Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir R. B. ieškinį atsakovui J. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo; tretieji asmenys: M. S. K. ir Vilniaus miesto savivaldybė; išvadą byloje teikiančios institucijos: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.1. Pripažinti, kad priestato su balkonu prie buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kavinės patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbai atlikti savavališkai;

Motyvuojamoji dalis

8.2. Organizacinio tvarkomojo reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 „Dėl reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 1999 m. spalio 9 d. iki 2002 m. liepos 1 d.) 17.6 punktas nustatė, kad leidimas statyti išduodamas pateikus Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimą, kai atliekami nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai arba kai statomi (remontuojami, rekonstruojami, atkuriami) ar griaunami statiniai jų teritorijose. Pagal SĮ 27 straipsnio 10 dalį, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus). Departamentas tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus). Pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį Departamentas tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Teismas konstatuoja:

I. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašų nustatyta, kad atsakovas butą Nr. 1 nuosavybės teise įgijo 1995 m. vasario 8 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį; kitą butą Nr. 2 su rūsiu atsakovas nuosavybės teise įsigijo 1992 m. balandžio 10 d. pagal mainų sutartį ir 1996 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o butą Nr. 4 atsakovas nuosavybės teise įsigijo pagal 1996 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo M. S. K., kuri yra atsakovo motina, nuo 1999 metų yra buto Nr. 3 su rūsiu savininkė. Visas aptariamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi pirmiau aptarti keturi butai su rūsiais ir kitomis patalpomis, yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 1998 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui J. K.. Taigi atsakovas J. K. ir jo motina, kuri šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, M. S. K. buvo viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (žr. 1 t., e. b. l. 9–30, 53–62).

24. Ieškovai R. B. ir G. B. 2022 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo vieną iš pirmiau nurodytų patalpų – butą Nr. 1, t. y. 613,81 kv. m ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kavinės patalpomis, pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-31, 1-32, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 8).

25. Visi kiti pirmiau aptarti trys butai Nr. 2, 3 ir 4 bei žemės sklypas iki šiol nuosavybės teise priklauso atsakovui J. K. ir jo motinai M. S. K. (1 t., e. b. l. 53–62).

26. Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo, kad prie ieškovo įsigyto buto Nr. 1 patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-4, esančių (duomenys neskelbtini), ant atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra pastatyta 43,20 kv. m bendro ploto įstiklinta terasa-žiemos sodas (toliau – ir terasa, įstiklinta terasa, terasa-žiemos sodas) (žr., pvz., 1 t., e. b. l. 32–42).

27. Byloje taip pat nėra ginčo, kad: tuo metu, kuomet ieškovai įsigijo butą Nr. 1 su kavinės patalpomis iš varžytynių, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d., aptariama įstiklinta terasa-žiemos sodas jau buvo pastatyta; aptariamą terasą pastatė atsakovas ir ji jam priklauso nuosavybės teise. Iš byloje esančių NTR išrašų nustatyta, kad aptariama terasa nėra įregistruota NTR (1 t., e. b. l. 53–62).

28. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad aptariamai įstiklintai terasai-žiemos sodui statyti 1999 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas) (žr. kartu su atsiliepimu Nr. (duomenys neskelbtini)pateiktus dokumentus; 1 t., e. b. l. 104–107).

29. Aptariamame statybos leidime padarytos tokios žymos: „Galioja iki 2004 m. gruodžio 17 d.“; „Leidimo galiojimas tęsiamas iki 2009 m. gruodžio 28 d.“. Statybos leidime be kita ko nurodyta: užsakovas – atsakovas J. K.; objekto pavadinimas ir adresas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įstiklinta terasa-žiemos sodas; projektas – projektavimo-komercinė firma „Exprometa“ AT Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. kovo 18 d.; techninės priežiūros vykdytojas – inž. G. S., AT Nr. (duomenys neskelbtini); autorinė priežiūra – architektas A. V. AT Nr. (duomenys neskelbtini); genrangovas – statoma ūkio būdu. Leidimas išduotas užsakovui atsakovui pateikus duomenis apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises, projektą, patvirtintą Vilniaus miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architekto A. U.. Leidime taip pat nurodyta, kad Valstybinė statybos architektūros inspekcija leidžia vykdyti aukščiau nurodyto objekto statybos darbus. Ant išduoto statybos leidimo yra Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtos departamento antspaudas, Miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architekto antspaudas ir parašas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos antspaudas, Vilniaus miesto Statinių statybos inspekcijos vyriausiosios inspektorės antspaudas (žr. 1 t., e. b. l. 106). Aptariamas 1999 m. gruodžio 17 d. statybos leidimas nenuginčytas, šioje byloje taip pat neprašoma jį panaikinti.

30. Taip pat į bylą pateikti terasos-žiemos sodo planai (žr. 1 t., e. b. l. 104–105). Pirmo aukšto plane nurodyta įstiklintos terasos-žiemos sodo vieta, t. y. prie buto Nr. 1 patalpų; terasa pažymėta numeriu 3; nurodytas plotas – 43,20 kv. m. Aptariamo plano pastabose užfiksuota: terasos įstiklinimas projektuojamas iš aliuminio profilių pilkos spalvos su vitrininiu stiklu; terasos grindys – betoninių trinkelių danga; terasos įstiklinimo pateiktus matmenis tikslinti pagal pasirinkto gamintojo rekomendacijas (1 t., e. b. l. 104). Įstiklintos terasos-žiemos sodo antro aukšto plane nurodyta terasos danga – metalinė skarda, matyti pavaizduoti turėklai (1 t., e. b. l. 105).

31. Į bylą taip pat pateiktas M. J. projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtas ir 1999 metais suderintas įstiklintos terasos-žiemos sodo genplanas (1 t., e. b. l. 107). Aptariamame genplane pažymėta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, esama tvora, indeksais „1“, „2“ nurodyti esami statiniai, taip pat nurodyti įėjimai. Indeksu „3“ pažymėta projektuojama įstiklinta terasa-žiemos sodas (antros eilės statyba), kurios plotas – 43,20 kv. m. Iš aptariamo genplano matyti, kad jį patvirtino firmos „Exprometa“ projekto vadovas, 1999 m. gruodžio 10 d. nurodydamas, kad: „Projektas atitinka statybos normas, ekologinius, higienos ir priešgaisrinius reikalavimus.“. Iš aptariamo genplano taip pat nustatyta, kad genplanas 1999 m. gruodžio 15 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vyriausiąja architekte, o 1999 m. gruodžio 17 d. suderintas su Miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architektu (žr. 1 t., e. b. l. 107).

32. Ieškovai prašo pripažinti, kad pirmiau šiame sprendime aptartos įstiklintos terasos-žiemos sodo statybos darbai atlikti savavališkai ir įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti šią terasą-žiemos sodą bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui jos nenugriovus ir nesutvarkius statybvietės, leisti ieškovams nugriauti terasą bei sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis (žr. ieškinio reikalavimus; dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad įstiklinta terasa-žiemos sodas pastatyta turint visą reikiamą projektinę dokumentaciją ir 1999 m. gruodžio 17 d. statybos leidimą, todėl statyba teisėta ir negali būti pripažinta savavališka.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

33. Teismas pirmiausia pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato būtent bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose ir kt.). Teismas nagrinėja bylas pareikštų reikalavimų ribose. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK nustatytais būdais. Kokiu CK nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.

35. CK 4.103 straipsnyje reglamentuojamos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 24 punktą ir kt.).

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką, išaiškino, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negatorinio ieškinio atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, bet ieškinio dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamo CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, atveju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

38. Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju, kaip jau minėta, aptariamai ginčo įstiklintai terasai-žiemos sodui statyti 1999 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai aptariamo statybos leidimo neginčija, neprašo jį panaikinti. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek taip pat ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023 30 punktą). Taigi, ginant savininkų teises pagal CK 4.103 straipsnį, ieškovams nėra būtina savarankiškai ginčyti statybos leidimą, o pakanka įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

39. Tačiau akcentuotina, kad reikalaujant statinio nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai). Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo.

40. Vis dėlto negali būti paneigiamas rungtyniškumas, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-57-933/2022 ir joje nurodytą teismų praktiką). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja nugriauti, jų vertinimu, savavališkai pastatytą ginčo įstiklintą terasą, todėl būtent ieškovams kilo pareiga įrodyti, kad šis statinys yra pastatytas savavališkai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, būtent ieškovai turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius. Tuo tarpu atsakovas turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimus.

Dėl ginčo įstiklintos terasos-žiemos sodo faktinio statymo laikotarpio ir ginčui taikytinų teisės normų

42. Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisėtumas turi būti vertinamas ne pagal, pvz., akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, o būtent pagal faktiškai atliktų statybos darbų laikotarpiu galiojusius teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020 17 punktą ir kt.).

43. Todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys – įstiklinta terasa-žiemos sodas, byloje pirmiausia turi būti nustatytas būtent faktiškas ginčo terasos statybos laikas, kada konkrečiai vyko ginčo terasos statyba ir kada ji faktiškai buvo baigta statyti, t. y. faktinis šio statinio statymo laikotarpis.

44. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi be kita ko šiomis priemonėmis: šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis ir kt. (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

45. Atsakovas nuo pačio pirmo į bylą pateikto procesinio dokumento ir viso šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko visuose teismo posėdžiuose duodamas teismui paaiškinimus, nuosekliai teigė, kad visa ginčo įstiklinta terasa-žiemos sodas faktiškai pastatyta 2000 metais. Tuo tarpu ieškovai, pasisakydami dėl faktinio ginčo terasos statybos laikotarpio, teisminio proceso metu buvo nenuoseklūs, t. y. pirmiausia ieškinyje teigė, kad ginčo statinys – įstiklinta terasa-žiemos sodas buvo pastatytas 2000 metais savavališkai neturint statybos leidimo. Vėliau, kuomet atsakovas su atsiliepimu pateikė statybos leidimą, ieškovai dublike ir kituose savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose jau teigė neva ginčo terasa buvo pastatyta ir įstiklinta tik 2015 metais. Tuo tarpu paskutiniame teismo posėdyje ieškovų atstovas nurodė, kad dalis terasos visgi buvo pastatyta 2000 metais ir neva būtent apie šią terasos dalį kalbėjo byloje apklausti liudytojai, o neva likusi antroji terasos dalis pastatyta tik 2015 metais. Tačiau teismas nesutinka su šiais ieškovų teiginiais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

47. Teismo 2025 m. gegužės 12 d. posėdyje apklausta liudytoja J. Š. paaiškino, kad ji 2006–2009 metų laikotarpiu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje ir viešbutyje adresu (duomenys neskelbtini), padavėja, vėliau barmene. Aptariama liudytoja teismui patvirtino, kad tuo metu, kuomet ji 2006 metais įsidarbino kavinėje, ginčo įstiklinta terasa-žiemos sodas jau seniai buvo pastatyta. Pažymėtina, kad teismui aptariamai liudytojai J. Š. parodžius fotonuotraukas, esančias byloje, t. y. 1 t., e. b. l. 34 (žr. ieškinio 9 priedo 4 lapą), taip pat dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte (dokumento 8 lapo viršuje) esančią fotonuotrauką, liudytoja aiškiai patvirtino, kad tuo metu, kai ji 2006 metais įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, būtent tokia jai parodytose fotonuotraukose pavaizduota visa terasa jau buvo. Tai paneigia ieškovų atstovo teiginius neva liudytoja kalbėjo tik apie terasos dalį. Aptariama liudytoja nuosekliai parodė teismui į kavinę, be kita ko pro ginčo terasą, tuo metu buvusius praėjimus. Be to, akcentuotina, kad liudytoja J. Š. paaiškino, jog ji maždaug nuo 2002 metų, t. y. dar prieš įsidarbindama atsakovo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, gyveno tame pačiame Vilniaus Žvėryno mikrorajone, kuriame buvo įsikūrusi kavinė „(duomenys neskelbtini)“. Aptariama liudytoja nuosekliai paaiškino, jog kadangi „(duomenys neskelbtini)“ kavinė yra pagrindinėje gatvėje, liudytoja pravažiuodama (važiuodama link namų ar iš jų) matydavo „(duomenys neskelbtini)“ kavinę, taip pat matydavo ir ginčo įstiklintą terasą, kuri, anot liudytojos, visada buvo nuo to laiko, kai ji maždaug nuo 2002 metų atsikraustė gyventi į Žvėryno mikrorajoną. Taigi, teismui parodžius liudytojai byloje esančias pirmiau aptartas visos ginčo terasos fotonuotraukas, be kita ko dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte (dokumento 8 lapo viršuje) esančią fotonuotrauką, liudytoja J. Š. aiškiai ir nuosekliai patvirtino, kad visa aptariama ginčo terasa-žiemos sodas su visomis jos dalimis, tokiomis dalimis, kaip pavaizduota jai parodytose pirmiau nurodytose fotonuotraukose, t. y. be kita ko ir ta dalis, kuri anksčiau buvo po mėlynos spalvos markize, pastatyta dar iki 2002 metų.

48. Teismo 2025 m. gegužės 12 d. posėdyje apklaustas antrasis liudytojas J. V. paaiškino, kad jis virš 70 metų gyvena Vilniaus Žvėryno mikrorajone priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. V. nuosekliai paaiškino, kad gerai prisimena ginčo terasos statybas, nes po jų praėjus metams šalia savo namų taip pat pastatė terasą. Taigi liudytojas paaiškino, kad gerai prisimena ginčo terasos statybas, nes šį įvykį sieja su savo terasos statybomis. Aptariamas liudytojas nuosekliai paaiškino, kad ginčo terasa buvo pastatyta 2000 metais, nes liudytojas J. V. 2001 metais pastatė savo terasą, t. y. po to, kai pastatė atsakovas. Liudytojas taip pat nuosekliai paaiškino, kad matė kaip dirbo žmonės, kaip atsakovo terasa buvo statoma. Liudytojas paaiškino, jog jis prieidavo ir domėjosi atsakovo terasos statybomis, nes pats, kaip jau minėta, taip pat planavo statyti terasą. Akcentuotina, kad teismui liudytojui parodžius fotonuotraukas, esančias byloje, t. y. 1 t., e. b. l. 34 (ieškinio 9 priedo 4 lapas), taip pat dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte (dokumento 8 lapo viršuje) esančią fotonuotrauką, liudytojas J. V. pilnai įsitikinęs aiškiai patvirtino, kad 2000 metais jau buvo pastatyta būtent tokia kaip jam parodytose fotonuotraukose pavaizduota visa terasa, su visomis jos dalimis, kaip pavaizduota fotonuotraukose, t. y. be kita ko ir ta dalis, kuri anksčiau buvo po mėlynos spalvos markize, su stiklais ir stogu. Tai vėlgi aiškiai paneigia ieškovų atstovo teiginius neva liudytojas kalbėjo tik apie terasos dalį.

49. Teismo 2025 m. gegužės 12 d. posėdyje apklausta trečioji liudytoja L. S.-P. paaiškino, kad ji 2005–2010 metų laikotarpiu dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), padavėja. Aptariama liudytoja patvirtino, kad tuo metu, kuomet liudytoja 2005 metais įsidarbino kavinėje, ginčo įstiklinta terasa taip pat jau buvo pastatyta. Pažymėtina, kad teismui liudytojai parodžius tas pačias fotonuotraukas, esančias byloje, t. y. 1 t., e. b. l. 34 (ieškinio 9 priedo 4 lapas), taip pat dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte (dokumento 8 lapo viršuje) esančią fotonuotrauką, aptariama liudytoja taip pat aiškiai patvirtino, kad tuo metu, kai ji 2005 metais įsidarbino kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, būtent tokia fotonuotraukose pavaizduota visa terasa su visomis jos dalimis bei stiklais jau buvo, t. y. be kita ko ir ta terasos dalis, kuri anksčiau buvo po mėlynos spalvos markize. Tai vėlgi paneigia ieškovų atstovo teiginius neva liudytoja kalbėjo tik apie terasos dalį. Aptariama liudytoja nuosekliai parodė į kavinę, be kita ko pro ginčo terasą, tuo metu buvusius praėjimus. Liudytoja L. S.-P. itin išsamiai ir nuosekliai paaiškino kaip tuo metu atrodė visa terasa-žiemos sodas, be kita ko, detaliai paaiškino, kad terasos stiklai buvo ant bėgelių, stumdomi. Ji paaiškino, jog tuo metu, kuomet darbuotojai išeidavo iš darbo, be kita ko ir pati liudytoja, uždarydavo terasos langus, juos užfiksuodami. Vasarą, kuomet būdavo karšta, atidarydavo terasos stiklus, juos pastumdami. Liudytoja L. S.-P. taip pat nuosekliai paaiškino kaip ji įstiklintoje terasoje aptarnavo klientus, kaip ji su kitais darbuotojais terasoje gėrė kavą, žaidė stalo žaidimus ir kt. Liudytoja paaiškino, kad tuo metu, kai ji dirbo, tiek įstiklintoje terasoje, tiek ir ant terasos stogo buvo staliukai klientams. Liudytoja prisimena, kad pati aptarnaudavo klientus taip pat ir ant terasos stogo, nes, anot jos, pačioje terasoje buvo įrengti mediniai laiptai į antrą aukštą ant stogo ir statant kojas ant laiptų, laiptai linguodavo, todėl, anot liudytojos, jau tuo metu terasai reikėjo remonto. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad terasa buvo pastatyta iki 2005 metų.

50. Teismo 2025 m. gegužės 12 d. posėdyje liudytoju apklaustas garbaus amžiaus atsakovo brolis S. K. neprisiminė visų įvykių, tačiau paaiškino, kad nuo 1999 metų apie 5 metus dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas S. K. parodė, kad ginčo terasa buvo pastatyta tuo metu, kai liudytojas dar dirbo aptariamoje įmonėje, t. y. iki 2004 metų.

51. Akcentuotina, kad pirmiau aptarti visų keturių liudytojų parodymai, duoti teismo 2025 m. gegužės 12 d. posėdžio metu, buvo išsamūs, nuoseklūs, tarpusavyje sutapo, taip pat ir sutapo su atsakovo išsamiais ir nuosekliais paaiškinimais, duotais visuose teismo posėdžiuose, juose nenustatyta jokių prieštaravimų. Todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesivadovauti.

53. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, susijusių su ieškovų į bylą pateiktomis įvairiomis fotonuotraukomis, pirmiausia pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi ieškovų į bylą pateiktos iš įvairių šaltinių gautos fotonuotraukos negali būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų visumos, jas būtina vertinti kartu su byloje esančių įrodymų visetu.

54. Teismas pritaria ieškovų argumentams, kad viešai skelbiamoje duomenų bazėje „maps.vilnius.lt“ esantys ortofotografiniai žemėlapiai laikomi vieni iš patikimų įrodymų, tačiau akcentuotina, kad aptariamuose ortofotografiniuose žemėlapiuose neužfiksuota, jog ginčo terasa-žiemos sodas nepastatyta 2000 metais ir jos nebuvo iki 2015 metų. Priešingai, iš visų bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad ortofotografiniai žemėlapiai patvirtina būtent atsakovo teiginius, jog ginčo terasa visgi buvo pastatyta 2000 metais.

55. Tiek iš viešai prieinamų https://maps.vilnius.lt/lt, tiek iš https://www.geoportal.lt/map/ duomenų nustatyta, kad į aptariamas duomenų bazes įkelti ortofotografiniai žemėlapiai nuo 2005 metų, kuriuose be kita ko užfiksuota Vilniaus (duomenys neskelbtini) gatvė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš į bylą pateiktų ginčo terasos-žiemos sodo planų (žr. kartu su atsiliepimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus; 1 t., e. b. l. 104–105) matyti, kad ji yra iš dviejų dalių – viena dalis didesnio ploto ir jos antrame aukšte yra apsauginiai atitvarai, kita – mažesnio ploto, esanti palei pastato sieną. Atsakovas teismo 2025 m. birželio 19 d. posėdyje paaiškino, kad plane pavaizduoto didesnio ploto terasos dalis buvo po raudonos spalvos stogeliu iš brezento, kuris lengvai nuimamas, todėl kai kuriuose ortofotografiniuose žemėlapiuose matyti raudonos spalvos stogelis, o kitose matyti, kad jis nuimtas (žr., pvz., ieškovo paaiškinimų Nr. (duomenys neskelbtini) 8–13 punktuose esančias ortofotografinų žemėlapių fotonuotraukas, taip pat paaiškinimų 6.2 papunktyje esančią fonuotrauką, kurioje pavaizduotos terasos antro aukšto konstrukcijos, matomos nuėmus raudonos spalvos stogelį-brezentą). Aptariamas raudonos spalvos stogelis aiškiai matosi ortofotografiniuose žemėlapiuose nuo pat 2005 metų, o, pvz., iš 2013 metų ortofotografinio žemėlapio matyti, kad aptariamas stogelis nuimtas. Kita mažesnė terasos dalis pagal projektą yra šalia didesnės terasos dalies ir yra palei pastato sieną. Tai aiškiai matyti, pvz., iš dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte (dokumento 8 lapo viršuje) esančios fotonuotraukos. Atsakovas 2025 m. birželio 19 d. posėdyje išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kad rašytiniuose ieškovų paaiškinimuose Nr. (duomenys neskelbtini) minima mėlyna markizė „Utenos“ alaus logotipu buvo naudojama kaip mažesnės terasos dalies, kuri, kaip minėta, yra palei namo sieną, papildomas stogelis nuo saulės, nes mažesnės terasos dalies stogas yra permatomas, t. y. pastatytas iš polikarbonato plokščių. Ieškovai šios aplinkybės neginčijo, t. y. byloje nėra ginčo, kad mažesnės terasos dalies stogas yra permatomas, t. y. pastatytas iš polikarbonato plokščių. Be to, ši aplinkybė aiškiai matosi byloje esančiose fotonuotraukose. Atsakovas paaiškino, kad mėlynos spalvos markizė „Utenos“ alaus logotipu buvo tvirtinama prie pastato sienos ir išsiskleisdavo paspaudus mygtuką, o mažosios terasos dalies stogas (iš polikarbonato plokščių) ir ši terasos dalis buvo po aptariama markize. Taigi aptariama mėlynos spalvos markizė būdavo naudojama virš terasos stogo, kuris buvo iš permatomų polikarbonato plokščių. Tokiu būdu kavinės terasa buvo apsaugoma nuo saulės. Be to, anot atsakovo, aptariama markizė buvo naudojama dar ir dėl to, kad atsakovas buvo įsipareigojęs naudoti markizę su „Utenos“ alaus logotipu, nes su šia įmone bendradarbiavo. Tuo metu, kuomet stogelis buvo remontuojamas, nuimamos polikarbonato plokštės, markizė, anot atsakovo, buvo naudota vietoj stogelio. Būtent todėl, anot atsakovo, ir 2005–2013 metų ortofotografiniuose žemėlapiuose esančiose fotonuotraukose matosi mėlyna išsiskleidžianti markizė su „Utenos“ alaus logotipu. Atsakovas taip pat nuosekliai paaiškino, jog vėliau markizė buvo nuimta, pirma, dėl to, kad nusidėvėjo, antra, buvo nutrauktas bendradarbiavimas su „Utenos“ alaus įmone, nes buvo gautas geresnis pasiūlymas su geresnėmis sąlygomis iš „Kalnapilis“ įmonės.

59. Teismas, pasisakydamas dėl kitų ieškovų teiginių, susijusių su kitomis į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, taip pat pažymi, kad jos vėlgi niekaip nepatvirtina, kad ginčo terasa nebuvo pastatyta 2000 metais. Pavyzdžiui, ieškovai savo rašytinių paaiškinimų Nr. (duomenys neskelbtini) 20 punkte pateikia (duomenys neskelbtini) esančią 2000 metais užfiksuotą fotonuotrauką, tačiau joje nenurodytas nei metų laikas, nei mėnuo. Atsakovas, kaip minėta, teigė, jog pastatė terasą 2000 metais, kuomet dar buvo šilta, t. y. pavasarį, vasarą ar rudenį. Taigi aptariama nuotrauka niekaip nepatvirtina, kad ginčo terasa 2000 metais nebuvo pastatyta. Teismas pritaria atsakovo argumentams dėl ieškovų į bylą pateiktų internetinėje svetainėje „TripAdvisor“ rastų fotonuotraukų, kad nėra jokio pagrindo jomis vadovautis šioje byloje ir teigti neva jos patvirtina, jog terasa nebuvo pastatyta 2000 metais. Aptariamose nuotraukose nėra metaduomenų, apskritai net neaiškų nei kas, nei kada jas darė (žr., pvz., dublike esančias „TripAdvisor“ fotonuotraukas). Atsakovo 2015 metų asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbti įrašai: „Naujas (duomenys neskelbtini) kavinės veidas“, „Nauja vasaros terasa (duomenys neskelbtini) kavinėje. Laukiame Jūsų“ ar tai, kad atsakovas 2015 metais į savo „Facebook“ paskyrą įkėlė dalį į bylą pateiktų fotonuotraukų, kurios, jo teigimu, darytos prieš daug metų ir skirtingais laikotarpiais, t. y. įkėlė tokias nuotraukas, kurias apskritai turėjo, taip pat visiškai niekaip nepatvirtina ieškovų teiginių neva ginčo terasa-žiemos sodas pastatyta būtent 2015 metais. Atsakovas paaiškino, kad darė tokius įrašus reklamos, marketingo tikslu kaip būdą pritraukti kavinės klientus ir išlaikyti esamus klientus. Atsakovo teigimu, jis po žiemos kiekvienais metais atnaujindavo terasos vaizdą, pagražindavo terasą, kartais pakeisdavo jos baldus tikslu pritraukti klientus. Tokius atsakovo teiginius patvirtina be kita ko į bylą atsakovo pateiktos fotonuotraukos (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovų paaiškinimuose pavaizduoti „Facebook“ paskyros fotonuotraukos (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors ieškovai teisingai nurodo, jog atsakovo į bylą pateiktose fotonuotraukose nėra metaduomenų, tačiau iš aptariamų fotonuotraukų visumos aiškiai matyti, kad jos buvo darytos skirtingais laikotarpiais, taip pat aiškiai matyti, kad iš tikrųjų keitėsi terasoje buvę baldai (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)).

61. Kiti ieškovų teiginiai, jog nėra terasos statybų užbaigimo akto ar kito statybų užbaigimą patvirtinančio dokumento, taip pat ir tai, kad terasa nėra įregistruota NTR, nereikšmingi sprendžiant būtent faktinį statybos darbų užbaigimo momentą ir koks teisės aktas bei kokia jo redakcija taikytina, nes, kaip jau pirmiau nurodyta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog statybos teisėtumas turi būti vertinamas ne pagal akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, o būtent pagal faktiškai atliktų darbų laikotarpiu galiojusius teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020 17 punktą ir kt.).

62. Teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, taip pat įvertinęs ne tik kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, be kita ko tiek ieškovo, jo atstovo, tiek taip pat atsakovo bei jo atstovės paaiškinimus, visų keturių liudytojų parodymus, jų išsamumą ir nuoseklumą, pirmiau aptartas viešai skelbiamas ir byloje esančias fotonuotraukas, daro išvadą, kad ginčo terasa-žiemos sodas faktiškai buvo pilnai pastatyta 2000 metais, o vėliau kas kelis metus buvo daromi tik terasos remonto darbai, kurie nedaro jokios įtakos terasos statymo laikotarpiui.

63. Byloje konstatavus, kad ginčo statinys – terasa-žiemos sodas buvo faktiškai pastatytas 2 000 metais, dėl pastatytos ginčo terasos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 2000 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt.

Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui pripažinti statybą neteisėta reikšti

64. Šioje byloje atsakovas teismo posėdžiuose prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį be kita ko ir dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovai teismo posėdžiuose teigė, kad jie nepraleido ieškinio senaties termino, neprašė šio termino atnaujinti (žr., pvz., 2025 m. birželio 19 d. posėdžio garso įrašą nuo 00.35.35 iki 00.36.48).

65. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

66. Teismas pritaria ieškovų argumentams, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimams pripažinti statybą neteisėta ar savavališka nėra nustatyti specialūs ieškinio senaties terminai, todėl šiuo konkrečiu atveju taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022 85 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, visi atsakovo atstovės argumentai dėl neva specialaus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, TPSŽNVPĮ įtvirtintų terminų skundams nagrinėti šiai bylai visiškai neaktualūs sprendžiant ieškinio senaties termino skaičiavimą šioje konkrečioje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas tarp privačių asmenų dėl statinio statybos teisėtumo.

67. Kita vertus, teismas pritaria atsakovo argumentams, kad šiuo atveju ieškovai yra praleidę bendrąjį ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Pirmiau šiame sprendime aptartoje išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškinta, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs – tai yra svarbu, nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Nors ieškovai teisingai nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje nutartyje išaiškino, jog tokio pobūdžio bylose kaip ši ieškovų įrodinėjamas pažeidimas nėra trunkamojo pobūdžio, o įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Minėta, kad, reikalaujant pripažinti statybą neteisėta, nereikia įrodyti šios statybos neigiamų padarinių (kurie ir gali būti trunkamojo pobūdžio), o tik patį pažeidimo faktą, kuris tiksliai apibrėžiamas statinio statybos laiku.

68. Akcentuotina, kad pirmiau nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat buvo spręstas ginčas tarp privačių asmenų dėl statinių statybos teisėtumo. Todėl išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateikti išaiškinimai konkrečiai dėl ieškinio senaties termino yra aktualūs šiai bylai. Tuo tarpu ieškovai, teigdami, kad nagrinėjamojoje byloje jie nepraleido ieškinio senaties termino, nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais bylose, kuriose buvo spręstas ginčas ne tarp privačių asmenų, bet kai į teismą kreipėsi prokuroras ar kita viešąjį interesą ginanti institucija. Todėl ieškovų nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl senaties termino šiai bylai, kurioje ginčas sprendžiamas išimtinai tarp privačių asmenų, yra neaktualūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022 ir 2013 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

69. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais, byloje nustačius, kad visa ginčo terasa faktiškai buvo pastatyta 2000 metais, ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl terasos pripažinimo neteisėtai pastatyta prasidėjo būtent 2000 metais, galiojant 1964 metų CK, kurio 84 straipsnyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, 1964 metų CK 87 straipsnyje nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, t. y. ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl terasos statybos teisėtumo reikšti prasidėjo tada, kai buvęs žemės sklypo ir patalpų savininkas sužinojo apie statybą, o pardavus patalpas ieškovams, ieškinio senaties terminas nenutruko ir neskaičiuojamas iš naujo. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovai 2022 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu įsigijo patalpas, nereiškia, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo.

70. Apibendrindamas visus pirmiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams dėl ginčo terasos statybos pripažinimo neteisėta (savavališka) pasibaigė iki ieškinio pareiškimo. Ieškovai nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose neprašė atnaujinti senaties termino.

71. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatavus, kad ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams dėl ginčo terasos statybos pripažinimo neteisėta (savavališka) pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, ieškovai neprašė jo atnaujinti, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovų reikalavimą dėl terasos statybos pripažinimo savavališka ir visus ieškovų išvestinius ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

72. Tačiau nepaisant to, teismas toliau šiame sprendime visgi pasisakys taip pat ir dėl ieškinio reikalavimo pripažinti terasos statybą savavališka nepagrįstumo.

Dėl reikalavimo pripažinti terasos statybą savavališka

74. Šiame sprendime konstatavus, kad ginčo statinys – įstiklinta terasa-žiemos sodas buvo faktiškai pradėta statyti ir faktiškai pastatyta 2000 metais, dėl pastatytos ginčo terasos teisėtumo turi būti sprendžiama būtent pagal 2000 metais galiojusius teisės aktus, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d., įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pasistatyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri statybos leidimai ir kt.

75. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ). Teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja SĮ 3 straipsnis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių SĮ redakcijų, t. y. tiek nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d., tiek nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. iki 2002 m. liepos 1 d., 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose buvo nustatyta, kad teisė būti statytoju realizuojama, kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. SĮ 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi remontuojant statinį, jei: nekeičiamos, nestiprinamos statinio konstrukcijos; nekeičiamas fasadas; nekeičiama statinio ar jo patalpų paskirtis; nekeičiami ir nemontuojami nauji technologiniai bei kiti įrenginiai, nepertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, o šio straipsnio 4 dalyje buvo nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems remonto darbams neprivalomi šio įstatymo III ir IV bei VI ir VII skyrių reikalavimai.

76. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad visas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. balandžio 9 d. iki šiol nuosavybės teise priklauso tik atsakovui J. K.. Be to, kaip jau minėta, atsakovas J. K. ir jo motina, kuri šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, M. S. K. buvo viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, atsakovas be kita ko buvo buto Nr. 1, prie kurio pastatyta ginčo terasa, savininkas nuo 1995 m. vasario 8 d. iki kol jis buvo parduotas ieškovams 2022 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu (žr. šio sprendimo 22–25 punktus, taip pat 1 t., e. b. l. 9–30, 53–62).

77. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas atitiko SĮ 3 straipsnyje nustatytas statytojo teisių įgyvendinimo sąlygas, nes pagal tuo metu galiojusios SĮ redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą galėjo įgyvendinti statytojo teisę. Be to, yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas ginčo statinio – įstiklintos terasos-žiemos sodo projektas bei nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.

78. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios SĮ redakcijos 2 straipsnyje buvo numatyta, kad statinys – pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt., o laikinas statinys – statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą.

79. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje SĮ 2 straipsnio redakcijoje taip pat buvo numatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos taisyklės, statybos (projektavimo) techninės sąlygos, standartas, rekomendacijos, metodiniai nurodymai. Taigi statybos techniniai reglamentai – SĮ nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Ginčo laikotarpiu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto 1999 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 310, 7 punkte buvo numatyta, kad statinys – bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Todėl ginčo objektas laikytinas statiniu, bet ne laikinuoju statiniu.

80. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios SĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad statytojas privalo gauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti statinį. Ginčo laikotarpiu leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti statinius išdavimo tvarką reglamentavo laikotarpiu nuo 1999 m. spalio 9 d. iki 2002 m. liepos 1 d. galiojęs organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 (toliau – reglamentas STR 1.07.01:1999), kurio 3 punkte buvo numatyta, kad pagalbiniai statiniai (darbai), kuriuos statyti (atlikti) arba nugriauti nereikia leidimų, ir reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra nurodyti šio reglamento A priede. Atitinkamai, visais kitais atvejais leidimai statyti statinius buvo privalomi. Ginčo statinys – įstiklinta terasa-žiemos sodas nepatenka į aptariamo reglamento A priede nurodytas išimtis, todėl pagal teisinį reglamentavimą jo statybai atsakovas turėjo parengti teisės aktus atitinkantį statybos projektą ir gauti leidimą statyti.

81. Byloje nustatyta, kad ginčo terasa ar prie jos esantis pastatas nėra registruoti Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), vietovę ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Ginčo terasos statybos leidimo išdavimo metu galiojusios reglamento STR 1.07.01:1999 redakcijos 4 punkte buvo nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti statinius išduoda apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, o 17.6 papunktyje buvo nustatyta, kad leidimas statyti išduodamas pateikus Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimą, kai atliekami nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai arba kai statomi (remontuojami, rekonstruojami, atkuriami) ar griaunami statiniai jų teritorijose. Taip pat akcentuotina, jog ginčo terasos statybos leidimo išdavimo metu galiojusios SĮ 18 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to, kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams. Taigi nors šioje byloje išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos savo išvadoje teigia, kad ginčo statinio projektas jam nebuvo pateiktas ir jis jam nėra pritaręs (žr. du dokumentus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad statybos leidimas atsakovui buvo išduotas tuo metu kompetentingos ir atsakingos institucijos, kuri turėjo patikrinti ar atliktos visos procedūros, būtinos leidimui išduoti, ir tik tuomet išduoti atsakovui leidimą.

83. Į bylą taip pat pateikti terasos-žiemos sodo planai (žr. 1 t., e. b. l. 104–105). Kaip minėta, pirmo aukšto plane nurodyta įstiklintos terasos-žiemos sodo vieta, t. y. prie buto Nr. 1 patalpų; terasa pažymėta numeriu 3; nurodytas plotas – 43,20 kv. m. Aptariamo plano pastabose užfiksuota: terasos įstiklinimas projektuojamas iš aliuminio profilių pilkos spalvos su vitrininiu stiklu; terasos grindys – betoninių trinkelių danga; terasos įstiklinimo pateiktus matmenis tikslinti pagal pasirinkto gamintojo rekomendacijas (1 t., e. b. l. 104). Įstiklintos terasos-žiemos sodo antro aukšto plane nurodyta terasos danga – metalinė skarda, matyti pavaizduoti turėklai (1 t., e. b. l. 105). Byloje taip pat nustatyta, kad M. J. projektavimo komercinė firma „Exprometa“ parengė ir 1999 metais suderino įstiklintos terasos-žiemos sodo genplaną (1 t., e. b. l. 107). Aptariamame genplane pažymėta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, esama tvora, indeksais „1“, „2“ nurodyti esami statiniai, taip pat nurodyti įėjimai. Indeksu „3“ pažymėta projektuojama įstiklinta terasa-žiemos sodas (antros eilės statyba), kurios plotas – 43,20 kv. m. Iš aptariamo genplano matyti, kad jį patvirtino firmos „Exprometa“ projekto vadovas, 1999 m. gruodžio 10 d. nurodydamas, kad: „Projektas atitinka statybos normas, ekologinius, higienos ir priešgaisrinius reikalavimus.“. Iš aptariamo genplano taip pat nustatyta, kad genplanas 1999 m. gruodžio 15 d. buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vyriausiąja architekte, o 1999 m. gruodžio 17 d. suderintas su Miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architektu (žr. 1 t., e. b. l. 107).

85. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, susijusių su statybos leidimo pratęsimu, pažymi, kad leidimas buvo išduotas 1999 gruodžio 17 d. Jame uždėtas anspaudas su žyma, kad leidimas galioja iki 2004 m. gruodžio 17 d., t. y. 5 metus, kas atitiko tuo metu galiojusio reglamento STR 1.07.01:1999 6 punkto nuostatas. Be to, leidime taip pat padaryta kita žyma, kad jis tęsiamas iki 2009 m. gruodžio 28 d. Aptariamo leidimo pratęsimo metu, t. y. jau nuo 2002 m. liepos 1 d., jau buvo įsigaliojęs kitas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau – ir STR 1.07.01:2002). Aptariamo reglamento 23 punkte buvo nurodyta, kad statybos leidimas netenka galios šiais atvejais: kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; teismo sprendimu; jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. STR 1.07.01:2002 26 punkte buvo nurodyta, kad statybos leidimas, išduotas iki šio reglamento įsigaliojimo trumpesniam nei 10 metų laikui, gali būti pratęstas iki 10 metų nuo leidimo išdavimo dienos. Leidimą pratęsia jį išdavęs viešojo administravimo subjektas, statytojui pateikus prašymą ir Reglamento 15 punkte nurodytus dokumentus. Todėl, vadovaujantis STR 1.07.01:2002 26 punktu, statybos leidimas, kuris buvo išduotas iki reglamento įsigaliojimo trumpesniam nei 10 metų laikui, šiuo atveju galėjo būti pratęstas iki 10 metų nuo leidimo išdavimo dienos, t. y. iki 2009 m. gruodžio 17 d. Taigi leidimo pratęsimas atliktas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ką patvirtino taip pat ir išvadą šioje byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo išvadoje (žr. tris dokumentus Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Vien aplinkybė, kad leidime padaryta rašymo apsirikimo (aritmetinė) klaida, nurodant, kad leidimas pratęsiamas iki 2009 m. gruodžio 28 d., o ne iki 2009 m. gruodžio 17 d., ką patvirtino taip pat ir Inspekcijos atstovas, niekaip nesudaro pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais neva leidimas buvo pratęstas jau tuomet, kai jis nebegaliojo. Teismas pritaria Inspekcijos išvadai, kad ginčo statybą leidžiantis dokumentas buvo pratęstas teisėtai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o vien pirmiau nurodyta formali rašymo apsirikimo klaida nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai. Kaip jau minėta, aptariamas statybos leidimas yra galiojantis, jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovai šioje byloje jo taip pat neginčija, neprašo jį panaikinti.

86. SĮ 2 straipsnio 46 punkte pateikta savavališkos statybos sąvoka – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tai, ar statyba atlikta laikantis statybos procesą reglamentuojančių reikalavimų, gali būti sprendžiama taip pat ir pagal tai, ar buvo užfiksuota savavališka statyba ir taikytos su savavališka statyba susijusios priemonės. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri turi teisę tikrinti statinių statybos teisėtumą, sustabdyti statybą, atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą. Savavališkos statybos nustatymas atliekamas administracine tvarka, laikantis tam nustatytų procedūrų ir atlikus statinio statybos vietoje patikrinimą bei tam įgaliotai administracinei institucijai surašius savavališkų statybų aktą. Tačiau šiuo atveju Inspekcija patvirtino, jog nebuvo užfiksuota ginčo terasos savavališka statyba ir, atitinkamai, nebuvo taikytos jokios priemonės, nėra priimta jokių aktų, privalomųjų nurodymų ar pan., administracine tvarka neužfiksuota jokių pažeidimų, susijusių su ginčo terasa.

87. Taigi atsakovas ginčo terasos statybos darbus vykdė turėdamas tam statybos leidimą, kuris nėra nuginčytas, ir visą reikiamą dokumentaciją, administracine tvarka neužfiksuota absoliučiai jokių pažeidimų, susijusių su ginčo terasa-žiemos sodu, taip pat byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad terasos statybos darbai atlikti ne pagal projektą, pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Priešingai, pvz., tiek atsakovas, tiek ieškovas posėdyje patvirtino, kad terasos plotas atitinka projekte nurodytą plotą, be to, išvadą šioje byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo išvadoje nurodė, kad ginčo statinio – įstiklintos terasos-žiemos sodo statybos darbai atitinka 1999 m. gruodžio 10 d. parengtą projektą ir ginčo statinio statybos darbai atlikti nenukrypstant nuo tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų (žr. plačiau šio sprendimo 9.4–9.8 papunkčius, taip pat tris dokumentus Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, sudarančių pagrindą teismui daryti kitokią išvadą.

88. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad teismas 2025 m. birželio 19 d. posėdyje siūlė ieškovams reikšti prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo, be kita ko tikslu nustatyti, ar ginčo statinio – įstiklintos terasos-žiemos sodo statyba buvo atlikta pagal projektą, ar terasos statybos darbai atlikti nepažeidžiant statinio projekto sprendinių, tačiau ieškovų atstovas, atsakydamas į teismo klausimus, aiškiai nurodė, kad ieškovai šioje byloje nepageidauja reikšti tokio prašymo dėl ekspertizės skyrimo (žr. teismo 2025 m. birželio 19 d. posėdžio garso įrašą „(duomenys neskelbtini)“ nuo 02.04.20 val. iki 02.05.40 val.).

89. Nors ginčui aktualioje SĮ 10 straipsnio 1 dalies 11, 12 punktų redakcijoje statytojui (užsakovui) buvo numatyta pareiga nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti bei įregistruoti statinį, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą buvo pagrindas įregistruoti statinį NTR, tačiau vien tik dėl fakto, kad nėra tokio akto ar kito dokumento apie statybos užbaigimą ir ginčo statinys – terasa-žiemos sodas neįregistruotas NTR, tokios terasos statyba nelaikytina nei savavališka statyba, nei neteisėta statyba. Be to, nekilnojamojo daikto teisinė registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai statybos teisėtumo faktą sieja su statybos pabaigos ir išviešinimu NTR, o ne leidimą statybai vykdyti leidžiančio dokumentu egzistavimu. Priešingas vertinimas sudarytų teisiškai ydingą ir neteisingą situaciją, t. y. nors terasa-žiemos sodas pastatyta pagal statybos leidimo sąlygas ir nenukrypstant nuo projektinių sprendinių, tačiau vien tik dėl statybos pabaigą patvirtinančio dokumento nebuvimo ar neįregistravimo NTR, statyba būtų laikoma neteisėta.

90. Teismas, apibendrindamas visus pirmiau šiame sprendime nurodytus motyvus, įvertinęs bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, pirmiau šiame sprendime aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo statinys – terasa-žiemos sodas pastatytas savavališkai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus (žr. plačiau šio sprendimo 33–41 punktus), todėl ieškinys atmetamas ne tik dėl to, kad ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams dėl ginčo terasos statybos pripažinimo neteisėta (savavališka) pasibaigė iki ieškinio pareiškimo (žr. šio sprendimo 64–72 punktus), tačiau taip pat ir dėl to, kad jis nepagrįstas. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinio ieškovų reikalavimo pripažinti, kad ginčo statinys pastatytas savavališkai, taip pat byloje nenustačius, kad statinys būtų pastatytas pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, nėra jokio pagrindo tenkinti taip pat ir visų išvestinių ieškinio reikalavimų – įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti terasą bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui jos nenugriovus ir nesutvarkius statybvietės, leisti ieškovams nugriauti terasą bei sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis.

91. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, neturi jokios įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

92. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl, atmetus ieškinį, atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų.

93. Byloje nustatyta, kad atsakovas patyrė 5 178,79 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, t. y. patyrė 1 550 Eur išlaidų rengiant atsiliepimą ieškinį, 1 668,59 Eur išlaidų rengiant tripliką, taip pat 1 960,20 Eur išlaidų rengiant rašytinius paaiškinimus ir atstovaujant teismo posėdžiuose (žr. dokumentus Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Atsakovas prašo šias 5 178,79 Eur išlaidas priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis.

94. Teismas pažymi, kad atsakovas pateikė teismui visas 5 178,79 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (žr. dokumentus Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Ieškovai neginčija atsakovo prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir neprašo jo mažinti.

95. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

96. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2025 m. gegužės, birželio mėn., galioję užpraėjusio ketvirčio (2024 metų antrąjį ketvirtį ir 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 196,40 Eur (2024 metų antrąjį ketvirtį) ir 2 335,90 Eur (2024 metų ketvirtąjį ketvirtį). Taigi atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio nei už atsiliepimą į ieškinį, nei už tripliką, nei už rašytinius paaiškinimus, nei už atstovavimą teismo posėdžiuose, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis.

97. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose, byloje sprendžiamus klausimus, atsakovo parengtų procesinių dokumentų turinį, išsamumą, konstatuotina, kad atsakovo prašomos priteisti 5 178,79 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, atmetus ieškinį, atsakovui lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 5 178,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. priteisiant iš ieškovės R. B. 2 589,39 Eur, o iš ieškovo G. B. – 2589,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

98. Atmetus ieškinį, ieškovams nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

99. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistinos 62,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. iš kiekvienos ieškovo po 31,27 Eur, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R- 261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 178,79 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. priteisiant iš ieškovės R. B. 2 589,39 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 39 ct), o iš ieškovo G. B. 2589,40 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,54 Eur (šešiasdešimt du eurus 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 31,27 Eur (trisdešimt vieną eurą 27 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.