Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2011 m. lapkričio 15 d. viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodo, kad 2009 m. balandžio 28 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija neteisėtai, nesikreipdama į teismą civilinio proceso tvarka dėl įpareigojimo išvežti metalą, priverstinai iš jo namo kiemo į metalo supirktuvę išvežė 8 tonas metalo. Išvežus metalo laužą į supirktuvę už toną metalo laužo jam buvo sumokėta po 250 litų, kai tuo tarpu vienos tonos metalo kaina buvo 500 litų. Tokiu būdu priduodant 8 tonas metalo jis turėjo gauti 4000 litų, o gavo 2000 litų. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas nurodo patyręs 2000 litų turtinę žalą ir ją prašo priteisti iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos.

Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime (b.l.36-39) nurodo, jog su pareiškėjo skunde pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog žemė esanti šalia pareiškėjo gyvenamųjų patalpų, adresu Stoties g. 47, Tauragėje yra valstybinė žemė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi teisę naudotis minėta valstybine žeme ir laikyti joje metalo laužą. Nurodo, kad tiek Tauragės rajono savivaldybės administracijos filmuotoje medžiagoje, tiek nuotraukose bei atliekų išvežimo iš valstybinės žemės sklypo protokole užfiksuota, kad toje vietoje buvo netvarkingai suverstas didžiulis kiekis įvairiausių atliekų, kuris buvo kaupiamas ne vienerius metus. Vėliau rūšiuojant atliekas buvo rasta nemažai metalo laužo. Nurodo, kad 2009 vasario 2 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros nurodymas skubiai pašalinti atliekas iš minėto valstybinės žemės sklypo. Atsakovas vykdydamas privalomąjį nurodymą, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi operatyvių veiksmų pašalinti aplinką teršiančias atliekas. 2009 m. balandžio 28 d. atliekos buvo rūšiuojamos, metalo laužas kraunamas į transportą ir dalyvaujant A.O. pristatytos į metalo laužo supirktuvę. Pinigai už metalo laužą buvo išmokėti pareiškėjui. Teigia, jog savivaldybės administracija vykdė įstatymines pareigas, administracijos darbuotojai, organizavę atliekų išvežimą veikė kaip, kaip privalėjo pagal įstatymus, todėl jokios žalos pareiškėjui nepadarė.

Pareiškėjas ir atsakovas apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta.

Teismas konstatuoja.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl 2000 litų turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigdamas, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos pareigūnai 2009 m. balandžio 28 d. neteisėtai, neturėdami teismo nutarties dėl priverstinio metalo išvežimo iš jo kiemo, sukrovė visą jo nuo 2006 metų (duomenys neskelbtini) Tauragės m. kauptą ir laikytą bei jam priklausiusį metalą, kurį jis įsigijo mokėdamas po 500 litų už toną ir išvežė į metalo supirktuvę priverstinai prieš jo valią. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad metalas nebuvo surūšiuotas ir išskirstytas pagal metalo rūšis, už metalo 1 toną supirktuvėje buvo gauta po 250 litų, kai tuo tarpu jo įsigyto metalo 1 tonos kaina buvo 500 litų. Pardavus 8 tonas metalo jam išmokėta tik 2000 litų, todėl jo patirta turtinė žala yra 2000 litų, kurią pareiškėjo teigimu privalo atlyginti Tauragės rajono savivaldybė.

Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybės iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi viešoji (savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2009 m. vasario 2 d gavo privalomą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamento Tauragės rajono agentūros nurodymą skubiai pašalinti atliekas iš Tauragės miesto, (duomenys neskelbtini) namo kiemo sklypo ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip nutraukiant aplinkos teršimą (b.l.41). Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Šiuo pagrindu bei vykdant minėtą nurodymą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-406 sudarė komisiją atliekų išvežimui organizuoti (toliau – Komisija) (b.l.42). 2009 m. balandžio 28-29 dienomis, dalyvaujant Komisijos nariams bei pareiškėjui, atliekos buvo rūšiuojamos į buitinės atliekas ir metalo laužą, kuris sukrautas į atskirą transportą ir nuvežtas priduoti į metalo laužo supirktuvę (b.l.45-64). Už į UAB „Torlina“ supirktuvę pristatytą juodojo metalo laužą, pavidalas - buitinės atliekos, atliekų pavidalas-ūkio inventorius gauti pinigai išmokėti A.O. (b.l.50-61).

2010 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-785-583/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2178/2011 išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą konstatuota, jog 2009 m. balandžio 24 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-406 sudaryta komisija organizuoti atliekų išvežimą buvo sudaryta teisėtai tiek vadovaujantis privalomu Tauragės rajono agentūros nurodymu, tiek remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu. 2010 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-337-512/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1420/2011 išnagrinėjus A.O. apeliacinį skundą konstatuota, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos veiksmai tvarkant metalo laužo bei kitas atliekas buvo teisėti ir šiais veiksmais neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. 2011 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.I-78-386/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-3006/2011 išnagrinėjus A.O. apeliacinį skundą konstatuota, kad Tauragės rajono agentūra, kaip Departamento padalinys, turėjo teisę nurodyti Tauragės rajono savivaldybės administracijai pašalinti atliekas taip nutraukiant aplinkos teršimą, bei nurodyta, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad viską išvežti iš kiemo jį turėjo įpareigoti apylinkės teismas. Taigi cituojamais įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad Institucijų ir pareigūnų veiksmai, tame tarpe ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos, organizuojant A.O. sukauptų atliekų šalinimą iš Tauragės m. (duomenys neskelbtini) namo kiemo buvo teisėti. Kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas (ABTĮ 58 str. 2 d.), teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo veiksmų vertinti šių veiksmų teisėtumo aspektu, nes jie jau yra pripažinti teisėtais.

Pareiškėjas reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad išvežant metalą jis nebuvo rūšiuojamas pagal metalo rūšis, todėl jis priduotas kaip statybinis metalas. Iš teismui teikiamų antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutarčių aktų ((b.l.51, 53, 55, 57, 59, 61) matyti, kad pristatant juodojo metalo laužo atliekas kiekvienu atveju buvo nurodomas atliekų pavidalas ir priklausomai nuo to mokėta supirkimo kaina. 2009 m. balandžio 28 d. pagal antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį aktą Nr. 00320600 parduota 1500 kg. antrinių žaliavų – juodojo metalo, pavidalas – buitinės atliekos, atliekų pavadinimas – statinės, dėžės, strypai, 1 kilogramo kaina 0.29 Lt. (b.l.55). 2009 m. balandžio 28 d. pagal antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį aktą Nr. 00320599 parduota 1100 kg. antrinių žaliavų – juodojo metalo, pavidalas – buitinės atliekos, atliekų pavadinimas – ūkio inventorius, skardos, 1 kilogramo kaina 0.12 Lt. (b.l.53). 2009 m. balandžio 28 d. pagal antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį aktą Nr. 00320606 parduota 2070 kg. antrinių žaliavų – juodojo metalo, pavidalas – buitinės atliekos, atliekų pavadinimas – ūkio inventorius, 1 kilogramo kaina 0.25 Lt. (b.l.61). Taigi iš šių antrinių žaliavų supirkimo sutarčių matyti, kad metalo laužas buvo rūšiuojamas pagal atliekų pavidalą, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai patirtąją žalą grindžiant tuo, kad nebuvo rūšiuojamas metalas prieš jį parduodant ir dėl to buvo mokama mažesnė supirkimo kaina, dėl ko jis teigia patyręs turtinę žalą. Be to iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pats pareiškėjas dalyvavo sveriant ir priduodant į supirktuvę metalą, susipažino su 2009 m. balandžio 28 d. antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutarčių – aktų turiniu, tačiau jokių pastabų, kad metalas netinkamai rūšiuojamas ar parduodamas mažesne nei rinkos kaina, nepareiškė. 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į UAB „Torlina“ prašant nurodyti kokia buvo antrinių žaliavų (metalo laužo) supirkimo kaina 2009 m. balandžio mėn. 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 279 (b.l.34) UAB „Torlina“ nurodė, kad antrinių žaliavų (metalo laužo) supirkimo rinkos kaina 2009 m. balandžio mėn. UAB „Torlina“ supirktuvėje Tauragės mieste, Pramonės g. 5A, buvo 0.123 Lt/kg. Taigi iš šių faktinių duomenų nustatyta, kad metalo laužas pagal antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartis – aktus buvo supirktas ne mažesne nei rinkos kaina.

Pareiškėjas turtinę žalą kildina teigdamas, kad jis metalą, kuris buvo priduotas į supirktuvę buvo įsigijęs mokant po 500 litų už toną, kai tuo tarpu supirktuvėje pardavus metalo laužą jam buvo sumokėta tik 250 litų už toną. Tokiu būdu jam padaryta 2000 litų turtinė žala. Analogišku pagrindu pareiškėjas žalą grindė reikšdamas reikalavimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl žalos atlyginimo. Vertindamas analogiškus kaip ir šioje byloje pareiškėjo argumentus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-3006/2011 konstatavo, kad „pareiškėjas jam padarytos turtinės žalos nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas metalą pirkdavo po 500 Lt už toną. Į atliekas, pareiškėjo vadinamas statybinėmis medžiagomis, apeliantas nurodo įgijęs nuosavybės teisę pagal CK 4.47 straipsnio 12 punktą. Šiame punkte įtvirtinta, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pareiškėjas tvirtina, kad statybines medžiagas įsigijo iš kitų fizinių asmenų, namų apyvokos daiktus įsigijo kaip bešeimininkius daiktus, tačiau šių aplinkybių neįrodo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nuosavybės teisę į namo kieme buvusius ir 2009 m. balandžio 28-29 d. išvežtus daiktus įgijo pagal įgyjamąją senatį. Apelianto nurodoma CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismo sprendimo dėl šio juridinio fakto nustatymo. Todėl pareiškėjui neįrodžius, jog, be kita ko, vadovaujantis Tauragės rajono agentūros nurodymu, iš kiemo išvežti daiktai nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, darytina išvada, kad neįrodytas ir turtinės žalos jam padarymo faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvairios atliekos buvo rūšiuojamos, metalo laužas, ūkio inventorius, statinės, dėžės, strypai, skardos pristatytos į antrinių žaliavų supirktuvę dalyvaujant pareiškėjui, jis pasirašė metalo laužo priėmimo dokumentuose“. Kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas (ABTĮ 58 str. 2 d.), teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas įvardijamą metalą buvo įgijęs mokėdamas po 500 litų už 1 toną, todėl pridavus metalą į supirktuvę mažesne nei jo įvardijama įsigijimo kaina, jis patyrė turtinę žalą.

Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą ir nagrinėjamu atveju nenustačius, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausė namo kieme buvę ir išvežti daiktai, nelaikytina, kad buvo pažeistas CK 4.67 straipsnis, pagal kurį valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais. Todėl pareiškėjo argumentas, kad daiktai iš kiemo galėjo būti išvežti tik esant teismo nutarčiai, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jam per penkis metus nebuvo paskirta bauda pagal ATPK 161 straipsnį, nepaneigia, jog išvežti iš kiemo daiktai atitiko atliekų sąvoką. Kaip matyti iš Tauragės rajono agentūros vedėjo Romo Jurgelionio 2009 m. sausio 30 d. rašto Nr. (12.2.)-LV4-27 (b. l. 41), buvo tiriami nuolatiniai gyventojų skundai, tačiau daugkartinių patikrinimų metu atliekų savininko nustatyti nepavyko. Be to, Tauragės rajono agentūros nurodymas buvo duotas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, reglamentuojančiu atvejį, kai atliekų turėtojo neįmanoma nustatyti.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visumą sąlygų lemiančių žalos atlyginimo pagrindus: neteisėtus veiksmus; priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių; teisės pažeidėjo kaltę; teisės pažeidimu padarytą žalą. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Vertinant atsakovo veiksmus konstatuojama, kad Tauragės rajono agentūra, kaip Departamento padalinys, turėjo teisę nurodyti Tauragės rajono savivaldybės administracijai pašalinti atliekas taip nutraukiant aplinkos teršimą, o atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija privalėjo vykdyti privalomą nurodymą bei jį tinkamai įvykdė išveždama atliekas, todėl nėra nustatyta neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisė į turtinės žalos atlyginimą paneigiama.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.