė iš to, kad kaltinamasis jai panašiai iki kelių numovė kelnes, kelnaites, lietė jos makštį ir į ją kišo savo pirštus, tačiau vien šie veiksmai neparodo kaltinamojo tyčios ją išžaginti. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra jaunas ir atrodo kaip fiziškai stiprus vyras, jau ilgą laiką dirbantis fizinį darbą, jis nukentėjusiosios aktyvų pasipriešinimą iš esmės buvo įveikęs, nes ją pargriovė, keliu laikė jos kaklą prispaustą prie žemės, vieną ranką kišo nukentėjusiajai kartu su jos šaliku į burną, kad ji nerėktų, o kita ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, taigi kaltinime nurodyta kaltinamojo veiksmų nutraukimo priežastis – neįveiktas aktyvus nukentėjusiosios pasipriešinimas – prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.
Dėl kitos kaltinime nurodytos veiksmų nutraukimo priežasties – iš parduotuvės išėjusių žmonių pasirodymo – nukentėjusioji pirmoje apklausoje, kuri įvyko praėjus 3 dienoms nuo įvykio, parodė, kad staiga užpuolikas nustojo jai glostyti lytinius organus ir nubėgo link (duomenys neskelbtini), tada ji pamatė, jog iš Norfos parduotuvės išėjo 2–3 žmonės, ir suprato, kad greičiausiai jis išsigando tų žmonių, išgirdo kaip vienas iš prie parduotuvės išėjimo stovėjusių vyrų jai sušuko „kas atsitiko“, ji tuo momentu jau bandė stotis ir mautis kelnes, pradėjo rėkti, kad ją prievartauja, tie žmonės pastoviniavo, padvejojo, tačiau jai padėti neatėjo ir nuėjo visai į kitą pusę (1 t., b. l. 83–85). Teisme šiuo aspektu nukentėjusioji parodė, kad kai išėjo žmonės iš parduotuvės ir paklausė, kas vyksta, ją užpuolęs asmuo išsigando ir nubėgo, o ji šaukė, kad ją prievartauja, bet žmonės prie jos nepriėjo ir nuėjo link šaligatvio į (duomenys neskelbtini) pusę, o ne į jos pusę, kad užpuolikas pirmas pamatė ateinančius žmones iš parduotuvės ir pradėjo bėgti, tik tada ji juos pamatė keldamasi nuo žemės. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nuo įėjimo į parduotuvę iki pastato pietvakarinio kampo yra 40 m atstumas, o įvykio vieta yra 3 m atstumu nuo pietvakarinio pastato kampo šiaurės kryptimi, taigi įvykio vieta yra 37 m nuo įėjimo į parduotuvę (4 t., b. l. 17–22).
Iš šių aplinkybių aišku, kad iš parduotuvės išėję žmonės nėjo link įvykio vietos, o buvo maždaug 37 m atstumu nuo jos. Įvykio vieta nėra apšviesta, joje iš vienos pusės yra parduotuvės pastato siena, o iš kitos pusės buvo laikina tvora, nes vyko statybos (tai matyti iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų nuotraukų). Be to, iš pirminių nukentėjusiosios parodymų galima suprasti, kad iš parduotuvės išėję žmonės nukentėjusiosios paklausė, kas atsitiko, tik po to, kai kaltinamasis jau buvo nubėgęs ir ji jau kėlėsi nuo žemės. Anot kaltinamojo, jam mintis paglostyti nukentėjusiosios lytinius organus kilo staiga, lygiai taip pat staiga nusprendė ir nutraukti savo veiksmus, supratęs, kad negerai daro. Taigi iš parduotuvės išėjusių žmonių pasirodymas tolumoje galimai galėjo išgąsdinti kaltinamąjį, tačiau, nepaisant tų žmonių išėjimo iš parduotuvės, tai savaime nepatvirtina, kad jeigu tie žmonės nebūtų pasirodę, kaltinamasis būtų išžaginęs nukentėjusiąją, nes apie tokio tikslo turėjimą negalima spręsti iš jo veiksmų, o jokių žodžių kaltinamasis nukentėjusiajai irgi nepasakė.
Taigi kaltinamojo prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai (nukentėjusiosios makšties lietimas ranka, pirštų kišimas į nukentėjusiosios makštį) pagal šiame nuosprendyje jau minėtą teismų tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką laikytini kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, nes tikslo išžaginti nukentėjusiąją turėjimas šioje byloje neįrodytas. Nėra įrodymų, kad kaltinamasis suprato, jog nukentėjusioji yra nepilnametė (M. M. užpuolimo metu buvo 17 m.). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, kaip lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiosios valią kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Nepaisant kaltinamojo parodymų, kad jis lytiškai nesusijaudino ir nejautė malonumo, šis nusikaltimas buvo baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios, nes baudžiamoji atsakomybė už BK 150 straipsnyje numatytą veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus, taigi iš parduotuvės išėję žmonės galimai sutrukdė kaltinamajam tik tęsti seksualinį prievartavimą, bet dėl to šis nusikaltimas nenutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Nukentėjusioji M. M. pareiškė 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 23–25).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes prieš ją mieste jai visiškai nepažįstamo asmens buvo padarytas sunkus nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nors su nukentėjusiąja kaltinamasis lytiškai nesantykiavo prieš jos valią, savo aistros su ja netenkino analiniu ar oraliniu būdu, tačiau tai darė kitokio fizinio sąlyčio būdu (kaltinamasis nukentėjusiajai panašiai iki kelių numovė kelnes, kelnaites, lietė jos makštį ir į ją kišo savo pirštus). Pažymėtina, kad nukentėjusiajai nusikaltimo padarymo metu buvo 17 m., t. y. ji dar buvo nepilnametė, todėl tokia patirtis paauglystėje ypatingai neigiamai paveikė jos gyvenimą. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad ji įvykio metu buvo ne tik nežymiai fiziškai sužalota, bet taip pat ilgą laiką patyrė ir iš esmės iki pat šiol patiria dvasinius išgyvenimus, tas įvykis pakeitė jos gyvenimą ta prasme, kad lėmė jos pasirinkimą dėl studijų (pasirinko studijuoti psichologiją), atsirado svetimų vyrų baimė, baimė vienai vaikščioti vakare gatve. Kaip paaiškino nukentėjusioji, ji po įvykio mokykloje nebegalėjo susikoncentruoti, pasikeitė jos elgesys, nebesišypsojo ir visi tai pastebėjo. Taigi prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jos psichologinei būklei. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai buvo skirti raminantys vaistai, be to, jai nuo 2018 m. vasario 26 d. buvo suteikta net 20 psichologo konsultacijų (2 t., b. l. 181–183; 3 t., b. l. 67).
Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų pobūdį, jų trukmę, nusikaltimo vietą, laiką, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, asmens kaltės formą (tyčia), nukentėjusiosios nurodytus patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį (turi nuolatinį darbą, išlaiko šeimą (turi 4 metų vaiką, sutuoktinė registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad M. M. nurodyta jos patirta 10000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė jos patirtiems nepatogumams kompensuoti. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala iš viso vertintina 5000 Eur ir būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Kadangi 1000 Eur kaltinamasis jai jau yra atlyginęs savanoriškai, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis yra 32 metų amžiaus, Lietuvoje neteistas, 2013 m. teistas už vagystę Vokietijoje, administracine tvarka baustas, turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą (sutuoktinę ir 4 metų vaiką), padeda savo motinai prižiūrėti neįgalų savo tėvą, padarė sunkų nusikaltimą, kuris truko pakankamai trumpai, veika tyčinė, baigta, nukentėjusiosios atsiprašė, jai atlygino dalį padarytos neturtinės žalos (1000 Eur) ir įsipareigojo atlyginti tiek žalos, kiek priteis teismas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis pripažino iki įvykio vartojęs alkoholio ir buvęs šiek tiek apsvaigęs, tačiau jo neblaivumo laipsnis įvykio metu nėra žinomas ir nėra duomenų, kad jo apsvaigimas būtų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis iš karto po pranešimo apie įtarimą įteikimo parodymų nedavė, tačiau vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme paaiškino, kas įvyko, tik nesutiko su kaltinime pateiktu veikos kvalifikavimu, tam tikrų aplinkybių dėl praėjusio laiko nurodė neprisimenantis, tačiau tai nelaikytina priežastimis nepripažinti T. E. prisipažinimo ir gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, juolab, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai dalį žalos, iš jo paaiškinimų matyti, kad neigiamai vertina savo elgesį, jo nepateisina ir dėl to pergyvena. Nėra duomenų, kad kaltinamasis prisipažino tik dėl surinktų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kaip teigia prokurorė, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iki 2019 m. gruodžio 30 d. apklausos galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir žinoti, kokie įrodymai yra surinkti.
Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatytos maksimalios 90 parų arešto bausmės paskyrimas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).
Nors nusikaltimas pakankamai įžūlus, nes nukentėjusioji buvo užpulta vakare prie vienos iš miesto parduotuvių, tačiau nuo jo padarymo jau praėjau beveik 3 metai ir nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, iki tol jis laikytinas neteistu asmeniu. Arešto bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą. Kaltinamais turi nuolatinį darbą ir išlaiko šeimą, įskaitant mažametį vaiką, padeda savo motinai slaugyti savo neįgalų tėvą. Iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai, taigi nukentėjusioji geresnes galimybes greičiau gauti jai priteistą žalos atlyginimą turės tokiu atveju, jeigu kaltinamajam nebus skirta realiai atlikti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, dėl kurios atlikimo jis prarastų darbą ir pajamas. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tiek pavojingas asmuo, kad tik realus su laisvės atėmimu susijusios bausmės atlikimas, pasiektų bausmės tikslus, ypač vertinant tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo nemažas laiko tarpas ir per jį kaltinamasis nėra įtariamas ar kaltinamas padaręs kokias nors naujas nusikalstamas veikas.
Atsižvelgęs į nustatytų tiek kaltinamąjį, tiek ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai analizuojamu atveju gali būti pasiekti T. E. realiai neatliekant jam skirtos arešto bausmės, tačiau kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, jos vykdymą atidedant maksimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui – 1 metams, ir taikant jam intensyvią priežiūrą bei paskiriant kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, kurios, teismo vertinimu, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Kaltinamajam kartu su intensyvia priežiūra skirtinos tokios pareigos: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (4 t., b. l. 80–82).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje joje esantys kompaktiniai diskai su bylai reikšminga informacija. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. M. striukė, šalikas, džinsinės kelnės, priduotos saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal 2018 m. kovo 21 d. kvitą Nr. 0003326 (1 t., b. l. 75–77), grąžintini nukentėjusiajai M. M., o L. Ž. striukė „Adidas“ ir sportinės kelnės „Adidas“, priduotos saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal 2018 m. kovo 21 d. kvitą Nr. 0003328 (1 t., b. l. 197–199), grąžintini L. Ž.. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini: 1) L. Ž., M. M. DNR seilių pavyzdžiai, 2017 m. gruodžio 15 d. iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimti: biologinis ėminys nuo rausvos spalvos dėmės nuo sienos, biologinis ėminys nuo rausvos spalvos dėmės nuo lietaus nubėgimo vamzdžio, biologinis ėminys nuo rausvos spalvos dėmės nuo šaligatvio plytelių, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. sausio 30 d. kvitą Nr. 0003023 (1 t., b. l. 21–23); 2) juostos su pluoštais, nurinktais nuo M. M. ir L. Ž. drabužių, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. kovo 21 d. kvitą Nr. 0003324 (1 t., b. l. 79–81); 3) T. E. DNR seilių pavyzdžiai, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal 2020 m. vasario 5 d. kvitą Nr. 0006679 (4 t., b. l. 85–87).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
T. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, T. E. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir įpareigojant jį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 5) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. E. priteisti nukentėjusiosios M. M. naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios M. M. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus su bylai reikšminga informacija.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. M. striukę, šaliką, džinsines kelnes, priduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal 2018 m. kovo 21 d. kvitą Nr. 0003326, grąžinti nukentėjusiajai M. M..
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, L. Ž. striukę „Adidas“ ir sportines kelnes „Adidas“, priduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal 2018 m. kovo 21 d. kvitą Nr. 0003328, grąžinti L. Ž..
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti: 1) L. Ž., M. M. DNR seilių pavyzdžius, 2017 m. gruodžio 15 d. iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtus: biologinį ėminį nuo rausvos spalvos dėmės nuo sienos, biologinį ėminį nuo rausvos spalvos dėmės nuo lietaus nubėgimo vamzdžio, biologinį ėminį nuo rausvos spalvos dėmės nuo šaligatvio plytelių, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. sausio 30 d. kvitą Nr. 0003023; 2) juostas su pluoštais, nurinktais nuo M. M. ir L. Ž. drabužių, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. kovo 21 d. kvitą Nr. 0003324; 3) T. E. DNR seilių pavyzdžius, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal 2020 m. vasario 5 d. kvitą Nr. 0006679.
Priteisti iš T. E. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.