Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-04-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-4164-476/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
e2YT-4164-476/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00232-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-4164-476/2019
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00232-2019-3(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjai A. J., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sutuoktinis A. M.

Pareiškėja A. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jos tėvas A. M.. Po tėvo mirties ji kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notrų biurą dėl palikimo priėmimo. Jos pareiškimas buvo priimtas, užvesta paveldėjimo byla, tačiau notarų biure paaiškėjo, kad po jos motinos E. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Jos mama E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento mama nepaliko. Kadangi tėvai gyveno santuokoje, mirus mamai, ji pretenzijų į mamai priklausiusią turto dalį nereiškė. Su paveldėjimo reikalais susidūrusi iki tol nebuvo, manė, kad tėvas tinkamai susitvarkė reikiamus palikimo dokumentus po motinos E. M. mirties. Jos tėvai santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijime nurodytos pavardės po santuokos įregistravimo yra M. ir M. Dėl kokių priežasčių tėvelio pavardė buvo pradėta rašyti kaip M., jai nežinoma. Manau, kad tai galėjo atsitikti dėl tuo metu dokumentus tvarkiusių žmonių mažaraštiškumo. Gimimo liudijime esu nurodyta kaip M., o tėvas M., kreipiantis į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, problemų dėl raidžių neatitikimo nekilo.

Gyvendami santuokoje tėvai įgijo gyvenamąjį namą su kitais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, tėvo A. M. vardu pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis registruotas 2,29 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties tėvas rūpinosi visu likusiu turtu. Jis liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kuriuos įsigijo būdamas santuokoje su E. M., pastatus pagal galimybes paremontuodavo, apkūrendavo, neišskirdamas mirusios sutuoktinės dalies. Tėvui atiteko ir visi namų apyvokos daiktai: baldai, buitinė technika ir pan. Tėvas rūpinosi žemės priežiūra, kurį laiką po mamos mirties žemę dirbo pats, vėliau pasirūpindavo, kad žemės sklypas būtų nušienautas. Tėvas buvo atsakingas žmogus, kiek jai žinoma, apmokėdavo visus mokesčius.

Liudytoja D. K. parodė, kad su M. gyveno kaimynystėje. 2010 m. mirė E. M.. Po jos mirties visu likusiu turtu rūpinosi A. M. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jam atiteko visi namų apyvokos reikmenys, jis dirbo žemę, mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, A. M. palikimą priėmė.

Liudytoja I. K. parodė, kad E. M. mirė 2010 m. po jos mirties visu likusiu turtu rūpinosi A. M.. Jis pilnai vedė ūkį, dirbo žemę, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė visą likusį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. kovo 12 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jų institucijos įtraukimas suinteresuotu asmeniu byloje yra netikslingas, kadangi nuo 2015 m. pakeitus Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą, kai paveldimas nekilnojamasis turtas – jį administruoja VĮ Turto bankas.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. kovo 12 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto palieka spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. mirė (duomenys neskelbtini)E. M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 25 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2018 m. rugsėjo 24 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl A. M., mirusio (duomenys neskelbtini)turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2019-04-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. M. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 21/42 dalis žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini) 64/100 dalis gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas-viralinė, kurio UN (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas-sandėlis, kurio UN (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas-sandėlis, kurio UN (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas-ūkinis pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2,29 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. M. mirties 2010 m. rugsėjo 13 d., palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sutuoktinis A. M.. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojų D. K. ir I. K. parodymų matyti, kad A. M. po sutuoktinės E. M. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jis priėmė visus palikėjai priklausiusius bendrai su palikėja įgytus kilnojamuosius daiktus: baldus, buitinę techniką, be to, ir asmeninius sutuoktinio daiktus. Be to, jis liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kuriuos įsigijo būdamas santuokoje su E. M., pastatus pagal galimybes paremontuodavo, apkūrendavo, neišskirdamas mirusios sutuoktinės dalies. Jis rūpinosi ir žemės priežiūra, kurį laiką po sutuoktinės mirties žemę dirbo pats, vėliau pasirūpindavo, kad žemės sklypas būtų nušienautas, be to, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus A. M. atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjos E. M. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės E. M. mirties A. M. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė sutuoktinės palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sutuoktinis A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė