Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-03-04 · Byla Nr. BIK-101/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-04
Bylos Nr.
BIK-101/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alenas Piesliakas (pirm.), Alvydas Pikelis, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Simas Šuminas
Kasacinio skundo Nr. DOK-740/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23402-2022-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo G. S. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį G. S.. Netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes neišsiaiškino eilės aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismų motyvai ir išvados neatitinka bylos medžiagos. Teismai nevertino, kad G. S. gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų, nevertino jo sužalojimų, nepagrįstai konstatavo, kad G. S. parodymai proceso metu buvo nenuoseklus, prieštaraujantys surinktų įrodymų visumai, nesiekė nustatyti vienintelės įvykio liudytojos, kuri matė konfliktą. Teismai, nuteisdami G. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, įrodymus vertino selektyviai, dalį aplinkybių pateikė nepagrįsdami jų byloje esančiais įrodymais, ir taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, nutarties argumentacija nėra išsami ir logiška, todėl apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse numatytus reikalavimus. Visi įrodymai, kuriais teismai vadovavosi atmesdami būtinosios ginties situacijos buvimą G. S. veiksmuose, aprašyti tendencingai, jų vertinimas neatitinka įrodymų turinio, duomenys iš įrodymų šaltinių atrinkti selektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su G. S. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Gynėjas, prašydamas G. S. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo G. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl būtinosios ginties, dėl padarytų veikų kvalifikavimo) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, G. S. palankią įvykių interpretaciją.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo G. S. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. S. gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas PiesliakasAlvydas PikelisOlegas Fedosiukas